abb5ada2-4ffd-4ab2-a572-00ec4bd270f3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. S. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja K. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡vadÄ Nr. A136-2665/20(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „(duomenys neskelbtini)“. PareiÅ¡kėja nurodė, jog 2018 m. kovo 23 d. Å iaurės Somerseto grafystėje, Jungtinėje Karalystėje sudarė santuokÄ su Lenkijos piliečiu P. K.

Ś. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus CMS) pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-2665/20(2.4.1.51-AD21), kuria nusprendė netenkinti PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti pavardę į „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad Vilniaus miesto CMS atsisakymas registruoti jos pavardę „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžia jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ ir sukelia daug nepatogumų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ su praÅ¡ymu sutiko.

Nurodė, jog vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , tačiau mano, jog atsižvelgiant į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus pareiÅ¡kimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 punktÄ civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta:

„Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kartu atkreipė dėmesį, jog Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų - su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl civilinės bÅ«klės akto – santuokos liudijimo įraÅ¡o sudarymo su lietuvių kalboje nesančia raide „w“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja yra Lietuvos pilietė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja iÅ¡tekėjo už Lenkijos piliečio P. K. Ś., jų santuoka užregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įraÅ¡e pareiÅ¡kėjos pasirinkta vyro pavardė nurodyta lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis – (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja kreipėsi dėl originalios vyro pavardės įraÅ¡ymo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimÄ A136-2665/20(2.4.1.51-AD21), kuriame nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nėra galimybės įraÅ¡yti jos pavardės su raide „W“.

Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktÄ toks įraÅ¡as turi bÅ«ti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iÅ¡ lietuvių kalbos raÅ¡menų. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Pažymėtina, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Leonids Raihmans praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žLeonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali bÅ«ti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę.

Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00). IÅ¡ minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalis ir valstybės kiÅ¡imasis į Å¡iÄ sritį, draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymÄ , gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėja siekia, kad jos po santuokos sudarymo pasirinkta vyro pavardė bÅ«tų paraÅ¡yta originalia forma „(duomenys neskelbtini)“. Toks pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas viena vertus yra grindžiama tikslu iÅ¡vengti įvairių nepatogumų identifikuojant jÄ pagal skirtingų valstybių iÅ¡duotus asmens dokumentus, antra vertu jos įstatymo suteikta teise pasirinkti jos vyro pavardę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsnis, Taisyklių 80 punktas) ir noru, kad bÅ«simi jų vaikai turėtų abiejų tėvų pavardę.

Originali pareiÅ¡kėjos vyro pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „w“ raide, todėl tokios pavardės įraÅ¡ymas negalimas pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , o konkrečiai – Taisyklių 23 punktÄ . Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir Å¡iuolaikinio gyvenimo poreikių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nėra iÅ¡skirtinis ar neįprastas Å¡iuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡vadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653;

XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius:

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos iÅ¡duodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įraÅ¡omi lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis pagal dokumento Å¡altinį – kitos valstybės iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali bÅ«ti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuokÄ sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ ; Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias iÅ¡vadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialiÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ (siÅ«lymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

Pažymėtina, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktų Gyventojų registro duomenų matyti, jog Å¡iuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „w“. Tai iÅ¡ esmės patvirtina, jog tokio lotyniÅ¡ko raÅ¡mens naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Duomenų, kad tokio raÅ¡mens naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusÄ arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta.

Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniÅ¡kų raÅ¡menų naudojimÄ užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės bÅ«klės aktuose. Atitinkamai teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti kitoje valstybėje gyvenanti Lietuvos pilietė. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieÅ¡ SuomijÄ byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultÅ«rinio ir kalbinio tapatumo iÅ¡saugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardÄ (pavardę).

Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas pilnai. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis 259, 270, 516 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos K.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. A136-2665/20(2.4.1.51-AD21). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ , sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vanda ViÅ¡nevska