2019-04-03 Nr. AB-8653-3-61-3-03643-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3819-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03643-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2018 m. spalio 24 d. rašte Nr. 1P-9735 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) posto vyresniajam inspektoriui L. S..

2. Pareiškėjas teigė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos bei 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) nuostatų, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

5. Teigė, jog darbdavys, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taikė ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleravo muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimą. Nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas neleidžia neginčijamai daryti išvadą dėl netinkamo pareigų vykdymo. Siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

6. Profesinė sąjunga, įvertinusi tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio ir posto vadovų atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, pareiškėjo sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. spalio 24 d. raštą Nr. 1P-9735, tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. S..

8. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1B-565 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos TM posto vyresniojo inspektoriaus L. S. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą surašė 2018 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-3685 (toliau – ir Išvada), kurioje pareigūnui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Departamento direktorius 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. (5.34)3B-8465 kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą L. S. skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1P-9735 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui, nurodydama, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, priimant sprendimą nebuvo vertinamos padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, ignoruoti pareiškėjo paaiškinime nurodyti faktai, nenustačius žalos muitinei, siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip susijusį su pastarojo naryste profesinėje sąjungoje, vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. L. S. yra Profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo – Šiaulių skyriaus komiteto – narys.

9. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą bei ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, padarė išvadą, kad, nors Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant pareigūno tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl pareigūno tarnybinio patikrinimo, Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

10. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga 2018 m. spalio 24 d. ginčijamame rašte išreiškia savo nuomonę dėl pareigūno padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, dėl pasiūlymo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nepateikia jokių motyvų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad L. S. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

11. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodyta, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat, kad pareigūno atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, šie atsakovo rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nors Profesinė sąjunga teigė, kad dėl aktyvaus pareigūno dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje jam skiriama nuobauda, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų L. S. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą L. S. nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Teismas, atsižvelgęs į tai priėjo išvadą, kad tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

12. Teismas ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodytus motyvus vertino kaip nesutikimą su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip pareigūnui planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje vertinama ne bendra situacija Vilniaus teritorinėje muitinėje, įgyvendinant Kolektyvinę sutartį ir ja prisiimtus įsipareigojimus, o konkretus atvejis dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti pareigūnui nuobaudą.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Atsakovas nurodo, kad nors Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, pareikšti savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, pareigūno kaltė neįrodyta, parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

15. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, jos narių persekiojimo. Teismas neįsigilino į nurodytas aplinkybes, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą, taip pat, kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymo suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu.

16. Atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai parodo atsakovo nuostatą profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per profesinės sąjungos narius. Tai, kad Muitinės departamentas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir kolektyvinė sutartis, kai tuo tarpu profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad Muitinės departamento nevienodų standartų taikymo profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems profesinės sąjungos nariais, priemonės, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių, dėl to pasisakė neišsamiai, todėl teismo išvada dėl profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.

17. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, todėl teisėtai buvo panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

24. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinktos nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, jog nuobaudą pareigūnui ketinama skirti neįrodžius jo kaltės.

25. Apeliantas teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami, Departamentas bando daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai per Profesinės sąjungos narius. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad apeliantas šiuos teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad aukščiau paminėti apelianto teiginiai neįrodyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūno teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat, kad muitinės pareigūnas laikytųsi vidinių muitinės taisyklių.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius