abc610af-2b68-488d-a6d7-60033cb46cff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-7452-1080/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02608-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.4.2.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Žurienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui I. Ž., trečiųjų asmenų atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės J. O. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – K. S. ir J. S.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė J. O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4 846,94 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad 2017-06-18 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. vairuodama automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, staigiu judesiu pasukusi į kairę pusę, sudarė netikėtÄ kliÅ«tį ieÅ¡kovės vairuotam automobiliui „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vengdama susidÅ«rimo, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio deÅ¡inėje pusėje ir apsivertė.

Eismo įvykio metu buvo sužalota ieÅ¡kovės sveikata, ieÅ¡kovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat buvo nepataisomai sugadintas ieÅ¡kovės vairuotas automobilis. Dėl eismo įvykio aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei po to baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme. Po eismo įvykio ieÅ¡kovė kreipėsi į Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ dėl draudimo iÅ¡mokos. Transporto žalų ekspertas R. S. 2018-06-20 nurodė, kad Seesam Insurance AS Lietuvos filialas administruoja ieÅ¡kovės žalos bylas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu bei nurodė, kad yra laukiama teismo sprendimo prieÅ¡ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ .

Vilniaus regiono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. S. buvo kaltinama dėl eismo įvykio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, 2019-06-07 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, t.y. paÅ¡alino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus esÄ eismo įvykio kaltininkė galėjo bÅ«ti pati nukentėjusioji, o nuosprendžio dalį, kuria K.

S. buvo iÅ¡teisinta, paliko nepakeistÄ . Kadangi ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad 2019-06-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendyje (su Vilniaus apygardos teismo 2019-09-24 nutartimi nurodytais pakeitimais) nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad K. S. atsirado civilinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos, ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ dėl žalos atlyginimo. 2019-12-10 praneÅ¡imu Seesam Insurance AS Lietuvos filialas informavo, kad buvo priimtas sprendimas netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti nuostolius bei nurodė, jog netenkinimo priežastis yra tai, kad nuosprendžiu ir nutartimi teismai nenustatė eismo įvykio dalyvės K.

S. kaltės. Atsižvelgiant į teismų nuosprendyje ir nutartyje nustatytas aplinkybes ir teisinį eismo įvykio dalyvių veiksmų vertinimÄ , ieÅ¡kovės teigimu, akivaizdu, kad teismai nenustatė pakankamo pagrindo eismo įvykį sukėlusiai K. S. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau kadangi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės įrodinėjimo standartai yra skirtingi, ieÅ¡kovės nuomone, nuosprendyje ir nutartyje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti K. S. neteisėtus veiksmus ir kitas bÅ«tinas sÄ lygas civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kovė teikia ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė teigia, kad privalo bÅ«ti konstatuojamos visos K. S. civilinės atsakomybės sÄ lygos, dėl ko remiantis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai privalo bÅ«ti priteista 6 346,94 Eur žalos atlyginimas.

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad nors ieÅ¡kovė dėl žalos, patirtos eismo įvykyje, atlyginimo kreipėsi pirmiausia į Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , Å¡iuo atveju bÅ«tent Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o jį atmesti.

5. Nurodo, kad negalima konstatuoti, jog K. S. kilo civilinė atsakomybė dėl 2017-06-18 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos, nes ji nebuvo pripažinta kalta dėl eismo įvykio kilimo, byloje nėra nustatyta, kad K. S. bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus (nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės), kurie bÅ«tų nulėmę eismo įvykio kilimÄ . Pabrėžia, kad byloje nustatytas faktas, kad K. S., siekdama iÅ¡vengti kliÅ«ties, manevravo savo eismo juostoje, liudija atsakingÄ vairuotojos elgesį.

Tuo tarpu ieÅ¡kovės reakcija į kitoje eismo juostoje atliekamÄ manevravimÄ vertintina kaip neadekvati ir net nelogiÅ¡ka. Taip pat tarp K. S. teisėto veikimo, valdant transporto priemonę iki aptariamo eismo įvykio kilimo, ir atsiradusios žalos nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Taigi atsakovui nėra ir nebuvo teisinio pagrindo ieÅ¡kovei mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovo nuomone, byloje pateikti įrodymai dėl tariamai K. S. neteisėtų veiksmų negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, nes Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartyje konstatavo, kad be pačios nukentėjusiosios parodymų, byloje bėra daugiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos nurodytas aplinkybes, o dėl ieÅ¡kovės atlikto eksperimento nepatikimumo jau yra pasisakęs baudžiamojoje byloje dalyvavęs ekspertas bei teismas 2019-06-07 nuosprendyje.

Pažymi, kad vertinant eksperimento vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad eksperimento metu transporto priemonė specialiai važiavo kiek įmanoma arčiau eismo juostos skiriančios linijos, nesistengiant važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklėse.

6. Tretieji asmenys K. S. ir J. S. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių K. S. veiksmų neteisėtumÄ . Teigia, kad nesant jokio sprendimo, kuris konstatuotų, jog K. S. padarė ieÅ¡kinyje ir nuosprendyje minimus administracinius nusižengimus, šį nuosprendyje daroma prielaida negali bÅ«ti laikoma K. S. veiksmų neteisėtumo įrodymu, juo labiau, kad K. S. nuosprendžiu iÅ¡teisinta nenustačius, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nei nuosprendžiu, nei nutartimi, nei kitų kompetentingų institucijų sprendimais nėra nustatyta, kad K.

S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nulėmė eismo įvykio kilimÄ . PrieÅ¡ingai, nuosprendžiu buvo konstatuota, kad eismo įvykis įvyko ne dėl K. S. neteisėtų veiksmų, bet dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo atlikta autotechninė ekspertizė ir padaryta iÅ¡vada, kad įvykio kilimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės veiksmai. Tretieji asmenys pritaria atsakovo atsiliepime nurodytam K. S. veiksmų įvertimui, kad byloje nustatytas faktas, jog ji, siekdama iÅ¡vengti kliÅ«ties, manevravo savo eismo juostoje ir nebuvo įvažiavusi į prieÅ¡ingos krypties judėjimo eismo juostÄ bei nesudarė ieÅ¡kovei kliÅ«ties, o tai liudija atsakingÄ vairuotojos elgesį, bet ne veiksmų neteisėtumÄ .

Pažymi, kad ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų.

8. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys netenkinamas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-06-18, apie 5.52 val., (duomenys neskelbtini) 1,3 kilometre, K. S. vairuodama automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) pasukusi į kairę pusę, sudarė netikėtÄ kliÅ«tį ieÅ¡kovės vairuotam automobiliui „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vengdama susidÅ«rimo, užvažiavo ant kairiojo kelkraščio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio deÅ¡inėje pusėje ir apsivertė.

Eismo įvykio metu ieÅ¡kovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , sugadintas ieÅ¡kovės automobilis. Vilniaus regiono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. S. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, 2019-06-07 nuosprendžiu K. S. iÅ¡teisino, nenustatęs, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jį patenkino iÅ¡ dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019-06-07 nuosprendį pakeitė: paÅ¡alino iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies iÅ¡dėstytas teismo iÅ¡vadas apie tai, kad eismo įvykio kilimÄ lėmė nukentėjusiosios J.

O. veiksmai; kitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ . 2019-12-10 draudimo bendrovė Seesam Vienna Insurance AS Lietuvos filialas raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieÅ¡kovę, kad priėmė sprendimÄ netenkinti ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo atlyginti nuostolius, kadangi teismai nenustatė 2017-06-18 eismo įvykio dalyvės K. S. kaltės.

10. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas nustato bendrÄ sias įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės bylos nagrinėjimo metu taisykles: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Jo 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ bei jos taikymo ypatumus, pažymėta, kad prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

Kartu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali bÅ«ti nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos.

Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

11. Å ioje byloje aktualus iÅ¡teisinamajame teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotų faktų reikÅ¡mės civilinėje byloje aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas. BylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad byloje nėra pakankamų duomenų, bylojančių apie tai, kad eismo, kai nukentėjusioji J. O. vairuodama automobilį lenkė K. S. vairuojamÄ automobilį, o K. S. manevruodama į kairę dėl iÅ¡ iÅ¡orės pasirodžiusio paukščio, metu įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo pusę ir sudarė kliÅ«tį nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui; teismai laikė, kad kaltinimas baudžiamojo byloje neįrodytas, prielaidomis apkaltinamas nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas, dėl ko K.

S. iÅ¡teisinama dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 10 lapo 3 pastraipa, apeliacinės instancijos teismo 2019-09-24 nutarties 15 punktas). Byloje taip pat nėra duomenų ir bylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad K. S. yra teisinis pagrindas pradėti administracinio nužengimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksÄ .

12. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri K. S. priimtame iÅ¡teisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali bÅ«ti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatytina, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra Å¡ioje byloje. Baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡ti kaltinimai K. S. dėl to, kad ji, 2017-06-18 vairuodama automobilį, pažeidė kelių saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ , t.y. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 ir 119 punktų reikalavimus, todėl kilo eismo įvykis ir buvo sutrikdyta ieÅ¡kovės sveikata, t. y. padaryta BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika.

Taigi baudžiamojoje byloje buvo nustatinėjama, ar K. S. pažeidė kaltinime nurodytus KET punktuose įtvirtintus reikalavimus, t. y. įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje buvo konkrečių KET punktų pažeidimas. Minėta, kad išteisinamajame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad kaltinimas baudžiamojo byloje neįrodytas ir K. S. išteisinama dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, t.y. neįrodyta, jog K. S. pažeidė (duomenys neskelbtini) ir 119 punktų reikalavimus.

13. Baudžiamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-01 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.b.l 179, t. 1), kuriame įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, automobilio apgadinimus, ekspertas 14 punkte padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima nustatyti, ar pasukdama į kairę automobilio Mazda 323 vairuotoja K. S. įvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę.

14. Tuo atveju, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, iÅ¡skyrus kaltę, egzistavimÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ atlikto eksperimento filmuotÄ medžiagÄ bei jo apraÅ¡ymÄ ieÅ¡kinyje. Teismo vertinimu, eksperimento filmuotas vaizdo įraÅ¡as bei paaiÅ¡kinimas ieÅ¡kinyje neleidžia daryti iÅ¡vados, kad K. S. atliko neteisėtus veiksmus - manevravo į kairę ir tokiais savo veiksmais galimai pažeidė KET nustatytus reikalavimus, sukeldama pavojingÄ situacijÄ eismo įvykiui atsirasti. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad, pirma, eksperimentas atliktas skirtingomis transporto priemonėmis; antra, eksperimentas atliktas skirtingais mėnesiais nei kad įvyko eismo įvykis; trečia, be to iÅ¡ atlikto eksperimento taip pat negalima įvertinti vairuotojų reakcijos, turimos vairavimo patirties; be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas ir trečiųjų asmenų atstovas, iÅ¡ eksperimento vaizdo įraÅ¡o matyti, jog transporto priemonė važiuoja ne arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kaip tai numato KET.

Taigi iÅ¡ pateikto eksperimento vaizdo įraÅ¡o galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo metu nėra kuo įmanoma tiksliau atkurtos įvykio metu buvusios aplinkybės. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas vertino ieÅ¡kovės pateiktÄ eksperimentÄ ir dėl jo vertinimo pasisakė nuosprendyje, konstatavęs, jog eksperimentas atliktas neatsižvelgiant į automobilio Mazda 323 trajektorijos judėjimÄ ir jos iÅ¡dėstymÄ važiuojamojoje dalyje bei tokia pati iÅ¡vada padaryta ir 2019-02-01 ekspertizės akte. Pastebėtina, jog pateikto eksperimento iÅ¡vadomis leidžia abejoti ir jame nurodomas K.

S. vairuoto automobilio greitis, kadangi baudžiamojoje byloje pateiktame ekspertizės akte ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , jog negalima apskaičiuoti automobilio Mazda 323 greičio prieÅ¡ eismo įvykį, kÄ ekspertas paaiÅ¡kino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo posėdžio, įvykusio 2019-04-18, metu (b.b.l. 26, t. 2). Tuo tarpu ieÅ¡kovė aiÅ¡kindama eksperimento duomenis ir nurodydama K. S. automobilio greitį remiasi prielaida, kuri nėra paaiÅ¡kinta ir patvirtinta įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Todėl eksperimento duomenimis vienareikšmiškai negalima nustatyti K. S. veiksmuose prieštaravimo KET reikalavimams.

16. IeÅ¡kovė teigia, kad K. S. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė KET 9,18, 119,127,134 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų pažeidimu, dėl ko jai atitinkamai bÅ«tų buvus taikoma administracinė atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Tačiau, minėta, kad ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti KET pažeidimų, o pačios ieÅ¡kovės eismo įvykio aplinkybių vertinimas, samprotavimai negali bÅ«ti laikomi pagrindu konstatuoti K. S. neteisėtus veiksmus, jai taikytinÄ administracinę atsakomybę. Be to pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu buvo aiÅ¡kiai įvardinti KET pažeidimai, kurie neapėmė ieÅ¡kovės nurodomų KET pažeidimų.

17. Ä®vertinus sprendimo 11,12,13,15 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina K. S. kaltų veiksmų, dėl to teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė K. S. neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos sÄ lygos kilti civilinei atsakomybei (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovei neįrodžius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, nes neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

18. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDÄ® prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019; 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis numato, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

19. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį K. S. atžvilgiu ir nenustačius jos neteisėtų veiksmų, atsakovas pagrįstai turėjo teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovei.

20. Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visetÄ pagal savo vidinį įsitikinimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

21. Dėl kitų nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė turi pareigÄ atlyginti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Pagal trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus už nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato suteiktas paslaugas jos yra patyrusios 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2., 8.19 punktai), todėl priteistinos tretiesiems asmenims iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti tretiesiems asmenims K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Dovilė Sadauskaitė