abc25130-5f32-4401-b2e4-d73d494fa8a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-625-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01629-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.2.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., atsakovės atstovei J. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, priteisti 7 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų vieÅ¡ojo transporto kontrolierių elgesio (neteisėto sulaikymo, užpuolimo). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 21 val. 20 min. vyko vieÅ¡uoju transportu, kuriam sustojus sustojime „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ jį pasitiko agresyvÅ«s vieÅ¡ojo transporto kontrolieriai.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡lipinant iÅ¡ vieÅ¡ojo transporto priemonės jam keliÄ pastojo kontrolierius A. S., kuris tikrino pareiÅ¡kėjo važiavimo vieÅ¡uoju transportu bilietÄ ir jį žodžiais provokavo. Pažymi, kad jis bilietÄ parodė vieÅ¡ojo transporto kontrolieriui, tačiau Å¡is neleido pareiÅ¡kėjui praeiti, t. y. buvo užstojęs praėjimÄ . Be to, iÅ¡lipantį iÅ¡ vieÅ¡ojo transporto pareiÅ¡kėjÄ kontrolierius pastÅ«mė. Toks nepagarbus ir netinkamas elgesys sukėlė konfliktÄ .

Pareiškėjas nurodo, kad konflikto metu naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau jam nueinant, viešojo transporto kontrolierius J. R. jį pasivijęs pavadino „chamu“ ir pasakė, kad „tuoj bėgsi“. Pareiškėjas paaiškina, kad jam paklausus, dėl kokių priežasčių jis turėtų bėgti, viešojo transporto kontrolierius J. R. paėmė už jo krepšio ir pradėjo šaukti, jog pareiškėjas keikiasi viešojoje vietoje ir yra sulaikomas. Mano, kad viešojo transporto kontrolierių pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta teisė jiems sulaikyti asmenis.

PareiÅ¡kėjui traukiant vieÅ¡ojo transporto kontrolieriaus J. R. rankas, prie kontrolieriaus prisijungė ir kiti kontrolieriai jam į pagalbÄ . Pažymi, kad sulaikydami jį kontrolieriai naudojo fizinę jėgÄ , smurtÄ : pareiÅ¡kėjas buvo smaugiamas, plėšomi jo drabužiai ir daiktai, pareiÅ¡kėjÄ vilko į tarnybinį automobilį. Mano, kad buvo kilęs realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Nurodo, kad buvo Å¡okiruotas bei afekto bÅ«senoje dėl tokių valstybės tarnautojų veiksmų. PrieÅ¡inosi neteisėtam sulaikymui ir mano, kad tokiÄ teisę turėjo.

VieÅ¡ojo transporto kontrolieriai smaugdami įtempė jį į tarnybinį automobilį. Atvykus policijai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vežtas. PaaiÅ¡kina, kad vieÅ¡ojo transporto kontrolieriai klastojo įraÅ¡us. VieÅ¡ojo transporto kontrolieriais dirba ne vienerius metus, todėl mano, jog negalėjo nežinoti apie savo teises ir pareigas. IÅ¡karpytas vaizdo įraÅ¡as siekiant nuslėpti nusikalstamÄ veikÄ . Pažymi, jog yra tik pradžia 36 sekundės ir pabaiga 7 min. 50 sek. Mano, kad 5 minutės yra iÅ¡kirptos, kuriose girdėjosi ir matėsi provokacijos ir prievarta.

Kitų įrašų nėra. Atliekant vaizdo įrašų ekspertizę atsakymas buvo neigiamas. J. R. civilinis ieÅ¡kinys suraÅ¡ytas melagingu pagrindu bei neatitinka vaizdo įraÅ¡o turinio. A. S. pareiÅ¡kėjÄ provokavo žodžiais bei pastÅ«mė. J. R. pasakymas „Nesistumdyt“ buvo akivaizdi provokacija. J. R. grasino ir provokavo, sulaikė be priežasties. Tai Å¡iurkÅ¡tus nusikaltimas. Visame procese dalyvavo ir kontrolierius A. J.. Pabrėžia, kad teisės aktai nenumato kontrolierių teisės naudoti prievartÄ .

Mano, kad kontrolieriai naudodami smurtinius veiksmus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves, tyčiniais veiksmais, kitų asmenų akivaizdoje diskreditavo vieÅ¡ojo transporto kontrolieriaus prilyginto valstybės tarnautojui vardÄ , sumenkino valstybės institucijos, kurioje dirbo, autoritetÄ . Darbuotojai pažeidė ne vienÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , sukėlė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , pažemino pareiÅ¡kėjÄ kitų asmenų akivaizdoje.

Sulaikymas buvo transliuojamas „Facebook“ internetiniame tinklapyje, kur jį matė tÅ«kstančiai žmonių, todėl patyrė moralinę ir materialinę žalÄ . Dėl turtinės žalos pažymi, kad buvo apgadinti asmeniniai pareiÅ¡kėjo daiktai ir negautos pajamos dėl paskirtos kardomosios priemonės neiÅ¡vykti. Policijos komisariato kameroje turėjo bÅ«ti iki vėlumų su asocialiais žmonėmis, turėjo sunkumų parvykti namo bei į darbÄ vyko nepailsėjęs. Dėl kontrolierių neteisėtų veiksmų ir melagingų parodymų pareiÅ¡kėjui grėsė emigracija.

Jaučiasi nesaugus vieÅ¡ajame transporte, kadangi Å¡ie vieÅ¡ojo transporto kontrolieriai ir toliau dirba. Atsakovės atstovė atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovė nurodo, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 21 val. 20 min. „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ stotelėje buvo vykdoma vieÅ¡ojo transporto keleivių kontrolė. Kontrolę vykdė VieÅ¡ojo transporto kontrolės skyriaus kontrolieriai J. R., A. S. ir A.

J.. Kontrolės metu kilo konfliktas. Nesutinka su pareiÅ¡kėju, kad jį pasitiko agresyviai nusiteikę kontrolieriai. PrieÅ¡ingai teigia, jog vaizdo įraÅ¡e matosi, kad pareiÅ¡kėjas buvo nusiteikęs agresyviai ir turėjo tikslÄ tik atsidarius durims pastumti kontrolierių. PareiÅ¡kėjui ne kartÄ buvo pasiÅ«lyta nusiraminti ir nevartoti necenzÅ«rinių žodžių vieÅ¡ojoje vietoje. VieÅ¡ojo transporto kontrolieriai vykdydami vieÅ¡ojo transporto keleivių kontrolę ir matydami nepaklusnius piliečius, privalo atitinkamai reaguoti, kadangi kiekvieno piliečio pareiga rÅ«pintis saugia aplinka.

VieÅ¡ojo transporto kontrolieriai tinkamai elgėsi norėdami jį nuraminti, kadangi pareiÅ¡kėjas konfliktavo ir vartojo necenzÅ«rinius žodžius. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kokia žala buvo padaryta, bei nepagrindė žalos dydžio. Turtinė žala yra grindžiama iÅ¡skirtinai deklaratyvia pareiÅ¡kėjo pozicija, subjektyviais paaiÅ¡kinimais, prielaidomis. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie padarytÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, remiamasi tik abstrakčiais teiginiais, neįvardintas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių.

PaaiÅ¡kina, kad žala yra civilinės atsakomybės sÄ lyga, nagrinėjamu atveju bÅ«tina, tačiau pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti 7 000 Eur žalos dydį iÅ¡ esmės grindžia abstrakčiomis frazėmis. Teiginiai apie suprastėjusiÄ gyvenimo kokybę, patirtus fizinius skausmus vertintini kritiÅ¡kai, kadangi to negalima susieti su darbuotojų veiksmais. Neįrodė atsakovės atstovės SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ atsakomybės sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas, kadangi neįrodytos visos atsakomybės sÄ lygos.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas melagingai. Policijos pareigÅ«nams buvo pateiktas „iÅ¡karpytas“ vaizdo įraÅ¡as, yra įraÅ¡o pradžia ir pabaiga, nėra įraÅ¡o vidurio. Mano, kad kontrolieriai „iÅ¡karpė“ vaizdo įraÅ¡Ä . Teigia, kad vaizdo įraÅ¡e girdėti, kaip kontrolieriai jam grasina susidorojimu. Kontrolieriai jį pastÅ«mė, provokavo.

Pažymi, kad kontrolieriai gali tik tikrinti keleivių bilietus, jokių kitų teisių neturi. Dėl žalos nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad buvo suvaržyta jo laisvė, o dėl turtinės žalos nurodo, kad buvo „sudaužytas“ jo laikrodis, sugadinti drabužiai ir rankinė. Pripažįsta, kad vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau mano, kad netrikdė vieÅ¡osios tvarkos. Nurodė, kad keleivių kontrolę atliko keturi kontrolieriai, viena jų moteris, kuris nuvyko toliau troleibusu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo kelionės bilietÄ , tačiau elgėsi agresyviai. Nurodo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos suteikiÄ teisę sulaikyti asmenį daryti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Akcentavo, kad vaizdo įraÅ¡o niekas nekeitė, pareigÅ«nams atlikusiems ikiteisminį tyrimÄ , buvo pateiktas vientisas vaizdo įraÅ¡as.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad „KaroliniÅ¡kių poliklinika“ stotelėje įlipo į troleibusÄ pro jo galines duris ir paprašė keleivių pateikti kelionės bilietus. PareiÅ¡kėjas kelionės bilietÄ turėjo, kontrolierius keleivių bilietus tikrino toliau. Teigė, kad netikėtai pareiÅ¡kėjas jam alkÅ«ne sudavė į nugarÄ . Tada jis atsisuko, pastÅ«mė pareiÅ¡kėjÄ ir pasakė: „kÄ tu čia darai?“. PareiÅ¡kėjas elgėsi neadekvačiai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo kontrolierių.

Tuomet kontrolierius pastebėjo, kad nėra įjungta vaizdo fiksavimo kamera, jÄ Ä¯jungė, kamera buvo įjungta visÄ laikÄ . Priėjęs kitas kontrolierius jo paklausė, kas nutiko. PareiÅ¡kėjo buvo praÅ¡oma nevartoti necenzÅ«rinių žodžių. Besitęsiant konfliktui kontrolieriai nutarė kviesti policijos pareigÅ«nus. Pažymėjo, kad, pareiÅ¡kėjÄ nuvedus prie tarnybinio automobilio, jis bandė pasiÅ¡alinti, trenkė kontrolieriui į lÅ«pÄ , dėl to pareiÅ¡kėjas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį iki atvyks policijos pareigÅ«nai.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ir vedamas į tarnybinį automobilį už pareiÅ¡kėjo turėtos rankinės rankenos. Nurodė, kad vaizdo įraÅ¡Ä atidavė vadovui. Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad jis ginÄÄ dienÄ atliko transporto keleivių kontrolę. Jis į atvažiavusį troleibusÄ Ä¯lipo per vidurines duris ir tikrino keleivių bilietus. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , vartojamus necenzÅ«rinius žodžius. IÅ¡lipo iÅ¡ troleibuso ir priėjo prie kolegos, kuris skundėsi, kad pareiÅ¡kėjas jam sudavė alkÅ«ne į nugarÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjas elgėsi neadekvačiai (vartojo necenzÅ«rinius žodžius, buvo agresyvus), jis buvo įspėtas dėl daromo administracinio nusižengimo. Kadangi pareiÅ¡kėjas ir toliau elgėsi agresyviai, jis paprašė kolegų iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Pažymėjo, kad jis pareiÅ¡kėjÄ laikė už jo rankinės rankenos. Tuomet, kai jau negalėjo vienas iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjo, pasikvietė kolegÄ J., kuris tarnybiniame automobilyje rašė protokolus. PareiÅ¡kėjas buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio.

PareiÅ¡kėjas prie tarnybinio automobilio norėjo pasiÅ¡alinti ir jam trenkė į lÅ«pÄ , todėl buvo pasodintas į tarnybinį automobilį iki atvyks policijos pareigÅ«nai. Pažymėjo, jog jokie pareiÅ¡kėjo asmeniniai daiktai konflikto metu nenukentėjo. Nurodė, kad ginčo situacijÄ filmavo jis ir A. S. S. vaizdo įraÅ¡as buvo geresnės kokybės, todėl bÅ«tent jo įraÅ¡as buvo pateiktas policijos pareigÅ«nams atlikusiems ikiteisminį tyrimÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad ginčo dienÄ jis tarnybiniame autobuse rašė protokolus.

Kolega jį pakvietė ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jam alkÅ«ne trenkė į nugarÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas buvo agresyvus, vartojo necenzÅ«rinius, todėl buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas už jo rankinės rankenos. Kadangi jis trenkė R. į lÅ«pÄ , tai buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Pažymėjo, kad nepamena, ar jis pats darė vaizdo įraÅ¡Ä . Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. parodė, kad ginčo situacijos nepamena.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis yra kontrolės skyriaus vadybininkas, nagrinėja skundus, pateikia medžiagÄ pagal kitų institucijų praÅ¡ymus. Pažymėjo, kad kontrolieriai turi filmavimo kameras, tačiau jÄ Ä¯jungti ir iÅ¡jungti fiziÅ¡kai turi kiekvienas kamerÄ turintis kontrolierius. Visi įraÅ¡ai yra saugomi įmonės serveryje, prie kurio prieiti kontrolieriai negali. Kadangi į jį su praÅ¡ymu pateikti ginčo dienos filmavimo medžiagÄ kreipėsi policijos pareigÅ«nai, jis iÅ¡ serverio įrašė visÄ filmuotÄ medžiagÄ Ä¯ diskÄ .

Pažymėjo, kad du vaizdo įraÅ¡ai galėjo atsirasti dėl techninių sutrikimų. Akcentavo, kad jis pateikia visÄ filmuotÄ medžiagÄ , kuri yra serveryje, jokių modifikacijų nedaro. Serveryje informacija laikoma trisdeÅ¡imt dienų. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų veiksmų, vykdant keleivių kontrolę vieÅ¡ajame transporte (neteisėtai sulaikant, nepagarbiai ir netinkamai elgiantis) kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda įrodžius pareiÅ¡kėjui tris bÅ«tinÄ sias atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pagal CK 6.271 straipsnį savivaldybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę). Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sÄ lygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų (sprendimų ar veiksmų, neveikimo) prieÅ¡taravimu teisės aktuose numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais organizavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymas 6 str. 33 p.). Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimÄ vietinio susisiekimo marÅ¡rutais.

Savivaldybių institucijos pagal savo kompetencijÄ leidžia vežėjams privalomus teisės aktus (Kelių transporto kodeksas 4 str. 3 d.). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtino Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisykles (toliau – Taisyklės), kurios buvo aktualios ginčo metu (pakeistos 2019 m.). Taisyklės nustato važiavimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkÄ , vežėjo, vairuotojo, keleivių pareigas, atsakomybę, keleivių teises, vežėjų, vairuotojų ir keleivių kontrolės tvarkÄ .

Keleivių ir bagažo vežimÄ autobusais/troleibusais organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) arba jos įgaliota įstaiga. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ yra savivaldybės įsteigtas vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio uždavinys vykdyti (tarpe kitų funkcijų) savivaldybės savarankiÅ¡kÄ jÄ funkcijÄ dėl keleivių vežimo organizavimo savivaldybės lygmeniu. Pagal vieÅ¡ai skelbiamus 2018 m. sausio 2 d. Juridinių asmenų registre registruotus įmonės įstatus 10.13 p. įmonė vykdo keleivių, ekipažo ir vieÅ¡ojo transporto kontrolę.

Taisyklėse keleivių kontrolė apibrėžiama kaip įgaliotos įstaigos ar vežėjo vykdomas keleivių bilietų patikrinimas (4.5 p.), kuris prasideda nuo momento, kai autobusas/troleibusas privažiuoja stotelės, prie kurios artėjama ir kurioje kontrolieriai vykdo keleivių kontrolę, įvaÅ¾Ä ir vairuotojas užblokuoja komposterius (4.6 p.), o baigiasi momentu, kai kontrolierius iÅ¡lipa iÅ¡ transporto priemonės, atžymi specialiose patikros priemonėse kontrolės pabaigÄ , o vairuotojas atblokuoja komposterius (4.7 p.).

Taisyklėse taip pat apibrėžiamos keleivių vežime dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Keleivių teisės ir pareigos įtvirtintos Taisyklių V skyriuje, viena iÅ¡ jų vykdyti teisėtus kontrolierių ir transporto priemonės vairuotojo reikalavimus (29.9 p.). Tarpe kitų draudimų keleiviams draudžiama triukÅ¡mauti ar kitokiais veiksmais pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir trukdyti kitiems keleiviams (30.4 p.). Keleivių kontrolės pareigÅ«nų veiksmai, teisės ir pareigos apraÅ¡yti Taisyklių IX skyriuje.

Taisyklių 61 punkte įtvirtintos kontrolieriaus teisės, tarpe jų keleiviui, važiavusiam be bilieto, nevykdant teisėtų kontrolieriaus nurodymų ir/ar bandant pasiÅ¡alinti iÅ¡ pažeidimo vietos, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus ir perduoti pažeidėjÄ policijos pareigÅ«nams (61.2 p.); pristatyti į policijos įstaigÄ be bilietų važiavusius keleivius, ne jaunesnius kaip 16 metų, kurie neturi arba atsisako pateikti jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, reikalingus administracinio nusižengimo protokolui suraÅ¡yti (61.3 p.); reikalauti, kad keleiviai vykdytų jo teisėtus nurodymus (61.5 p.);

įlipti į autobusÄ /troleibusÄ be eilės nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus (61.6 p.). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-462 yra įgaliojęs tirti administracinius nusižengimus, suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ keleivinio kelių transporto kontrolierius už veikas, numatytas ANK 224 straipsnio 2 dalyje (asmenų trukdymas administracinio nusižengimo teisenai), 319 straipsnyje (Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismÄ nevykdymas), 434 straipsnio 2 dalyje (Draudžiamų vežti medžiagų arba daiktų vežimas autobusu ar troleibusu, draudžiamų saugoti medžiagų ar daiktų atidavimas saugoti į autobusų stoties bagažinę), 439 (Naudojimosi automobilių ir elektros transportu tvarkos pažeidimas), 446 straipsniuose (keleivių vežimo apmokėjimo taisyklių pažeidimai), 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių ir keleivinio kelių transporto keleivių teisių pažeidimas), 505 straipsnyje (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigÅ«nų sprendimų nevykdymas )(Taisyklių 1.1.8 p.).

Byloje nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir kontrolierių buvo kilęs konfliktas sustojimo stotelėje: pareiÅ¡kėjas vartojo necenzÅ«rinius žodžius, kontrolieriai jo prašė nusiraminti ir nevartoti necenzÅ«rinių žodžių, taip pat buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie atvyko tik po dvideÅ¡imties minučių. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ vyko konfliktas. Å ias aplinkybes patvirtino pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakyta pozicija tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, liudytojų A. S., J. R. ir A. J. parodymai, prokuratÅ«ros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Kontrolieriai keleivių kontrolę vykdė apsirengę specialiÄ aprangÄ , kuri leido juos identifikuoti kaip vieÅ¡Ä funkcijÄ atliekančius asmenis. IÅ¡ teismui pateiktų SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ vieÅ¡ojo transporto departamento vieÅ¡ojo transporto kontrolės skyriaus brigadininko-kontrolieriaus pareiginių nuostatų matyti, kad skyriaus brigadininkas darbo metu gali keleiviui, važiavusiam be bilieto, nevykdant teisėtų Skyriaus brigadininko nurodymų ir / ar bandant pasiÅ¡alinti iÅ¡ pažeidimų vietos, iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus ir perduoti pažeidėjÄ policijos pareigÅ«nams (Nuostatų 4.25 papunktis.

Brigadininkui draudžiama naudoti jėgÄ ar atlikti kovinius veiksmus, iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytus atvejus, pvz. bÅ«tinoji gintis (Nuostatų 5.1.3). AnalogiÅ¡kos nuostatos nustatytos ir Kontrolieriaus pareiginiuose nuostatose. Nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo kelionės bilietÄ , tačiau konfliktas kilo ir pareiÅ¡kėjo sulaikymas iki policijos pareigÅ«nų atvykimo įvyko dėl to, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir kontrolierių kilo konfliktas, kurio iÅ¡sprendimui reikėjo policijos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas policijoje buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn kontrolierius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas), 228 straipsnio 1 d. (piktnaudžiavimas), 284 straipsnį (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas). PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodė tokius pačius argumentus, kokie pateikti ir Å¡ioje administracinėje byloje. Prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ .

ProkuratÅ«ros nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (Nr. IBPS-V-116835-20) ir 2020 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. IBS-V-478747/2020)(b. l. 105-111). Teismai vertino pareiÅ¡kėjo sulaikymo aplinkybes ir konstatavo, kad kontrolieriai pareiÅ¡kėjÄ galėjo sulaikyti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (ANK) 14 straipsniu. ANK 14 straipsnis numato, kad asmuo neatsako pagal kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu Å¡io asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Taigi prokuratÅ«ra įvertino pareiÅ¡kėjo sulaikymo aplinkybes, prokuratÅ«ros pozicijÄ patikrino ikiteisminio tyrimo teisėjai, tad administracinis teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo anksčiau minėtomis įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriose padaryta iÅ¡vada, kad kontrolieriai galėjo pareiÅ¡kėjÄ sulaikyti, nes pareiÅ¡kėjo elgesys ginčo situacijoje buvo neadekvatus. Ä®siteisėjusiose teismo nutartyse konstatuota, kad nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo provokuojamas.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad atvykus policijos pareigÅ«nams kontrolieriai kreipėsi dėl sužalojimo (medžiagos l. 7, 54, 58). ApžiÅ«rint įvykio vietÄ nerasta pėdsakų ar daiktų, galinčių padėti iÅ¡tirti bylÄ (medžiagos l. 10). Sulyginus liudytojų parodymus teisme ir duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie nuoseklÅ«s, sutampantys detalėmis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo detalesni, kadangi nuo įvykio buvo praėję nedaug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto atlikta kontrolieriaus nurodytų sužalojimų apžiÅ«ra (medžiaga l. 29), padarant iÅ¡vadas, kad nustatyti kÅ«no sužalojimai, kurie padaryti kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėtas pateiktas vaizdo įraÅ¡as ir apraÅ¡ytas (medžiaga l. 48-51). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja ir praeivė (medžiaga l. 60), kuri parodė, kad „asmuo, kurio buvo papraÅ¡yta iÅ¡lipti pradėjo garsiai vartoti necenzÅ«rinius žodžius, tai labai puikiai įsidėmėjau, kadangi žinau, jog vieÅ¡oje vietoje negali vartoti necenzÅ«rinių žodžių, taip pat jis buvo agresyvus. IÅ¡lipęs iÅ¡ autobuso asmuo pradėjo konfliktuoti su kontrolieriais, nors jo buvo praÅ¡oma nusiraminti ir nesikeiti vieÅ¡oje vietoje, po ko kontrolieriai bandė jį nusivesti į autobusÄ , tačiau jis prieÅ¡inosi vedamas į autobusiukÄ , vienam iÅ¡ kontrolierių pradėjo laužyti rankas.

Kiek pamenu asmuo buvo agresyvus. Dėl ko jis buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ autobuso aÅ¡ negaliu nurodyti. <...> Ar prieÅ¡inosi sulaikomas policijos pareigÅ«nams nurodyti negaliu“. PareiÅ¡kėjas teikdamas pirminį paaiÅ¡kinimÄ (medžiaga l.

70) nurodė, kad „kilus žodiniui konfliktui, keleivių kontrolės darbuotojas neteisėtai pradėjo laikyti mano daiktus, bandant patraukti rankas sulėkė kiti kontrolieriai ir jėgÄ naudodami fizinį smurtÄ vilko į autobusÄ , apgadino daiktus, drabužius“. Teikdamas parodymus pareiÅ¡kėjas detalizavo savo pirminį paaiÅ¡kinimÄ (medžiaga l. 90-91), kuris iÅ¡ esmės yra nuoseklus ir atitinka ir teismui duotus paaiÅ¡kinimus. Ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėjas jokių daiktų apžiÅ«rai nepateikė, praÅ¡ymų dėl duomenų iÅ¡reikalavimo ar surinkimo neteikė.

Nutarimu prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ svarstė pareiÅ¡kėjo veiksmų atitiktį baudžiamosios ar administracinės teisės nuostatoms, tačiau pasisakė ir dėl kontrolierių veiksmų, nurodydamas, kad: „įvyko gyvenimiÅ¡kas nesusipratimas, kuris po to sukėlė konflikte dalyvavusių asmenų nepamatuotÄ pyktį <...> juolab šį tramdę asmenys, atliekantys vieÅ¡Ä sias funkcijas, tikėtina taip pat nesuprato kodėl jų atžvilgiu asmuo iÅ¡ pykčio vartoja nepagarbius žodžius, elgėsi manydami, kad nepagarbus elgesys žeidžia aplinkinių rimtį, todėl nukreipė dėmesį į įtariamÄ jį manydami, kad ir jų pareiga užkirsti keliÄ ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams. <...> įtariamojo veiksmai buvo sÄ lygoti nesusipratimo, atsitikusio troleibuse, po to kai prasilenkia ir tai tikėtina vieniems kitų nesupratus ir galbÅ«t pastumiant, įvyko nesusikalbėjimas, Å¡aukimas, nepadorių žodžių vartojimas. <...> Å¡is (pareiÅ¡kėjas) asmenų, vykdančių vieÅ¡as funkcijas, atžvilgiu galimai vartojo nereikalingÄ fizinę jėgÄ , aiÅ¡kiai klysdamas, manant, kad Å¡ie tyčia jį iÅ¡provokavo ir po to dar nori bausti, nors jis nepažeidė važiavimo troleibusu taisyklių. <..>kontrolierių praÅ¡ymas palaukti pareigÅ«nų jų autobusiuke, akivaizdu neturėjo asmeniui, kuris jaučiasi visiÅ¡kai nekaltu, sukelti baimes dėl savo sveikatos ar turto, ar kitokio pažeminimo.

Toks kontrolierių reikalavimas sÄ lygotas jų viešų funkcijų vykdymo ir asmuo, kuris jų praÅ¡omas sulaukti pareigÅ«nų, iÅ¡ Å¡ių iÅ¡skirtinių darbo aprangų bei pačių funkcijų atlikimo, neturėtų bijoti ar kitaip Å¡iems prieÅ¡intis, manant atsiradimui kokių nors blogų pasekmių jų sveikatai ar turtui“. Nenustatyta, kad kontrolieriai bÅ«tų naudoję specialias priemones ar veiksmus pareiÅ¡kėjÄ privesti prie transporto priemonės. PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis buvo velkamas, nepasitvirtino.

Antras 7.50 min trukmės vaizdo įrašas tokių faktinių aplinkybių nepatvirtino. Liudytojai nuosekliai ir vienareikšmiai patvirtino, kad pareiškėjas buvo privestas prie tarnybinio automobilio ir į jį įsodintas iki policijos pareigūnų atvykimo. Įraše prie durų matyti susistumdymas, kuris iš esmės įvyko dėl pareiškėjo nepaklusimo teisėtiems kontrolierių reikalavimams bei kaip pareiškėjo agresijos prieš teisėtus reikalavimus jam davusius kontrolierius išraiška.

Tai, kad tuo metu kontrolieriai laikė už pareiÅ¡kėjo asmeninių daiktų (krepÅ¡io), neleido pareiÅ¡kėjui mojuosi rankomis ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvyko vietos iki policijos pareigÅ«nų atvykimo, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados apie neteisėtÄ jo laisvės suvaržymÄ . Kadangi neteisėti veiksmai galėtų bÅ«ti ir bendro pobÅ«džio institucijai ar pareigÅ«nams nustatytos pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas, tai teismas vertino ir pareiÅ¡kėjo nurodytų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, ar nebuvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga pareiÅ¡kėjo, kaip vieÅ¡ojo transporto paslauga besinaudojančio keleivio, atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareigÅ«nai stumdėsi ir buvo nemandagÅ«s. Be abejo, kontrolieriams taikomi bendrieji vieÅ¡Ä jÄ funkcijÄ atliekantiems asmenims etikos ir mandagumo reikalavimai. Pažymėtina, kad neteisėtas veikas turi įrodyti pareiÅ¡kėjas. Vertinant byloje surinktų įrodymų visetÄ , bendro pobÅ«džio pareigos pažeidimo faktus nurodo iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas, tačiau jų nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei vaizdo įrašų turinys.

IÅ¡ pirmojo 0.35 min trukmės vaizdo įraÅ¡o taip pat negalima laikyti įrodytu pareiÅ¡kėjo teiginį apie galimÄ provokacijÄ jo atžvilgiu ar konflikto sukėlimÄ iÅ¡ kontrolierių pusės. IÅ¡ iÅ¡tirtos surinktų įrodymų visumos darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada, kad pats pareiÅ¡kėjas elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, agresyviai, todėl tai galėjo iÅ¡Å¡aukti ir kontrolierių didesnį susirÅ«pinimÄ vieÅ¡Ä ja tvarka ir rimtimi, praÅ¡ant pareiÅ¡kėjÄ pirmiausia nusiraminti, vėliau informuojant, kad jis galimai daro administracinį nusižengimÄ , praÅ¡ant praeiti iki kontrolės autobuso ir palaukti policijos pareigÅ«nų.

Teismui pateikti 2 vaizdo įrašai, iš kurių turinio matyti, kad jie neatspindi viso konflikto kilusio tarp pareiškėjo ir kontrolierių, tačiau iš turimų vaizdo įrašų matyti, kad kontrolę atliekantys pareigūnai neleido išlipti keleiviams ir paprašė keleivių, taip pat ir pareiškėjo, pateikti kelionės bilietus. Tokia teisė kontrolieriams yra nustatyta Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439, IX skyriuje.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis skubėjo ir jam nebuvo leista iÅ¡lipti, todėl jis piktinosi kontrolieriais, yra laikytini neadekvačia pareiÅ¡kėjo reakcija į teisėtus kontrolierių nurodymus keleivių kontrolės metu. Be to pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neadekvačiai vertina ir situacijÄ â€žpo to kai buvo patikrintas bilietas negalėjo iÅ¡lipti, nes jo kelyje stovėjo kontrolierius“ kaip vieÅ¡ojo transporto kontrolierių provokacijÄ jo atžvilgiu. Tai, kad jo kelyje troleibuse galimai stovėjo kontrolierius ir jis dėl to negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ troleibuso, nesudarė pareiÅ¡kėjui pagrindo elgtis agresyviai (vartoti necenzÅ«rinius žodžius, pakelti balso tonÄ ), iÅ¡ esmės trikdyti kontrolierių darbÄ , kitus vieÅ¡ojo transporto keleivius, praeivius.

Atsakovo 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2020-S1-1186 nurodyta bendra tvarka dėl vaizdo įrašų saugojimo (b. l. 101-102), nurodant, kad jie saugomi 30 dienų. Tai, kad teismui yra pateikta dalis vaizdo įrašo, nesudaro pagrindo daryti kitokių išvadų. Teismas tyrė aplinkybes dėl vaizdo įrašo, tačiau nenustatė iš esamo įrašo, kad pareiškėjas būtų buvęs provokuotas. Antras vaizdo įrašas fiksuoja konflikto dalį, kuomet pareiškėjas buvo vedamas prie kontrolierių tarnybinio automobilio laukti policijos pareigūnų.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusi padaryta jo nurodoma turtinio pobÅ«džio žalÄ , t. y. suplėšyti rÅ«bai, sudraskyti asmeniniai daiktai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nebuvo pateikta apžiÅ«rėti tokio pobÅ«džio daiktiniai įrodymai. Ä®vertinus, kad vaizdo įraÅ¡ymas pradedamas fiziÅ¡kai ant uniformos paspaudus, o konflikto metu vyko stumdymasis, todėl tikėtina, kad vaizdo įraÅ¡as galėjo bÅ«ti iÅ¡sijungęs dalies konflikto metu. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas operatyviai per įrašų saugojimo laikotarpį bÅ«tų kreipęsis dėl visų įrašų surinkimo ir kontrolierių veiksmų įvertinimo, kas iÅ¡ esmės sutrukdė iÅ¡saugoti tokius duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, nenustatyta SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų (kontrolierių) veiksmuose neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra galimas ir turtinės, neturtinės žalos atlyginimo klausimo svarstymas ir vieÅ¡oji savivaldybės civilinė atsakomybė nekyla. Dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė jos kilimo fakto, kadangi į bylÄ nepateikta jokių objektyvių įrodymų dėl nurodomų daiktų sugadinimo, kainos, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu tirti duomenys turtinės žalos nepatvirtino.

Kitos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos papildomai netirtinos, nenustačius neteisėtų veiksmų. Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jovita Einikienė