2021-08-25 Nr. AB-16813-3-61-3-04228-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3440-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04228-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05117 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes UAB „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

3. Pareiškėjas nurodė, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą. Atvykdamas dirbti į Lietuvą, pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

4. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Megadarbas LT“, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Bendrovė, įsitikinusi, kad visi reikalingi formalumai sutvarkyti, įdarbino trečiųjų šalių piliečius. Iš atsakingų institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, ėmėsi pakankamų veiksmų įgyvendinti savo, kaip darbdavio, pareigas, jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams nepadaryta, visi mokesčiai sumokėti, formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti. Darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Pareiškėjas turėjo leidimą dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje Bendrovėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Toks formalaus reikalavimo nesilaikymas daro didelį poveikį asmenims, nesusijusiems su nusižengimo padarymu.

5. Pažymėjo, jog nuobauda paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjo darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nenumato galimybės taikyti poveikio priemones, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai. Be to, nagrinėjant administracinės nuobaudos skyrimo bylą Bendrovės vadovui, nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms nutarimas turi tiesioginę įtaką. Pareiškėjas teigė, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas pažeidžia proporcingumo principą.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teisės aktuose nėra įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo. Esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.

8. Nurodė, kad pareiškėjo darbdavio kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020. Priimdamas Sprendimą, Departamentas pagrįstai rėmėsi Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo.

9. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas Departamento Sprendimu nėra baudžiamas už Bendrovės direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą, ginčijamas Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog Departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Departamento Telšių skyrius 2020 m. gegužės 13 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2022 m. gegužės 13 d.

12. Departamentas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas, kad UAB „Norlida“ direktorius, pažeisdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą.

13. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatomis. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą 1 000 Eur bauda dėl to, kad Bendrovės vadovas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. žinodamas, kad užsieniečiui nėra išduotas leidimas dirbti Bendrovėje, jį įdarbino ir leido dirbti. Bendrovės vadovas nutarimo neskundė, baudą sumokėjo. Taigi nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, t. y. nustačius, kad Bendrovės vadovas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad leidimas laikinai gyventi neturėjo būti panaikinamas dėl tos priežasties, kad administracinio nusižengimo byloje nubaustas ne jo darbdavys (Bendrovė), o Bendrovės vadovas. Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1, 4, 5 dalių, ANK 2 straipsnio 1 dalies, 95 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Nurodė, kad Užimtumo įstatymas numato galimybę dėl nelegalaus darbo skirti baudą fiziniam ar juridiniam asmeniui, o ANK įtvirtina galimybę dėl nusižengimo (šiuo atveju – nelegalaus darbo) skirti baudą tik fiziniam asmeniui. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darbas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės.

15. Teismas nurodė, jog nustačius aplinkybę, kad Bendrovės vadovas nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, tai yra pakankamas pagrindas Departamentui priimti sprendimą dėl išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Priimant tokį sprendimą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytą praktiką, kad leidimo išdavimas jau po Bendrovės direktoriaus nubaudimo nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio.

16. Pareiškėjo skundo argumentai dėl Bendrovės vadovo padaryto pažeidimo formalaus pobūdžio, paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, pareiškėjo neįtraukimo į administracinio nusižengimo nagrinėjimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrovės vadovas, nesutikdamas su nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo, turėjo teisę ANK nustatyta tvarka ir terminais teikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjęs. Aplinkybės dėl kurių Bendrovės vadovas nutarimo neskundė ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

17. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Departamento Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principus atmesti kaip nepagrįsti. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Be to, tai kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams.

18. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, jog „UAB „Norlida“ reikia darbuotojų, o netekus užsieniečių nebus kam dirbti, Bendrovė neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, vertinti kaip neturintys įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Departamentas neturi pareigos vertinti tokio sprendimo įtakos juridinių asmenų veiklos kokybei. Be to, ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjas atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą.

19. Teismas padarė išvadą. Kad Departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Todėl naikinti pareiškėjo ginčijamo Departamento Sprendimo teismas neturėjo pagrindo.

III. 20. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nepasisakė, kodėl jie nėra vertinami.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti pareiškėjo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuojant, kad nagrinėjamu atveju baustas buvo ne pats darbdavys t. y. Bendrovė, o buvęs jos vadovas. Už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę asmenį bausti ne tik pagal ANK, kur atsakomybė numatyta tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Dėl šių priežasčių pareigūnui sprendžiant, kam skirti nuobaudą, t. y. ar atsakingam asmeniui, ar juridiniam asmeniui (darbdaviui), yra įvertinama, kieno naudai buvo padarytas pažeidimas ir kas už jį yra atsakingas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo nubaustas tik Bendrovės vadovas, t. y. ne juridinis asmuo (nors įstatymai tokią galimybę numato), turi būti pripažįstama, kad pareiškėjo darbdavys yra nebaustas. Įstatymams suteikiant galimybę nubausti darbdavį, t. y. juridinį asmenį, jis nebuvo nubaustas.

23. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, jog laikinas leidimas gyventi Lietuvoje naikinamas, kai priimantis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams, tačiau asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, kad UAB „Norlida“ direktorius (kaip darbdavys) buvo baustas už nelegalų darbą, taip pat nuo nuobaudos vykdymo pabaigos iki Sprendimo priėmimo praėjo mažiau kaip vieneri metai, todėl aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitęs Bendrovės direktorius, neturi įtakos Sprendimo teisėtumui, aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, nėra išnykusios.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinančiam dirbti UAB „Norlida“, kur pareiškėjas ir dirbo iki Sprendimo priėmimo. Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. spalio 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

27. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr. 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020; kt.).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl darbdavio teisinės sampratos šios kategorijos bylose aiškinimo, yra išaiškinęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 str. prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019). Šių teisės aiškinimų kontekste vertintini ir pareiškėjo argumentai, kad asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi. Kadangi įmonės direktoriaus nubaudimas tuo pačiu reiškia darbdavio padarytą teisės pažeidimų (žr. šios Nutarties 28 p.), esantį pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, faktas, kad nubaustasis darbdavio įgaliotas asmuo – direktorius įmonėje nebedirba, teisinio situacijos vertinimo nekeičia ir negali būti pripažįstama darbdavio baudimo faktą šalinančia aplinkybe.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, nurodyta teisės aiškinimo praktika aktuali ir taikytina šioje byloje. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.

31. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentui tenka pareiga, o ne teisė panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

32. Taigi Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ atstovas (direktorius) yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

33. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, proporcingumo principams, kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi trečiųjų šalių piliečiams suteikiama (įgyjama) tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.

34. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius