aba593f4-311c-43a3-abdf-e8988cdfde4b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-288-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01412-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.3; 18.4.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 2 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. R., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus, atstovui ŽydrÅ«nui Kumpiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Skuodo skyriaus, dėl 2017 m. spalio 3 d.

įsakymo Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas P. R. skundu praÅ¡o:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymÄ Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 15VÄ®-713-(14.15.2) „Dėl atsisakymo pradėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ â€œ pakeitimo“, kuriuo atsisakyta pradėti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 1/3 buvusio žemės savininko K.

J. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) turėtÄ Å¾emės dalį procedÅ«rÄ ;2) įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teises į buvusios savininkės K. K. 0,68 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jo motina K. K. (R.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,10 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymÄ â€“ (duomenys neskelbtini)).

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu jam atnaujintas įstatyme nustatytas terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Skuodo skyriui paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. (kai kuriuose dokumentuose minimas ir kaip J. K.) įpėdinių ir K. K. (R.) nuosavybės teise valdytÄ 4,10 ha žemės sklypÄ , pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymÄ esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus ir kad įsiteisėjus teismo sprendimui, NŽT Skuodo skyriui padavė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 4,10 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo motinos valdytÄ 4,10 ha žemės sklypÄ iÅ¡sprendė tik iÅ¡ dalies, nes nusprendė tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ 2/3 dalis J. K. įpėdiniams (sÅ«nui J. ir dukrai E.) priklausiusios žemės, o skundžiamu 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2.) atsisakė pradėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ 1/3 J. K. dukrai A. K. (kaip įpėdinei) priklausiusiÄ Å¾emės dalį.

Atsisakymas motyvuojamas tuo, jog archyviniai dokumentai patvirtina, kad K. K. nebuvo A. K. motina ir pareiÅ¡kėjas neturi giminystės ryšį su buvusia žemės savininke A. K. patvirtinančių dokumentų ir kad nėra duomenų patvirtinančių jos mirimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisės į įstatyme nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ visų pirma atkuriamos turto savininkui, o kitų asmenų, nurodytų minėtame straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teises yra iÅ¡vestinė iÅ¡ savininko teisės. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo AtkÅ«rimo įstatymo prasme yra turto savininkas, bÅ«tina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.

Pažymi, jog aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi bÅ«ti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo motina K. B. susituokė su naÅ¡liu J. K., kuris prieÅ¡ tai buvo sudaręs santuokÄ su A. R. J. K. ir A. K. (R.) (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. A. K. mirė 1928 metais. J. K. ir K. K. gimė du vaikai: sÅ«nus J. ir dukra E. K.

K. sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko trys vaikai: A., E. ir J. E. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. K. buvo nužudytas (duomenys neskelbtini), A. K. mirė 1940 metais. Teigia, jog nesant duomenų apie raÅ¡ytinius J. K. patvarkymus jo mirties atveju paliekamo turto, sprendžiant jo paveldėjimo klausimus, bÅ«tina vadovautis tuo metu galiojusiu Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vadu. Nurodo, jog iÅ¡ 1934 m. liepos 30 d. žemės sklypo priėmimo sutarties matyti, kad K. K., yra K.

J. mažamečių įpėdinių globėja ir žemės savininkė, dalyvaujant Žemės tvarkymo departamento matininkui tvarkytojui, savo ir kitų įpėdinių vardu dalyvaudama bendrame Å«kininkų pasitarime apie žemės pasiskirstymÄ sklypais, laisvu noru už 3,62 ha naudojamos ir nenaudojamos buvusios viename rėžyje pagal planÄ Nr. 252 sutiko paimti sklypÄ plane 26, 4,10 ha ploto vien naudojamos žemės. Teigia, jog pagal sklypo priėmimo sutartį K. K. veikė kaip žemės savininkė, nes vaikai A., J. ir E. buvo mažamečiai, į nekilnojamojo turto valdymÄ jie galėjo bÅ«ti įtraukti tik sulaukę 21 metų, atitinkamai 1948 m., 1951 m. ir 1952 m.

Pagal Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomÄ , globėja privalo iÅ¡laikyti ir auklėti vaikus, mokėti valstybės mokesčius laiku ir be nepriemokų, atlikti privalomas bendruomenės prievoles, susijusias su paveldimu turtu. NaÅ¡lei liekančio turto dalis priklausydavo ir nuo to ar ji buvo įneÅ¡us kokiÄ tai turto dalį iÅ¡tekėdama (kraitį), kuriÄ ji po vyro mirties galėjo pasilikti sau. Be to, remiantis 1934 m. liepos 30 d. sklypo priėmimo sutartimis, matyti, kad J. K. ir K. K. bendrosios nuosavybės teise valdė 3,62 ha rėžį.

Teigia, jog jeigu aktas, nustatęs bendrÄ nuosavybę, nenurodo bendrosios nuosavybės dalininkų dalių, tuomet dalys lygios. Pažymi, jog J. K. palikimÄ sudarė 2,05 ha žemės, atitinkamai po 0,68 ha teko vaikams A., J. ir E. E. K. mirus jos dalis perėjo motinai. Mažamečiai A. K. ir J. K. turėti žemę galėjo tik nuo 21 m., t. y. atitinkamai 1948 ir 1951 metais, todėl žemės nacionalizacijos metu žemės savininkė buvo K. K. (R.). PareiÅ¡kėjo teigimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo motina K.

K. (R.) buvo 4,10 ha žemės savininkė. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė advokatė skundo argumentų pagrindu praÅ¡o skundÄ patenkinti.              Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Skuodo skyriaus, atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas pateiktu praÅ¡ymu prašė atkurti nuosavybės teises į visÄ buvusių savininkų K. J. įpėdinių ir K. K. nuosavybės teise valdytÄ 4,10 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, jog jis turi teisę pretenduoti į visÄ nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nepateikė ir atsakovė tokių duomenų neturėjo.

Pažymi, kad Skuodo skyrius iÅ¡samiai susipažinęs su 2017 m. rugsėjo 5 d. pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytais argumentais dėl J. K. įpėdinių ir pateiktais archyviniais dokumentais konstatavo, jog pateikti archyviniai duomenys patvirtina, kad buvęs nusavintos žemės savininkas J. K. turėjo tris vaikus, t. y. sÅ«nų J., dukras A. bei E. ir padarė iÅ¡vadÄ , kad visi Å¡ie vaikai yra (buvo) J. K. įpėdiniai. Ä®vertinus archyvinius duomenis apie J. K. vaikų J. ir E. mirties faktus, Skuodo skyrius nusprendė tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ 2/3 J.

K. įpėdiniams (sÅ«nui J. ir dukrai E.) priklausiusios žemės dalis, tačiau į 1/3 J. K. dukrai A. K. (kaip įpėdinei) priklausiusiÄ Å¾emės dalį, nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjui nuspręstÄ neatkurti. Nurodo, kad skunde pareiÅ¡kėjas neneigia, jog buvęs žemės savininkas J. K. iki santuokos su pareiÅ¡kėjo motina buvo sudaręs santuokÄ su A. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra A.Atsakovės teigimu, Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad J. K. palikimÄ sudarė 2,05 ha žemės kuri, remiantis Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vadu, turėjo bÅ«ti padalinta į tris dalis (po 0,68 ha J.

K. sÅ«nui J. bei dukroms A. ir E.) ir, kad po J. K. mirties, jo motina buvo mažamečių vaikų globėja, o tuo pačiu ir žemės savininkė, nes visi J. K. vaikai mirė iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). Atsakovė su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija nesutinka, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad J. K. duktė A. K. mirė 1940 metais, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės pretenduoti į J. K. įpėdinei A. K. priklausiusiÄ Å¾emės dalį. Nurodo, jog K.

K. nebuvo A. K. motina, todėl remiantis Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado 180 straipsniu, pareiÅ¡kėjo motina neturėjo teisės globotojų teise valdyti A. K. turto. AtsikirtimÄ grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėjas neturi giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku A. K. patvirtinančių dokumentų.Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimÄ , nes teismui panaikinus skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , liktų galioti Skuodo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d.

įsakymas Nr. 15VÄ®-713-(14.15.2.), kuriuo buvo visiÅ¡kai atsisakyta pradėti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininko J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę procedÅ«rÄ . Nesutinka ir su antruoju pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimu, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra gali užsitęsti ne nuo institucijos valios priklausančių aplinkybių, todėl teismas savo sprendimu neturėtų nustatyti termino, per kurį atsakovė bÅ«tų įpareigota pareiÅ¡kėjui atkurti nuosavybės teises.Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2.) (toliau – skundžiamas įsakymas), kuriuo atsisakyta pradėti pareiÅ¡kėjui P. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 1/3 buvusio žemės savininko K. J. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) turėtÄ Å¾emės dalį procedÅ«rÄ , teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teises į likusį buvusios savininkės K.

K. 0,68 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pagrįstumo nustatymas.Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1250-162/2016 pareiÅ¡kėjui atnaujino įstatyme nustatytÄ terminÄ NŽT Skuodo skyriui paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. įpėdinių ir K. K. nuosavybės teise valdytÄ 4,10 ha žemės sklypÄ , pagal dabartinį administracinį teritorinį susiskirstymÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, pareiÅ¡kėjas NŽT Skuodo skyriui 2016 m. birželio 7 d. padavė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 4,10 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su praÅ¡ymu pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016 m. birželio 1 d. pažymas. NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. 15PAŽ1-1-(14.15.34.) konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,05 ha žemės ir kad institucija neturi įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teisę pretenduoti ir į J.

K. įpėdiniams priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį, NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 15VÄ®-713-(14.15.2.) atsisakyta pradėti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininkų J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę procedÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjui NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. 15SD-1728-(14.15.104.) papildomai paaiÅ¡kinta, kad atsisakymas pradėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ J.

K. įpėdiniams priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį (2,05 ha) yra priimtas, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių jo giminystės ryšį su J. K. įpėdiniais. PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 5 d. papildomu praÅ¡ymu NŽT Skuodo skyriui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymÄ Nr. R4-1012 ir jos priedus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016 m. birželio 1 d. pažymÄ Nr. (P1-2615) P2-4388, 2016 m. birželio 1 d. pažymÄ Nr. (P1-2616) P2-4387, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymÄ Nr. (P1-3841) P2-6705, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymÄ Nr. (P1-3843) P2-6708, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymÄ Nr. (P1-3845) P2-6710, 2016 m. rugsėjo 7 d. pažymÄ Nr. (P1-3842) P2-6707 ir 1948 m. gruodžio 3 d. mirimo akto įraÅ¡o Nr. 74 kopijÄ .

NŽT Skuodo skyrius, įvertinęs pateiktus pareiÅ¡kėjo dokumentus, 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2.) pakeitė NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymÄ Nr. 15VÄ®-713-(14.15.2.) ir nusprendė atsisakyti pradėti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 1/3 buvusio žemės savininko J. K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį suskirstymÄ (duomenys neskelbtini)) turėtÄ Å¾emės dalį procedÅ«rÄ .

NŽT Skuodo skyrius 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 15VÄ®-988-(14.15.2.) patvirtino Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės kadastro vietovės žemės sklypų planus ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, kurie neatlygintinai bus perduodami pareiÅ¡kėjo nuosavybėn. Vertinant byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje skundžia NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymÄ Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2.) tik dėl dalies, kuria jam atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«tent į 1/3 buvusio žemės savininko J.

K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emės dalį procedÅ«rÄ , todėl teismui panaikinus šį įsakymÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjui atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«tent į 1/3 buvusio žemės savininko dalį procedÅ«rÄ , pareiÅ¡kėjas nepraranda galimybės atkurti nuosavybės teises į kitas 2/3 žemės dalis, nes atsakovė kitais administraciniais aktais (NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. pažyma Nr. 15PAŽ1-1-(14.15.34.), 2017 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. 15SD-1728-(14.15.104.), NŽT Skuodo skyriaus 2016 m. spalio 7 d.

įsakymu Nr. 15VÄ®-988-(14.15.2.) bei NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. 15PD-2353-(14.15.104.)) yra pripažinusi tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę ir inicijavusi nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras. Dėl Å¡ios priežasties nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai suformulavo ginčo dalykÄ . IÅ¡ NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2.) bei NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. spalio 3 d. Nr. 15PD-2353-(14.15.104.) lydimojo raÅ¡to turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjui atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 1/3 buvusio žemės savininko J.

K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emės dalį procedÅ«rÄ dėl to, kad K. K. nebuvo A. K. motina ir pareiÅ¡kėjas neturi giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku A. K. patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su skundžiamu įsakymu teigia, kad atkuriant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Pažymi, jog 1933 metais mirus K.

K. sutuoktiniui J. K. ir nesant duomenų apie raÅ¡ytinius J. K. patvarkymus dėl mirties atveju paliekamo turto, bÅ«tina vadovautis tuo metu galiojusiu Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomu. Argumentuoja, jog vadovaujantis Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomu K. K. veikė kaip žemės savininkė, nes vaikai A., J. ir E., kurie liko po J. K. mirties, buvo mažamečiai ir į nekilnojamo turto turėjimÄ jie galėjo bÅ«ti įtraukti tik sulaukę 21 metų, atitinkamai 1948 metais, 1951 metais ir 1952 metais.

PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad žemės nacionalizacijos metu 4,10 ha ploto žemės savininkė buvo K. K. ( R.).Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (minėta, toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, nuosavybės teisių atkÅ«rimo tęstinumo pripažinimo bei atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei patvirtinantys giminystės ryšį, neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryÅ¡io nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas aptartÄ teisinį reglamentavimÄ yra konstatavęs, jog toks teisinis reglamentavimas rodo, kad pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant iÅ¡vadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas P. R. yra A. R. ir K. R.(prieÅ¡ santuokos sudarymÄ â€“ K. B.-K.) sÅ«nus. PareiÅ¡kėjo motina K. B. prieÅ¡ tai buvo sudariusi santuokÄ su J. K. (santuoka sudaryta 1929 m. vasario 4 d.). J. K. mirė (duomenys neskelbtini)IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. rugpjūčio 3 d. pažymos Nr. R4-1012 matyti, jog (duomenys neskelbtini) kaimo žemės iÅ¡skirstymo 1934 m. plano, patvirtinto 1935 m. vasario 12 d., eksplikacijoje įraÅ¡yti žemės savininkai J.

K. įpėdiniai (įpėdiniai neįvardinti) ir K. K., po iÅ¡skirstymo gavę 4,10 ha žemės sklypÄ . Ä® bylÄ pateikti archyviniai duomenys patvirtina, kad J. K. ir K. K. turėjo du vaikus – E. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir J. (kai kuriuose dokumentuose minimas ir kaip J.) K. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Pagal archyvinius duomenis nustatyta, kad J. K. iki santuokos sudarymo su pareiÅ¡kėjo motina K. B. (K.) buvo sudaręs kitÄ santuokÄ su A. R. ir (duomenys neskelbtini)jų santuokoje gimė dukra A..

Po J. K. mirties naÅ¡le liko K. B.-K., jos ir J. K. sÅ«nus J. (J.), dukra E. ir J. K. dukra iÅ¡ pirmos santuokos A. K. Byloje esantys mirties įraÅ¡ai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo motinos ir J. K. sÅ«nus J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o dukra E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie A. K. mirtį. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, negalima daryti iÅ¡vados, kad 4,10 ha žemės nacionalizacijos metu pareiÅ¡kėjo motina turėjo nuosavybės teises į visÄ 4,10 ha žemę. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties atsakovė atsisakė pareiÅ¡kėjui atkurti nuosavybės teises bÅ«tent į visÄ 4,10 ha žemės plotÄ .

NŽT Skuodo skyrius 2017 m. spalio 3 d. raÅ¡te Nr. 15PD-2353-(14.15.104.) nurodė, jog archyviniai duomenys patvirtina, kad K. K. nebuvo A. K. motina, ir kad jis neturi giminystės ryšį su buvusiu savininku A. K. patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjui teigiant, kad jo motina buvo mažamečių J. K. įpėdinių globėja ir kad pagal tuo metu galiojusį Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vadÄ , nacionalizacijos metu ji buvo visos žemės savininkė, konstatuotina, kad atsakovė ir nagrinėjantis administracinę bylÄ teismas pagal esamus archyvinius duomenis tokios iÅ¡vados padaryti negali, nes pateiktų dokumentų nepakanka, kad pareiÅ¡kėjo motina nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė visÄ 4,10 ha žemės plotÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjas tokiu atveju turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ , siekdamas nusistatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus A. K. mirties faktÄ ir ar jo motina nacionalizacijos metu pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ nuosavybės teisėmis valdė 4,10 ha žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas.

Dėl to nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymų prasme yra turto savininkas, bÅ«tina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007 ir kt. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444. 445 straipsniai). Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė skundžiamu įsakymu pradėti procedÅ«rÄ pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 1/3 buvusio žemės savininko J.

K. įpėdinių iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emės dalį. Atsakovės skundžiamo įsakymo priėmimo motyvai iÅ¡dėstyti NŽT Skuodo skyriaus 2017 m. spalio 3 d. raÅ¡te Nr. 15PD-2353-(14.15.104.). Skundžiamas aktas formos ir turinio prasme atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus administraciniam aktui. Nenustatyti skundžiamo akto neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindai, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu.

Netenkinus pareiÅ¡kėjo pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį skundo reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovę atkurti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teises į likusį buvusios savininkės K. K. 0,68 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teisę, susijusiÄ su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, gali įgyvendinti kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Skundžiamas atsakovės sprendimas pareiÅ¡kėjui nekliudo su papildomais įrodymais dar kartÄ kreiptis į institucijÄ , pateikiant naujus įrodymus, patvirtinančius nuosavybės valdymo faktÄ , kurių pagrindu gali bÅ«ti inicijuojama nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 3 d.

įsakymo Nr. 15VÄ®-808-(14.15.2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė Vida Stonkuvienė