2019-11-20 Nr. AB-21865-3-61-3-00286-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2260-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00286-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), 6 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas bausmę atliko kamerose Nr. 106, Nr. 255, Nr. 310, kuriose šalta, drėgna, nešvaru, langas buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, kurį uždarius kameroje tvyrodavo nemalonus kvapas, dėl didelės drėgmės skalbiniai nedžiūdavo, o pūdavo, patalynė ir čiužinys būdavo drėgni, dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dažnai dušuose nebūdavo šilto vandens, vanduo bėgdavo lėta srove, kamerose buvo pelėsis, jose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. 2017 m. birželio 30 d. ir liepos 11 d., 13 d., 25 d., 26 d., 31 d. pro kamerų lubas lašėjo vanduo, todėl teko kreiptis į Lukiškių TI-K budinčius pareigūnus, tačiau tik po 2017 m. rugsėjo 20 d. Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo apsilankymo ši problema buvo išspręsta.

2.2. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažeistas pareiškėjo orumas, sutriko miegas, suprastėjo regėjimas, skaudėjo galvą bei sąnarius, jis patyrė neigiamas emocijas, nerimą, baimę ir kitus nepatogumus. Pareiškėjas dėl sveikatos nusiskundimų kreipėsi į gydytojus, tačiau jam buvo suteikta netinkama ir nekvalifikuota pagalba, t. y. gydytojų dažnai nebūdavo, o slaugė negalėdavo išrašyti vaistų ar atlikti sveikatos patikros.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė:

3.1. Sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros.

3.2. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais pratęsiama.

3.3. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. 2017 m. vasarą ir rudenį dėl smarkaus lietaus ant Lukiškių TI-K stogo susikaupdavo dideli vandens kiekiai, kurie nespėdavo tekėti į vandens surinkimo sistemą ir verždavosi pro stogą į gyvenamąsias kameras. Į šią problemą buvo reaguota operatyviai, kreipiantis į specialistus, kurie į Lukiškių TI-K atvyko pagal savo darbo grafiką. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3.4. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

3.5. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėta, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 44 punkto nuostatomis, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentų, susijusius su dušuose šilto (karšo) vandens nebuvimu ir nesudarymu galimybės prausti visą kūną po šiltu (karštu) vandeniu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi jam galimybes 15 minučių prausti visą kūną duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, dėl ko konstatuoti HN 134:2015 44 punkto pažeidimą nėra pagrindo. Dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo galimybės prausti visą kūną po šiltu (karštu) vandeniu, kadangi karšto vandens, kuomet į dušus būdavo vedami 4 asmenys, nebūdavo, o vandens srovė buvo silpna, teismas pažymėjo, kad HN 134:2015 nereglamentuoja vandens srovės dušuose stiprumo. Šiuo atveju pareiškėjas skunde visiškai nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše po karštu vandeniu. Byloje nėra duomenų, jog dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K. Dėl nurodytų priežasčių teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

6. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kameras buvo galima vėdinti tik per langus, todėl būdavo labai drėgna, kamerose buvo pelėsis, rūbai nedžiūdavo, patalynė ir čiužiniai buvo drėgni, kamerose šalta, nešvaru bei neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, po didelio lietaus pro kamerų lubas lašėdavo vanduo, teismas atsižvelgė į HN 134:2015 12, 16, 17 punktų nuostatas. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos būklės, būtų teikęs Lukiškių TI-K administracijai skundus ar kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC) dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, nėra, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, NVSC patikrinimų neatliko. Teismas akcentavo, kad šios aplinkybės yra svarbios siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.

7. Iš Lukiškių TI-K teismui pateiktų NVSC atliktų patikrinimų aktų teismas nustatė, kad visi patikrinimai atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik 2017 m. gruodžio 15 d., t. y. jau nesant Lukiškių TI-K, kreipėsi į NVSC dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, kuris 2018 m. sausio 8 d., t. y. ne ginčo laikotarpiu, atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K. Teismas vertino, kad nurodytas raštas byloje nepatvirtina aplinkybių, jog būtent pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo nustatyti higienos normos pažeidimai, o yra reikšmingas tik tuo aspektu, jog pareiškėjas dėl galimai pažeistų teisių kreipėsi į kompetentingas institucijas. Teismas pabrėžė, kad šiuo metu kamerų Nr. 106, Nr. 255 ir Nr. 310 būklės pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nėra galimybės nustatyti.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K kamerų vėdinimas per langus atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Teismas taip pat sutiko su atsakovo atstovo argumentais, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjas skunde nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip jis nustatė, jog kameroje vyravusi drėgmė siekė apie 95 proc., dėl ko pareiškėjo teiginiai, susiję su netinkama ventiliacija, drėgme ir pelėsiu, buvo atmesti kaip neįrodyti.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl neremontuojamų kamerų ir netinkamai atliekamo remonto, teismas rėmėsi atsakovo atstovo paaiškinimu, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K dėl 2017 m. vasarą ir rudenį buvusio lietaus į gyvenamąsias patalpas tekančio vandens reagavo operatyviai ir kreipėsi į specialistus (aukštalipius), kurie į Lukiškių TI-K atvyko pagal savo darbo grafiką. Šią aplinkybę, t. y., kad 2017 m. rugsėjo mėnesį nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, patvirtina ir pats pareiškėjas.

10. Teismas pareiškėjo argumentus, kad kamerose buvo šalta, neužtikrinamas tinkamas apšvietimas ir nešvaru, vertino kaip bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus teismui teikiamais įrodymais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde šių aplinkybių nedetalizavo, o tik pateikė abstrakčius teiginius. Pareiškėjo teismui pateiktas NVSC 2018 m. sausio 10 d. raštas nepatvirtina aplinkybių, jog kameroje esanti dirbtinė apšvieta šalia lovų buvo 153 lx, t. y. neatitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, kadangi operatyvaus visuomenės sveikatos saugos kontrolė Lukiškių TI-K buvo atlikta 2018 m. sausio 8 d., t. y. ne pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.

11. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Lukiškių TI-K jam nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipdamasis į teismą nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėta.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle (šalta, nešvaru ir kt.), nėra nustatytas. Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų valstybei prievolė atlyginti neturtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį nekyla, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, išvardina neturtinės žalos priteisimo kriterijus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Lukiškių TI-K sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teismo padarytomis išvadomis. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria skundas atmestas, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str.). Pareiškėjas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodytas pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašymas priteisti nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti ir pateikiami Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, išvardinti neturtinės žalos priteisimo kriterijai. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo.

21. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 5–11 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo išvada, kad Lukiškių TI-K administracijos / pareigūnų veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle (šalta, nešvaru, drėgna, kamerose pelėsis, netinkama ventiliacija ir apšvietimas, pro kamerų lubas lašėjo vanduo) ir nesudarymu galimybės nusiprausti po dušu, nėra nustatytas.

23. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vertinant higienos sąlygas tardymo izoliatoriuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. sausio 10 d. raštas, kuriame nurodyta, jog išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. gruodžio 15 d. skundą kameroje Nr. 255 (kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas) nustatyti HN 134:2015 39 punkto (pelėsis) ir 14 punkto (netinkama dirbtinė apšvieta) pažeidimai (b. l. 8, 40–41), nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėju, nes patikrinimo metu (2018 m. sausio 8 d.) pareiškėjo kameroje Nr. 255 nebebuvo, t. y. pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus toliau tęsti bausmės atlikimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, NVSC Vilniaus departamentas patikrinimų neatliko, duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į NVSC Vilniaus departamentą, taip pat nėra. Atsakovo atstovas pateikė informaciją, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.) vieną kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl higienos priemonių išdavimo (b. l. 37–39), tačiau duomenų apie nusiskundimus dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimas taip pat nėra. Iš byloje pateikto atsakovo atstovo 2018 m. vasario 5 d. rašto matyti, kad Lukiškių TI-K administracija NVSC Vilniaus departamento nustatytus pažeidimus pašalino pakankamai operatyviai, kas sudaro pagrindą vertinti, jog Lukiškių TI-K administracija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, imasi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti (b. l. 42). Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjo laikymas kameroje Nr. 255 ginčui aktualiu laikotarpiu neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

25. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-358-438/2018). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos ar pareigūnų veiksmų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui bausmę atliekant kamerose Nr. 106, Nr. 255, Nr. 310 būtų sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad bausmę atlikdamas Lukiškių TI-K kamerose patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Iš byloje pateiktų asmens sveikatos istorijos kopijų matyti, kad pareiškėjas skųsdavosi skrandžio, rėmens skausmais, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–20). Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui atlikta laparoskopinė apendektomija (b. l. 124). Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su higienos sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, Nr. 255, Nr. 310. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

31. Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė