2018-12-19 Nr. AB-929-3-62-3-00688-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2834-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00688-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Kauno TI buvo kalinamas nuo 2016 m. birželio 25 d. iki 2017 m. vasario 27 d. kamerose, neužtikrinant minimalaus teisės aktais numatyto gyvenamojo ploto. Dalį ploto užėmė baldai. Taip pat nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpoje, pareiškėjas negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti ir pan. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, netinkamai įrengta ventiliacija ir trūko šviesos, oro. Kameroje buvo tik dvi kėdės, dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą. Kauno TI nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, todėl kiekvieną kartą, kai reikėdavo išsikviesti budintį pareigūną, tekdavo daužyti duris, taip pat duris teko daužyti ir laukti, kol pareigūnai išves iš dušo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Pasivaikščiojimų kiemeliuose nebuvo periodiškai valomi, nuolat buvo šiukšlės, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių. Kiemelių stogo dangoje, sienose, kanalizacijose buvo asbesto, kuris kėlė rimtą pavojų sveikatai. Kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo vėdinama tik pro langą, drėgna ir tamsu. Apšvietimas netinkamas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, langus dengia kelios eilės grotų, trečio aukšto kamerų langai buvo tamsinti, dirbtinis apšvietimas labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvą. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, kameros buvo nesuremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę.

4. Pareiškėjas teigė, kad laikymo Kauno TI laikotarpyje nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne – išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, užvalkalo užklotui ir rankšluosčių neišduodavo, vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės jie pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neskalbdavo, o vėliau skalbdavo tik jei suimtasis turėjo specialiai skalbimui skirtą maišą. Jeigu sąskaitoje nėra pinigų, suimtiesiems viršutiniai drabužiai skalbimai vieną kartą per du mėnesius.

Nebuvo sąlygų išsidžiovinti rūbų. Kameroje taip pat nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms buvo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo. Be to, šiukšlių konteineriai buvo prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl tekdavo nuolat uosti nemalonų kvapą. Visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, atskirtas tik sienele. Ne kartą pareiškėjui naudojantis tualetu, pareigūnai atidarydavo duris neįspėję ir neįsitikinę, kad pareiškėjas nesinaudoja sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas.

Kauno TI dažnai nebūna šilto vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, todėl pareiškėjas ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Dušo patalpos nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, tačiau administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų. Atlikta deratizacija, dezinfekcija buvo neefektyvi, be to, iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus kameros, suimtieji buvo vedami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams.

Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrinamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą, kol išdalindavo per visas kameras maistą, jis atšaldavo. Viso sulaikymo Kauno TI metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge. Pareiškėjas buvo kalinamas vienoje kameroje kartu su nuteistaisiais už itin sunkius nusikaltimus, kas taip pat turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai. Dėl netinkamų laikymo Kauno TI sąlygų patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, kančią, baimę, nevisavertiškumo jausmą, pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad visą skundžiamą kalėjimo Kauno TI laiką pareiškėjui teko daugiau, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu nustatyta ploto (3,6 kv. m.). Patikrinus „Atsakymų įteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems jų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus registrų“ įrašus nerasta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl laikymo sąlygų Kauno TI. Pažymėjo, kad Kauno TI administracija imasi priemonių kompensuoti laisvės apribojimo sąlygų poveikį. Suimtieji ir nuteistieji, laikomi Kauno TI, gauna lovą su patalyne, jiems užtikrinamos tinkamos higienos būklės palaikymo sąlygos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis įpareigoja Kauno TI administraciją ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Sudaromos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui – tam Kauno TI įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambariai. Suimtieji (nutiestieji) gali naudotis biblioteka, skaitykla, koplyčia, kompiuterių klase. Kauno TI laikomų asmenų sveikata rūpinasi Sveikatos priežiūros tarnyba. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ III-u skyriumi numatyta suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9–15 valandos išjungti dirbtinio apšvietimo lempas. Kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to, kamerose yra įrengti langai, kurie užtikrina natūralią dienos šviesą. Laikotarpiu tarp 2014 m. sausio 1 d. ir 2016 m. spalio 11 d. Kauno Visuomenės sveikatos centras atliko eilę patikrinimų, tarp kitų parametrų tikrintos ir apšviestumo sąlygos. Kadangi pareiškėjas nesiskundė dėl kamerų, kuriose kalėjo, higieninių sąlygų, jos tikrintos nebuvo.

7. Atsakovas pažymėjo, kad esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas ir iki 9 valandos bei po 16 valandos. Taip pat pareiškėjas nepateikia informacijos, kad jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą kameroje turi būti aliarminis iškvietimas. Aliarminis iškvietimas įrengtas visose Kauno TI kamerose. Pastabų dėl jo veikimo nebuvo gauta. Pareiškėjo teiginys, kad Kauno TI kamerose yra blusų ir graužikų, neturi pagrindo. Kauno TI dėl profilaktinio užkrėstumo kenkėjais ir jų naikinimo buvo sudaręs sutartį su Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri pagal sutarties 3.1 punktą atlieka vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją). Kauno TI pretenzijų dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikėjui neturi. Patikrinus Atsakymų įteikimo suimtiesiems, nuteistiesiems į jų prašymus (pareiškimus) bei skundus registro įrašus nerasta pareiškėjo skundų dėl vabzdžių ir graužikų kamerose. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta. Kauno TI pareigūnai, savo tarnyboje vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, gali ilginti pasivaikščiojimo laiką gryname ore, tačiau ilginti pasivaikščiojimo trukmę pareiškėjui nebuvo pagrindo. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 96 punktu, suaugusiems suimtiesiems pagal galimybes sudaromos sąlygos sportuoti ir mankštintis. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m iki 17,43 kv. m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos. Kauno TI įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys. Taip sudaromos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui.

8. Atsakovas nurodė, kad suimtieji tardymo izoliatoriuje gauna nemokamą maitinimą, kurio normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be to, suimtieji turi teisę įsigyti maisto produktų Kauno TI parduotuvėje. Kauno TI neturi kompetencijos suteikti leidimus ilgalaikiams ir trumpalaikiams pasimatymams, tokį sprendimą turi teisę priimti tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis asmuo ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla. Pareiškėjas ar jo nurodyta sugyventinė nėra kreipęsi dėl pasimatymų suteikimo. Pasimatymas galėjo įvykti tik sutampant abiejų šalių valiai pasimatyti. Pareiškėjo užimtumo ir socialinių poreikių tenkinimo teisės nebuvo pažeistos. Kreipiantis į teismą su skundu, kuriame pateiktos tiesos neatitinkančios kalinimo sąlygos, yra piktnaudžiaujama savo procesinėmis teisėmis ir bandoma neteisėtai gauti kompensaciją.

9. Kauno TI Psichologų ir Socialinės reabilitacijos tarnybos neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl orumo pažeidimo. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl sveikatos sutrikimų, nesusijusių su laikymo Kauno TI kalinimo sąlygomis. Nustatyta (duomenys neskelbtini) susijusi su jaudinimusi dėl bylos nagrinėjimo eigos. Fizinės sveikatos sutrikimų, susijusių su laikymo Kauno TI sąlygomis, nenurodė. Psichologo konsultacijose pareiškėjas nurodė, kad nuotaika normali, kameroje sutaria, prisitaiko, psichine sveikata nesiskundžia. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti įrodymais, todėl prašymas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno TI, 27 000 eurų neturtinės žalos, neteisėtas.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno TI periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. vasario 20 d. kamerose Nr. 213, 237, 326, 352. Visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,86 iki 8,21 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas nurodė klaidingus duomenis apie vienam asmeniui tekusį kameros plotą, nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, vadovavosi atsakovo pateiktais oficialiais duomenis, kurie kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje, pareiškėjui netgi teko daugiau gyvenamojo ploto, nei numatyta teisės aktuose. Jis buvo laikomas sąlygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Teismas sprendė, kad nebuvo jokio pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerose buvo netinkamas natūralus apšvietimas (langai neskaidraus stiklo), kameros neremontuotos, buvo pelėsis, grybelis, čiužiniai nedezinfekuoti, supuvę, netinkama temperatūra ir ventiliacija, patalpose drėgna, dušo patalpos nešvarios, praustuvai sulaužyti, pasivaikščiojimo kiemeliai nešvarūs, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus.

13. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo į bylą pateiktų fotonuotraukų duomenų matyti, kad kameroje šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių, pritvirtintų prie lubų, kameros sienos ir joje esantys baldai tvarkingi, dušo patalpos tvarkingos, sanitarinis mazgas turi atskirą nuo likusios patalpos šalinimo sistemą. Teismas sprendė, kad Kauno TI nepažeidė teisės aktais nustatytų apšvietos kalinimo įstaigose reikalavimų, nes kamerų langai gali būti aptraukti metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įsakymu Nr. V-176)14.1 punktas).

14. Teismas konstatavo, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, nenustatyta duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pats pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, kad Visuomenės sveikatos centras būtų surašęs aktą arba į tokį kreipimąsi nebūtų reagavęs. Nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietimą, sienų ir baldų būklę informavęs įstaigos administraciją. Teismas neturėjo objektyvios galimybės patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamo kamerų apšvietimo, sienų ir baldų būklės, netinkamos temperatūros ir ventiliacijos, drėgmės, nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių laikė nepagrįstais ir atmetė (ABTĮ 56 str.).

15. Teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjo teiginį, kad jis negalėjo nuošaliai pasinaudoti tualetu, paneigia atsakovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, jog sanitariniai mazgai Kauno TI yra su durimis.

16. Teismo nuomone, pareiškėjo teiginius, kad Kauno TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, trūko kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į veiklas įtraukti suimtuosius, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo dirbti ir pan., paneigė atsakovo į bylą pateikti dokumentai: Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114; Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 8283-81); Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 85-86;, Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30; Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-34 (b. l. 89-90); Naujai atvykusių į Kauno tardymo izoliatorių suimtųjų ir nuteistųjų adaptacijos programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-86 (b. l. 91-94), nurodyti dokumentai patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje – užsiimti veikla už kameros ribų. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė realizuoti savo gebėjimus ir sumanymus, gerinti bendrąjį išsilavinimą.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nepagrįstai buvo apribotas bendravimas su sugyventine, nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013) ir nurodė, kad laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (pagal pareigas). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (savo kompetencijos ribose) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014). Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau nekonkretizavo, kada jis ar jo sugyventinė kreipėsi į Kauno TI administraciją su tokiais pageidavimais. Teismas padarė išvadą, kad vien abstraktūs teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nesudarė pagrindo teigti, jog Kauno TI pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymą ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti rūbų ir juos išsidžiovinti, viršutiniai rūbai nemokamai skalbiami tik 1 kartą per du mėnesius, teismas nurodė, jog Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos, patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139, numato, kad tardymo izoliatorių kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, 2 taburetės arba stalo ilgio suoliukai, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius ir elektrinis virdulys; skalbinių džiovyklos įrengimas nėra nustatytas; drabužių džiovinimo įranga pagal reikmę turi būti įrengiama džiovykloje.

Cituojamas teisės aktas nenumato galimybės įrengti viršutinių rūbų džiovinimo vietos kameroje, tačiau įpareigoja tardymo izoliatoriaus administraciją įvertinti reikmę ir džiovinimo įrangą įrengti atskiroje patalpoje – džiovykloje. Kamerose išsiskalbtus rūbus kalintys asmenys gali džiovintis sanitariniuose mazguose, kuriuose veikia ištraukiamoji ventiliacija.Į bylą pateiktas Kauno TI direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-117 (2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1-17 redakcija) patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašas, kuris patvirtina, kad asmeniniai rūbai yra skalbiami; pagal aprašo 3 punktą suimtieji ir nuteistieji šia paslauga gali pasinaudoti kartą per savaitę; iš suimtojo ar nuteistojo asmeninės sąskaitos rezervuojama pinigų suma, kuri atlikus paslaugą, bus išskaičiuota (Aprašo 10 p.);

Minėto aprašo 11 punktas reglamentuota, jog suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raštu kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių rūbų (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) įstaigos skalbykloje, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas), jog pareiškėjas neturėdamas asmeninių lėšų, būtų kreipęsis dėl viršutinių rūbų skalbimo, todėl minėti pareiškėjo teiginiai teismo buvo atmesti.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad į pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvedamas tik vienai valandai per dieną, teismas nurodė, kad suimtųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis suimtųjų teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiuo atveju pareiškėjas neneigė, kad 1 valandos trukmės pasivaikščiojimai jam buvo užtikrinti, todėl teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Kauno TI pastato konstrukcijose yra asbesto, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie asbesto naudojimą tardymo izoliatoriaus pastato konstrukcijose, todėl pareiškėjo teiginius vertino kaip nepagrįstus, deklaratyvius, grindžiamus tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais ir juos atmetė.

21. Dėl pareiškėjo teiginių, kad maistas buvo neskanus, jo mažai, maistas atšalęs teismas nurodė, jog pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2298 kcal. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog suimtieji tardymo izoliatoriuje gauna nemokamą maitinimą, kurios normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, be to, suimtieji turi teisę įsigyti maisto produktų Kauno TI parduotuvėje.

22. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su kamerose buvusiais buitiniais parazitais. Teismas nurodė, kad Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kauno TI yra sudarę su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi, ar vykdomi netinkamai į bylą nepateikta, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Kauno TI neteisėtus veiksmus.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, teismas nurodė, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kaip nurodė atsakovo atstovas, aliarminis iškvietimas įrengtas visose Kauno TI kamerose, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) ir pareiškėjo buvimo metu jie visi veikė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie pareiškėjui realiai kilusią žalą dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus įstaigos administracijai dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo.

24. Teismas nurodė, kad iš pateiktos kameros kortelės matyti, kad pareiškėjui Kauno TI buvo išduodamas čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė, užvalkalas pagalvei, užvalkalas antklodei, rankšluostis, higieninis rankšluostis ir tai paneigė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo patalynės kiekio išdavimo.

25. Dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo išduodama nepakankamai tualetinio popieriaus, nebuvo užtikrinama galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, pareiškėjas buvo kalinamas kartu su padariusiais itin sunkius nusikaltimus asmenimis, teismas sprendė, jog šie pareiškėjo argumentai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl buvo atmesti kaip nepagrįsti.

26. Teismas nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių galėjo būti kildinama neturtinė žala. Teismas akcentavo, jog nenustačius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebeliko būtinybės teismui papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

27. Teismas akcentavo, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

III. 28. Pareiškėjas L. B. apeliaciniame skunde (I t. b. l. 136) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

29. Kauno TI administracijos elgesys yra nežmogiškas ir prieštarauja Konvencijos nuostatoms, nes vienam asmeniui skirtas plotas yra minimalus, o turėtų būti didesnis. Įsakymas Nr. V-124 prieštarauja Konvencijos 3 straipsnio nuostatoms, nes EŽTT praktikoje nustatyta, kad vienam asmeniui turi būti skiriama daugiau kaip 3 kv. m individualaus minimalaus gyvenamo ploto, kuris nebūtų užstatytas baldais ir įskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas.

30. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

31. Pareiškėjas teigia, kad jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos ir sukeliančios papildomus išgyvenimus, tačiau sukeltos kančios nedetalizuoja ir nepagrindžia, jokių papildomų ar pirmosios instancijos teismo sprendime neįvertintų aplinkybių nepateikia. Apeliantas neįvardija jokių konkrečių motyvų, kuriais remiantis teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovas neįžvelgia pareiškėjo teiginiuose argumentų, kuriais remiantis būtų galima nuginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.

32. Atsakovas nurodo, jog teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir jas išsamiai išanalizavo sprendime. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kuriais pagrįstų savo reikalavimus, bei nenurodo aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos ar buvo įvertintos netinkamai. Kauno TI negali pateikti papildomų paaiškinimų atsakant į apelianto skundą, nes visi argumentai ir įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o šio teismo sprendime minėti argumentai ir įrodymai tinkamai aptarti ir įvertinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 25 d. iki 2017 m. vasario 27 d., atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Kauno TI neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, pareiškėjo skundą atmetė.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, nepagrįstai nesirėmė Konvencija ir teigė, jog iš kameros ploto turėjo būti atimtas baldais užstatytas plotas ir jog numatytas minimalus plotas yra netinkamas, nes jis per mažas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad paminėtu laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei nepažeidžiant higienos reikalavimų.

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

41. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su vienam asmeniui kameroje tenkančiu plotu, pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsižvelgdamas į atsakovo byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus, jose laikomų asmenų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkanti ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog iš bendro kameros ploto turi būti atimamas baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į baldų užimamą plotą atsižvelgiama tuo atveju, kai nustatoma, kad Konvencijos 3 straipsnio prasme buvo ploto normos pažeidimas, tačiau apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, baldais ir kitais įrenginiais užimamas plotas iš bendro kameros ploto neatimamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kamerų ploto normos pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo, pagrįstai vienam asmeniui tenkantį plotą apskaičiavo neatėmus baldų užimamo ploto. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į Konvenciją ir vienam asmeniui plotą paskaičiavo neįvertinęs, jog kamera užstatyta baldais, nepagrįsti ir atmestini.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė