abbf25cc-fa7d-4979-afb2-a14405afc616 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-484-157/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 42.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. ir atsakovo A.

B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies civilinėje byloje Nr. 2-994-524/2014 pagal V. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį V. J. dėl palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo S. J. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. J. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo A.

B. 183 315 Lt skolÄ . Nurodė, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui A. B. 1,4 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Tauralaukio k., Klaipėdos raj. už 35 000 Lt; kad 2005 m. sausio 3 d. su atsakovu A. B. bei trečiuoju asmeniu S. J. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurioje susitarė, jog paminėto žemės sklypo savininkui A. B. pardavus šį turtÄ , gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties Å¡alių – kiekvienam po 33,33 procentus. Teigė, kad tuo pat metu buvo sudaryta ir kita triÅ¡alė bendradarbiavimo sutartis Nr. 2005/08-04, kurioje ieÅ¡kovas V.

J. kartu su atsakovu A. B., kaip užsakovai, įpareigojo S. J. įmonę, kaip vykdytojÄ , organizuoti detaliojo plano projektavimo darbus, pakeičiant žemės sklypo paskirtį degalinės statybai. Užsakovai joje įsipareigojo apmokėti darbų atlikimo 100 000 Lt sÄ naudas, sumokėti vykdytojui 50 000 Lt atlyginimÄ už paslaugas (45 000 Lt avansinė įmoka ir 5 000 Lt visiÅ¡kai atlikus visus darbus). Teigė, kad minėtos sutarties atsakovas nepasirašė, tačiau sutarties sÄ lygas nustatė pats atsakovas ir jas vykdė.

Nurodė, kad trečiasis asmuo S. J. jokių darbų neatliko, todėl jis atliko projektavimo darbus, turto vertinimus, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 9 492 Lt, S. J. įmonei sumokėjo 45 000 Lt, o vėliau dar 3 000 Lt, taip pat apmokėjo ir kitas išlaidas. Teigė, kad minėtas 1,4 ha ploto žemės sklypas buvo padalintas, suformuoti nauji du sklypai, iš kurių vienas buvo paimtas visuomenės poreikiams; kad pasirašius trišalę sutartį, atsakovas A. B. bei jo sutuoktinė 2006-07-04 ir 2006-12-22 išdavė jam generalinius įgaliojimus visiškai valdyti, naudoti ir disponuoti atsakovui priklausančiu minėtu kitu 0,9506 ha ploto žemės sklypu, kurį jis 2006-12-22 pardavė E. P. už 550 000 Lt.

Tačiau atsakovas A. B. nesilaikė 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų sumokėti 33,33 procentus nuo 550 000 Lt ir liko jam skolingas 183 315 Lt. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti jam iš ieškovo 203 876,72 Lt palūkanų už be pagrindo įgytus 550 000 Lt bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teigė, kad kitoje byloje Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu pripažino, jog V.

J., veikdamas kaip sutuoktinių A. B. ir V. B. įgaliotinis, pardavė A. B. vardu registruotÄ Å¾emės sklypÄ už 550 000 Lt ir be teisėto pagrindo praturtėjo Å¡ia suma, todėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautas lėšas iÅ¡ V. J. priteisė A. B. ir V. B. (civilinė byla Nr. 2-636-524/2010). Remdamasis CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostata, kad už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ ar sutaupymÄ , teigė, kad ieÅ¡kovas jam privalo sumokėti 203 876,72 Lt palÅ«kanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir jam iÅ¡ atsakovo A. B. priteisė 183 315 Lt, atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. priteisė 137 500 Lt palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo kitoje byloje jam priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iÅ¡kėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.Remdamasis prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 duomenimis ir įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, teismas nurodė, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas pardavė atsakovui 1,4 ha žemės sklypÄ ; kad tarp ieÅ¡kovo V.

J. ir atsakovo A. B. buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kad ieÅ¡kovui, atstovaujančiam atsakovui, buvo pervesti 550 000 Lt, gauti už A. B. priklausančio žemės sklypo pardavimÄ ; kad Klaipėdos apygardos teismo sprendime 2010 m. lapkričio 22 d. Å¡i suma buvo priteista A. B. ir V. B. iÅ¡ V. J.; kad Klaipėdos apygardos teismo sprendime 2010 m. lapkričio 22 d. buvo atmestas V. J. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl 2002 m. spalio 15 d. sutarties pripažinimo negaliojančia; kad ieÅ¡kovas V. J. paminėtoje byloje nebuvo nurodęs jo, atsakovo A.

B. ir trečiojo asmens S. J. 2005 m. sausio 3 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties.Vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas byloje įrodė, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jo parduotas žemės sklypas buvo pertvarkomas, dalis jo paimta valstybės poreikiams tenkint ir naujai suformuota jo dalis buvo parduota 2006 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 550 000 Lt. Nustatė, kad Å¡ios sutarties 1.1.2 punkte buvo nurodyta, jog atsakovas nuosavybės teisę į parduodamÄ sklypÄ Ä¯gijo iÅ¡ ieÅ¡kovo 2002 m. spalio 15 d. sutartimi.

Nurodė, kad atsakovas nei paminėtų dokumentų, nei 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutarties neginčijo, nepateikė įrodymų, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl kitų žemės sklypų, tačiau su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka motyvuodamas tuo, jog sutartyje nurodytas žemės sklypas nebuvo parduotas.Pažymėjo, kad vienas iÅ¡ prievolių atsiradimo pagrindų – sandoriai, t. y. veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.2 str.); kad prievolės dalyku gali bÅ«ti bet kokie veiksmai ar neveikimas, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei; kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.); kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas, įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas; kad skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas).Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, teismas sprendė, kad Å¡alys 2005 m. sausio 3 d. sutartimi buvo susitarusios dėl atsakovui A.

B. priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo ir jo pardavimo, o paminėta 2005 m. sausio 3 d. sutartis yra dvejopo pobÅ«džio – bendradarbiavimo sutartis, turinti jungtinės veiklos požymių. TokiÄ iÅ¡vadÄ grindė byloje nustatytais faktais, kad atsakovas A. B. 2002 m. spalio 15 d. sutartimi įsigijęs minėtÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J., 2006-01-30 ir 2006-12-22 įgaliojo jį, ieÅ¡kovÄ V. J., atlikti visus veiksmus dėl Å¡io žemės sklypo paskirties pakeitimo, ir net parduoti jį už kainÄ , nustatytÄ savo nuožiÅ«rÄ , taip pat buvo įgaliojęs ir trečiÄ jį asmenį S. J. dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje.

Todėl teismas konstatavo, kad pagrįstas reikalavimas dėl 33,33 procentų nuo 550 000 Lt kainos, gautos už parduotÄ Å¾emės sklypÄ , priteisimo.Pasisakydamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismas nurodė, kad pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku; kad pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo įgijęs turtÄ asmuo privalo grÄ Å¾inti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iÅ¡ Å¡io turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl sprendė, jog ieÅ¡kovui pareiga mokėti palÅ«kanas atsirado 2007-01-11, t. y. tada, kai žemės sklypo pirkėjas jam pervedė pinigus už perkamÄ sklypÄ . Nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas 2014-06-11, tai yra praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti palÅ«kanas pažeidimo. Tačiau teismas sprendė, kad kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvienais metais nuo 2007-01-11 iki Å¡iol, ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl Å¡ios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos už paskutinius penkerius metus (CK 1.127 str. 5 d.).

Remdamasis šiais argumentais, teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kitoje civilinėje byloje priteistų 550 000 Lt už 5 m. laikotarpį prieš pateikiant priešieškinį šioje byloje 2014-06-11, t. y. po 27 500 Lt už kiekvienus metus, iš viso 137 500 Lt. Teismas taip pat sprendė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį atsakovui iš ieškovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1943-524/2009 priteistų 550 000 Lt nuo bylos 200907-20 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo.Teismas taip pat patenkino priešieškinio reikalavimų dalį dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo pagal priešieškinį priteistų 137 500 Lt nuo jo priėmimo datos – 2014-06-17 iki šios sprendimo dalies visiško įvykdymo.

    II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o paminėto Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo atsakovui A. B. priteistos palÅ«kanos, panaikinti ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl palÅ«kanų priteisimo atmesti. Netenkinus Å¡io reikalavimo, ieÅ¡kovas praÅ¡o sumažinti priteistas palÅ«kanas. Skunde nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Teismas nepagrįstai patenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl palÅ«kanų priteisimo, nes neįvertino svarbių aplinkybių: atsakovas nesilaikė 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų ir neatsiskaitė už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , kad Å¡alys buvo susitarusios nutraukti Å¡iÄ sutartį; kad atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui pinigus, gautus už dalies žemės sklypo nusavinimÄ valstybės poreikiams, nes nutraukus minėtÄ sutartį žemės sklypas jam nepriklausė; kad praėjus 10 dienų nuo pinigų grÄ Å¾inimo, atsakovas ieÅ¡kovui suteikė įgaliojimÄ ne tik laisvai valdyti, bet ir dovanoti ar įkeisti minėtÄ Å¾emės sklypÄ ; kad atsakovas, nesumokėjęs už žemės sklypÄ 35 000 Lt, praėjus 8 metams už tÄ patį žemės sklypÄ kitoje civilinėje byloje nepagrįstai prisiteisė 550 000 Lt; kad žemės sklypas už 550 000 Lt buvo parduotas iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo pastangomis ir investuotomis lėšomis; kad dėl atsakovo ir kitų asmenų apgaulės ieÅ¡kovas prarado visas savo santaupas, sveikatÄ , tapo neįgalus ir turi sumokėti ne tik 550 000 Lt, bet taip pat ir beveik 300 000 Lt palÅ«kanų.Teismas nepagrįstai priteisė palÅ«kanas, nes neteisingai sprendė, kad padarytas pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

Byloje buvo nustatytas akivaizdus pinigų negrÄ Å¾inimo faktas, pažeidimo ir sužinojimo apie jį laikas sutapo, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia sietina su A. B. sužinojimo apie padarytÄ pažeidimÄ momentu – 2007-01-11. Taigi atsakovas, 2014 m. birželio mėnesį pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo, praleido 5 metų senaties terminÄ . Nors tokia ieÅ¡kinio skaičiavimo tvarka ir neatitinka teismų praktikos, tačiau prieÅ¡ingu atveju nėra galimybės pritaikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ ir sudaroma galimybė kreditoriui piktnaudžiauti tokia situacija.

Ä®statymas ieÅ¡kinio senatį sieja ne su pačiu pažeidimo faktu, bet su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jei palÅ«kanos priteisiamos už paskutinius 5 m., o pažeidimas padarytas prieÅ¡ 8 m., tai tokiu atveju turėtų bÅ«ti sprendžiama, kad atsakovas praleido terminÄ reikalavimui dėl palÅ«kanų priteisimo pareikÅ¡ti.Teismo priteista palÅ«kanų suma yra nepagrįsta, neprotingai didelė ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo principÄ , todėl pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas turi bÅ«ti sumažinta.

Teismui pripažinus, kad pagal bendradarbiavimo sutartį ieÅ¡kovui ir atsakovui priklauso tik po 33,33 procentus nuo 550 000 Lt, gautų pardavus žemės sklypÄ , palÅ«kanos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos tik nuo Å¡ios mažesnės sumos. Be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, dėl kokių priežasčių atsakovui nebuvo sugrÄ Å¾inti 550 000 Lt: atsakovas, turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau daug metų niekur nedirbantis, piktnaudžiaujantis alkoholiu, nesÄ Å¾iningai pasinaudojo susiklosčiusia situacija, nes Å¡i suma buvo gauta vien tik ieÅ¡kovo pastangomis ir lėšomis, dėl ko ieÅ¡kovas prarado ne tik sveikatÄ , bet ir patyrė didelių nuostolių. Atsakovas A.

B. atsiliepime į ieÅ¡kovo V. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime teigia, kad apeliantas skunde nurodo melagingas aplinkybes, susijusias su žemės sklypų pardavimu: kad pats ieÅ¡kovas, sutikęs atsakovui parduoti žemės sklypÄ , neprieÅ¡taravo, jog pirkėjas atsiskaitys vėliau, kai bus pakeista žemės sklypo paskirtis ir jis bus perparduotas; kad pats ieÅ¡kovas sutiko investuoti lėšas Å¡io projekto įgyvendinimui, sumokėjo 48 000 Lt trečiajam asmeniui S. J. už detaliojo plano rengimÄ ; kad gavus pinigus už nusavintÄ Å¾emės sklypÄ , atsakovas iÅ¡ karto pervedė juos ieÅ¡kovui, tai yra 35 000 Lt už žemės sklypÄ pagal 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 48 000 Lt kompensacijÄ už detaliojo plano rengimÄ , o likusiÄ sumÄ â€“ už tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė, iÅ¡ viso 84 400 Lt; kad visiÅ¡kai pasitikėdamas ieÅ¡kovu, su sutuoktine iÅ¡davė įgaliojimÄ naujai suformuotam žemės sklypui parduoti; kad ieÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie parduotÄ Å¾emės sklypÄ , vengė grÄ Å¾inti pinigus; kad pirkėjas E. P. šį sklypÄ realiai įsigijo už 1 100 000, tačiau notariÅ¡kai patvirtintoje sutartyje turto pardavimo kaina nurodyta 550 000 Lt, siekiant iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo; kad ieÅ¡kovas, iÅ¡ esmės ginčydamas kitoje byloje priimtÄ teismo sprendimÄ , piktnaudžiauja savo proceso teisėmis.

Skunde taip pat nurodo, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja sumažinti priteistas palÅ«kanas, nes CK 6.73 ir 6.258 straipsnių pagrindu gali bÅ«ti sumažinamos tik netesybos – delspinigiai, bauda, bet ne įstatyminės palÅ«kanos. Teigia, kad ieÅ¡kovas už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautų pinigų atsakovui negrÄ Å¾ino, veikė nesÄ Å¾iningai, sÄ moningai, todėl privalo mokėti palÅ«kanas. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinys patenkintas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Skunde nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto jo negaliojimo pagrindo, nes sprendžiant klausimÄ dėl lėšų priteisimo, gautų pardavus bendros jungtinės nuosavybės turtÄ , byloje nebuvo įtraukta atsakovo sutuoktinė. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 183 315 Lt, nes 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartyje nurodyta sÄ lyga nebuvo įvykdyta – 1,4 ha ploto sklypas nebuvo parduotas, nes jis buvo padalintas į du sklypus, vienas iÅ¡ jų buvo paimtas visuomenės poreikiams, o kitas, mažesnis, – parduotas.

Teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, vertino tik ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus (įgaliojimus, susitarimus), neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovo pateiktÄ 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį kvalifikavo jungtinės veiklos sutartimi, nes ji neatitinka įstatymo reikalavimų: nenurodomos Å¡alių teisės ir pareigos, neaiÅ¡ku, kokius veiksmus turėjo atlikti joje minimi asmenys, kokie jų įnaÅ¡ai į bendrÄ veiklÄ , kokiu bÅ«du dalinamos iÅ¡laidos.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad kitose civilinėse bylose ieÅ¡kovas teigė, jog visus veiksmus, susijusius su minėtu žemės sklypu, jis atliko laikydamas save jo savininku, o Å¡ioje byloje pakeitė savo pozicijÄ ir veikdamas nesÄ Å¾iningai, visais įmanomais bÅ«dais siekė įrodyti, kad už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gauti pinigai priklauso jam. Jokių veiksmų nei ieÅ¡kovas, nei trečiais asmuo S. J. kaip partneriai neatliko, nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių neveikė siekdami bendro tikslo, neatliko jokių įnašų, bendras tikslas nebuvo pasiektas, ieÅ¡kovas veikdamas savo valia sumokėjo už paslaugas trečiajam asmeniui, tačiau visus juos atsakovas grÄ Å¾ino, be to, pats ieÅ¡kovas nevykdė 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutarties ir siekė nuslėpti tikrÄ jÄ Å¾emės sklypo pardavimo kainÄ .

IeÅ¡kovas V. J. atsiliepime į atsakovo A. B. skundÄ praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nes teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovo sutuoktinė nėra jungtinės veiklos dalyvė, ieÅ¡kovas taip pat nelaiko atsakovo prievolės bendra su sutuoktine, todėl ginčo bylos iÅ¡sprendimas neturės įtakos jos teisėms ar pareigoms. Be to, bylÄ teisme vedė atsakovo atstovas advokatas, kuris jokių praÅ¡ymų dėl atsakovo sutuoktinės nereiÅ¡kė, prieÅ¡ieÅ¡kinį taip pat pareiÅ¡kė pats atsakovas.

Nurodo, kad apeliantas be pagrindo nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartis kvalifikuotina jungtinės veiklos sutartimi. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo teiginius, kad siekiant pelningai parduoti žemės sklypÄ , tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo pasiraÅ¡yta ne viena sutartis, kad ieÅ¡kovas organizavo ir apmokėjo visus darbus, reikalingus bendram tikslui pasiekti, kad pats atsakovas iÅ¡davė įgaliojimus ieÅ¡kovui disponuoti žemės sklypu, įgaliojimÄ trečiajam asmeniui S. J. dalyvauti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, net ir nepripažinus ginčo sutarties jungtinės veiklos sutartimi, ji vis tiek turėtų bÅ«ti vykdoma, nes Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tai yra pasidalinti pinigus, gautus pardavus turtÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.).

Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo V. J. ir atsakovo A. B. apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas ieškovas V.

J. skunde nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo atsakovui A. B. priteistos palÅ«kanos. Teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių svarbių aplinkybių, nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio dėl palÅ«kanų priteisimo senaties terminas nėra praleistas, o priteista palÅ«kanų suma yra neprotingai didelė, nepagrįsta ir turėtų bÅ«ti mažinama.Apeliantas atsakovas A. B., nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteista 183 315 Lt, skunde nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, vertino tik ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovo pateiktÄ 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį kvalifikavo jungtinės veiklos sutartimi.Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ pradedant nagrinėti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, yra tikslinga dar kartÄ pažymėti pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas faktines bylos aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi, spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas V. J. pardavė atsakovui A. B. 1,4 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, už 35 000 Lt, kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2004 m. sausio 30 d. (sutarties 2 p.). IeÅ¡kovas V. J., atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo S. J. 2005 m. sausio 3 d. sudarė sutartį, kurioje susitarė, jog 1,4 ha ploto žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, savininkui A.

B. pardavus šį turtÄ , gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties Å¡alių – kiekvienam po 33,33 procentus.IeÅ¡kovas V. J., atsakovas A. B. (užsakovai) ir trečiojo asmens S. J. įmonė (vykdytojas) sudarė kitÄ sutartį Nr. 2005/08-04, kurioje užsakovai įpareigojo vykdytojÄ organizuoti 1,4 ha ploto žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291 detalaus plano suprojektavimo darbus. Vykdytojas sutarties 2, 3 punktuose įsipareigojo: užsakovams per 3 mėn. paruoÅ¡ti ir pateikti Klaipėdos miesto savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl miesto plėtros vystymosi plano korektÅ«ros žemės sklype, numatant degalinės statybÄ ; per 5 mėn. suformuoti detaliojo plano rengimo užduotį bei sudaryti sutartį su savivaldybe dėl detaliojo plano atlikimo; per 6 mėn. gauti iÅ¡ savivaldybės detaliojo plano rengimo sÄ lygas; parengti detalaus plano atlikimo sutarties projektÄ ir suderinus su užsakovu, projektavimo įmone, organizuoti jos pasiraÅ¡ymÄ .

Užsakovai sutarties 4 punkte įsipareigojo pateikti darbų vykdytojui visÄ reikiamÄ Å¡iai užduočiai įvykdyti dokumentacijÄ , apmokėti visus valstybinius žyminius mokesčius, o pasiraÅ¡ius sutartį ir atlikus detalųjį planÄ , apmokėti detalaus plano atlikimo sÄ naudas, kurios sudarys 100 000 Lt projektavimo įmonei (pagal sudarytÄ apmokėjimo grafikÄ ). Å alys sutarties 5 punkte susitarė, kad už paslaugų teikimÄ pagal Å¡iÄ sutartį užsakovai moka vykdytojui atlyginimÄ , kuris sudaro 50 000 Lt, atlyginimas mokamas dalimis, pasiraÅ¡ius sutartį: avansinė įmoka 45 000 Lt, likę 5 000 Lt sumokami visiÅ¡kai atlikus sutartus darbus.

Nors ant Å¡ios sutarties atsakovo A. B. paraÅ¡o nėra, jis Å¡iÄ sutartį vykdė, jos neginčijo ir pripažino. AB ,,Lietuvos telekomas“ 2005-04-05 raÅ¡tu informavo trečiÄ jį asmenį S. J., kad telekomunikacijų linija pro žemės sklypÄ , Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, yra nutiesta, o į sklype bÅ«simus objektus bÅ«tų nutiesta, suderinus su paslaugų teikimo sÄ lygomis.AB ,,Klaipėdos vanduo“ 2005-04-06 raÅ¡tu informavo trečiÄ jį asmenį S. J., kad yra vykdomas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo darbai Vėjo g., kuri ribojasi su žemės sklypu, esančiu Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291.

Pridavus tinklus eksploatacijai bus galima prisijungti prie Å¡ių tinklų nustatyta tvarka. Pagal byloje pateikto 2005-08-11 S. J. įmonės kasos pajamų orderio kvito duomenis, V. J. 2005-08-04 įmokėjo 45 000 Lt avansÄ . Atsakovas A. B. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2005-10-06 pateikė praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, žemės Å«kio paskirties pakeitimo į komercinę.Atsakovas A. B. 2005-09-02 su UAB ,,Kelprojektas“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 05-106K dėl nuovažų į degalinę ,,Tauralaukio“ sankryžoje.Lietuvos architektų sÄ jungos Klaipėdos apskrities organizacija 2006-01-12 pritarė detalaus plano rengimui, numatant degalinės statybÄ .

Atsakovas A. B. ir V. B. 2006-01-30 įgaliojo ieÅ¡kovÄ V. J. vieneriems metams valdyti, naudoti ir disponuoti (parduoti, mainyti, nuomoti, įkeisti už bet kieno, bet kokio dydžio suteiktÄ paskolÄ , dovanoti, sudaryti panaudos sutartis ir visus kitus įstatymų leidžiamus sandorius) jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste (buvęs adresas Tauralaukio k., Klaipėdos raj.), atstovauti visose valstybinėse bei kitose organizacijose visais klausimais, susijusiais su Å¡io žemės sklypo naudojimu, valdymu, disponavimu ir eksploatacija, mokėti mokesčius, sudaryti sutartis, pratęsti, nutraukti eksploatacijos sutartis vykdant Å¡iuos pavedimus, gauti bei pateikti visas bÅ«tinas pažymas ir kitus dokumentus, gauti dokumentų dublikatus, sutikimus, leidimus iÅ¡ Valstybes įmones Registrų centro ir jo filialų, Klaipėdos apskrities VirÅ¡ininko administracijos, žemėtvarkos tarnybos bei visų kitų įstaigų ir organizacijų, atstovauti Valstybės įmonės Registrų centre, valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos institucijose, visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, savo nuožiÅ«ra atlikti arba atsisakyti atlikti kadastrinių, preliminarių duomenų patikslinimÄ , sudaryti ir pasiraÅ¡yti preliminariÄ sias, pirkimo–pardavimo ir kitas sutartis sutarčių pakeitimus, priėmimo-perdavimo aktus, hipotekos lakÅ¡tus, hipotekos lakÅ¡tus, jų pakeitimus, atsiskaityti pagal sutartis, sumokėti, gauti pinigus, savo nuožiÅ«ra apdrausti šį turtÄ draudimo bendrovėse, atstovauti atitinkamose įstaigose bei organizacijose įvertinant turtÄ , įregistruoti ir iÅ¡registruoti Å¡io turto hipotekos lakÅ¡tus, jų pakeitimus apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, gauti dokumentus, atstovauti VÄ® Registrų centre įregistruojant nuosavybės teises į bet kuriuos jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus, patiekti nekilnojamųjų daiktų įsigijimo sutartis ir priėmimo–perdavimo aktus VÄ® Registrų centrui, gauti nuosavybės registracijos pažymėjimus ir kitus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, raÅ¡yti bei pasiraÅ¡yti jų vardu pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, mokėti mokesčius, už juos pasiraÅ¡yti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir A. B. 2006-04-14 sudarė sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Sutartyje nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypo buvusiame Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, žemės naudojimo paskirties pakeitimas iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitÄ , komercinę, numatant degalinės statybÄ .Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento direktorius 2006-06-21 informavo atsakovÄ A.

B., kad Teritorijų planavimo komitetas nepritarė žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0039:1005 paskirties keitimui į komercinę projektui dėl jo neatvykimo. Nurodė, kad pakartotinis klausimo svarstymas atidėtas 2006-07-04.Atsakovas A. B. 2006-07-04 įgaliojo trečiÄ jį asmenį S. J. dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje, priimti jo vardu sprendimus, pateikti ir gauti reikiamus dokumentus, raÅ¡yti jo vardu praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus, už jį pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006-07-27 pritarė žemės sklypo, esančio tarp Vėjo, PajÅ«rio ir Ringelio upelio, kadastro Nr. 2101/0039:1005, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimui iÅ¡ žemės Å«kio į kitÄ , komercinę, numatant degalinės su automobilių plovykla, parduotuve ir baru statybÄ .VÄ® Registrų centro duomenimis žemės sklypas buvusiame Tauralaukio k., Klapėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:291 padalintas į tris žemės sklypus: 0,9506 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1005, 0,0277 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1004 ir 0,4222 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1003.Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006-01-24 įsakymu pradėta žemės sklypo, kadastrinis Nr. 2101/0039:1003, paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra (Klaipėdos–Liepojos kelio rekonstrukcijai).Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir A.

B., atsižvelgdami į tai, kad nebėra sutarties objekto – žemės sklypo buvusiame Tauralaukio k., Klapėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:291, 2006-09-11 susitarime nutraukė 2006-04-14 sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.Atsakovas A. B. ir V. B. 2006-12-22 įgaliojo ieÅ¡kovÄ V. J. vieneriems metams valdyti, naudoti ir disponuoti jiems nuosavybės teise paklausančiais žemes sklypais: žemės sklypu Nr. 715-2-1, esančiu Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1005 ir Klaipėdos m. k. v., ir žemės sklypu Nr. 715-2-3, esančiu Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1004, mainyti, nuomoti savo nuožiÅ«ra, parduoti už kainÄ ir sÄ lygomis savo nuožiÅ«ra Å¡iuos žemės sklypus, atstovauti juos visose valstybinėse bei kitose įstaigose ir organizacijose visais klausimais, susijusiais su Å¡io žemės sklypo naudojimu, valdymu, disponavimu ir eksploatacija, mokėti mokesčius, sudaryti sutartis, pratęsti, nutraukti eksploatacijos sutartis, vykdant Å¡iuos pavedimus, gauti bei pateikti visas bÅ«tinas pažymas ir kitus dokumentus, gauti dokumentų dublikatus, sutikimus, leidimus iÅ¡ VÄ® Registrų centro ir jo filialų, Klaipėdos apskrities VirÅ¡ininko administracijos, žemėtvarkos tarnybos bei visų kitų įstaigų ir organizacijų, atstovauti VÄ® Registrų centre, valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos institucijose, visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, savo nuožiÅ«ra atlikti arba atsisakyti atlikti kadastrinių, preliminarių duomenų patikslinimÄ sudaryti ir pasiraÅ¡yti preliminariÄ sias, pirkimo–pardavimo ir kitas sutartis, jų pakeitimus, priėmimo–perdavimo aktus, sumokėti, gauti pinigus, atsiskaityti pagal sutartis, raÅ¡yti bei pasiraÅ¡yti mÅ«sų vardu pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, mokėti mokesčius, už juos pasiraÅ¡yti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.IeÅ¡kovas V.

J., veikdamas įgaliotojų A. B. ir V. B. vardu, 2006-12-22 sutartimi pardavė E. P. žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ Nr. 715-2-1, esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1005 ir žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ Nr. 715-2-3, esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastrinis Nr. 2101/0039:1004. Å alys susitarė, kad Å¡ie žemės sklypai parduodami už 550 000 Lt, kurie mokami tokia tvarka ir terminais: 40 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjų įgaliotiniui, o pirkėjų įgaliotinis gavo Å¡iuos pinigus prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ; 510 000 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjams iki 2007-01-18, pardavėjai, pirkėjui sumokėjus 510 000 Lt, privalo per 3 darbo dienas iÅ¡duoti pirkėjui pakvitavimÄ apie prievolės įvykdymÄ (sutarties 2.1 p.).IeÅ¡kovas V.

J. 2007-01-11 pareiÅ¡kime notarui nurodė, kad sutuoktiniai A. B. ir V. B. gavo 510 000 Lt iÅ¡ pirkėjo E. P. pagal 2006-12-22 sutartį ir laiko prievolę visiÅ¡kai įvykdyta. A. B. ir V. B. 2009-07-20 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. J. dėl 1 100 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo. Nurodė, kad 2007 m. sausio 11 d. atsakovas V. J. notarų biure parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jie iÅ¡ pirkėjo E. P. pagal 2006 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį gavo 510 000 Lt, tačiau pinigai nebuvo perduoti ir atiduoti geranoriÅ¡kai atsakovas jų neketina.

Be to, paaiÅ¡kėjo, kad realiai už žemės sklypÄ pirkėjas E. P. V. J. iÅ¡ viso sumokėjo 1 100 000 Lt. V. J. byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ A. B. ir V. B. 48 000 Lt dydžio skolÄ bei pripažinti 2002-10-15 sudarytÄ privačios žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir jiems iÅ¡ V. J. priteisė 550 000 Lt, o V. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-636-524/2010).

Byloje konstatuota, kad A. B. 2006-11-18 mokėjimo pavedimu pervedė V. J. 84 440 Lt, mokėjimo paskirtimi įvardindamas palÅ«kanas už metus, todėl, teismo nuomone, įrodyta, kad jis atsiskaitė su V. J. už nupirktÄ Å¾emės sklypÄ . Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovų teiginius, kad ginčo sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo metu siekė 1 426 000 Lt, o už jį atsakovas realiai gavo 1 100 00 Lt. Nurodė, kad notariÅ¡kai patvirtintoje sutartyje žemės sklypo kaina nurodyta 550 000 Lt, Å¡ios kainos ieÅ¡kovai neginčija, o tai, kad E. P. 2007-04-17 ir 23 d. atliko mokėjimo pavedimus V.

J., kurių mokėjimo paskirtimi įvardintas paskolos grÄ Å¾inimas, neįrodo ieÅ¡kovų teiginių, kad Å¡is asmuo už žemės sklypÄ gavo 1 100 00 Lt. Konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, nes A. B. ir V. B. įgaliojo V. J. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , sudaryti su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti pinigus už parduotÄ sklypÄ . Sprendė, kad V. J. klaidingai nurodo, kad Å¡is įgaliojimas jam suteikė nuosavybės teises į žemės sklypÄ , todėl privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams už sklypÄ gautus 550 000 Lt.Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi paminėtÄ teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-211/2012).IeÅ¡kovas V.

J. 2012-08-09 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. B. ir V. B. praÅ¡ydamas konstatuoti, kad žemės sklypo, esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos mieste, kadastro Nr. 2101/0039:291, pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp V. J. ir A. B. dėl žemės sklypo, Klaipėdos m., Å¡alių susitarimu buvo nutraukta nuo 2005-08-04.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-151-642/2013). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-1426-538/2013).IeÅ¡kovas V.

J. 2014-01-29 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo A. B. 183 315 Lt skolÄ pagal bendradarbiavimo sutartį, kurioje Å¡alys buvo susitarusios, kad žemės sklypo savininkui A. B. pardavus šį turtÄ , gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties Å¡alių – kiekvienam po 33,33 procentus.Atsakovas A. B. A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 203 876,72 Lt palÅ«kanų už be pagrindo įgytus 550 000 Lt bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir jam iÅ¡ atsakovo A. B. priteisė 183 315 Lt, atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. priteisė 137 500 Lt palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo kitoje byloje jam priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iÅ¡kėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.Å ių paminėtų faktinių bylos aplinkybių Å¡alys neginčija.

Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų argumentų. Dėl atsakovo A. B. apeliacinio skundo Kaip minėta, apeliantas A. B., nesutikdamas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo ieÅ¡kovui V. J. priteista 183 315 Lt pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį, nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias CPK normas, vertino tik ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus (įgaliojimus, susitarimus), neatsižvelgė į atsakovo nurodomas aplinkybes, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovo pateiktÄ 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartį kvalifikavo jungtinės veiklos sutartimi, nes ji neatitinka įstatymo reikalavimų: nenurodomos Å¡alių teisės ir pareigos, neaiÅ¡ku, kokius veiksmus turėjo atlikti joje minimi asmenys, kokie jų įnaÅ¡ai į bendrÄ veiklÄ , kokiu bÅ«du dalinamos iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡ių apelianto A. B. teiginių, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad neneigiamas ir neginčijamas faktas, jog tarp jo ir ieÅ¡kovo V. J. bei trečiojo asmens S. J. buvo sudarytos dvi sutartys, tai yra 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutartis, kurioje susitarta, kad žemės sklypo savininkui A. B. pardavus 1,4 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Tauralaukio k., Klaipėdos raj., gautos lėšos bus pasidalintos tarp sutarties Å¡alių – kiekvienam po 33,33 procentus, o taip pat ir kita triÅ¡alė bendradarbiavimo sutartis Nr. 2005/08-04, kurioje ieÅ¡kovas V.

J. kartu su atsakovu A. B., kaip užsakovai, įpareigojo S. J. įmonę, kaip vykdytojÄ , organizuoti detaliojo plano projektavimo darbus. Apeliantas A. B., kaip minėta, nesutinka su teismo sprendimu dėl 33,33 procentų nuo žemės sklypo pardavimo kainos pagal bendradarbiavimo sutartį priteisimo motyvuodamas tuo, kad sutartyje nurodyta sÄ lyga nebuvo įvykdyta – 1,4 ha ploto sklypas nebuvo parduotas, nes jis buvo padalintas į du sklypus, vienas iÅ¡ jų buvo paimtas visuomenės poreikiams, o kitas, mažesnis, – parduotas.Å iame kontekste pažymėtina tai, kad pagal CK 6.156 straipsnį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties sÄ lygų turinio, tokios sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais. AiÅ¡kinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 str. 1 d.).

Sutarties aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties Å¡alių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiÅ¡kinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausiÄ pagal sutarties prigimtį sÄ vokų reikÅ¡mę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.).

Taigi aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas bÅ«tina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, taip pat byloje pateiktus įrodymus, pačių byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus teisme apie sutarčių sudarymÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys iÅ¡ esmės neginčija fakto, jog paminėtos sutartys (2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo ir triÅ¡alė bendradarbiavimo sutartis Nr. 2005/08-04) buvo sudarytos siekiant bendro tikslo, tai yra padidinti 1,4 ha ploto žemės sklypo, esančio Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291 žemės sklypo vertę.

Apeliantas A. B. teisingai nurodo, kad VÄ® Registrų centro duomenimis žemės sklypas buvusiame Tauralaukio k., Klapėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:291 buvo padalintas į tris žemės sklypus: 0,9506 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1005, 0,0277 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1004 ir 0,4222 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1003. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto teiginius, kad sutartyje nebuvo numatytos Å¡alių teisės ir pareigos, bendri įnaÅ¡ai, kad jokių veiksmų nei ieÅ¡kovas, nei trečiais asmuo S. J. kaip partneriai neatliko, kad nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių neveikė siekdami bendro tikslo, neįnešė jokių įnašų, kad bendras tikslas nebuvo pasiektas, kad pats ieÅ¡kovas nevykdė 2005 m. sausio 3 d. bendradarbiavimo sutarties ir siekė nuslėpti tikrÄ jÄ Å¾emės sklypo pardavimo kainÄ , – paneigia pirmiau paminėtos tiek pačių sutarčių nuostatos, tiek faktinės bylos aplinkybės apie sutarties Å¡alių veikimÄ siekiant bendro tikslo (V.

J. 2005-08-04 atliktas 45 000 Lt avanso S. J. įmonei mokėjimas, apelianto A. B. 2005-09-02 su UAB ,,Kelprojektas“ sudaryta projektavimo darbų sutartis dėl nuovažų į degalinę; Lietuvos architektų sÄ jungos Klaipėdos apskrities organizacijos 2006-01-12 pritarimas detalaus plano rengimui, numatant degalinės statybÄ ; apelianto A. B. 2006-07-04 įgaliojimas trečiajam asmeniui S. J. dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje; apelianto A. B. ir jo sutuoktinės itin platÅ«s įgaliojimai ieÅ¡kovui V.

J., suteikiantys Å¡iam teisę, be kita ko, savo nuožiÅ«ra parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ Â ir kt.).Taigi apelianto A. B. pažodinis ir iÅ¡ esmės dekalratyvus 2005 m. sausio 3 d. sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas, kad joje numatytas 1,4 ha ploto žemės sklypas, esantis Tauralaukio k., Klaipėdos raj., kadastro Nr. 2101/0039:291, nebuvo parduotas, todėl jis nėra skolingas ieÅ¡kovui 33 procentus nuo 2006 m. gruodžio 22 d. sutartyje nustatytos 550 000 Lt žemės sklypo kainos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu (CPK 178 str.).

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ne tik pirmiau paminėtos faktinės bylos aplinkybės, bet taip pat ir tai, kad 2006 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 1.1.2 punkte buvo nurodyta, jog pardavėjai A. B. ir V. B. nuosavybės teisę į parduodamÄ sklypÄ (0,9506 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1005 ir 0,0277 ha ploto žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 2101/0039:1004) įgijo 2002 m. spalio 15 d. sutartimi, tai yra iÅ¡ ieÅ¡kovo. Apeliantas A.

B., kaip minėta, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus bei aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais jo teiginiais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas iš esmės jokių įrodymų, susijusių su jo nurodomomis aplinkybėmis apskritai nebuvo pateikęs nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, nors, kaip žinoma, pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus, šalys privalo įrodyti nurodomas aplinkybes (CPK 314 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apelianto A. B. nėra pagrindo laikyti silpnesniÄ ja Å¡ių teisinių santykių Å¡alimi, kuri nesuprato sudaromo sandorio, prisiimamų įsipareigojimų esmės, dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo ir su tuo susijusių pasekmių rizikos, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-151-642/2013 pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir V. B., – jame konstatuota, kad A. B. vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, paskolų teikimu ir turi patirties sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto (CK 6.200 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto A. B. teiginius, kad teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tai yra dėl to, kad skundžiamu sprendimu priteistos lėšos, kurios buvo gautos pardavus bendros jungtinės nuosavybės turtÄ , tačiau į bylÄ nebuvo įtraukta jo sutuoktinė.Kaip žinoma, pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančiomis iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai atsiliepime į skundÄ nurodė apeliantas V.

J., pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovo A. B. sutuoktinė nėra jungtinės veiklos dalyvė, ieÅ¡kovas taip pat nelaiko atsakovo prievolės bendra su sutuoktine, reikalavimas pareikÅ¡tas tik atsakovui A. B. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti ir atsakovo A. B. sutuoktinę, todėl skundo teiginiai, susiję su absoliučiu jo negaliojimo pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui V. J. iÅ¡ atsakovo A. B. 183 315 Lt, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės teisės, tiek civilinio proceso normas ir Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , o apelianto A. B. skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto V. J. apeliacinio skundo argumentų.

Dėl ieškovo V. J. apeliacinio skundo Apeliantas V. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovui A. B. priteista 137 500 Lt palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei 5 procentai metinių procesinių palūkanų nuo kitoje byloje jam priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo jų priteisti, taip pat teigia, jog jos yra nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti mažinamos. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu A. B. ir V. B. ieškinį tenkino iš dalies ir jiems iš V. J. priteisė 550 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-636-524/2010). Atsakovas šioje nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė jam iš ieškovo V. J. priteisti 203 876,72 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo be pagrindo įgytų 550 000 Lt, kuriuos kitoje byloje priteisė Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu.

Remdamasis CK 6.237, 6.242 straipsnių nuostatomis, minėtame sprendime teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, nes A. B. ir V. B. įgaliojo V. J. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , sudaryti su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti pinigus už parduotÄ sklypÄ , tačiau V. J. už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautų pinigų negrÄ Å¾ino, todėl privalo ieÅ¡kovams sumokėti už sklypÄ gautus 550 000 Lt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto argumentai, kad teismas be pagrindo priteisė Å¡ias palÅ«kanas, nes neįvertino svarbių aplinkybių, tai yra, kad atsakovas A.

B. nesilaikė 2002 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų ir neatsiskaitė už įsigytÄ ginčo žemės sklypÄ ; kad atsakovas, nesumokėjęs už žemės sklypÄ 35 000 Lt, praėjus 8 m. už tÄ patį žemės sklypÄ kitoje civilinėje byloje nepagrįstai prisiteisė 550 000 Lt; kad jis dėl atsakovo kaltės prarado visas savo santaupas, sveikatÄ ir tapo neįgalus, kad bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog atsakovas daug metų niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, o jis negrÄ Å¾ino pinigų dėl to, kad Å¡i suma buvo gauta vien tik jo pastangomis ir lėšomis, – nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl palÅ«kanų priteisimo, nes visų pirma Å¡iuos jo teiginius paneigia įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės, antra, Å¡ie jo argumentai nesudaro pagrindo atleisti jį nuo prievolės mokėti įstatyme nustatytas palÅ«kanas už be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ .

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grÄ Å¾inti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iÅ¡ Å¡io turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumÄ . Pažymėtina, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Å ios palÅ«kanos yra kompensuojamojo pobÅ«džio ir pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ ar sutaupymÄ .

Kaip nurodo pats apeliantas V. J., atsakovas A. B. jam suteikė įgaliojimÄ ne tik laisvai valdyti, bet ir dovanoti ar įkeisti minėtÄ Å¾emės sklypÄ , taigi Å¡iuos asmenis siejo asmeninio pasitikėjimo santykiai; kad Å¡alys sudarė bendradarbiavimo sutartis ir siekė padidinti žemės sklypo vertę, o paskui jį pelningai parduoti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintÄ sutarčių laisvės principÄ Å¡alys pačios renkasi, kokias sutartis ir kokiomis sÄ lygomis sudaryti, todėl joms tenka ir rizika dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad niekas negali sukliudyti sandorių, neprieÅ¡taraujančius įstatymams, sudarymui tačiau kilus ginčui, pagal civiliniame procese galiojančius Å¡alių rungimosi, dispozityvumo principų reikalavimus, bÅ«tent Å¡alys privalo įrodyti nurodomus faktus ir Å¡alių teisinius santykius apibÅ«dinančias aplinkybes (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto V. J. teiginius, susijusius su neteisingai taikytu ieÅ¡kinio senaties terminu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad reikalavimams priteisti palÅ«kanas pareikÅ¡ti nustatytas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palÅ«kanas termino pažeidimo kiekvienÄ mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palÅ«kanas pareikÅ¡tas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palÅ«kanas pažeidimo, Å¡ios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvienÄ dienÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014 ir kt.).

Gi nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas V. J., laikytina, kad pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde jis pats pripažįsta, jog jo nurodomas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas neatitinka teismų suformuotos praktikos (CPK 4 str.). Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo A. B. teisių pažeidimas vyksta kiekvienais metais nuo 2007-01-11, t. y. nuo to momento, kai ieÅ¡kovas kaip atsakovo atstovas gavo visus pinigus už parduotÄ Å¾emės sklypÄ ir jų negrÄ Å¾ino, todėl privalo už kiekvienus metus mokėti 137 500 Lt, kurie laikytini minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.240 str. 1 d.).Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palÅ«kanų mokėjimÄ , o apeliantas V.

J. nepaneigė Å¡ių teismo iÅ¡vadų pagrįstumo (CPK 178 str., 263 str. 1 d.).Kaip minėta, apeliantas V. J. taip pat teigia, kad teismo priteista palÅ«kanų suma yra nepagrįsta, neprotingai didelė ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo principÄ , todėl pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas turi bÅ«ti sumažinta. Pasisakydama dėl Å¡ių apelianto argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad jis teisingai nurodo, kad bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas privalo mokėti ne sutartines palūkanas, bet įstatymo pagrindu nustatytas palūkanas, tai yra pagal CK 240 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl nėra pagrindo jas mažinti (CK 6.259 str.).Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovo taip pat priteisė procesines palūkanas, skaičiuojamas tiek nuo šioje byloje priteistų palūkanų, tiek nuo kitoje byloje priteistos 550 000 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2009-07-20 civilinės bylos Nr. 2-1943-524/2009 iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ , pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo Å¡ios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas. Tačiau pažymėtina tai, kad nors pareiga mokėti procesines palÅ«kanas nustatyta įstatymo (CK 6.37 straipsnis), procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus praÅ¡ymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ atsakovo A.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinio, jis pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo 203 876,72 Lt palÅ«kanų už be pagrindo įgytus 550 000 Lt bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Taigi praÅ¡ymo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo kitoje byloje priteistų 550 000 Lt atsakovas A. B. nebuvo pareiÅ¡kęs. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1943-524/2009 priteistos 550 000 Lt sumos, nes, kaip minėta, Å¡ių palÅ«kanų priteisimui bÅ«tinas atsakovo praÅ¡ymas, kuris nebuvo pareikÅ¡tas (CK 6.37 str. 2 d.).

Todėl teisėjų kolegija panaikina teismo sprendimo dalį dėl šių palūkanų priteisimo (CPK 330 str.). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės bei civilinio proceso normas, teismų praktikos nuostatas, susijusias su ginčo esme, todėl atsakovo A.

B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Tačiau teismas suklydo taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių palÅ«kanų priteisimÄ , todėl apelianto V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos procesinės palÅ«kanos nuo 550 000 Lt, priteistų kitoje civilinėje byloje (330 str.). Teisėjų kolegija nenagrinėja kitų tiek apeliaciniuose skunduose, tiek atsiliepimuose į juos nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :             Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovui A.

B. iš ieškovo V. J. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1943-524/2009 A. B. priteistų 550 000 Lt, skaičiuojamų nuo 2009-07-20 bylos iškėlimo teisme iki Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                              Danutė Milašienė                                                                                                                                   Alvydas Poškus