2021-10-06 Nr. AB-21327-3-61-3-03993-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3916-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03993-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. K. prašymą (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. A., G. J., R. K., R. K., A. V., A. Ž. ir sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“) dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. K. su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. gegužės 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-150518-00060 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris pratęstas Inspekcijos 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (23.51)-RE-314 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 1 d. Inspekcijos sprendimas) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu, papildomam 24 mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ (toliau – ir Sodininkų bendrija) gyvenamųjų namų savininkai 2007 m. nusprendė atsisakyti buitinių nuotekų (fekalijų) tvarkymui naudoti žemėje iškastas duobes, todėl 2007 m. spalio 12 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė bendromis lėšomis įrengti bendrą buitinių nuotekų valymo įrenginį, apjungiant tuo metu buvusias fekalines duobes į bendrą tinklą. Minėtu susitarimu pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys susitarė, kad už nuotekų valymo įrenginio įsigijimą ir įrengimą bus atsakingas pareiškėjas, įrengtu nuotekų valymo įrenginiu naudosis ir naudojimosi išlaidas šalys dalinsis lygiomis dalimis, bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjas 2007 m. lapkričio mėnesį, vadovaudamasis tuo metu buvusiais teritorijos generaliniais planais, pagal kuriuos pravažiavimo kelias neįėjo į šalia esančio valstybinio miško teritoriją, įrengė nuotekų sistemą su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Traidenis“ nuotekų valymo įrenginiu (toliau – ir Nuotekų valymo įrenginys), kuris pagal 2007 m. spalio 12 d. sudarytą susitarimą bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais eksploatuojamas. Nustačiusi savavališką statybą, Inspekcija už Nuotekų valymo įrenginio įrengimą pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nugriauti savavališkai pastatytą Nuotekų valymo įrenginį ir sutvarkyti statybvietę iki 2015 m. lapkričio 18 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad, siekdamas įteisinti Nuotekų valymo įrenginį, išsiaiškino, jog nors kelias, kuriame buvo savavališkai pastatytas statinys, priklauso valstybiniam miškui, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Miškų tarnyba) paaiškino, kad kelias neatitinka miškui keliamų reikalavimų, todėl bus tikslinami miško kadastro duomenys. Pareiškėjas negalėjo atlikti Nuotekų valymo įrenginio įteisinimo procedūros iki kol nebuvo patikslinti miško kadastro duomenys ir nebuvo aišku, ar Nuotekų valymo įrenginys apskritai gali būti įteisintas. Užtrukus miško kadastro duomenų tikslinimo procedūrai, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė papildomam 24 mėnesių terminui.

4. Pareiškėjas teigė, kad siekė įteisinti savavališką statybą, tačiau per nustatytą terminą to nepavyko atlikti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, t. y. atsiradusių naujų aplinkybių. UAB „Vilniaus vandenys“ vykdo programą, pagal kurią pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys galės būti prijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo, kai tik bus atlikti projekto parengimo darbai, o Sodininkų bendrija, kurios nariais yra pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, bus įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą ir bus prijungta prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tokiu atveju Nuotekų valymo įrenginys galės būti likviduotas nedarant žalos gamtai. Pareiškėjas deda visas pastangas, rengia dokumentus, kad jis ir tretieji suinteresuoti asmenys būtų prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau neturi galimybių daryti įtakos projekto rengimo procesui, projekto derinimo procedūroms, taip pat neturi galimybės daryti įtakos UAB „Vilniaus vandenys“ planuojamiems ir vykdomiems viešųjų pirkimų procesams ir (ar) atliekamiems darbams.

5. Pareiškėjas nurodė, kad terminas, kuriam prašo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, yra racionalus: apie 4 mėnesių reiktų, kad būtų parengta projektinė dokumentacija, apie 3 mėnesių reiktų tam, kad UAB „Vilniaus vandenys“ įtrauktų Sodininkų bendriją į 2020 m. vykdomų projektų programą, apie 5 mėnesių reiktų tam, kad UAB „Vilniaus vandenys“ atliktų viešuosius pirkimus ir apie 12 mėnesių užtruktų rangovo darbai tam, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, pasijungtų prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų.

6. Pareiškėjas teigė, kad šiuo metu Nuotekų valymo įrenginys, kurį reikalaujama nugriauti, yra vienintelė galimybė pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims naudotis nuotekų tvarkymu. Nepratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino galinti kilti žala gamtai ir visuomenei būtų žymiai didesnė nei tuo atveju, jei Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas nugriaunant statinį. Būtų neracionalu įpareigoti pareiškėją išardyti dalį nuotekų šalinimo tinklo ir Nuotekų valymo įrenginį, o visą bendruomenę versti įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius, kai UAB „Vilniaus vandenys“, savivaldybės ir Europos sąjungos lėšomis per ateinančius 2 metus bus nutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklai, prie kurių galės jungtis pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys. Tikėtina, kad nuotekų šalinimo tinklais, kurie taip pat turės būti suardyti, įgyvendinant Privalomąjį nurodymą, galėtų naudotis ir UAB „Vilniaus vandenys“.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Inspekcija paaiškino, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą kreipėsi 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-246-142/2017 nustatyto papildomo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Inspekcijos nustatytas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-246-142/2017 pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2019 m. vasario 10 d. Todėl, remiantis teismų praktika, pareiškėjas neteko galimybės naudotis teise šį terminą pratęsti dar kartą.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys A. A., R. K., R. K. ir A. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

10. Paaiškino, kad šiuo metu Nuotekų valymo įrenginys yra vienintelis, kuriuo visus metus naudojasi jų šeimos jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Nuotekų valymo įrenginys reikalingas būtinų higienos poreikių tenkinimui. Žinodami apie pareiškėjui įteiktą Privalomą nurodymą nugriauti Nuotekų valymo įrenginį, tretieji suinteresuoti asmenys tikėjosi, kad per teismo nustatytą terminą iki 2019 m. vasario 10 d. Nuotekų valymo įrenginį pavyks įteisinti, tačiau Miškų tarnyba tik 2019 m. kovo 7 d. pateikė pažymą apie patikslintas miško ribas, pagal kurias Nuotekų valymo įrenginys patenka į miško zoną ir yra apie 3,5 m nuo ribos. Sodininkų bendrijoje 2020 m. balandžio 27 d. įvyko visuotinis narių susirinkimas, kuriame nuspręsta teikti paraišką UAB „Vilniaus vandenys“ dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, kadangi Sodininkų bendrijos teritorija patenka į 2019–2020 m. UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų infrastruktūros plėtros planą. Prie šiuo metu ruošiamo projektinio pasiūlymo ir įrengimo darbų kiekviena šeima turės prisidėti savo lėšomis. Jei prašymas bus atmestas, tretieji suinteresuoti asmenys ir pareiškėjas turės investuoti į individualius valymo įrenginius, kurie bus naudojami labai trumpą laiką iki kol bus prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo. Ši investicija sudarytų apie 2 000–3 000 Eur kiekvienai šeimai. Perkelti esamo Nuotekų valymo įrenginio nėra sąlygų dėl nepalankaus žemės reljefo ir vietos trūkumų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija pateikė atsiliepimą į prašymą. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra pateikta paraiška prisijungimo sąlygų gavimui. Yra rengiama dokumentacija ir vykdomi darbai, kurių tikslas 2020 m. pirmame ketvirtyje UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti projektinį pasiūlymą. Vandentiekio ir nuotekų tinklų darbai bus pradėti ir baigti 2020–2021 m. Nuotekų valymo įrenginio iškėlimas turėtų būti atidedamas nuotekų tinklų įrengimo Sodininkų bendrijos teritorijoje.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, prašė arba taikyti 5 metų senaties terminą, arba patenkinti pareiškėjo prašymą, taip pat įvertinti 2015 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-150518-00059 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir Privalomojo nurodymo teisėtumą. G. J. pažymėjo, kad Nuotekų valymo įrenginys pastatytas bendru Sodininkų bendrijos narių sprendimu, Nuotekų valymo įrenginio įrengimo metu projekto rengti nereikėjo. Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas atsirado nepagrįsto skundo pagrindu. savavališkos statybos aktas surašytas ne Sodininkų bendrijai, o darbų vykdytojui – J. B., kuris 8 metus jau nieko bendro su Sodininkų bendrija nebeturi. Sąžiningai įsigiję turtą ir būdami teisėti turto naudotojai asmenys neturėtų patirti nuostolių dėl viešųjų subjektų veiklos ar dėl pareiškėjo neatsakingo požiūrio į situaciją. Todėl būtina įvertinti Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumą, kuris nebuvo įvertintas. Savavališkos statybos aktas surašytas nenurodžius teisinio pagrindo, kuriuo buvo remtasi, jame nėra nurodyti statybos techninio reglamento, kuriuo buvo remtasi priimant aktą, metai. Šios aplinkybės savaime pagrindžia Savavališkos statybos akto neteisėtumą. Neteisėtumą taip pat patvirtina ir tai, kad, kaip ir Privalomojo nurodymo atveju, Savavališkos statybos aktui yra suėjęs 5 metų senaties terminas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2015 m. gegužės 18 d. surašė Savavališkos statybos aktą, kuriame nustatė, kad „statinys (jo dalis) nuotekų šalinio tinklai su Nuotekų valymo įrenginiu (nuotekų tinklo vamzdžio išorinis skersmuo 160 mm, tinklo su 5 šuliniais ilgis 78,57 m, adresu (duomenys neskelbtini), šalia esančioje valstybinėje žemėje, žemės sklypo kadastrinis numeris nesuformuotas) pastatytas savavališkai. Jo pagrindu Inspekcija surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 18 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį (nuotekų šalinio tinklus su Nuotekų valymo įrenginiu) ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 23 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, kuriame nurodė, kad negali atlikti savavališkai pastatyto Nuotekų valymo įrenginio įteisinimo procedūros iki kol nebus patikslinti miško kadastro duomenys. Išnagrinėjusi ši prašymą, Inspekcija priėmė 2015 m. gruodžio 1 d. Inspekcijos sprendimą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2016 m. vasario 18 d. Pareiškėjas 2016 m. vasario 17 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pratęsti Privalomojo nurodymų įvykdymo terminą 24 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-246-142/2017) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė papildomam 24 mėnesių terminui, t. y. iki 2019 m. vasario 11 d. Inspekcija surašė 2019 m. rugpjūčio 28 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-190828-00026, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas savo lėšomis nepašalino savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Privalomasis nurodymas, padarinių. Inspekcija perdavė antstoliui vykdomąjį dokumentą – Privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą papildomam 24 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

15. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnį, padarė išvadą, kad Inspekcijai nurodžius pareiškėjui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas galėjo būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą. Teismas, vadovaudamasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybės nėra. Įvertinęs tai ir nustatęs, kad pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą kreipėsi 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-246-142/2017 nustatyto papildomo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, kuri buvo nustatyta 2019 m. vasario 11 d., teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė yra išnykusi ir terminas nebegali būti pratęstas.

16. Teismas, atsižvelgęs į trečiojo suinteresuoto asmens G. J. atsiliepime nurodytus argumentus dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo, pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiame procese neturi teisės reikšti savarankiškus reikalavimus, todėl dėl šių argumentų nepasisakė ir jų nevertino.

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir dėsto analogiškus argumentus, išdėstytus prašyme pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju prašė teismo ne pratęsti, o savo iniciatyva nustatyti naują terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui, kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau suėjęs (pasibaigęs). Tačiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neištyrus pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų argumentų ir įrodymų, svarbių teisingam ir protingam ginčo išsprendimui. Teismas bylą išsprendė formaliai, laikydamasis įstatymo, bet ne bendrųjų teisės principų, kurių taikymas šioje byloje yra būtinas siekiant užtikrinti ne tik pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesą, tačiau ir didesnę vertybę – aplinkos apsaugą. Teismas apgynė Inspekcijos poziciją, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teises, sukūrė grėsmę aplinkos apsaugai, viešajam interesui, kuri yra didesnė nei iš teismo sprendimo kylanti nauda. Teismas turėtų vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais ir ginti didesnę vertybę, t. y. ne formalią įstatymo nuostatą (reikalavimą nugriauti savavališką statinį), o viešą interesą, nes Nuotekų valymo įrenginys, kurį reikalaujama nugriauti, šiuo metu saugo gamtą, padeda išvengti žalos jai, o kartu leidžia pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims užtikrinti visavertį gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir gindamas didesnę vertybę (gamtos apsaugą), turėjo tenkinti prašymą ir pratęsti Privalomojo įrodymo įvykdymo terminą, nes toks sprendimas būtų teisingas.

19. Atkreipia dėmesį, kad teismui buvo ne kartą buvo nurodyta, jog Nuotekų valymo įrenginys, kurį Privalomuoju nurodymu pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti, šiuo metu yra vienintelė galimybė pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims neteršiant aplinkos tvarkyti buitines nuotekas. Pareiškėjas supranta ir sutinka, kad šis Nuotekų valymo įrenginys turi būti nugriautas ir sutinka jį nugriauti, tačiau tik tuomet kai UAB „Vilniaus vandenys“ įrengs centralizuotus nuotekų šalinimo tinklus ir prie jų galės prisijungti tiek pareiškėjas, tiek ir tretieji suinteresuoti asmenys, kurie dabar naudojasi Nuotekų valymo įrenginiu.

20. Pažymi, kad nagrinėjama byla savo turiniu, įrodymais, aplinkybėmis ir motyvais yra visai kitokia nei visos kitos iki tol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos šios kategorijos bylos. Todėl pagal šios bylos aplinkybes teismas galėtų spręsti dėl naujos praktikos formavimo, t. y. naujo termino pašalinti savavališkos statybos padarius nustatymas esant itin išskirtinėms aplinkybėms. Šiuo atveju privalomojo nurodymo įvykdymui pareiškėjas, įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarius, neprieštarauja, tačiau Privalomojo nurodymo įvykdymas sukeltų didesnę žalą viešajam interesui nei juo būtų sukuriama nauda. Šios aplinkybės išskirtinės ir sudaro pagrindą formuoti naują praktiką.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti.

22. Inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai jas ištyrė, padarytas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė remdamasis ištirtų įrodymų visumos analize, gausia teismų praktika. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, taip pat nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Inspekcijos vertinimu, taip pat nėra priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje teismas neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus apeliantui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ar teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nepatenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, praleidęs terminą tokį prašymą pateikti.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jo prašymą išnagrinėjo nevisapusiškai ir formaliai, nevertindamas pagrindinių prašymo argumentų, kurie pagrindžia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių teismas turėjo nustatyti naują terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui.

26. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir teismo susiformavusius santykius reglamentuoja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančių institucijų, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustatantis Įstatymas (2016 m. birželio 30 d. redakcija). Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl Įstatymo 14 straipsnyje nustatyto privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo taikymo, yra išaiškinęs, kad Įstatyme nustatytas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas, o ne atnaujinimas. Dėl to, sprendžiant dėl prašymų pratęsti privalomojo nurodymo vykdymą, taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, todėl prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališką statybą, į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą kreipėsi 2019 m. lapkričio 25 d., nors Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs 2019 m. vasario 11 d., ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, su kuriais sutinka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, paduotas praleidus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, negalėjo būti patenkintas.

30. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, neatsižvelgė į išskirtines šio atvejo aplinkybes ir nesukūrė naujos teisės taisyklės, pagal kurią teismas galėtų spręsti dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino, kai jis, kreipimosi į teismą metu, jau yra pasibaigęs, atnaujinimo, primintina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi ne tik teisinio reguliavimo, bet ir savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

31. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, daro išvada, kad jų visuma nesudaro teisinio pagrindo šiuo atveju teisę aiškinti kitaip, nei jau suformuluotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas kitoks jau suformuotos Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies aiškinimas, įteisintų privalomojo nurodymo termino atnaujinimo galimybę, kuri Įstatyme nėra numatyta. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su aplinkos apsauga ir Privalomojo nurodymo įvykdymo kilsiančia žala, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes teismui padavus prašymą pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą nėra sprendžiama dėl privalomojo nurodymo vykdymo ar dėl jo kilsiančių padarinių, o vertinama, ar egzistuoja svarbios priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos ir kurių pagrindu būtų galima pratęsti dar nepasibaigusį privalomojo nurodymo vykdymo terminą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis analogiškose bylose dėl prašymų pratęsti privalomojo nurodymo terminą, atmetami kaip nepagrįsti.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius