N-261-1196-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N444-1576/2011

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tausauga“ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutarimu A. Z. atžvilgiu nutraukė administracinę bylą, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Z. buvo surašytas už tai, kad jis vairuodamas automobilį 2010 m. gegužės 1 d., 14 val. 5 min., Pramonės gatvėje esančioje aikštelėje, Tauragės mieste būdamas neblaivus (nustatytos 1,05 promilės), važiuodamas aikštelėje nedavė kelio atvažiuojančiai transporto priemonei iš dešinės, tuo sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14, 5, 9 ir 120 punktų reikalavimus.

Nurodė, jog iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis „Rover 214“, kurį vairavo A. Z., iš Pramonės gatvės įsuko į aikštelę ir pavažiavęs tiesiai 13,80 m, susidūrė su automobiliu „Škoda Fabia“, kurį vairavo apsaugos bendrovės darbuotojas H. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nesutinka su policijos pareigūnų padaryta išvada, kad automobilio „Rover 214“ vairuotojas kaltas dėl autoįvykio, t. y. pažeidė KET 120 punktą, kuris numato, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad automobilio „Rover 214“ vairuotojas, važiuodamas aikštele, negalėjo matyti ir nematė, kad link aikštelės artėja automobilis „Škoda Fabia“, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą jam surašiusi institucija nepagrįstai vadovavosi „dešinės rankos“ taisykle.

Mano, jog būtent automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas pažeidė KET 107 punktą, kuris numato, jog įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pažymėjo, jog vertinant automobilių padėtį po smūgio, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis smūgio metu važiavo lėtai, ar buvo sustojęs, tuo tarpu automobilis „Škoda Fabia“ smūgio metu važiavo pakankamai greitai, „Rover 214“ automobilį nublokšdamas į šoną net 3 metrus.

Pridūrė, kad apsaugos bendrovės automobilis į aikštelę įvažiavo neįjungtais švyturėliais, nors jo vairuotojas H. M. skubėjo į iškvietimą, todėl šios aplinkybės leidžia suprasti, kodėl automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas nebuvo pakankamai atidus įvažiuodamas į aikštelę, kurioje susidūrė automobiliai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su ta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybe, jog A. Z. automobilį vairavo neblaivus. Nurodė, jog KET 14 punktas atsakomybės momentą sieja būtent su transporto priemonės vairavimo faktu.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 14 val. 5 min., tačiau girtumo patikrinimas jam buvo atliktas tik 16 val., t. y. praėjus beveik dvejoms valandoms po eismo įvykio. Pridūrė, jog iš eismo įvykio vietos į policijos komisariatą savo automobilį A. Z. atvairavo pats, jokių kitų duomenų policininkams anksčiau įtarus jį esant neblaivų nėra, be to, iškart po eismo įvykio A. Z. sutuoktinė pati iškvietė policiją, todėl spręstina, kad alkoholį A. Z. vartojo jau po eismo įvykio, tuo metu, kai jis buvo policijos komisariate ir turėjo pagrindo manyti, jog policijos pareigūnas atsisakė tikrinti jo ar kito eismo įvykio dalyvio blaivumą.

II. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tausauga“ (toliau – ir UAB „Tausauga“), nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 47 – 49), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir pripažinti A. Z. kaltu sukėlus eismo įvykį, o UAB „Tausauga“ – nukentėjusia šalimi. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė procesinį pažeidimą nepakviesdamas UAB „Tausauga“, kuri yra eismo įvykyje dalyvavusio H. M. vairuoto automobilio savininkė, kaip nukentėjusios šalies dalyvauti bylos nagrinėjime. Teigia, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažintinas A. Z., nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulėtėjus reakcijai, nepastebėjo ir nedavė kelio atvažiuojančiai transporto priemonei iš dešinės. Pažymi, jog pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas neišmatavo aikštelės, kurioje įvyko eismo įvykis, pločio, netinkamai surašė eismo įvykio schemą. Mano, jog būtina aikštelės plotį išmatuoti, o eismo įvykio schemą – perbraižyti. Priduria, kad teismo teiginys, jog H. M., tarnybiniu automobiliu važiavęs su neįjungtais švyturėliais, nebuvo pakankamai atidus, yra naikintinas, nes švyturėlių jis neįjungė, kadangi į iškvietimą vyko pietų pertraukos metu.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 62 – 63), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su išvada, kad A. Z. neprivalėjo vadovautis KET 120 punktu, nes H. M. turėjo vadovautis KET 107 punktu, tai yra H. M. turėjo išvažiuodamas iš teritorijos į kelią duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pažymi, jog automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią įvažinėjo H. M., nėra Kelio sąvokos dalis, kaip tai numatyta KET 107 punkte, todėl H. M. šio punkto nepažeidė ir neprivalėjo juo vadovautis. Mano, jog faktas, kad A. Z. neblaivumas buvo nustatytas praėjus dvejoms valandoms po eismo įvykio, neatleidžia A. Z. nuo atsakomybės. Priduria, jog atvykęs į policijos komisariatą A. Z. niekur nebuvo išėjęs, o pažeidimą tyrę policijos pareigūnai jokio pagrindo manyti, kad yra atsisakoma tikrinti jo girtumą, nesukėlė.

A. Z. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog H. M. išvažiavo iš aptvertos teritorijos į bendrojo naudojimo važiuojamąją teritoriją, todėl teismas pagrįstai savo nutarime nurodė, jog jis pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, kad transporto priemonė, išvažiuodama iš šalia aikštelės esančios uždaros teritorijos, turėjo duoti kelią į šią aikštelę iš pagrindinio kelio įsukusiam ir šia aikštele jo vairuojamam automobiliui. Mano, jog policijos pareigūnai nėra nešališki, nes siekė padėti apsaugos darbuotojui išvengti atsakomybės. Tikina, jog įvykio vietoje nei vienam pareigūnui nekilo abejonių, kad jis gali būti neblaivus, nors jis pats keletą kartų ragino pareigūnus patikrinti girtumą. Nurodo, jog alų, iš policijos komisariato išėjęs į lauką, gėrė todėl, kad policijos komisariate negavo atsigerti vandens. Mano, jog pagal policijos pareigūnų versiją, jo neblaivumas eismo įvykio metu turėjęs siekti 1,5-2 promilių, o tokiu atveju atvykę į aikštelę jie nuo jo sklindantį alkoholio kvapą turėję tikrai pajusti. Priduria, jog nėra pagrįsta teismo nutarimą keisti ir dėl to, jog į teismo posėdį nebuvo iškviesta UAB „Tausauga“, nes jokie bendrovės interesai pažeisti nebuvo: byloje nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, bet buvo sprendžiama dėl jo ir kito vairuotojo administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. Z. administracinė byla buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš

ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Z. nepadarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija pritaria Institucijos apeliaciniame skunde pateiktai pozicijai ir sprendžia, kad eismo įvykis įvyko tokioje vietoje, kurioje važiavimo tvarka neaptarta KET, todėl nagrinėjamu atveju A. Z. turėjo laikytis KET 120 punkto reikalavimų ir privalėjo duoti kelią jam iš dešinės važiavusiai transporto priemonei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad Kelių eismo taisyklėse trūksta nuoseklumo, vartojant terminus „kelias“ bei „esanti šalia jo teritorija“ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d.

nutartis administracinėje byloje Nr. N3-856/2006). Dėl to vertinant, konkrečią teritoriją kaip vientisą, ar esančią šalia kelio, reikėtų atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklėse vartojamas sąvokas, bet ir į konkretaus kelio išsidėstymą ir kitas aplinkybes, iš kurių vairuotojas objektyviai galėtų spręsti apie važiavimo tvarką tokioje teritorijoje (nutartis administracinėje byloje Nr. N444-777/2009).

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog A. Z. iš Pramonės gatvės įsukus į aikštelę, nebuvo jokio kelio žymėjimo, todėl esant tokiai situacijai šioje teritorijoje transporto eismas turi vykti pagal KET 120 punkto nuostatas, pagal kurias, tuo atveju, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas suabejojo A. Z. nustatyto neblaivumo objektyvumu. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymai apie eismo įvykio ir jo tyrimo aplinkybes yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Tuo tarpu tuos A. Z. paaiškinimus, kad alų jis gėrė iš policijos komisariato išėjęs į lauką, teismas vertina kritiškai, nes jie nebuvo įrodyti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, jog šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos teisingumo nepagrindžia ir bylos liudytojų parodymai, nes jie yra A. Z. pažįstami, taigi, suinteresuoti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Pridurtina, kad tie A. Z. teiginiai, jog jo blaivumą eismo įvykio metu įrodo tai, kad apie šį eismo įvykį policijai pranešė jo žmona, yra tik prielaida. Konstatuotina, jog jo atsakomybės niekaip nešalina ir tai, kad neblaivumas jam buvo nustatytas tik po dviejų valandų nuo eismo įvykio, nes byloje yra užfiksuota aplinkybė, jog alkoholio kvapą nuo A. Z. pareigūnai pajutę tada, kai abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys rašė paaiškinimus (b. l. 31).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas

ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Uždarosios akcinės bendrovės „Tausauga“ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius