R-146-24-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R146-24/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00111-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Ryčiui Gureckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, atsakovas) 2012 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. Sp-265 „Dėl Klaipėdos apygardos teismo prašymo dėl kandidatės T. Ž. neliečiamybės“ (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-265) nusprendė duoti sutikimą kandidatę į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narius 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose T. Ž. iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nutartimi (b.l.36-37) priėmė nagrinėti pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) pateikto skundo reikalavimą, kuriuo ji prašo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. Sp-265 (b.l.29-32).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2012 m. spalio 3 d. ji internete atsitiktinai rado informaciją apie tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą panaikinti jos, politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatės į Seimą, teisinę neliečiamybę. Po to Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame puslapyje www.vrk.lt pareiškėja susipažino su Sprendimo Nr. Sp-265 turiniu. Paaiškėjo, kad atsakovas Sprendimą Nr. Sp-265 priėmė tenkindamas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje pateiktą prašymą dėl kandidatės į Seimo narius T. Ž. teisinės neliečiamybės panaikinimo, t. y. davė sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja nurodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija skundžiamą sprendimą priėmė neužtikrindama jos teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nepranešė apie posėdį, nesuteikė galimybės dalyvauti ir apsiginti. Pareiškėjos nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė jos konstitucines teises, suvaržė jos rinkimų teises, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, priėmė šališką sprendimą. Sprendimas Nr. Sp-265 priimtas nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo ji būtų pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, o tai rodo, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 18 straipsnio, 20 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 5 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies, BK 2 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies l punkto, 336 straipsnio 2 dalies, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės normų reikalavimus.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b.l.41-43) paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 107 buvo paskelbti 2012 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų sąrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėja yra politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatė vienmandatėje Telšių rinkimų apygardoje ir politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąraše Nr. 73. 2012 m. rugsėjo 27 d. Vyriausioji rinkimų komisija gavo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria, vadovaujantis BPK 32 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 49 straipsnio 1 dalimi, prašoma panaikinti nuteistosios T. Ž. teisinę neliečiamybę ir leisti ją traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nutartyje nurodoma, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas nuteistosios T. Ž. apeliacinis skundas, kuriuo ji apskundė 2012 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl tuo atveju, jeigu nuteistosios apeliacinis skundas būtų atmestas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėtų ir sukeltų teisines pasekmes nuteistajai – ji turėtų teistumą, kiltų pareiga atlikti bausmę, o tai tapatinama su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Šioje teismo nutartyje pateiktą prašymą Vyriausioji rinkimų komisija svarstė 2012 m. spalio 2 d. posėdyje.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos argumentais dėl jos teisių pažeidimo paaiškino, kad apie posėdį buvo informuota pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas) 11 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad visuomenei apie Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį paskelbiama pastate, kuriame yra Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir interneto svetainėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. posėdžio darbotvarkė buvo paskelbta Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame puslapyje 2012 m. spalio 1 d. Darbotvarkėje antruoju punktu įrašytas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl kandidatės T. Ž. neliečiamybės. Įstatymas nenustato, kad, Vyriausiajai rinkimų komisijai svarstant klausimus dėl sutikimo patraukti kandidatus į Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip varžyti jų laisvę, kandidatas, dėl kurio gautas toks prašymas, turi dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. 2012 m. spalio 2 d. posėdyje apsvarsčiusi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje pateiktą prašymą, įvertinusi pateiktą informaciją bei vadovaudamasi Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsniu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsniu, Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė duoti sutikimą kandidatę į Seimo narius 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose T. Ž. iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Leidimas patraukti kandidatę į Seimo narius T. Ž. baudžiamojon atsakomybėn neapriboja pareiškėjos teisės dalyvauti 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose, be to, suteikia galimybę Klaipėdos apygardos teisme netrukdomai nagrinėti minėtą baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. Sp-265, kuriuo atsakovas nusprendė duoti sutikimą kandidatę į Lietuvos Respublikos Seimo narius 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose T. Ž. iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškėja Sprendimo Nr. Sp-265 teisėtumą ir pagrįstumą ginčija dviem aspektais: dėl procedūrinių pažeidimų, kurie, anot pareiškėjos, pasireiškė tuo, kad jai nebuvo iš anksto pranešta apie 2012 m. spalio 2 d. posėdyje numatytą svarstyti jos teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą, nesuteikta galimybė dalyvauti ir apsiginti, taip pat nepranešta apie sprendimo priėmimą; Sprendimas Nr. Sp-265 priimtas nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo ji būtų pripažinta padariusi nusikalstamą veiką.

Ginčas tarp šalių kilo specifinių, su rinkimų į Seimą organizavimu susijusių teisinių santykių srityje, todėl nagrinėjant šį ginčą taikytinos specialiųjų šiuos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų normos.

Tarptautiniu mastu teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnis garantuoja asmeniui tiek teisę rinkti, tiek teisę būti renkamam (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje M.-M. ir C. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 9267/81)). EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendime byloje N. A. prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 18705/06), be kita ko, pažymėjo, kad svarbus yra ne pats rinkimų laimėjimo atskiroje apygardoje faktas, o galimybė laisvai ir veiksmingai pasinaudoti teise į laisvus rinkimus.

Teisę į rinkimus pagal nacionalinę teisę laiduoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę (1 d.); teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai (2 d.). Pagrindinis valstybės įstatymas, laiduodamas asmeniui teisę būti išrinktam (renkamam), dėl šios teisės įgyvendinimo nukreipia į rinkimų įstatymus.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, 49 straipsnis (2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-815 redakcija), kuriame yra įtvirtinta kandidatų į Seimo narius neliečiamybė, kaip viena iš įstatymo numatytų kandidatų į Seimo narius veiklos garantijų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė. Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams į Seimo narius, kurie eina Seimo nario, Vyriausybės nario ar teisėjo pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

Nuolatinė aukščiausioji rinkimų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija yra Vyriausioji rinkimų komisija (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnis). Šios valstybės institucijos uždavinius ir įgaliojimus apibrėžia Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnis. Aptariamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais (1 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais (2 d.). Įgaliojimus Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti sprendimą dėl sutikimo patraukti kandidatą į Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę suteikia Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 18 punktas, 8 dalies 4 punktas ir Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimo tvarką, sprendimų priėmimo ir paskelbimo tvarką reglamentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 ir 12 straipsniai. Šio įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose (1 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai ir balsavimai yra vieši. Visuomenei apie Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį paskelbiama pastate, kuriame yra jos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir interneto svetainėje, o komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios (4 d.). Vyriausioji rinkimų komisija interneto svetainėje paskelbia posėdžių darbotvarkes (5 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžius gali stebėti partijų, kandidatų į Seimo narius atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus (6 d.). Kandidatas į Seimo narius gali dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo asmeninės veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba kuriame dalyvauti jį pakvietė komisijos pirmininkas (7 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją (8 d.).Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai tiesiogiai transliuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (9 d.).

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnyje inter alia nustatyta, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas (1 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas (2 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami įstatymų nustatyta tvarka (4 d.).

Atsižvelgdama į minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą, ištyrusi įrodymus (ABTĮ 57 str.6 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija, priimdamas Sprendimą Nr. SP-265, veikė įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribose, pranešimų apie posėdžius, sprendimų priėmimo bei paskelbimo tvarkos ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 107-5459 buvo paskelbtas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. Sp-220, kuriuo buvo paskelbti 2012 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijos kandidatų sąrašai, kandidatų sąrašams burtais suteikti rinkimų numeriai, šių sąrašų kandidatų rinkimų numeriai, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškelti kandidatai. Pagal šiuos sąrašus, pareiškėja yra politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatė vienmandatėje Telšių rinkimų apygardoje (sąrašo Nr.

40) ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje (sąrašo Nr. 73). 2012 m. rugsėjo 27 d., t. y. jau po to, kai buvo paskelbti 2012 m. Seimo rinkimuose dalyvaujantys kandidatai ir kandidatų sąrašai, į Vyriausiąją rinkimų komisiją 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kreipėsi Klaipėdos apygardos teismas, kuris yra gavęs ir turi nagrinėti T. Z. apeliacinį skundą dėl jos atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Minėta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 32 straipsnio ir Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašę spręsti klausimą dėl pareiškėjos teisinės neliečiamybės panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-638-557/2012 (teisminio proceso Nr. 1-33-00905-2010-5) (b. l. 44, 45) ir leisti ją traukti baudžiamojon atsakomybėn. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko rašytiniu pavedimu (rezoliucija ant teismo pateikto prašymo) klausimas dėl pareiškėjos teisinės neliečiamybės panaikinimo buvo įtrauktas į artimiausio (2012 m. spalio 2 d. 13.00 val.) Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio darbotvarkę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainės (www.vrk.lt) duomenys su nuoroda į elektroninę Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų bazę (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=433865&p_query=&p_tr2=0) patvirtina, kad 2012 metų spalio 2 dienos 13.00 valandos Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio darbotvarkė buvo paskelbta Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2012 m. spalio 1 d., t. y. iki posėdžio likus vienai dienai. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. posėdžio darbotvarkėje antruoju punktu įrašytas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl kandidatės T.

Ž. teisinės neliečiamybės svarstymas (b. l. 46). Atsakovas paaiškino, kad apie Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. posėdžio darbotvarkę visuomenė taip pat buvo informuota paskelbiant pastate, kuriame yra Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje.

Pirmiau aptartas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsniu nustatytas teisinis reguliavimas suinteresuotiems Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiais ir juose svarstomais klausimais asmenims suteikia plačias ir įvairias galimybes sužinoti apie šios Komisijos posėdžius, juose dalyvauti, stebėti jų eigą ir sužinoti rezultatus. Informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo organizavimą taip pat yra vieša. Taigi pareiškėja, tapusi kandidate į Seimo narius, turėjo pasirinkti kokiu būdu jai domėtis Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiama informacija. Minėta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai yra vieši ir jie tiesiogiai transliuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (VRKĮ 11 str. 4 ir 9 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje asmenims, kurie nori susipažinti su šios Komisijos posėdžiais, yra prieinamas posėdžių vaizdo įrašų archyvas (http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/vrk-posedziai/vrk-posedziu-vaizdo-irasu-archyvas.html), iš kurio matyti, kad Komisijos posėdžio tiesioginė transliacija vyko ir 2012 m. spalio 2 d. Įstatymas nenustato Vyriausiajai rinkimų komisijai pareigos asmeniškai informuoti asmenį (kandidatą į Seimo narius), dėl kurio prašoma taikyti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, apie Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį. Pareiškėjos argumentus, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. Sp-265, padarė procedūrinį pažeidimą, nes laiku ir tinkamai neinformavo jos apie 2012 m. spalio 2 d. posėdį, paneigia minėtos įstatymo normos ir pateikti įrodymai, kad atsakovas apie minėtą posėdį paskelbė įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas, asmeniškai neinformavęs pareiškėjos apie vyksiantį posėdį, teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

Iš 2012 m. spalio 2 d. posėdžio protokolo Nr. P-30 (b. l. 47–48) ir vaizdo įrašo, patalpinto atsakovo interneto svetainėje bei ginčijamo Sprendimo Nr. Sp-265 (b. l. 49) turinio nustatyta, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsakovui įvertinus Klaipėdos apygardos teismo pateiktus duomenis, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsniu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsniu. Sprendimas Nr. Sp-265 priimtas vienbalsiai (Vyriausiosios rinkimų komisijos narių bendru sutarimu), o jo sprendžiamosios dalies formuluotė – duoti sutikimą kandidatę į Seimo narius 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose T. Ž. iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) patraukti baudžiamojon atsakomybėn – atitinka minėtų įstatymų Vyriausiajai rinkimų komisijai suteiktų įgaliojimų apimtį.

Sprendimas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo paskelbtas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (www.vrk.lt) su nuoroda (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=434184&p_query=&p_tr2=2) į elektroninę Seimo dokumentų bazę. Pareiškėja skunde pati pripažino, kad ji su Sprendimo Nr. Sp-265 turiniu atsakovo internetiniame tinklalapyje susipažino kitą dieną (2012 m. spalio 3 d.) po šio Sprendimo priėmimo. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji internete pirmiausia pastebėjo žiniasklaidos informaciją apie Sprendimą Nr. Sp-265, o tik po to atsakovo internetiniame tinklalapyje susipažino su šiuo aktu, nėra reikšminga, nes sprendimo paskelbimo tvarkos atsakovas nepažeidė. Pareiškėja su skundu dėl Sprendimo Nr. Sp-265 panaikinimo kreipėsi į teismą nepraleisdama Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 dienų termino.

Pareiškėjos skundo argumentus, kad Sprendimas Nr. Sp-265 yra neteisėtas dėl to, jog buvo priimtas nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėja būtų pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio ir Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio nuostatos užtikrinant kandidato į Seimo narius neliečiamybę numato, kad kompetentingos patraukti asmenį į baudžiamąją atsakomybę bei suvaržyti jo laisvę institucijos kandidato į Seimo narius atžvilgiu tai gali padaryti tik gavusios įstatymų leidėjų įgaliotos institucijos (Vyriausiosios rinkimų komisijos) sutikimą (leidimą) tose baudžiamojo proceso stadijose, kuriose vyksta byloje iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Minėtos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio nuostatos asmeniui galioja tik tuo laikotarpiu, kol jis Seimo rinkimų įstatymo prasme turi kandidato į Seimo narius teisinį statusą. Situacija, kad pareiškėjos (kandidatės į Seimo narius) atžvilgiu nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tačiau yra neįsiteisėjęs ir pareiškėjos apeliacine tvarka apskųstas apkaltinamasis nuosprendis, o apeliacinį skundą turintis nagrinėti teismas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl apeliacinį skundą padavusios pareiškėjos, kuri šiuo metu yra įgijusi kandidato į Seimo narius statusą, teisinės neliečiamybės panaikinimo, patenka į Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio reguliavimo sritį.

Pareiškėjos rinkimų teisės (teisės būti išrinktai) realizavimo prasme pažymėtina tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimas Nr. Sp-265 duoti sutikimą kandidatę į Seimo narius 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose T. Ž. iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) patraukti baudžiamojon atsakomybėn, neapriboja jos teisės dalyvauti 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. Sp-265 yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. Sp-265 paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. Sp-265 „Dėl Klaipėdos apygardos teismo prašymo dėl kandidatės T. Ž. neliečiamybės“ palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Arūnas Sutkevičius