2022-01-19 Nr. AB-1532-3-65-3-00552-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-293-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00552-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. M. 12 701,84 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė 2016 m. gegužės 25 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. 16-1006015452-A1-1 (toliau – ir Paraiška). 2016 m. rugsėjo 16–21 d. NMA atliko Paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – Patikra vietoje), kurios metu nustatė ir foto nuotraukose užfiksavo, jog kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 184543-4083 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,37 ha (PDJ) (juodasis pūdymas) plotas, periodiškai neįdirbtas juodasis pūdymas, vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti (pažeidimo plotas – 1,37 ha).

Apie nustatytus neatitikimus atsakovė buvo informuota NMA 2016 m. rugsėjo 21 d. pranešimu Nr. 28856, kuris, kartu su patikros vietoje ataskaitos Nr. 16-1006015452-D4-1 kopija, jai buvo išsiųstas 2016 m. gruodžio 24 d. Taip pat patikros vietoje buvo nustatyta, jog KŽS Nr. 184544-6587 lauko Nr. 2, deklaruotas plotas 3,74 ha, o rastas lauko plotas 4,06 ha, už kurį apskaičiuojama parama. NMA kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų kopijas dėl visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų.

Atsakydama į šį pranešimą, atsakovė 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus, kurie iš dalies pagrindė jos teisę valdyti Paraiškoje deklaruotus plotus. Taigi bendras plotas, kurio valdymo teisė buvo nepagrįsta, - 40,59 ha, kuris laikytinas deklaruotu neteisingai. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė deklaravo netinkamus paramai žemės ūkio naudmenų plotus (bl3, bl9), kurie identifikuoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (toliau – ŽŪIKVC) atnaujinus KŽS duomenų bazę.

Vadovaujantis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu, duomenis elektroniniu formatu importavo į NMA administravimo sistemą), nustatyta, jog atsakovė atitinkamame KŽS deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas nurodytam KŽS ir apima ir KŽS bl3, bl6 plotus. Be to, Paraiškos administravimo metu buvo nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis (atitinkama lauko dalis deklaruota ir kito pareiškėjo 2016 m. paraiškoje) KŽS Nr. 185542-7692 lauke Nr. 1, deklaruotas plotas 1,11 ha KVV (vasariniai kviečiai) dvigubai deklaruota 0,02 ha lauko ploto dalis.

Tačiau šiam visam KŽS Nr. 185542-7692 lauko Nr. 1, deklaruotam plotui 1,11 ha nepateikta valdymo teisė, todėl į šį dvigubai deklaruotą 0,02 ha plotą skaičiavimuose nebuvo atsižvelgiama. Kadangi Paraiškoje KŽS Nr. 185542-1259 lauko Nr. 1, deklaruotas plotas buvo 0,09 ha, todėl už šį lauko plotą išmokos nėra mokamos. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė visus nustatytus pažeidimus. Apie susidariusią skolą bei jos susidarymo aplinkybes atsakovė buvo informuota 2018 m. spalio 3 d. neregistruotu laišku, išsiunčiant NMA raštą Nr. BR6-13063 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 3 d. raštas) kartu su 2018 m. rugsėjo 27 d. skolos sprendimu, taip pat NMA informaciniame portale.

Atsakovė 2018 m. rugsėjo 27 d. skolos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1080-244/2019 atsakovės skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1393-822/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Gražintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 51.1 punktais, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 12 701,84 Eur sumos. Šiuo atveju aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

4. Atsakovė E. M. atsiliepime į prašymą prašė prašymą tenkinti iš dalies: priteisti 12 701,84 Eur skolą, jos sumokėjimą išdėstant ketverių metų terminui, o prašymo dalį dėl palūkanų priteisimo atmesti.

5. Atsiliepime į prašymą atsakovė iš dalies sutiko su NMA reikalavimu, t. y. su ta dalimi, kuria buvo prašoma priteisti 12 701,84 Eur dydžio skolą. Ji atkreipė dėmesį, jog sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti ją grąžinti 12 820,25 Eur dydžio išmokų sumą, atsakovė ginčijo administraciniuose teismuose, todėl, jos nuomone, bylos nagrinėjimo laikotarpiu palūkanos neturi būti skaičiuojamos.

6. Atsakovė dėl sunkios turtinės padėties prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Ji nurodė, jog nevykdo ūkinės veiklos nuo 2017 m., gauna minimalų darbo užmokestį, neturi santaupų ar vertybinių popierių, jai priklausantis nekilnojamasis turtas negali būti realizuotas, nes tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo NMA skundą tenkino – priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovės E. M. 12 701,84 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos. Teismas sprendimo vykdymą išdėstė dalimis.

8. Teismas nustatė, kad NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6161(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), kuriuo įpareigojo atsakovę grąžinti 12 820,25 Eur lėšų sumą. Apie priimtą 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą atsakovė buvo informuota 2018 m. spalio 3 d. lydraščiu Nr. BR6-13063, kuriuo ji taip pat informuota apie skolos sumažinimą iki 12 701,84 Eur, tačiau negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų, jai bus skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovė NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. I-1080-244/2019 skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi Nr. A-1393-822/2020 apeliacinį skundą atmetė.

9. Nustatęs, jog atsakovės pareigą susigrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis, nenustatęs aplinkybių, kad atsakovė grąžino skolą ar buvo nuo jos atleista, teismas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčiu bei Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), 14 bei 15.1 punktais, sprendė, jog NMA reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 701,84 Eur skolą bei 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas skaičiuojant jas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra pagrįstas.

10. Atsižvelgęs į Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalį bei teismų praktiką, teismas atsakovės prašymą išdėstyti skolos mokėjimo terminą 4 m. tenkino iš dalies, skolos mokėjimą išdėstė 2 metams.

III. 11. Atsakovė E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, pareiškėjo NMA prašymą tenkinti iš dalies – iš atsakovės E. M. priteistą skolos mokėjimą išdėstyti 4 metams bei nepriteisti 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią gražintos lėšos bus visiškai sugrąžintos.

12. Atsakovės teigimu, teismas, nors ir išdėstė teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į jos turtinę padėtį bei realias galimybes sumokėti skolą. Jos darbo užmokestis yra 670 Eur per mėnesį, ji neturi turto, kurį pardavus, būtų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taigi nei atsakovės pajamos, nei jai priklausantis turtas negali sudaryti pagrįstos prielaidos, kad ji gali realiai grąžinti priteistą sumą iki 2023 m. balandžio 30 d., kas mėnesį mokant po 550 Eur.

13. Be to, atsakovės manymu, teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas, nes atsakovė NMA 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ginčijo administraciniuose teismuose, todėl bylos nagrinėjimo laikotarpiu palūkanos neturi būti skaičiuojamos.

14. Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas įvertino atsakovės turtinę padėtį, nes priteistos sumos mokėjimą išdėstė dalimis 24 mėn. terminui, t. y. dvigubai ilgesniam terminui, nei nustatyta Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte.

16. Pareiškėjo nuomone, palūkanos turi būti skaičiuojamos už laikotarpį, kol byla buvo nagrinėjama teismuose, nes tai aiškiai numatyta teisės aktuose (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14, 15.1 ir 20 p.). Šiuo atveju palūkanos skaičiuojamos nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir nėra anuliuojamos už laikotarpį, kol ginčas buvo sprendžiamas teisme ar išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijoje. Tai, kad palūkanos nėra anuliuojamos, ar neskaičiuojamos už laikotarpį, kol vyksta teisminis ginčas, patvirtina ir Lietuvos administracinių teismų formuojama praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl NMA reikalavimo priteisti iš atsakovės E. M. 12 701,84 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkinęs pareiškėjos skundą, jo (sprendimo) vykdymą išdėstė, įpareigojęs atsakovę pareiškėjui NMA iki 2023 m. balandžio 30 d. sumokėti 12 701,84 Eur skolos sumą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, mokant ne mažiau kaip po 550 Eur pas mėnesį (tik iki 2023 m. balandžio 30 d. sumokėti ne mažiau kaip 51,84 Eur ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas).

19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovė, kuriame, kaip matyti iš jo pagrindimo ir reikalavimo, prašo pakeisti teismo sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteistos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies; sprendimo dalies, kuria iš jos priteista 12 701,84 Eur skolos suma, vykdymą, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, išdėstyti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovės apeliacinio skundo ribų.

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovės apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalies dėl palūkanų priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pagal Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 14 ir 15 punktų ir 15.1 papunkčio nuostatas, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai; palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto šių taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pažymėtina, kad Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 20 punkto nuostata („Jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.“.) neaiškintina kaip eliminuojanti palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas skaičiavimą ginčo dėl tokių lėšų gražinimo laikotarpiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-556/2021; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-724-556/2019; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-550-556/2019; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.).

23. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad dėl turtinės padėties, kuriai patvirtinti jį pateikė įrodymus apie turimą turtą bei gaunamas pajamas, ji neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimo jame nustatyta tvarka, t. y. mokėti po 550 Eur kas mėnesį, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keičiamas, įpareigojant atsakovę pareiškėjui iki 2024 m. gruodžio 15 d. sumokėti 12 701,84 Eur skolos sumą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, tokia tvarka: iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 4 200 Eur; iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 4 200 Eur ; iki 2024 m. gruodžio 15 d. sumokėti ne mažiau kaip 4 301,84 Eur ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos.

24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo vykdymą išdėstyti ir įpareigoti atsakovę E. M. pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iki 2024 m. gruodžio 15 d. sumokėti 12 701,84 Eur skolos sumą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, tokia tvarka: iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 4 200 Eur; iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 4 200 Eur; iki 2024 m. gruodžio 15 d. sumokėti ne mažiau kaip 4 301,84 Eur ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė