abc2ddad-1ea6-42a9-9a36-eb3af673f5bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-224-484/2018Proceso Nr. 3-61-3-00013-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.5; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas S. V. kreipėsi į teismÄ su skundu ir prašė: panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ Nr. 42-1021(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 7 sprendimÄ Nr. 2S-7151; įpareigoti Vilniaus pataisos namus ir Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimÄ â€“ užtikrinti netrukdomÄ bendravimÄ tarp nuteistojo (suimtojo) bei jo advokato, nepriklausomai nuo turimų nuobaudų.Skunde nurodė, kad Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktorius 2017 m. spalio 12 d. raÅ¡te Nr. 42-1021(1) iÅ¡aiÅ¡kino, kad atliekant bausmę – perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 15 parų – nuteistajam nepriklauso telefono skambučiai, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo leista paskambinti advokatui.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. 2S-7151 iÅ¡aiÅ¡kino, kad aukščiau nurodytas Vilniaus PN direktoriaus sprendimas nepažeidžia jokių teisės aktų ir yra teisėtas. PareiÅ¡kėjas mano, kad ribojimas paskambinti telefonu advokatui, kai yra atliekama paskirta drausminė nuobauda, yra neteisėtas, pažeidžia jo teisę į gynybÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimais, kuriuose nustatyta, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ yra absoliuti ir negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

Atsižvelgdamas į šį Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ mano, kad Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnyje nustatytas draudimas skambinti telefonu neapima asmens teisės skambinti advokatui ir taip gauti teisinę pagalbÄ . Nurodo, kad jo praÅ¡ymas paskambinti advokatui buvo susijęs su baudžiamosiomis bylomis, kadangi tuo metu buvo rengiama peticija tarptautinėms institucijoms dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų baudžiamojoje byloje, skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Taip pat nurodo, kad Å¡iuo metu atlieka bausmę drausmės grupės sÄ lygomis, todėl skambinti telefonu gali tik du kartus per mėnesį.

Rengiant skundus, peticijas atsiranda poreikis nuolat bendrauti su advokatu, todėl dviejų skambučių per mėnesį nepakanka. IÅ¡naudojęs skirtus skambučius advokatui, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis prarado teisę į privatų gyvenimÄ , nes negalėjo paskambinti artimiems giminaičiams. Teigia, kad teisė į privatų gyvenimÄ negali nukentėti dėl to, kad buvo naudojamasi teise į gynybÄ . Mano, kad tokia situacija prieÅ¡tarauja protingumo ir proporcingumo principams. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad teismo procesinių sprendimų baudžiamosiose ir kitose bylose apskundimo terminas yra trumpas – 7 dienos, o advokatas apie tokius teismo sprendimus nėra informuojamas, todėl asmuo, gavęs drausminę nuobaudÄ â€“ 15 parų kamerų tipo patalpose praranda teisę į advokatÄ , kadangi per tokį trumpÄ terminÄ neįmanoma klausimo iÅ¡spręsti laiÅ¡kais.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje nustatytos skambučio trukmės (15 min.) nepakanka bendraujant su advokatu, su kuriuo bÅ«tina aptarti tiek procesinius, tiek taktinius bylos vedimo klausimus.

PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek skambučio trukmė, tiek skambučių skaičiaus ribojimas nesiderina su absoliučia asmens teise į gynybÄ , teise į advokatÄ , kas daro skundžiamus sprendimus neteisėtais (b. l. 1-3). Atsakovas Vilniaus PN su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13-15). Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. PaaiÅ¡kina, kad LR Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra nustatytas priklausančių skambučių skaičius kiekvienai nuteistųjų grupei.

Remiantis BVK 75 straipsnio 4 punktu, drausmės grupės nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas leisti jam paskambinti telefonu advokatui.

PraÅ¡ymo pateikimo metu pareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtÄ nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ 15 parų į kamerų tipo patalpas, pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 nutarimÄ Nr. 28-627(1), todėl teisės į skambučius neturėjo. Pabrėžia, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nenustatyta jokių iÅ¡imčių dėl skambinimo telefonu teisės nuteistajam atliekant nuobaudÄ kamerų tipo patalpose BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. praÅ¡ymÄ . Pažymi, kad Vilniaus PN, kaip laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga, privalo griežtai laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos, tame tarpe BVK nustatytos tvarkos suteikti nuteistiesiems teisę į telefoninius skambučius. Pastebi, kad remiantis BVK 101 straipsniu, advokato lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaičiuojami.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu turėjo galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, jam atvykus į laisvės atėmimo įstaigÄ . Nurodo, kad ginčijamas Vilniaus PN sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, taigi nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl nuteistojo teisės į skambučius telefonu ribojimo, jam atliekant paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas.Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-624(1) pareiÅ¡kėjui už kalinimo režimo reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, paskirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 18-19).PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 14 d.

Vilniaus PN direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ leisti paskambinti advokatui („skubiai – dėl peticijos Žmogaus teisių komitetui prie JTO“) (b. l. 17). Vilniaus PN direktorius 2017 m. spalio 12 d. sprendimu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“     Nr. 42-1021(1), atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡ymo pateikimo laikotarpiu (2017 m. rugsėjo 14 d.) pareiÅ¡kėjas atliko 2017 m. rugsėjo 7 d. jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 15 parų, vadovaudamasis BVK 145 straipsniu, atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ leisti paskambinti telefonu (b. l. 16).PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2S-7151 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino, konstatuodamas, kad Vilniaus PN sprendimas netenkinti praÅ¡ymo leisti paskambinti yra pagrįstas (b. l. 5-6).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį asmens susiraÅ¡inėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneÅ¡imai ir kitoks susižinojimas neliečiami.

Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarime, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 99 straipsnio 2 dalies, kurioje buvo nustatytas draudimas susiraÅ¡inėti kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, atitikties Konstuticijai, nurodė, kad pagal KonstitucijÄ asmens, padariusio nusikaltimÄ , laisvė gali bÅ«ti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali bÅ«ti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir susiraÅ¡inėjimo neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi bÅ«ti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka. Teismo vertinimu, Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas yra aktualus ir kalbant apie nuteistųjų (suimtųjų) teisę paskambinti telefonu.Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kuris nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.

Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai BVK 102 straipsnio 1 dalis. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis.

Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Remiantis BVK 73 straipsnio 4 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vienÄ kartÄ per dienÄ paskambinti telefonu (BVK 74 straipsnio 4 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Minėta, kad pareiÅ¡kėjui Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 28-624(1), vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, paskirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose laikotarpiu. Vykdant šį nutarimÄ , pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, drausmės grupę (b. l. 18-19).

Nuteistųjų laikymo sÄ lygas kamerų tipo patalpose reglamentuoja speciali norma - BVK 145 straipsnis. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , kamerų tipo patalpose laikomi po vienÄ , o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbÄ nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina Å¡io Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neneigia, kad remiantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, jis neturėjo teisės paskambinti telefonu, tačiau mano, kad Å¡is draudimas pažeidžia jo teisę į gynybÄ , kuri, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra absoliuti. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo paskambinti telefonu taikymo iÅ¡imčių. BVK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas paskambinti telefonu iÅ¡imtinai yra susijęs su paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Kaip matyti iÅ¡ Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės duomenų, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, naudojasi teise skambinti telefonu (b. l. 21-22). Nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiÅ¡kėjas skambino 20 kartų. PareiÅ¡kėjui paskyrus BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytÄ nuobaudÄ , pareiÅ¡kėjui laikinai - nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., buvo taikomas draudimas skambinti telefonu. PareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad atsisakius tenkinti jo praÅ¡ymÄ paskambinti advokatui nuobaudos atlikimo laikotarpiu, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad teismas neneigia pareiÅ¡kėjo teisės gauti teisinę pagalbÄ , tačiau atkreipia dėmesį, kad be pokalbio telefonu, BVK yra numatyti ir kiti bendravimo su advokatu bÅ«dai. BVK 101 straipsnyje nurodyta, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaitomi. Kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aÅ¡tuonias valandas. Nuteistųjų susitikimų su advokatu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas gauti pasimatymus neapima pareiÅ¡kėjo teisės susitikti su advokatu.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu kitais būdais siekė susitikti su advokatu ir tam buvo užkirstas kelias, nėra. Be to, pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymo turinys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjui buvo būtina susisiekti su advokatu nuobaudos atlikimo laikotarpiu, kuomet jam buvo apribota teisė į skambutį. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad tokia būtinybė buvo dėl peticijos tarptautinėms institucijoms ir skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui rengimo, tačiau nesukonkretino ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kokiai tarptautinei institucijai buvo rengiama peticija, kokioje konkrečioje baudžiamojoje byloje rengiamas skundas.

Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad BVK nuostatos neriboja nuteistųjų teisės kreiptis su peticijomis ir skundais į tarptautines institucijas (100 str.). Pastebėtina ir tai, kad pagal BVK 102 straipsnį, kam skambinti, pasirenka nuteistasis. 2017 m. rugsėjo mėnesį pareiÅ¡kėjas teise paskambinti telefonu naudojosi 2 kartus, 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. skambino sÅ«nui. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, iki ir po nuobaudos atlikimo termino skambino advokatui, nėra. Taigi, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ leisti paskambinti telefonu, nesiekė įgyvendinti savo teisės į gynybÄ nedelsiant.

Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos terminÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį po nuobaudos atlikimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisės į gynybÄ suvaržytos nebuvo. Kiti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo, įstatymu apribojus skambučių skaičių taip pat yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės skambinti telefonu apribojimas iki dviejų kartų per mėnesį, nustatant 15 minučių trukmę, yra įtvirtintas įstatyme bei pagrįstas BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmių vykdymo individualizavimo principu, nustatančiu, kad atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, todėl negali bÅ«ti suprantamas kaip pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas pats savaime.

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas iÅ¡naudojęs nustatytÄ skaičių skambučių telefonu, turi galimybę palaikyti socialinius ryÅ¡ius ir kitais BVK numatytais bÅ«dais (bendraudamas laiÅ¡kais, organizuojant pasimatymus). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl teisės į privatų gyvenimÄ ribojimo bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN ar Kalėjimų departamentÄ ir kad dėl to yra kilęs ginčas.Taigi, apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN direktorius 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 42-1021(1) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. praÅ¡ymÄ leisti paskambinti telefonu advokatui.

Ginčijamame sprendime aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl jį panaikinti remiantis pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad ir Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 7 sprendimu Nr. 2S-7151 pripažindamas Vilniaus PN atsisakymÄ tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ leisti paskambinti telefonu teisėtu ir pagrįstu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį panaikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Teismui nenustačius pareiÅ¡kėjo teisės į gynybÄ ribojimo fakto, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentÄ užtikrinti netrukdomÄ bendravimÄ tarp nuteistojo (suimtojo) bei jo advokato, nepriklausomai nuo turimų nuobaudų.          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: S. V. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Violeta Balčytienė                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič                                       Ina KirkutienėÂ