2022-01-26 Nr. AB-2375-3-62-3-02220-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1061-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02220-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d. buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 11 netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad lova nepritvirtinta prie grindų, išlinkusi, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti. Lango rėmas be rankenėlių. Kameros grindyse kyšojo metalinių konstrukcijų dalys, pareiškėjas susižeisdavo. Sienos apipelijusios, dažai atsilupę, radijas techniškai netvarkingas, kameroje nebuvo drabužių džiovyklės, stalas nelygus, prastos būklės, išlinkęs. Spintelės nepritvirtintos prie grindų, be rankenėlių. Nėra suoliuko ir kėdės, sienoje skylė. Pro lubas bėga vanduo iš viršuje įrengto dušo. Kameroje esantis sanitarinis mazgas netvarkingas ir surūdijęs, tupiamas ir antisanitarinis. Praustuvė turi aštrius kampus, į kuriuos ne kartą yra susižeidęs. Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis.

3. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys nesutampa su 2019 metais pateiktomis nuotraukomis. Ginčo laikotarpiu rankenos nebuvo, o dabar jau yra. Skiriasi inventoriaus išdėstymas. Spintelės be rankenėlių iki šiol. 2019 metais pateiktoje nuotraukoje suoliuko nebuvo, o dabar jau yra. Iš pateiktų nuotraukų matyti lubose pelėsis. Dėl pelėsio ir metalinių išlindusių atplaišų grindyse yra pasisakęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2019 m. birželio 19 d. Dėl kameroje esančio inventoriaus pareiškėjas ne kartą buvo susižalojęs, tačiau jam nebuvo teikiama medicininė pagalba. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą, todėl prašė jo skundą patenkinti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pataisos namų kamerose atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas etapais. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Gyvenamosios patalpos tinkamai šildomos, vėdinamos per atvirus langus, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameras valo nuteistieji, jiems skiriamomis valymo priemonėmis. Langai, sienos ir durys tvarkingi. Radijo taško įrengimo jokie teisės aktai nenumato. Sanitarinio mazgo įrengimai nuolat prižiūrimi, remontuojami, sanitariniame mazge įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Pastato paskirtis specialioji. Nuteistieji turi teisę kartą per savaitę skalbti ir džiauti drabužius pataisos namų skalbykloje. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, kad tiek 2018 metais, tiek 2020 metais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimuose pažeidimų nenustatyta. 2019 metais kamerų tipo patalpoje Nr. 11 nebuvo poreikio atlikti remonto darbus. Sanitariniai mazgai įrengti pagal Eksploatavimo taisykles.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas higienos ir buities sąlygas bausmės atlikimo Alytaus PN metu buvo pažeista kalint kameroje Nr. 11 nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d. Prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodomu ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 11 buvo kalinamas nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. birželio 23 d., nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 27 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 15 d.

8. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamosios paskirties, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.1 punktą, pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kt.) (7.12 p.) ir specialiosios paskirties pastatai (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, yra registruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus.

9. Teismas, vadovaudamasis Higienos norma HN 134:2015, nurodė, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento raštą, iš kurio teismas nustatė, kad kameroje Nr. 11 yra skaidraus stiklo langas, pritaikytas natūraliam patalpos vėdinimui. Teismas taip pat konstatavo, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir drėgmė atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros grindyse yra matomos inventoriaus tvirtinimo dalys, tačiau nurodyta, kad įprastinėmis aplinkybėmis jos negali kelti rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui. Todėl teismas vertino, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl grindyse esančių metalinių konstrukcijų pavojingumo, apšvietos, temperatūros ir drėgmės patalpoje tinkamumo, nepagrįstos. Pareiškėjo argumentus, kad jis dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi į gydytoją ir jam buvo dėl to paskirti akiniai, vertino kritiškai, kadangi nustatė, kad pareiškėjas dar prieš būdamas paskirtu į kamerą Nr. 11 turėjo regėjimo problemų ir nešiojo akinius, o per tokį trumpą laiką jo regėjimas iš esmės pablogėti dėl jo perkėlimo į kitas patalpas negalėjo.

10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl langų su/be rankenėlių pažymėjo, kad remtis vien atsakovo atstovo pateiktomis nuotraukomis iš esmės negalima dėl to, kad 2019 metų nuotraukos nekokybiškos ir darytos iš toli, dėl ko nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti rankenėlių buvimo/nebuvimo fakto, o 2021 metų nuotraukos galbūt neatspindi ginčo laikotarpiu buvusios situacijos. Tačiau remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštu, kuriame nurodoma, kad langas pritaikytas natūraliam patalpos vėdinimui, kas reiškia, kad vėdinant patalpas lango mechanizmą buvo galima atverti, teismas sprendė, kad šios aplinkybės paneigia abstrakčius pareiškėjo argumentus dėl rankenėlių nebuvimo.

11. Dėl prie lango matomo pelėsio ir dėl to sklindančio nemalonaus kvapo, teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę ginčo laikotarpiu patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pažymėdamas, kad prie lango yra vizualiai matomų pelėsių. Šios aplinkybės atsakovo atstovas nepaneigė jokiais argumentais arba kitais objektyviais įrodymais, todėl sprendė, kad už pelėsio buvimą patalpoje šiuo atveju atsakinga Alytaus PN, kuri netinkamai prižiūrėjo tvarką ir švarą pataisos namuose.

12. Dėl baldų esančių kameroje pritvirtinimo prie grindų ir sienų, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas iš esmės tik pacitavo Eksploatavimo taisyklių nuostatą, abstrakčiai nurodydamas, kad visi baldai, visose kamerose tvarkingi, pritvirtinti prie grindų ir sienų. Atsakovo atstovo abstrakčius paaiškinimus ir pateiktus įrodymus (nuotraukas) teismas vertino kritiškai, kadangi iš jų nesimato inventoriaus apatinės dalies ir tvirtinimo prie grindų mechanizmo, todėl atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad lova ir spintelės nebuvo pritvirtintos taip, kaip tai numatyta pagal teisės aktų reikalavimus.

13. Teismas pareiškėjo argumentus, kad nebuvo vietos džiauti drabužiams paneigė remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios aplinkybės, kaip pataisos namuose veikianti skalbykla, kurioje skalbiami nuteistųjų drabužiai, galėjo pasikeisti ar išnykti per tokį trumpą laiko tarpą nuo patikrinimo dienos iki pirmos ginčo laikotarpio dienos. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pataisos namuose nesilaikoma Alytaus PN direktoriaus patvirtinto Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo ir viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarkos aprašo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl kameroje Nr. 11 nebuvusio suoliuko bei kėdės laikė pagrįstais, kadangi atsakovo atstovas byloje pateiktais duomenimis nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog paminėtoje kameroje buvo kėdė, taburetė ar suolas, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas inventorius. Dėl spintelėse neįrengtų rankenėlių, teismas pažymėjo, jog spintelės kamerų tipo patalpoje neprivalėjo būti įrengiamos, nes tokio inventoriaus užtikrinimo kamerų tipų patalpoms ginčo laikotarpiu galiojusios normos iš esmės nenumatė.

15. Dėl techniškai (ne) tvarkingo radijo taško teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, kad, siekdamas įjungti ar išjungti radijo tašką, pareiškėjas buvo nukritęs ant grindų ir susimušęs, kad toks radijo taško įrengimas, koks buvo ginčo laikotarpiu kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Byloje taip pat nenustatė duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus ar reiškęs administracijai prašymus ar pretenzijas, todėl pareiškėjo argumentus dėl radijo taško įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas pareiškėjo argumentus dėl kameroje Nr. 11 buvusios skylės sienoje laikė nepagrįstais, tačiau pripažino, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kurie teismo nuomone, patvirtina, kad kameros lubų būklė pareiškėjo kalėjimo joje metu buvo techniškai netvarkinga.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, priėjo prie išvados, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų kai kurių higienos ir buities sąlygų (baldai nepritvirtinti prie grindų, nebuvo pakankamo kiekio kietojo inventoriaus, buvo susikaupęs pelėsis ir netinkama lubų būklė). Teismas pripažino, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nenustatyta jokių kitų skunde nurodomų pažeidimų, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai žalai atlyginti, nes nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

18. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais esminės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo atstovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės išdėstė analogiško pobūdžio argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui, atsiliepimą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tarptautinių teismų praktika. Papildomai pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes, nevertino ginčui aktualios teismų praktikos bei tarptautinių teisės aktų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN jam sukėlė dideles kančias, dėl ko sutriko pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, nes jie truko ganėtinai ilga laiko tarpą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais argumentais, o ne byloje surinktų įrodymų visuma bei nustatytais faktais.

21. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Alytaus PN nurodo, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai buvo teismo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jį pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais, nors pareiškėjas turi pareigą įrodyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė Alytaus PN, kuomet jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos bausmės atlikimo sąlygos.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs Alytaus PN neteisėtus veiksmus dėl higienos ir buities sąlygų (baldai nepritvirtinti prie grindų, nebuvo pakankamo kiekio kietojo inventoriaus, buvo susikaupęs pelėsis ir netinkama lubų būklė), nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, sprendė, jog pareiškėjas dėl to galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, todėl pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas ginčo laikotarpiu Alytaus PN atliekant bausmę buvo pažeista. Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, išvadas grindė tik atsakovo atstovo atsiliepime nurodytais argumentais, nustatęs pareiškėjo teisių pažeidimą, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pripažino, jog buvo pažeista jo teisė į kalinimo sąlygas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas, priteisiant pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Alytaus PN.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

30. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

31. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo būdu pareiškėjui.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl paminėto pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

33. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

34. Paprastai tik esant nežymiems kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, byloje duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nėra. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė