2018-08-16 Nr. AB-14298-3-62-3-01332-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1357-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01332-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1.; 15.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Garažų eksploatacijos bendrijos „Plento g. 67“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Garažų eksploatacijos bendrija „Plento g. 67“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovas) 2016 m. birželio 10 d. raštą Nr. 1SS-1860-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas), 2016 m. kovo 22 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-466-(8.14.) (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Tarnybą pritarti teikimui dėl projekto tvirtinimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje (toliau – ir Administracija).

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 11 d. potvarkiu Nr. 306-v „Dėl žemės sklypų suteikimo individualių automobilių garažų statybos kooperatyvams“ suteikė 67 Garažų statybos kooperatyvui iki 3 000 kv. m valstybinės žemės plotą, esantį Plento g. 38, Kaune, garažams statyti. 1993 m. kovo mėnesį buvo sudarytas suteikto žemės sklypo Raudonųjų linijų planas. 1993 m. balandžio mėnesį buvo parengtas suteikto žemės sklypo planas, taip pat 1993 m. birželio 11 d. pasirašyta 1 967 kv. m valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.

Parengus techninį projektą 1994 m. balandžio 20 d. buvo įregistruota nauja garažų statyba Kauno miesto valdybos statybos inspekcijoje. Minėtame žemės sklype pastatytus garažus eksploatuoja ir prižiūri pareiškėjas, tačiau garažai niekada nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjas, siekdamas sutvarkyti statinių teisinę registraciją ir žemės sklypo suteikimo dokumentus, 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti.

Administracijos direktorius 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1515 „Dėl žemės sklypo prie pastato Plento g. 9, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato (1G1p) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 14 d. buvo informuotas, kad yra pradedamas rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas. NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. liepos 7 d. išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-125-(14.8.36).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius taip pat 2015 m. rugpjūčio 21 d. išdavė žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-9919. Administracijos Miesto plėtros ir Architektūros skyrius 2016 m. vasario 2 d. suderino parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. vasario 24 d. taip pat suderino parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie pastatų. Nors visos projektą derinančios institucijos jokių pastabų dėl projekto nepareiškė ir jį suderino, NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, 2016 m. kovo 22 d. nepritarė teikimui tvirtinti projektą ir Akte nurodė, jog tikrinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nustatyta, kad nepateikti dokumentai, įrodantys statinio (1G1p), kuriam eksploatuoti formuojamas žemės sklypas, registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada, kreipėsi į NŽT, kuri Rašte nurodė, jog Aktas yra priimtas pagrįstai, nes pastatas – garažas (1G1p), kuriam eksploatuoti projekte formuojamas valstybinės žemės sklypas, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre.

2.2. Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 11 d. potvarkis Nr. 306-v kaip administracinis aktas yra galiojantis, jo pagrindu pareiškėjas yra teisėtas valstybinės žemės naudotojas, todėl jis turi teisę užbaigti valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras, o atsakovo Aktas šią teisę nepagrįstai paneigė. Susidarė neleistina situacija, kai pareiškėjas negali užbaigti statinio įteisinimo procedūrų ir atitinkamai registruoti statinio Nekilnojamojo turto kadastre, kol nėra baigtos žemės sklypo suformavimo procedūros, tačiau atsakovas atsisako baigti žemės sklypo suformavimo procedūras, kol neįregistruotas statinys. Pareiškėjui turi būti leista užbaigti žemės sklypo suformavimo procedūras, po kurių bus galimybė įregistruoti garažą (1G1p) Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

2.3. Atsakovas nepagrįstai sutapatina du skirtingus registrus – Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastro registrą, kadangi šios dvi sąvokos yra apibrėžtos skirtinguose įstatymuose ir toks prieštaravimas Akte tik patvirtina, kad šis Aktas buvo priimtas neišanalizavus visų šiai situacijai reikšmingų aplinkybių.

2.4. Aktas ir Raštas buvo priimti neatsižvelgiant į Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštą Nr. 8SD-3373-(14.8.7), kuriame neprieštarauta, jog pareiškėjas nustatyta tvarka parengęs teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, atliktų garažų statybos užbaigimo procedūras. Susidarė situacija, kai ta pati institucija tą pačią situaciją vertina skirtingai.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o 2015 m. birželio 1 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Prašymas atsakovui įteiktas 2015 m. birželio 1 d., t. y. kai Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas buvo jau suformuotas ir pareiškėjas turėjo nuomos teisę į šį žemės sklypą.

4.2. NŽT išduoda sutikimus naujiems statiniams statyti nesuformuotuose žemės sklypuose tik su tam tikromis sąlygomis, viena iš jų – parengti teritorijų planavimo dokumentą arba žemės valdos projektą, kuris neprieštarautų teisės aktų nuostatoms ir nepažeistų trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Būtent šios sąlygos ir buvo nurodytos atsakovo 2015 m. birželio 9 d. rašte Nr. 8SD- 3373-(14.8.7.). Pareiškėjo prašymo pateikimo atsakovui dieną žemės sklypas buvo suformuotas ir nuomos sutartis nebuvo išregistruota, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas neįregistravo jam priklausančio statinio suformuotame, įregistruotame ir išnuomotame valstybinės žemės sklype.

4.3. Atsakovas neprieštaravo statinių statybos užbaigimo procedūrai tik parengus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektą.

4.4. Pareiškėjui buvo žinomas atsakovo 2015 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 8SD-2831-(14.8.7.), kuriuo jis informavo Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, kad žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie teisiškai įregistruoto statinio, kai žemės sklypas yra būtinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą tiesioginę jo paskirtį, turinys.

4.5. NŽT suderino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą prie esamų statinių, tačiau nepritarė teikimui projektą tvirtinti, kadangi statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Tokią poziciją atsakovas aiškiai nurodė Akte ir paaiškino, jog reikalavimas, kad žemės sklypas būtų formuojamas prie statinių, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, yra nurodyti Administracijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. ŽSPR-9919.

4.6. Pareiškėjas, pateikdamas 2015 m. sausio 23 d. prašymą Kauno miesto savivaldybei, turėjo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo inicijavimo teisę, kadangi žemės sklypas buvo suformuotas ir pareiškėjas valdė jį nuomininko teisėmis, tačiau išregistravus nuomos sutartį ir išformavus žemės sklypą, nauja nuomos sutartis galėtų būti sudaryta tik suformavus ir įregistravus žemės sklypą Lietuvos Respublikos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, t. y. pareiškėjas turi būti įregistravęs jam priklausančius formuojamajame sklype eksploatuojamus statinius Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindė šiais argumentais:

6.1. NŽT Kauno skyriaus parengtuose reikalavimuose nebuvo nustatytas reikalavimas ar pateiktos pastabos dėl pastato, kurio eksploatacijai buvo rengiami reikalavimai, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Administracijos parengtuose reikalavimuose, priešingai nei nurodoma Akte, nebuvo reikalavimo, jog esamas statinys būtų registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju Administracija pateiktą projektą derinti patikrino ir įvertino, ar jo sprendiniai atitinka jos pačios išduotus reikalavimus ir priėmė sprendimą projektą derinti.

6.2. Atsakovas 2015 m. birželio 9 d. raštu Nr. 8SD-3373-(14.8.7) neprieštaravo, jog pareiškėjas, nustatyta tvarka parengęs teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, atliktų statybos užbaigimo procedūras, jei tokia statyba galima ir neprieštarauja imperatyviesiems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projektų sprendiniams, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ta pati institucija (NŽT), surašiusi Aktą, prieš tai pripažino aplinkybę, jog prieš atliekant statybos užbaigimo procedūras, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas, kuriame turi būti įvertinti tam tikro statinio eksploatacijai keliami reikalavimai ir kitų teisės aktų nuostatos.

6.3. NŽT neišduoda sutikimo statiniams įteisinti, jeigu žemės sklypas nebuvo suteiktas naudotis tam tikru teisiniu pagrindu. Šiuo atveju žemės sklypas pareiškėjui buvo suteiktas Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 11 d. potvarkiu Nr. 306-v, be to, atsižvelgiant į šį potvarkį, atsakovas išdavė sutikimą statybai įteisinti, t. y. valstybinės žemės patikėtinis pripažino pareiškėjo teisę į statinio įteisinimą, atlikus tam reikiamas procedūras nustatyta tvarka, bei į šio statinio eksploatacijai reikalingą žemės sklypą.

6.4. Šiuo atveju projektas buvo parengtas miesto teritorijoje, todėl tokį projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 67 punktas numato, kad toks projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Šiuo metu formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinti nėra teisinio pagrindo, nes yra galiojantis NŽT Aktas, kuriuo nepritarta teikimui tvirtinti.

6.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė teismo priimti procesinį sprendimą savo nuožiūra.

6.6. Inspekcija nurodė, kad ji nėra kompetentinga vykdyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų valstybinę priežiūrą. Siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, byloje turi būti tinkamai nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti. Duomenų, susijusių su statinių – garažų (1G1p), kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, statyba, Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje nėra.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo Garažų eksploatacijos bendrijos „Plento g. 67“ skundą tenkino, t. y. panaikino NŽT 2016 m. kovo 22 d. Aktą, 2016 m. birželio 10 d. Raštą ir įpareigojo NŽT pritarti teikimui dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto patvirtinimo.

8. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog žemės sklype esantis statinys, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, nėra savavališka statyba, taip pat nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos nuo 2015 m. liepos mėnesio, kai trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė projekto rengimo reikalavimus.

9. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad atsakovas pasielgė formaliai, neįvertino ginčo situacijos visų aspektų ir teisinio reglamentavimo ypatumų. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad projekto organizavimo, rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų metu nei viena iš procese dalyvaujančių institucijų, tarp jų ir atsakovas, nepareiškė pastabų, kad statinys (1G1p) nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir tai galėtų būti kliūtis pareiškėjui įgyvendinti projekto iniciatoriaus teisę. Atsakovui ši aplinkybė tapo aktuali tik pateikus parengtą projektą tikrinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka.

10. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad iki ginčijamų aktų priėmimo atsakovas iš esmės pritarė teritorijos planavimo procesui, t. y. išdavė reikalavimus projektui rengti, derino projektą, nors žinojo, kad pareiškėjo statinys neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sprendė, jog atsakovas pažeidė valdžios tarnavimo žmogui, teisėtų lūkesčių, pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principus.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovas ginčo teritorijos planavimo procese negali elgtis prieštaringai, t. y. privalėdamas suprasti, jog ginčo sklypo planavimas Administracijos direktoriaus pasirinktu būdu negalimas, nes statinys neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suderino projektą, kuriame nepasikeitė jokie esminiai sprendiniai, tačiau priėmė sprendimą nepritarti teikimui tvirtinti projektą dėl tos pačios priežasties, kuri buvo žinoma dar prieš pradedant rengti projektą.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, norėdamas teisės aktų nustatyta užbaigti garažų statybos procesą ir įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, turi būti teisėtas statytojas pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymą, t. y. jis turi teisėtai valdyti, naudoti ar disponuoti žemės sklypu, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys. Atsakovui priėmus 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 8SK-1213-(14.8.100.), kuriuo išformuotas ir iš viešojo registro išregistruotas žemės sklypas, statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre tampa neįmanomas nesuformavus naujo žemės sklypo prie pareiškėjo statinio. Todėl pirmiausia turi būti išspręsti su žemės sklypo suformavimu susiję klausimai, o tik po to statinys registruojamas viešajame registre, t. y. išviešinamos teisės ir daiktai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

13. Teismas sprendė, kad atsakovas negalėjo atsisakyti pritarti teikimui dėl projekto patvirtinimo, todėl atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, panaikino ginčijamus administracinius aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p. (tokios normos nurodytos sprendime)).

14. Teismas, atsižvelgęs, kad atsakovas nepritarė projektui tik vienu pagrindu, t. y. kad pareiškėjui priklausantis statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, siekdamas išspręsti ginčą iš esmės ir užkirsti kelią naujiems teisminiams ginčams, taip pat vadovaudamasis Taisyklių 67 punktu, įpareigojo atsakovą pritarti teikimui projektą patvirtinti.

III. 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo įpareigoti NŽT pritarti teikimui ir projektą patvirtinti palikti nenagrinėtu, o kitą skundo dalį atmesti.

16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

16.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 ir 10 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punktu, Taisyklių 2.4, 13 ir 44 punktais, formuojant valstybinės žemės sklypą statiniams eksploatuoti, šie statiniai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, kadangi valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti formuojami tokio dydžio, paskirties ir būdo, koks yra reikalingas pagal Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo paskirtį. Atsakovas pažymi, kad Akte nurodyta, jog valstybinės žemės sklypai formuojami, išnuomojami ar parduodami be aukciono jame esantiems statiniams eksploatuoti tokio dydžio ir paskirties, kokio reikia statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį.

16.2. Formuojant valstybinės žemės sklypus statiniams eksploatuoti vadovaujamasi statinio kadastro duomenimis, kurie privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi be šių duomenų nebus galima nustatyti, koks žemės plotas yra būtinas statiniui eksploatuoti, kokia turi būti formuojamo žemės sklypo paskirtis bei būdas. Aktas yra priimtas pagrįstai, kadangi pastatas –garažas (1G1 p), kuriam eksploatuoti projekte formuojamas valstybinės žemės sklypas, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre, todėl teismas, vertindamas skundžiamų administracinių aktų teisėtumą pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nustatė pažeidimus. Atsakovo nuomone, ginčijami NŽT aktai neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, jie yra priimti kompetentingo subjekto, taip pat nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir sprendimo pagrįstumo kriterijus.

16.3. Atsakovas pažymi, kad klausimas dėl projekto tęstinumo ir dėl valstybinės žemės suformavimo galės būti svarstomas tik įregistravus pastatą – garažą (1G1 p) Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

16.4. Teismas, įpareigojęs atsakovą pritarti teikimui dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto patvirtinimo, pažeidė teismų praktiką ir konstitucinį valdžių padalijimo principą, todėl teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįsta ir naikintina.

16.5. Pareiškėjo skundas dėl 2016 m. kovo 22 d. Akto Tarnybai buvo pateiktas 2016 m. balandžio 25 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą, o skundas dėl Rašto teismui paduotas 2016 m. liepos 1 d. taip pat praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, o teismas nepasisakė ir nenagrinėjo termino atnaujinimo klausimo, todėl priėmė nepagrįstą ir ABTĮ 29 straipsnio 1 daliai prieštaraujantį sprendimą.

17. Teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos aiškiai bei racionaliai to nemotyvuodamas, taikydamas teisę neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

18. Pareiškėjas Bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymėdamas, kad visiems jiems pritaria, bei pažymi, jog atsakovas skunde neginčija esminių argumentų, dėl kurių teismas priėmė sprendimą, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos.

20. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Taisyklių 2.5 punktas numato, jog projektai rengiami ir formuojant naujus valstybinės žemės sklypus, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl Taisyklių 2.4 punktas visiškai nedraudė ir neribojo formuoti žemės sklypo, kol nebuvo įregistruotas pastatas Nekilnojamojo turto registre. Be to, šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių nustatyti pareiškėjo valdomo pastato paskirtį. Taisyklių 13.7 punktas nurodo, jog projekto rengimo iniciatyvos teisę turi ir valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai bei kiti naudotojai.

21. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog formuojant žemės sklypus statiniai būtinai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kauno miesto valdyba 1991 m. lapkričio 19 d. potvarkiu Nr. 306-v suteikė valstybinę žemę, šis administracinis aktas yra galiojantis ir jo pagrindu Bendrija yra teisėta valstybinės žemės naudotoja, turinti teisę užbaigti valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras, o NŽT Aktu šią pareiškėjo teisę nepagrįstai paneigė. Nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią funkciją. Aplinkybė, kad šiuo metu statinys (1G1p) nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, negali būti laikoma priežastimi nepritarti jau parengto projekto tvirtinimui, be to, pačiam atsakovui išdavus sąlygas projektui rengti ir jį suderinus. Statinio kadastriniai duomenys yra surenkami atliekant kadastrinius matavimus, kurie šiuo atveju yra atlikti, tik pareiškėjas šių duomenų negali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kol nėra suformuotas žemės sklypas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjas praleido Akto ir Rašto apskundimo terminus, yra neatitinkantys tikrovės.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas tokius pačius argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui bei pakartodamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 10 d. raštas Nr. 1SS-1860-(8.5.), 2016 m. kovo 22 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-466-(8.14.) ir atsakovas įpareigotas pritarti teikimui dėl žemės sklypo projekto tvirtinimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. kovo 22 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-466-(8.14.) nepritarė teikimui tvirtinti žemės sklypo projektą, kadangi pareiškėjo nurodomas statinys 1G1p nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Tarnybos direktorius 2016 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-1860-(8.5) netenkino pareiškėjo skundo, pritardamas Akte nurodytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms ir akcentuodamas, kad statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad atsakovas ginčo situacijoje pasielgė formaliai, neįvertinęs ginčo situacijos visų aspektų bei teisinio reglamentavimo ypatumų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, iš esmės nenurodė teisės akto (-ų), kuris įpareigoja atsakovą šioje situacijoje pritarti teikimui dėl projekto tvirtinimo Kauno miesto savivaldybės administracijoje. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad išvados iš esmės grindžiamos tuo, jog atsakovas turėjo atsižvelgti į susidariusios situacijos specifiką bei galimus sprendimo būdus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui yra neaiški situacija, kuri sudaro galimybę elgtis dviprasmiškai (tuo pačiu metu negalint įvertinti, kuris jų elgesio modelis atitinka teisės normų reikalavimus, bei kaip teisėtu būdu pasiekti norimo rezultato – įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre). Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjo, kaip statytojo, teisės įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, nurodė, kad nėra ginčo, jog žemės sklype esantis statinys nėra savavališka statyba, nors byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo, byloje nebuvo pateikti įrodymai, susiję su statinio statyba, kurie šioje byloje leistų konstatuoti, jog statinys yra pastatytas laikantis teisės aktų, galiojusių statybos metu, reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas neregistruoja statinio ir daiktinių teisių į jį dėl to, jog nėra suformuotas žemės sklypas, ir / ar dėl to, kad atsakovas su pareiškėjo sutikimu 2015 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 8SK-1213-(14.8.100.), kuriuo buvo išformuotas ir iš viešojo registro išregistruotas žemės sklypas.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (žr. 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; kt.). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 str.), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; kt.). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

28. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį) ir Taisyklių 2.4 punktu (projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), o ne pagal Taisyklių 2.5 punktą, nustatantį, kad projektas yra rengiamas, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka) (šią teisės normą be teisėto pagrindo nurodo pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimuose į apeliacinį skundą).

29. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo projektas buvo parengtas miesto teritorijoje, todėl tokį projektą tvirtina Administracijos direktorius, tačiau pagal Taisyklių 65 punktą suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant atsakovo veiksmus, sprendžiant klausimą pritarti ar nepritarti pateiktam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kuris turėjo būti parengtas pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, būtina pažymėti, kad pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį Tarnyba: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 p.); perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai (4 p.); įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais (6 p.); tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (7 p.); organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (9 p.); atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (10 p.); kt.

31. Akcentuotina, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

32. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

33. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

34. Taigi nagrinėjamu atveju Tarnyba, tikrindama parengtą projektą, pagrįstai atsižvelgė ir į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo išnuomojimą be aukciono, nes pagal parengtą projektą, kuriuo suformuojamas žemės sklypas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, suteikiama teisė naudoti (nuomoti) žemės sklypą, reikalingą statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Be to, atsakovas 2015 m. liepos 7 d., pateikdamas Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-125-(14.8.36.), nurodė, kad sklypas formuojamas vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis.

35. Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad žemės sklypai formuojami esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypą turi būti laikomasi šio reikalavimo: prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 44 p.). Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas (taip pat ir šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas) nustato, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šį teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti (žr., pvz., 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).

37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žemės sklypai prie nuosavybės teise turimų statinių formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

38. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, nustačiusi, kad statinys, kuriam eksploatuoti suformuotas žemės sklypas, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, pagrįstai ir teisėtai atsisakė pritarti teikimui dėl projekto tvirtinimo, nes šiuo atveju teisės aktų normos imperatyviai nustato, kad statinys turi būti registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, jokie teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai pripažinti pareiškėjo nuosavybės teisių į statinį, nustatyti statinio kadastro duomenis ir nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų pritarti teikimui dėl projekto tvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis nėra aišku, kokiu būdu formuojant valstybinės žemės sklypą statiniui eksploatuoti buvo nustatyti statinio kadastro duomenys ir nustatytas žemės plotas, būtinas statiniui eksploatuoti.

39. Be to, pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai, jog 2015 m. birželio 1 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nors byloje teigiama, kad statinys jau pastatytas. Akcentuotina, kad atsakovas 2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 8SD-2831-(14.8.7.) informavo Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, jog vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie teisiškai įregistruoto statinio, kai žemės sklypas yra būtinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą tiesioginę jo paskirtį. Atsakovas 2015 m. liepos 7 d. pateikė Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-125-(14.8.36.), nurodė, kad sklypas formuojamas vadovaujantis Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir Taisyklėmis. Administracijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. išduotose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nurodyta, kad projekto tikslas – žemės sklypo suformavimas esamam statiniui (1G1p), Plento g. 9, Kaune, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį.

40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo motyvai yra pagrįsti bylos faktais ir teisės aktų normomis, kurios paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl Rašto ir Akto neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Garažų eksploatacijos bendrijos „Plento g. 67“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė