Legislator Case Law & Legislation
aba47ee3-c4cb-41e4-8dd9-ef0157e2b6ef AI generated

aba47ee3-c4cb-41e4-8dd9-ef0157e2b6ef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number aba47ee3-c4cb-41e4-8dd9-ef0157e2b6ef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, L. S. ir A. P., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis J. K. po T. K. mirties priėmė jos palikimÄ , t.y. ½ dalį buto, pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. Nurodė, jog ji siekia priimti mirusio vyro J. K. palikimÄ , tačiau J. K. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po buvusios žmonos T.

Legislator headnote

AI generated

aba47ee3-c4cb-41e4-8dd9-ef0157e2b6ef · Vilniaus miesto apylinkės teismas: pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Keywords

AI generated
indigence unfit notwithstanding health condition lack of entitlement legal capacity not subject to registration lack of procedural indigence
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-4661-934/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43144-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 128.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 19 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gintarei JusčiÅ«tei, vertėjaujant Helena Žemaitel, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai K. K., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, L. S. ir A. P., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis J. K. po T. K. mirties priėmė jos palikimÄ , t.y. ½ dalį buto, pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. Nurodė, jog ji siekia priimti mirusio vyro J. K. palikimÄ , tačiau J. K. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po buvusios žmonos T.

K. mirties. PareiÅ¡kėja su J. K. susituokė 2009-10-24, kuris 2013-05-18 mirė. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini) testamentu paliko pareiÅ¡kėjai. Po T. K. mirties, jos vyras J. K. į notarÄ dėl paveldėjimo liudijimo nesikreipė. Butas buvo įgytas T. K. ir J. K. santuokos metu. Po T. K. mirties, jos vyras, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis J. K. priėmė jos palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti. Kaip ir iki mirties, taip ir po T. K. mirties, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis gyveno bute, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo komunalinius mokesčius.

Nuo Å¡io fakto nustatymo priklausys paveldėjimo teisių įforminimas (b. l. 2-3).Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, teismui nustačius, jog jei remiantis į bylÄ pateiktais duomenimis teismas nustatys, jog yra didesnė tikimybė, kad J. K. priėmė buvusios žmonos T. K. palikimÄ faktiniu valdymu, neprieÅ¡taraus, jog bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinis faktas. Prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (b. l. 33-34).Suinteresuotas asmuo L.

S. pateiktame atsiliepime nurodė, jog pretenzijų į pareiÅ¡kėjos nurodytÄ turtÄ ji neturi. Ji negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, todėl prašė klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra ir bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 67).Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimÄ , prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 83).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja K. K. ir jos atstovas iÅ¡ esmės palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ (b. l. 86). 2015-06-16 vykusiame teismo posėdyje apklausta liudytoja A.

L. paaiÅ¡kino, jog buvo J. K. kaimynė. J. K. po pirmosios sutuoktinės T. K. mirties susituokė su K. K., kuri jį prižiÅ«rėjo, nes po pirmos sutuoktinės mirties jis vienas tame bute negalėjo gyventi. Su K. K. atvažiuodavo, prižiÅ«rėjo butÄ , ten tvarkydavosi. Už butÄ mokėjo J. K.. Po T. K. mirties, J. K. į butÄ atvažiuodavo dažnai, o po to dėl sveikatos jam atvažiuoti į butÄ buvo sunku (b. l. 86). PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, Å¡ie veiksmai T. K. mirties momentu turėjo bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniams pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-12-28 mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinio J. K. pirmoji sutuoktinė T. K. (b. l. 4). Vilniaus m. 5–ojo notarų biuro notarės Sandros VinciÅ«nienės iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, jog K. K. kreipėsi į notarę po sutuoktinio J. K. mirties kaip testamentinė įpėdinė, sutuoktinio palikimui priimti (b. l. 14). L. S. ir A. P. nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (b. l. 67, 83).

Remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos K. K. sutuoktinis J. K. nepadavė per įstatymų nustatytÄ terminÄ notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ po savo pirmosios sutuoktinės T. K. mirties, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po žmonos mirties nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ tiek prieÅ¡ žmonos mirtį, tiek ir po žmonos mirties kurį laikÄ gyveno, naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi bei mokėjo mokesčius (b. l. 9, 45).

Å ias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytoja A. L., kuri paaiÅ¡kino, kad po T. K. mirties, J. K. su pareiÅ¡kėja dažnai atvykdavo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , jį prižiÅ«rėjo, ten tvarkėsi bei mokėjo mokesčius. Butas buvo įgytas J. K. vardu esant santuokoje su T. K. (b. l. 7). Å ių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. K. po sutuoktinės T. K. mirties priėmė likusį palikimÄ bei rÅ«pinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog J. K., po savo sutuoktinės T. K. mirties, rÅ«pinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl priėmė T. K. palikimÄ per įstatymo numatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip J. K. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi bÅ«ti iÅ¡siųsta Centrinei hipotekos įstaigai.Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimÄ Ä¯ ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), per įstatymo numatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.Sprendimui įsiteisėjus, praneÅ¡imÄ apie šį sprendimÄ ir jo kopijÄ iÅ¡siųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, Vilnius).Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Žilvinas Terebeiza