abbc683f-1689-400a-8e8f-f215a24cd0bc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-347-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00087-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-403-278/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios M. M. individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi M. M. individuali įmonė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis 2014 m. birželio 20 d. sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė pardavė atsakovei D.

S. medvežę TIMBERJACK 1010D, ir 2014 m. birželio 21 d. transporto priemonės panaudos sutartį, sudarytÄ tarp Å¡alių, kuria medvežė panaudos teise buvo perduota valdyti ir naudoti ieÅ¡kovei, bei taikyti restitucijÄ , medvežę grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei, o jos nesant iÅ¡saugotos, priteisti iÅ¡ atsakovės 64 349,56 Eur. Nurodė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ paaiÅ¡kėjo, jog 2005 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovė įsigijo 198 215,94 Eur vertės medvežę TIMBERJACK 1010D, už kuriÄ iki 2014 m. birželio 10 d. buvo mokamos įmokos UAB „Swedbank lizingas“ (UAB „Hansa lizingas“ teisių perėmėjui). 2014 m. birželio 20 d. medvežė buvo parduota atsakovei už 1 210 Lt (su PVM), o kitÄ dienÄ perduota naudotis ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovės teigimu, pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo skolinga kreditoriams, todėl sudarytas sandoris pažeidė jų teises, nes įmonė neteko vertingo turto bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nors ir toliau vykdė Å«kinę veiklÄ bei didino įsiskolinimÄ kreditoriams. Medvežė buvo parduota už itin maÅ¾Ä kainÄ . Pripažinus sutartį neteisėta, turi bÅ«ti panaikintas ir vėlesnis sandoris.

2. Atsakovė D. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės medvežės nepirko, jokių dokumentų nepasirašė, medvežės neturi, o dokumentai yra suklastoti. Kurį laikÄ bendravo su trečiuoju asmeniu M. M., todėl mano, jog jis, žinodamas jos asmens duomenis, suklastojo dokumentus. Dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

3. Trečiasis asmuo M. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad medvežės pardavimo metu įmonė turėjo tik einamųjų įsiskolinimų, be to, įmonė turėjo ne tik minėtÄ medvežę, bet ir kito turto, todėl sudarydama pardavimo sandorį kreditorių teisių nepažeidė. Transporto priemonę atsakovė buvo perdavusi naudotis įmonei, tačiau 2017 m. gegužės 30 d. gavus atsakovės pretenzijÄ grÄ Å¾inti medvežę, transporto priemonė grÄ Å¾inta atsakovei, nurodant, kur ji yra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį ir taikė restitucijÄ , įpareigojo atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei medvežę TIMBERJACK 1010D, o ieÅ¡kovę – grÄ Å¾inti atsakovei 350,44 Eur, atsakovei neiÅ¡saugojus transporto priemonės, nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės 64 349,56 Eur; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 21 d. ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ transporto priemonės TIMBERJACK 1010D panaudos sutartį; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Remdamasis ieÅ¡kovo pateiktais dokumentais teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 20 d., sudarant medvežės pirkimo pardavimo sandorį, įmonė turėjo įsiskolinimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję. Duomenys, kad bankrutavusi įmonė ar jos savininkas M. M. turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nebuvo pateikti. Esant Å¡iems duomenims, teismas kritiÅ¡kai vertino trečiojo asmens M. M. teiginius, kad sandorio sudarymo metu įmonės skolÄ kreditoriams sudarė tik einamieji mokėjimai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, ieÅ¡kovei 2014 m. birželio 10 d. įgijus nuosavybę į medvežę TIMBERJACK 1010D, transporto priemonė buvo parduota atsakovei siekiant paslėpti turtÄ , iÅ¡vengti įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonei priklausančio vertingo turto, ir tuo pažeisti įmonės kreditorių interesai, nes, sudarius sandorį, įmonė ir įmonės savininkas M. M. neteko turėto turto ir iÅ¡ieÅ¡kojimai kreditorių naudai tapo negalimi. Taigi teismas konstatavo, kad byloje nustatyta viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų – neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, kurios buvimÄ patvirtina bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiradę iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos.

6. Be to, teismo vertinimu, sudarytu ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ne tik kreditorių, bet ir pačios ieÅ¡kovės teisės, nes atsakovei buvo perleista suremontuota, įmonei reikalinga transporto priemonė ir parduota už itin maÅ¾Ä kainÄ . Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovė privalėjo sudaryti 2014 m. birželio 20 d. sandorį, nes įmonė ir toliau vykdė Å«kinę veiklÄ , medvežė buvo jai reikalinga, kÄ patvirtina 2014 m. birželio 21 d. sudaryta transporto priemonės panaudos sutartis.

Už medvežę atsakovė sumokėjo tik 1 210 Lt (su PVM, 350,44 Eur). Ä®vertinęs tai, kad, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ J. A. atliktÄ transporto priemonės įvertinimÄ , sandorio sudarymo metu medvežės TIMBERJACK 1010D vidutinė rinkos vertė buvo 64 700 Eur, teismas konstatavo, kad tiek įmonės savininkas M. M., parduodamas transporto priemonę ir tuo pažeisdamas kreditorių interesus, siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į medvežę, tiek ir atsakovė, įsigydama medvežę už itin maÅ¾Ä kainÄ , buvo nesÄ Å¾iningi, nes sudarydama sandorį atsakovė turėjo domėtis transporto priemonę parduodančios Å¡alies turtine padėtimi, kokiu tikslu yra perleidžiama transporto priemonė, ir akivaizdu, kad suprato, jog medvežės vertė yra ženkliai didesnė nei 1 210 Lt (350,44 Eur).

Be to, atsakovė žinojo, kad minėta transporto priemonė įmonei yra reikalinga vykdyti Å«kinę veiklÄ , nes kitÄ dienÄ po įsigijimo sudarė su ieÅ¡kove medvežės panaudos sutartį. Teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, kad M. M. ir atsakovė minėtu metu gyveno kartu, todėl, anot teismo, neatmestina, jog atsakovei buvo žinoma M. M. individualios įmonės finansinė bÅ«klė bei tai, kad įmonė turi kreditorių, o parduodama savo turtÄ Ä¯monė, jos savininkas siekia iÅ¡vengti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į transporto priemonę.

Ä®gijusi nuosavybę į medvežę, atsakovė kitÄ dienÄ su ieÅ¡kove sudarė transporto priemonės panaudos sutartį, galiojančiÄ iki 2019 m. gruodžio 31 d., kas, teismo vertinimu, rodo, jog atsakovei transporto priemonė nebuvo reikalinga. Remdamasis paminėtais duomenimis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2014 m. birželio 20 d. sudarytu sandoriu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, be to, sandoris prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei ir buvo sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5, 1.80–1.81, 1.86 straipsniai).

7. Be to, dėl to, kas paminėta, teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir visų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ :

1) sandorius ginčija bankrutavusios įmonės bankroto administratorius, veikiantis įmonės kreditorių, kurie turi reikalavimo į ieškovę teises, interesais;

2) ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes po sandorio sudarymo neliko įmonės turto įsipareigojimų įvykdymui;

3) ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių:

4) ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo nesÄ Å¾iningos, nes žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ (CK 6.222 straipsnis).

8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio padavimo teismui dienÄ (2019 m. balandžio 2 d.) nebuvo praleistas actio Pauliana senaties terminas, nes apie įmonės sudarytus sandorius bankroto administratorius sužinojo tik įsiteisėjus 2018 m. gruodžio 14 d. nutarčiai iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ ir perėmęs įmonės dokumentus.

9. Teismas sprendė, kad, pripažinus 2014 m. birželio 20 d. transporto priemonės pardavimo sandorį negaliojančiu, tai lemia ir panaudos sutarties negaliojimÄ CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė.

10. Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės teiginius, kad ji nėra sudariusi jokių medvežės pirkimo sandorių ir M. M. yra pasinaudojęs turimais jos asmens duomenimis. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. birželio 20 d. atsakovė minėtam skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl registro duomenų pakeitimo ir medvežės įregistravimo jos vardu, be to, teismui pateikta atsakovei atstovavusios advokatės 2017 m. gegužės 30 d.

M. M. adresuota pretenzija, kuria reikalaujama iki 2017 m. birželio 12 d. grÄ Å¾inti be teisinio pagrindo pasisavintÄ ir naudojamÄ medvežę, o 2019 m. balandžio 11 d. paaiÅ¡kinime antstolei atsakovė nurodė, kad transporto priemonę maždaug 2014–2015 metais pasiėmė ir negrÄ Å¾ino M. M., todėl saugoti jos ji negalinti. Minėti duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, prieÅ¡ingai nei teigia atsiliepime į ieÅ¡kinį, sudarė ginčijamus sandorius ir medvežę laiko savo nuosavybe.

11. Teismas konstatavo, kad iÅ¡imtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tačiau byloje minėtos aplinkybės nenustatytos. Pripažinus negaliojančiais 2014 m. birželio 20 d. pardavimo sandorį bei 2014 m. birželio 21 d. sudarytÄ panaudos sutartį, restitucija taikoma įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti įmonei medvežę TIMBERJACK 1010D Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovę – grÄ Å¾inti atsakovei sumokėtÄ kainÄ , o nesant minėtos transporto priemonės, iÅ¡ atsakovės priteistina medvežės vidutinė rinkos vertė, buvusi sandorio sudarymo metu, minusavus atsakovės sumokėtÄ kainÄ už medvežę (64 700 - 350,44 = 64 349,56 Eur).

Nors atsakovė teigė, kad transporto priemonės M. M. jai nėra grÄ Å¾inęs, teismas nurodė neturintis pagrindo įpareigoti M. M. grÄ Å¾inti įmonei transporto priemonę, nes medvežę iÅ¡ įmonės nesÄ Å¾iningai yra įsigijusi atsakovė, kurios nuosavybe Å¡i transporto priemonė yra įregistruota. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė D. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1.

Visi ieÅ¡kinyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nes jokios medvežės apeliantė iÅ¡ ieÅ¡kovės nepirko, jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo ir jokių pinigų už pastarÄ jį daiktÄ nemokėjo, medvežės net nėra mačiusi ar juo labiau ja disponavusi. Su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai yra nepasiraÅ¡yti arba suklastoti, apmokėjimų už daiktÄ nėra ir negali bÅ«ti, nes apeliantė nieko nepirko. Tarp pateiktų dokumentų taip pat nėra nei jokios sutarties, nei daikto priėmimo perdavimo akto.

Taigi iÅ¡ neteisės negali kilti teisė. Apeliantė, įvertinusi ieÅ¡kinio reikalavimus bei pateiktus dokumentus, dar 2019 m. balandžio 21 d. pateikė Generalinei prokuratÅ«rai pareiÅ¡kimÄ dėl galimai įvykdyto nusikaltimo, t. y. dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. M. M., žinodamas apeliantės duomenis ir turėdamas nežinia kokių tikslų, tyčia viskÄ taip padarė. 12.2. Bankroto administratorius virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , pradėdamas ginčyti sandorius, kurie sudaryti net prieÅ¡ penkerius metus, tuo pažeisdamas tiek teisės aktų nuostatas, teisėtų lÅ«kesčių principÄ , tiek susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kurioje nurodomas, kad suteikiant teisę bankroto administratoriui ginčyti sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neribojant laikotarpio, neigiamai veikiamas kontrahentų suinteresuotumas sudarinėti sandorius su finansinius sunkumus patiriančia įmone dėl sukuriamo teisinio neapibrėžtumo.

Todėl administratoriui įstatymu imperatyviai suteikiama teisė ginčyti sandorius tik už trejus metus, o tyčinio bankroto atveju – už penkerius metus. Pagal CK 1.125 straipsnį, padarytai žalai atlyginti taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris taip pat praleistas. Teismas to nevertino, į tai neatsižvelgė, be jokios iÅ¡samesnės argumentacijos tenkino ieÅ¡kinį, nesigilindamas nei į vieÅ¡Ä interesÄ , nei į peržengtas bankroto administratoriaus įgaliojimų ribas, imperatyvių teisės aktų nesilaikymÄ , sukurdamas teisinį neapibrėžtumÄ .

IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas vien dėl senaties terminų, dėl fakto, kad administratorius apskritai negalėjo ir neturėjo teisės pareikÅ¡ti Å¡io ieÅ¡kinio, nes taip nustatyta imperatyviose teisės aktų nuostatose. 12.3. Apeliantė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atžvilgiu turėjo bÅ«ti ne atsakovė, o trečiasis asmuo, kadangi tikrasis atsakovas turėjo bÅ«ti / yra individuali įmonė ir jos vadovas, M. M.. Teismas pasirÅ«pino, kad apeliantė net nebÅ«tų tinkamai iÅ¡klausyta, nors teismui buvo nusiųsti praÅ¡ymai, vaiko ligÄ , jos kraujavimÄ patvirtinantys dokumentai; dirbtinai sukurta situacija, kad net apeliantės sÄ skaitos bÅ«tų areÅ¡tuotos, nors jose yra tik vaikų pinigai.

Posėdžiai skiriami vos su kelių dienų tarpais, kai negalima suspėti sureaguoti, atmetami visi apeliantės pateikti dokumentai, įrodymai, įraÅ¡ai, liudininkų parodymai, net nesustabdytas procesas, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Visa tai rodo, kad apeliantė buvo sÄ Å¾ininga, ir jai atsakomybė netaikytina, net jei ir sandoris pripažintas negaliojančiu. 12.4. Apeliantė kėlė klausimÄ dėl dokumentų klastojimo, kad kai kurie dokumentai nepasiraÅ¡yti.

Netgi neaiÅ¡ku, koks sandoris vertinamas, nes tam, kad atitinkamus veiksmus bÅ«tų galima pripažinti sandoriais, jie turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Tačiau iÅ¡ bylos matyti, kad dokumentai apskritai neatitinka net minimalių jiems keliamų reikalavimų – nėra nei apeliantės pasiraÅ¡ytos sutarties, nei priėmimo perdavimo akto, net teismo nagrinėta panaudos sutartis nėra pasiraÅ¡yta. Analizuojama tik sÄ skaita faktÅ«ra ir kvitukas, kuriuose abejotinas parašų tikrumas. Ir nors apeliantė ne kartÄ apie tai rašė, prašė sustabdyti bylÄ , tačiau teismas to sprendime net nevertino. 12.5.

Nors apeliantei nebuvo suteikta teisė tinkamai įgyvendinti rungimosi principo, nebuvo galimybės sudalyvauti teismo posėdyje, net negavo šaukimo į posėdį, kuriame byla bus nagrinėjama iš esmės, trečiojo asmens pozicijos, procesinių dokumentų, tačiau iš to, kas rašoma sprendime, matyti, kad trečiasis asmuo sako, jog sudaręs sandorį dar turėjo turto ir galėjo užtikrinti kreditorių interesus. Apeliantei nėra žinoma, kiek šiuose žodžiuose yra tiesos, tačiau akivaizdu, kad teismas net ir trečiojo asmens pozicijos nevertino, kaip ir nesilaikė kitų procesinių reikalavimų.

13. IeÅ¡kovė bankrutavusi M. M. individuali įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1. Ginčijamus sandorius patvirtina ne tik apeliantės 2014 m. birželio 20 d. Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriui pateiktas praÅ¡ymas dėl registro duomenų pakeitimo, medvežės įregistravimo apeliantės vardu, bet ir 2017 m. gegužės 30 d. apeliantės advokatės pretenzija M.

M., taip pat apeliantės 2019 m. balandžio 11 d. paaiÅ¡kinimai antstolei. Todėl galima teigti, kad medvežės pirkimo pardavimo sandoris ir panaudos sutarties sudarymas yra įvykę sandoriai. 13.2. Apeliantė klaidina teismÄ , teigdama, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įgalina bankroto administratorių ginčyti sandorius, sudarytus per trejus metus iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies (o ne 3 dalies) 8 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme <...> dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams, galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.

Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Å iame punkte nurodytÄ 6 mėnesių terminÄ administratoriaus praÅ¡ymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Dalį įmonės dokumentų M. M. perdavė 2019 m. kovo 14 d., UAB „Audito nauda“ dalį dokumentų perdavė 2019 m. sausio 14 d., ieÅ¡kinys paduotas 2019 m. balandžio 2 d., tad apeliantės reikalavimas dėl teismo sprendimo panaikinimo dėl senaties yra nepagrįstas. 13.3.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), CK normas teisė pasirinkti atsakovÄ priklauso ieÅ¡kovui. Å iÄ teisę pirmosios instancijos teismas pripažino teisinga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal bankroto administratoriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

16. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad bankroto administratorius, ginčydamas prieÅ¡ penkerius metus sudarytus sandorius, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu.

17. Bankroto administratoriaus kompetencija apibrėžta Ä®BÄ® (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 11 straipsnio 5 dalyje. Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat, padarius prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos.

18. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas įtvirtina minimalų 36 mėnesių terminÄ , per kurį sudarytus sandorius turi patikrinti administratorius, tačiau nenustato maksimalaus sudarytų sandorių tikrinimo termino. Todėl administratorius turi teisę ginčyti ir per ilgesnį laiko tarpÄ nei 36 mėnesiai bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 5- 611/2019, 44 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinys nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino. Minėta, kad Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymÄ gavimo diena. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė tikslios dokumentų perdavimo bankroto administratoriui datos, tačiau nustatė, kad bankroto byla ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta 2018 m. gruodžio 14 d., tad, ieÅ¡kovei ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus 2019 m. balandžio 2 d., vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, juo labiau nebuvo praleistas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti sandorius kitais ieÅ¡kinyje nurodytais teisiniais pagrindais.

Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai cituoja ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams atlyginti žalÄ , kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad visi ieškinyje nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nes jokios medvežės apeliantė iš ieškovės nepirko.

21. Byloje yra pateikta 2014 m. birželio 20 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 4828101 dėl ginčo medvežės pardavimo, kurioje, be kita ko, apeliantės paraÅ¡u patvirtintas prekės priėmimo faktas (b. l. 32), taip pat apeliantės pasiraÅ¡ytas tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas Nr. 6834701, kuriuo patvirtinama, kad apeliantė už medvežę sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 111). Nors apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo ir pinigų už medvežę nemokėjo, pastarosios nėra mačiusi ir ja disponavusi, įrodymų, patvirtinančių, kad pateikti dokumentai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, yra suklastoti, nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, kokia yra jos pareiÅ¡kimo, paduoto Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, nagrinėjimo eiga.

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad be minėtų dokumentų, kuriuos apeliantė tvirtina esant suklastotus, byloje taip pat pateikti 2014 m. birželio 20 d. apeliantės praÅ¡ymas Å venčionių r. savivaldybės administracijai dėl medvežės registro duomenų pakeitimo, su kuriuo, be kita ko, pateikta minėta 2014 m. birželio 20 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 4828101 (b. l. 122); apeliantės 2019 m. balandžio 11 d. paaiÅ¡kinimai antstolei, kad 2014 – 2015 metais ginčo medvežę pasiėmė trečiasis asmuo ir jos negrÄ Å¾ino, o apeliantė 2015 metais rašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl to, kad negrÄ Å¾ina (b. l. 95); 2017 m. gegužės 30 d. apeliantei atstovavusios advokatės suraÅ¡yta pretenzija trečiajam asmeniui dėl be teisinio pagrindo pasisavintos ir naudojamos medvežės grÄ Å¾inimo (b. l. 107).

Pastarieji dokumentai paneigia apeliaciniame skunde apeliantės dėstomÄ pozicijÄ , kad su ginčo medveže ji neturi nieko bendro, o jos procesinis statusas byloje yra netinkamas. Vien tas faktas, kad nebuvo pateikta raÅ¡ytinė medvežės pirkimo pardavimo sutartis, byloje nustatytų aplinkybių kontekste savaime nepaneigia, kad toks sandoris buvo sudarytas, atitinkamai reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl jo pripažinimo negaliojančiu apeliantė, kaip Å¡io sandorio Å¡alis, yra tinkama atsakovė.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neužtikrino rungimosi principo įgyvendinimo bei nevertino trečiojo asmens pozicijos.

23. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė buvo informuota apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, buvo tinkamai informuota apie abu byloje vykusius posėdžius, asmeniÅ¡kai įteikiant Å¡aukimus į 2019 m. gegužės 20 ir 31 d. teismo posėdžius (b. l. 82, 150), 2019 m. gegužės 20 d. apeliantei iÅ¡siųsti susipažinti ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pateikti papildomi dokumentai (b. l. 119), abu apeliantės praÅ¡ymai dėl bylos sustabdymo iÅ¡nagrinėti teismo nutartimis, o apeliantės neatvykimo į teismo posėdį priežastys pripažintos nesvarbiomis. Pažymėtina, kad pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , atsakovo (ir jo atstovo) ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

24. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nedetalizuoja, kokius apeliantės pateiktus įrodymus teismas atmetė ir kokia jų įrodomoji reikÅ¡mė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad sandorių pripažinimo negaliojančiais kontekste pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, skundžiamame sprendime teismas pateikė trečiojo asmens argumentų vertinimÄ .

25. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra teisinio pagrindo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pripažinęs sandorius negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė restitucijos taikymo klausimÄ .

26. Kaip pažymima teismų praktikoje, restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra bÅ«dingas vienas specifinis bruožas, iÅ¡skiriantis jÄ iÅ¡ kitų civilinių teisių gynimo bÅ«dų, – teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).

27. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikydamas restitucijÄ , teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčijamas turtas yra iÅ¡likęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima į jį nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 341/2013).

28. Nors pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintÄ reguliavimÄ Ä¯rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad civilinėje byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, reiÅ¡kia actio Pauliana, teismas savo iniciatyva renka įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nevisiÅ¡kai įvykdo savo pareigas įrodinėjimo procese, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikÅ¡mingoms bylai aplinkybėms nustatyti (CPK 179 straipsnis, Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnis).

Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).

29. Skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų restitucijos (ne)taikymui (jos bÅ«dui) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepakankamai kontroliavo įrodinėjimo procesÄ ir Å¡iame procese nebuvo reikiamai aktyvus.

30. Pirmiausia, kaip minėta, nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turėjo nustatyti konkretų restitucijos bÅ«dÄ , t. y. taikyti restitucijÄ natÅ«ra ar restitucijÄ pinigais (CK 6.146 straipsnis). Tam teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo medvežė yra iÅ¡likusi, ar jÄ valdo apeliantė. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, Å¡ių aplinkybių teismas netyrė (nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu apeliantė medvežės bus neiÅ¡saugojusi, iÅ¡ jos ieÅ¡kovei priteisiama medvežės vidutinė rinkos vertė) ir tuo pažeidė restitucijos taikymÄ reglamentuojančias teisės normas.

31. Antra, nustatęs, kad medvežė yra neiÅ¡likusi ir byloje taikytina restitucija pinigais, teismas turėjo apskaičiuoti atitinkamÄ medvežės piniginį ekvivalentÄ (CK 6.147 straipsnis), taigi tirti aplinkybes, susijusias su medvežės verte. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tik lakoniÅ¡kai nurodė, kad, nesant medvežės, iÅ¡ apeliantės priteistina medvežės vidutinė rinkos vertė, buvusi sandorio sudarymo metu (minusavus apeliantės sumokėtÄ kainÄ ), tačiau įrodymų, kuriais remdamasis nustatė medvežės vertę, vertinimo nepateikė.

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės pateiktoje konsultacinėje pažymoje, kurioje nurodyta, kad medvežės vidutinė rinkos vertė yra 64 700 Eur, pažymėta, kad nustatant medvežės vidutinę rinkos vertę medvežė nebuvo apžiÅ«rėta, jos bÅ«klė nenustatyta, o suraÅ¡yta pažyma yra tik informacinio pobÅ«džio ir neatitinka turto vertinimo ataskaitoms keliamų įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ginčo medvežė pagaminta 2005 metais ir tais pačiais metais perduota naudotis ieÅ¡kovei pagal su lizingo bendrove sudarytÄ lizingo sutartį; lizingo sutartis, visiÅ¡kai jÄ Ä¯vykdžius, baigta 2014 m. birželio 6 d.

Aplinkybė, kad visÄ Å¡Ä¯ laikÄ medvežė buvo naudojama ieÅ¡kovės veikloje, byloje nebuvo ginčijama, be to, byloje nustatyta, kad ir po 2014 m. birželio 20 d. medvežės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo medvežė ir toliau buvo naudojama ieÅ¡kovės (sudarius dėl to panaudos sutartį). Å ių aplinkybių įtakos realiai medvežės vertei pirmosios instancijos teismas netyrė, nors turto vertė, taikant restitucijÄ pinigais, yra viena reikÅ¡mingiausių byloje įrodinėtinų aplinkybių.

32. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013).

Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017).

33. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų esminių restitucijos taikymui aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad restitucijos taikymo klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės visa apimtimi, vertinant aplinkybes ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacinio proceso paskirties bei apribotų Å¡alių teisę į apeliacijÄ , todėl teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo panaikinama ir restitucijos taikymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. IÅ¡ naujo nagrinėdamas restitucijos taikymo klausimÄ pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėtų nustatyti, koks konkretus restitucijos bÅ«das (natÅ«ra ar pinigais) taikytinas byloje, o vėliau iÅ¡tirti, be kita ko, vadovaudamasis Å¡ios nutarties 27 punkte nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese, visas konkrečiam restitucijos bÅ«dui reikÅ¡mingas aplinkybes.

35. Kadangi restitucijos taikymo rezultatas gali turėti įtakos patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taip pat panaikinama ir visų byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė Vilija Mikuckienė