aba8750b-e0e0-4af3-a075-41bfbdd0a9e6 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr.2-62-308/2012Teisminio proceso Nr.2-51-3-01010-2011-7             Procesinio sprendimo kategorija (S)              30.2;30.9.1.; 116.1.VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS             S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2012 m.vasario 23d. Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv.Vytui Kantaravičiui,atsakovei J.

Č., trečiajam asmeniui J. B. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo- S. B. ieÅ¡kinį atsakovei J. Č. ir trečiajam asmeniui-J. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo                                         n u s t a t ė :IeÅ¡kovas  pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti,kad jo su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ nustatant,kad  J.

Č. naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-6 8,26 kv.m. ploto, 1-5 11,27 kv.m. ploto, 1-1 3,32 kv.m. ploto bei 1/3 dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto,o jis-S. B. naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-4 15,87 kv.m. ploto, 1-2 1,86 kv.m. ploto bei 2/3 dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto,bei pripažįstant,kad tretysis asmuo J.

B. naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1 1,91 kv.m. ploto, 2-2 2,31 kv.m. ploto, 2-3 10,53 kv.m. ploto, 2-6 11,47 kv.m. ploto, 2-4 9,37 kv. m. ploto, 2-3 10,78 kv. m. ploto.Ieškovo atstovas nurodė,kad ieškovas S. B., atsakovė J. Č. ir tretysis asmuo J. B. yra bendrasavininkai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui S. B. priklauso ¼ dalis(bute Nr.2), atsakovei J.

Č. taip pat ¼ dalis(bute Nr.2), o trečiajam asmeniui J. B. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo(butas nr.1). Pagal nusistovėjusiÄ gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ , tretysis asmuo J. B. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtomis indeksais 2-1, 1,91 kv.m. ploto, 2-2, 2,31 kv.m. ploto, 2-3, 10,53 kv.m. ploto, 2-6, 11,47 kv.m. ploto, 2-4, 9,37 kv. m. ploto, 2-3, 10,78 kv. m. ploto. Tretysis asmuo J. B. į savo naudojamas patalpas patenka per įėjimÄ , esantį patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 2-2.

Jokio ginčo su trečiuoju asmeniu J. B. dėl jo nurodytų naudojamų patalpų ieškovas neturi,kadangi trečiojo asmens patalpos faktiškai yra atskirtos siena nuo jo ieškovo ir atsakovės patalpų.Atsakovė J. Č. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-6 8,26 kv.m. ploto, 1-5 11,27 kv.m. ploto. Ieškovas S. B. naudojasi patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4 15,87 kv.m. ploto. Gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 1,85 kv.m. ploto, 1-1 3,32 kv.m. ploto, 1-3 10,92 kv.m. ploto, ieškovas S. B. ir atsakovė J.

Č. naudojasi bendrai. IeÅ¡kovas S. B., įgyvendindamas savo, kaip savininko teises, gera valia siÅ«lęs atsakovei J. Č. nusistatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkÄ taip, kad tarp bendrasavininkų neliktų bendro naudojimosi patalpų. SiÅ«lė atsakovei bendro naudojimosi patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto, pertvara padalinti į dvi dalis, patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-1 3,32 kv.m., ploto palikti naudotis atsakovei J. Č., o patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-2 1,85 kv.m., pasilikti naudotis pačiam ieÅ¡kovui.

Tokiu bÅ«du tarp visų trijų gyvenamojo namo bendrasavininkų neliktų bendro naudojimo patalpų. Tretysis asmuo J. B. geranoriÅ¡kai bendradarbiavo, įgyvendinant visų bendrasavininkų teises, ginčo tarp ieÅ¡kovo ir jo nėra, todėl Å¡iuo ieÅ¡kiniu reikalavimai reiÅ¡kiami tik atsakovei J. Č., kuri dėl nesuprantamų priežasčių atsisako nusistatyti patalpų naudojimosi tvarkÄ . Å is jos atsisakymas yra niekuo nepagrįstas, nepaaiÅ¡kinamas, juo labiau, sklypo, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, naudojimosi tvarka nustatyta geranoriÅ¡kai be ginčų, susitarimÄ patvirtinus notarų bure.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.  Dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str., kurio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendraturčiai turi teisę susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariÅ¡kai ir įregistruoti vieÅ¡ame registre (CK 4.81 str. 2 d.). Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Teismai praktikoje iÅ¡aiÅ¡kino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrÄ sias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:

1) teisėtumo kriterijus. Å alys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai Å¡alys nusistatys tokiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju, nustačius daikto naudojimosi tvarkÄ ne tik, kad nebus pažeisti teisės aktų reikalavimai ar pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, bet prieÅ¡ingai – ateityje bus iÅ¡vengta galimų ginčų, visi bendraturčiai turės galimybę visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip savininkų teises.

2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui priklauso po ¼ dalį gyvenamojo namo. Nustačius IeÅ¡kovo siÅ«lomÄ patalpų naudojimosi tvarkÄ , jam atitektų naudotis patalpos, kurių bendras plotas 25,01 kv.m., o Atsakovei patalpos, kurių bendras plotas 26,49 kv.m.. Nors Atsakovei, pagal IeÅ¡kovo siÅ«lomÄ patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , atitektų daugiau naudingo ploto turinčios patalpos, tačiau Atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių atsisako gera valia susitarti dėl patalpų naudojimosi tvarkos.

Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad IeÅ¡kovas turi įstatymo suteiktÄ teisę reikalauti iÅ¡ Atsakovės kompensacijos už jai tenkančiÄ didesnę dalį patalpų, tačiau pradinėje bylos stadijoje kompensacijos nereikalauja, pasilikdamas sau teisę tokius reikalavimus pareikÅ¡ti ateityje. 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi bÅ«ti atsižvelgta į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siÅ«loma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę, naudojant daiktÄ pagal paskirtį, gauti maksimaliÄ naudÄ . SiÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

IeÅ¡kovo siÅ«lomas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas kaip tik ir yra toks, kad, jį patvirtinus, ateityje nekils ginčų dėl daikto naudojimosi. Visi trys bendrasavininkai turės atskirus įėjimus į jiems priklausančias patalpas, neliks bendro naudojimosi patalpų. Be to, tai sudarys galimybes visiems bendrasavininkams nekilnojamuoju daiktu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį. Patvirtinus IeÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , ateityje nekils jokių kliūčių naudotis gyvenamuoju namu. 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus.

Praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačiu namu, kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas įėjimas į savo patalpas. Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl bÅ«tina parinkti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Kaip jau buvo minėta, patvirtinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , visi bendraturčiai turės atskirus įėjimus į jiems priklausančias patalpas, neliks bendro naudojimo patalpų, kas ypatingai užtikrina asmens privataus gyvenimo apsaugÄ .

5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lÅ«kesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose Å¡io tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis. Tačiau vienas iÅ¡ svarbesnių civilinių santykių stabilumo, nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkÄ , garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

IeÅ¡kovas, rengdamas patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , kaip tik ir atsižvelgė į nusistovėjusiÄ patalpų naudojimosi tvarkÄ .IeÅ¡kovas įsirengė antras įėjimo duris,kur įrengus Å¡ias duris ieÅ¡kovas ir atsakovė turėtų savarankiÅ¡kus įėjimus į jiems priskirtas naudojimosi patalpas ir dėl to patalpų bÅ«klė atsakovei nepablogėtų,o  atvirkščiai bÅ«tų dėl to patogiau ir atsakovei.PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko tik iÅ¡ dalies ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti tik dėl patalpų 1-2 ir 1-4 priskyrimo ieÅ¡kovui ,o patalpas 1-3 palikti naudotis bendrai,paliekant jai teisę naudotis bendrai su ieÅ¡kovu krosnimi.Nurodė,kad ji faktiÅ¡kai naudojasi patalpomis (kambariais)pažymėtais brėžinyje 1-6 ir 1-5,bei taip pat naudojasi dalimi patalpos 1-3,kur yra jos virtuvė bei praėjimas iÅ¡ prieangio į jos naudojamas patalpas.Todėl jai palikus naudotis patalpoje 1-3 tik 3,64 kv m ploto, bei padarius pertvarÄ ji negalėtų faktiÅ¡kai naudotis Å¡ia patalpa,nes liktų tik siauras praėjimas į kambarius pažymėtus 1-5 ir 1-6.Todėl paliktina jai ir ieÅ¡kovui po ½ dalį patalpos 1-3(virtuvės),netveriant jokių pertvarų,nes Å¡ioje virtuvėje yra krosnis,kurį naudojanti pati ir gyvenantys ieÅ¡kovo patalpose nuomininkai.Laisvas priėjimas prie krosnies jai yra labai svarbu,kadangi kasdien ant jos ruoÅ¡ianti Å¡eimai maistÄ ,bei pasistatyti kur nors kitur naujÄ krosnį neturinti lėšų,bei neaiÅ¡ku,ar iÅ¡ viso galėtų statyti,kadangi kiek teiravusis prieÅ¡gaisrinės apsaugos specialistų,tai jie nurodė,kad neleistų statyti krosnies kitose patalpose.Namuose su ja gyvena neįgalus vyras,taip pat gyvena sÅ«nus su Å¡eima,kur sÅ«nus turi kÅ«dikį.Be to virtuvėje yra reikalinga turėti langÄ ,o darant atitvarÄ langas liktų ieÅ¡kovui priklausančių patalpų pusėje,o jai paskirtoje 1/3 dalyje virtuvės patalpų nebÅ«tų galimybės įrengti langÄ .Jeigu jai bÅ«tų atidalinta tik 1/3 dalis virtuvės ir po to įrengta pertvara,tai negalėtų iÅ¡ savo patalpų iÅ¡neÅ¡ti nei lovos,nei ligonio su neÅ¡tuvais.Be to,tai bÅ«tų nesaugu ir prieÅ¡gaisriniu atžvilgiu,nes nebÅ«tų kito išėjimo iÅ¡ buto,o tik Å¡is siauras praėjimas.Tretysis asmuo- J.

B. su ieškiniu sutiko.Nurodė,kad jam priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kur yra jo butas Nr.1.Jam priklausanti gyvenamojo namo dalis yra visiškai izoliuota nuo ieškovui ir atsakovei priklausančių patalpų,bei ieškovo prašoma nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarka jo gyvenamajai patalpai jokios įtakos neturės ir dėl to jis neturi nuomonės kaip tarp ieškovo ir atsakovės turėtų būti nustatoma patalpų naudojimosi tvarka bute Nr.2.Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo pateikto 1983-12-13 paveldėjimo teisės liudijimo (b.l.11)matyti,kad ieškovas paveldėjo ¼ dalį vieno aukšto gyvenamojo namo su 4 priestatais, 97,86 kv m bendro naudingo ploto,tame tarpe 67,02 kv m naudingo ploto, su ūkinių statinių dalimis,esančių (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktos 1998-08-10 sutarties matyti,kad atsakovė dovanojimo būdu iš J. A. įgijo ¼ dalį ginčo namo su ūkinių statinių dalimis (duomenys neskelbtini).Iš išrašo iš nekilnojamojo turto registro (b.l.16-18)matyti,kad gyvenamojo namo ,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),es. (duomenys neskelbtini) ½ dalis priklauso J.

B.,o J. Č. ir S. B. priklauso po ¼ dalį,bei registre nėra įregistruota susitarimo tarp šio gyvenamojo namo savininkų dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo.Iš pateikto namo (duomenys neskelbtini) inventorizacinių brėžinių (b.l.15,28)matyti,kad trečiojo asmens J. B. turima gyvenamojo namo dalis(butas Nr.1) yra pilnai atskirta siena nuo ieškovui ir atsakovei priklausančių patalpų(butas Nr.2).Iš ieškovo atstovo pateikto ginčo patalpų eksplikacijos matyti,kad ieškovas nori ,kad atsakovei būtų priskirta naudotis patalpa 2-1(tambūro patalpa) 3,32 kv m, 2-2 (holo patalpa)2,90 kv m, 2-3 (virtuvės patalpa ,pagal inventorizacinį brėžinį kambarys 1-6)8,26 kv m ir 2-4(kambarys)11,27 kv m ,iš viso 25,75 kv m ,o ieškovui būtų paskirta naudotis patalpa 1-1(tamburo patalpa)1,85 kv m,1-2 (virtuvės patalpa)8,03 kv m ir 1-3 (kambarys)15,87 kv m,iš viso 25,75 kv m.Iš šalių paaiškinimų matyti,kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp ieškovo ir atsakovės su trečiuoju asmeniu J.

B. nėra,kadangi tretysis asmuo gyvena bute Nr.1,kuris yra pilnai atskirtas nuo ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto Nr.2 ir ieÅ¡kovo reikalavimai yra nukreipti nusistatyti patalpų,esančių bute Nr.2, naudojimosi tvarkÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo ir atsakovės iÅ¡reikÅ¡tų pozicijų teisme matyti,kad jie nesutaria tik dėl patalpų ,pažymėtų 1-3,(t.y.dėl virtuvės,kur yra krosnis) naudojimosi tvarkos nustatymo. IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo pateiktos eksplikacijos matyti,kad į praÅ¡omÄ priskirti atsakovei holo patalpÄ nepatektų virtuvėje esanti krosnis,o faktiÅ¡kai atsakovei patalpoje 2-2(hole)bÅ«tų paliktas tik praėjimas į patalpas 2-3 ir 2-4.IÅ¡ inventorizacinio brėžinio ir ieÅ¡kovo pateiktos eksplikacijos matyti,kad atsakovei priskirtinuose kambariuose nėra krosnies maisto gaminimui,o yra tik Å¡ių kambarių apÅ¡ildymo krosnis,kuri nėra skirta maisto gaminimui.Atsakovė ginčydama ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ Â virtuvės naudojimosi tvarkos nustatymÄ nurodė svarius argumentus,kad jai yra reikalinga Å¡i maisto ruoÅ¡imo krosnis,kadangi jos Å¡eimoje yra neįgalus sutuoktinis bei gyvena sÅ«naus Å¡eima su mažamečiu vaiku.IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybės teise turimų patalpų situacijos matyti,kad Å¡ios patalpos anksčiau priklausė vienam asmeniui(S. Č.)ir ginčo patalpa(virtuvė)buvo skirta visų Å¡ių patalpų aptarnavimui,bei Å¡ių patalpų gyventojų poreikiams tenkinti buvo pastatyta maisto ruoÅ¡imo krosnis.Todėl naudojimosi tvarkÄ nustačius pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ patalpų eksplikacijÄ atsakovė faktiÅ¡kai netektų teisės naudotis maisto ruoÅ¡imo krosnimi ir jai bÅ«tų faktiÅ¡kai palikta tik galimybė virtuvės patalpose praeiti į jai priskirtus naudotis kambarius,eksplikacijoje pažymėtus 2-3 ir 2-4.Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė įrodymų,kad atsakovei pagal prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimus bÅ«tų galima statyti ar negalima bÅ«tų statyti naujÄ maisto ruoÅ¡imo krosnį jai priskirtinose patalpose.Todėl teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi žemiau nurodytose nutartyse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir laiko,kad Å¡alims nustatytina teisė naudotis po ½ dalį virtuvės patalpos ,paliekant teisę abiems Å¡alims naudotis krosnimi,kadangi nustačius atsakovei naudojimosi teisę tik į 1/3 dalį Å¡ios patalpos, bÅ«tų esmingai suvaržytos jos gyvenimo sÄ lygos ir atsakovė negalėtų patekti prie maisto ruoÅ¡imo krosnies ir naudotis Å¡ia krosnimi.Dėl to teismas laiko,kad yra pagrindas nustatyti virtuvės patalpos ,inventorizaciniame brėžinyje pažymėtos 1-3,naudojimÄ tvarkÄ paskiriant Å¡alims naudotis po ½ dalį Å¡ios virtuvės ir paskiriant bendrai Å¡alims naudotis maisto ruoÅ¡imo krosnimi.IeÅ¡kiniu nekeliama ginčo dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės su trečiuoju asmeniu.Tačiau ieÅ¡kiniu praÅ¡oma užfiksuoti,kad bÅ«tų apibrėžta,kokias patalpas naudojasi trečiasis asmuo.IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti,kad trečiojo asmens naudojamos patalpos nėra atribotos nuo ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybės teise turimų ir naudojamų patalpų.Dėl to priimant sprendimÄ nurodytina trečiojo asmens naudojamos patalpos,kad bÅ«tų aiÅ¡kumas dėl jų atribojimo nuo ginčo Å¡alių naudojamų patalpų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2011 nurodė: “ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti.“ 2010-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: „teisėjų kolegija pabrėžia, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog nagrinėjama byla priklauso specifinei bylų grupei – joje sprendžiamas ginčas dėl tam tikros naudojimosi tvarkos nekilnojamojo turto objektais nustatymo.

Å ios kategorijos bylos yra ypatingos, nes, minėta, klausimas dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo turi bÅ«ti sprendžiamas kompleksiÅ¡kai dėl visų susijusių bendrosios dalinės nuosavybės objektų kartu, be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje R.

L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Bylose dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo Å¡alių interesus. Dėl to kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiose bylose formalus Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ribų laikymasis reikÅ¡tų jų atmetimÄ net ir tuo atveju, kai galimybė iÅ¡spręsti ginÄÄ egzistuoja iÅ¡ esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami Å¡alių reikalavimai.

Tuo tarpu, minėta, teismo pareiga yra priimti abiem Å¡alims priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Dėl to, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų, o ginÄÄ privalo spręsti kompleksiÅ¡kai, laikydamasis pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytų principų.“IeÅ¡kovo atstovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo turėtas bylos nagrinėjimo iÅ¡laidas –sumokėtÄ Å¾yminį nokestį ir advokato pagalbos apmokėjimo iÅ¡laidas.IÅ¡ pateikto mokėjimo nurodymo matyti,kad ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs 139 Lt žyminio mokesčio(b.l.9) ir 600 Lt advokato pagalbai apmokėti(2012-01-05 ir 2012-02-06 kvitai Nr.638211 ir 638219).Atsižvelgus į ieÅ¡kinio patenkinimo iÅ¡ dalies apimtį,advokato atstovavimÄ byloje iÅ¡ atsakovės priteistina 2/3 ieÅ¡kovo turėtų bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų,kur iÅ¡ atsakovės priteistina žyminis mokestis 92 Lt ir advokato atstovavimo iÅ¡laidos 400 Lt(CPK 98 str.),iÅ¡ viso 492 LtVadovaudamasi LR CPK 93,98, 259, 263-270 str.

                                  n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , nustatant, kad: IeÅ¡kovas S. B. a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis,inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksu 1-4 15,87 kv.m. ploto, 1-2 1,86 kv.m. ploto bei ½ dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto.

Atsakovė J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis,inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 1-6 8,26 kv.m. ploto, 1-5 11,27 kv.m. ploto, 1-1 3,32 kv.m. ploto bei ½ dalimi patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3 10,92 kv.m. ploto. Nustatyti teisę ieškovui S. B. ir atsakovei J. Č. naudotis bendrai maisto ruošimo krosnimi,esančia patalpoje, inventorizaciniame plane pažymėtoje indeksu 1-3. Tretysis asmuo J.

B. a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis,inventorizaciniame plane pažymėtomis indeksais 2-1 1,91 kv.m. ploto, 2-2  2,31 kv.m. ploto, 2-3 10,53 kv.m. ploto, 2-6 11,47 kv.m. ploto, 2-4 9,37 kv. m. ploto ir 2-3 10,78 kv. m. ploto. Priteisti ieÅ¡kovui S. B. a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės J. Č. a.k(duomenys neskelbtini) 492 (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du)litus turėtų bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

            Teisėjas(paraÅ¡as)            Kopija tikra     :Teisėjas                                                  Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas                      Â