aba2ec89-db55-44fe-82bf-123f7bf85b78 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-1070-935/2017 Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02887-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3., 1.2.4.6.1., 1.2.4.6.2.1., 1.2.5.4.1., 1.1.10.1., 2.11.3.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 12 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamojo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,nukentėjusiajam A.

L., jo įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai D. L.,Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovėms Galinai Matačino, Natalijai Senovaitienei,vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Audronei Adomavičienei,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dvi nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: S. S. 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,42 promilių girtumo laipsnis), sudavė rankų treniruokliu savo tėvui S. S. į kairiÄ jÄ rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės ir į kairiÄ jÄ kojÄ prie kauliuko, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimus kairiame žaste, nubrozdinimus, kraujosruvas kairėje blauzdoje su kairio Å¡eivikaulio lūžiu, kurio gydymas užtruko ilgiau nei deÅ¡imt dienų, taip nesunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatÄ .Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Be to, S. S. 2013 m. lapkričio 21 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abiem rankomis kelis kartus sudavė savo tėvui S. S. į veidÄ ir du kartus spyrė jam į kairės kojos kelį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.Be to, S. S. 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių girtumo laipsnis), abiem rankomis smaugė savo tėvÄ S. S. ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.Be to, S. S. 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis), sudavė vienÄ kartÄ kumščiu savo seseriai D.

L. į kairiÄ jÄ akį ir tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ .Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.Be to, S. S. 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilių girtumo laipsnis), tampė savo sesers sÅ«nų (sÅ«nėnÄ ) A. L. už plaukų ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ .Tokiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.S. S. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 promilių girtumo laipsnis), grasino savo senelei J.

S. su ja fiziÅ¡kai susidoroti, jÄ sumuÅ¡ti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, t. y. S. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Ä®rodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. lapkričio 17 d. prieÅ¡ S. S. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog jis vakare grįžo namo ir kartu su tėvu iÅ¡gėrė degtinės. Tėvas pradėjo kalbėti nesÄ mones. Jis tėvÄ stumtelėjo į nugarÄ , o tėvas jį stumtelėjo atgal.

Jie susikibo. Tuomet atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis nurodė, kad policijos pareigÅ«nai jį sulaikė ir paleido tik kitÄ dienÄ . Kai grįžo namo, tėvo koja buvo sugipsuota. Po kelių dienų matė, kad tėvas, kai manė, jog niekas nemato, normaliai vaikščiojo. Paklausus tėvo, ar jam kojos nebeskauda, Å¡is pradėjo Å¡lubuoti. S. S. teigė, jog jis žino, kad ta pati tėvo koja buvo sulaužyta 2002 metais, tÄ pačiÄ nuotraukÄ iÅ¡ ligoninės tėvas vėl pateikė medikams.

Kaltinamasis pripažino, jog susimušė su tėvu, Å¡iam sudavė rankų treniruokliu į rankÄ , tačiau teigė, kad į kojÄ nesudavė. Po to, kai tėvui buvo suduotas smÅ«gis treniruokliu į rankÄ , į kambarį užėjo sesuo. Treniruokis tuo metu turbÅ«t nukrito ant grindų. Kaip buvo sužalota tėvo koja, nežino. Ta pati tėvo koja toje pačioje vietoje buvo sulaužyta 2002 metais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, jog, kai dėdė iÅ¡geria, kyla visokie konfliktai, dėdė pradėdavo kalbėti nesÄ mones, pyktis su seneliu, muÅ¡tis.

Konfliktų iniciatorius bÅ«davo dėdė. Kai dėdės namuose nebÅ«davo, namuose bÅ«davo ramu. Viso įvykio, kai senelis buvo sužalotas, jis nematė. Atbėgo, kai iÅ¡girdo senelio riksmÄ iÅ¡ skausmo. Senelis laikėsi už kojos. A. L. parodė, kad jis pamatė, jog senelis guli ant lovos, laikosi už kojos ir rėkia. Dėdė tuo metu trenkė seneliui, kažkÄ pasakė ir išėjo. Kai atėjo į įvykio vietÄ , dėdė su seneliu dar mušėsi. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad dėdė buvo tempiamas nuo senelio.

Jis neprisiminė, kur buvo rankų treniruoklis, kai atėjo į kambarį. Po įvykio niekas nepasakojo, kas įvyko. Kiek žino, dėdė seneliui pradėjo kalbėti visokias nesÄ mones ir prasidėjo muÅ¡tynės. Senelis nepasakojo, kas ir kur sudavė smÅ«gius. Ä®vykio metu kambaryje matė D. L.. Dėdė nuo senelio nutempė visi, kas buvo bute. Liudytojas neatsiminė, ar bute tuo metu buvo T. S..Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, jog girdėjo, kad jos sutuoktinis buvo sužalotas.

Ji pati konflikto nematė, kadangi jos tuo metu nebuvo namuose. Ji žino, jog dėl konfliktų yra kaltas jos vyras, kadangi jis visuomet elgdavosi agresyviai. Žino, jog vyras ėjo į poliklinikÄ , tačiau jis gerai vaikščiojo, kojos skausmais nesiskundė. Vyro koja buvo sužalota anksčiau, t. y. kitų muÅ¡tynių metu. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja paaiÅ¡kino, jog ji nebepamena tos situacijos. Pamena tik tai, kad vyro koja buvo sužalota dar iki konflikto su sÅ«numi.

IÅ¡ kambario ji neiÅ¡eina, nes bijo muÅ¡tynių. Liudytoja negalėjo prisiminti, ar jos sutuoktinis skundėsi dėl to, kad buvo sužalotas rankų treniruokliu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. parodė, jog ji su sÅ«numi ketino iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Tuomet iÅ¡girdo, kaip tėvas pradėjo Å¡aukti. Atbėgus, kur buvo tėvas su kaltinamuoju, pamatė, jog Å¡is muÅ¡a tėvÄ . Tėvas buvo muÅ¡amas su rankų treniruokliu, jam buvo suduoti smÅ«giai į kojÄ . Nukentėjusioji pradėjo gelbėti tėvÄ .

Ä®vykio metu tėvui buvo sulaužyta koja. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji Å¡iuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 18.00 val., bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugrįžo girtas sÅ«nus S. S.. Apie 19.00 val. tarp jo ir sÅ«naus kilo ginčas dėl sÅ«naus reiÅ¡kiamų pretenzijų. Konflikto metu sÅ«nus puolė jį ir ranka trenkė jam į veidÄ . Vėliau sÅ«nų prispaudus, sÅ«nus įkando jam į petį.

Tuomet sÅ«nus iÅ¡silaisvino ir sugriebęs metalinį treniruoklį du kartus jam trenkė. PirmÄ kartÄ trenkė į rankÄ , antrÄ kartÄ Ä¯ kojÄ . Vėliau sÅ«nus nurimo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai sÅ«nus vėl pradėjo triukÅ¡mauti, todėl buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Lazdynų ligoninėje jam buvo nustatytas kojos kaulo trÅ«kimas, rankos sumuÅ¡imas. (t. 1, b. l 19)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. taip pat parodė, kad su sÅ«numi barasi ne dažnai, tačiau su juo neranda bendros kalbos.

Kai sÅ«nus grįžta iÅ¡gėręs, su juo barasi. Jis 2012 m. lapkričio 17 d. iÅ¡gėrė dvi skardines alaus. Jam bÅ«nant kambaryje pas jį atėjo sÅ«nus, pradėjo klausinėti, kodėl jis daro taip, o ne kitaip. Jis sÅ«nui pasakė, kad nenori su juo Å¡nekėtis ir liepė eiti iÅ¡ savo kambario, netrukdyti žiÅ«rėti televizoriaus. Tarp jo ir sÅ«naus įvyko žodinis konfliktas, jie vienas kitÄ â€žpasiuntė“. Vėliau jis priėjo iÅ¡ priekio prie sÅ«naus ir su dviem rankomis jį pastÅ«mė, nurodė, kad jis iÅ¡eitų.

SÅ«nui su delnu trenkė per veidÄ , sÅ«nus nestipriai trenkė jam atgal. Jis su sÅ«numi pradėjo stumdytis, nugriuvo abu ant lovos, pradėjo voliotis. SÅ«nus atsikėlė nuo lovos ir paėmė treniruoklį. Treniruoklis buvo nesunkus, skirtas rankų raumenims lavinti. Treniruoklis buvo netoli lovos. Nukentėjusysis teigė, jog šį treniruoklį sÅ«nus paleido į jį tuo metu, kai jis sėdėjo ant lovos. S. S. tvirtino, kad jis pajuto stiprų skausmÄ kairės kojos apačioje prie kauliuko. Kai sÅ«nus paleido treniruoklį, tai iÅ¡ pradžių treniruoklis jam trenkė į kairę rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės, o paskui treniruoklis turbÅ«t nukrito nuo lovos ir pataikė į kairę kojÄ .

Jis garsiai suÅ¡uko, tuo metu į kambarį užėjo dukra ir brolį iÅ¡tempė iÅ¡ kambario. Buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje ant kairės kojos uždėjo langetę, nes kaulas buvo skilęs. Ant kairės rankos buvo mėlynė. (t. 1, b. l. 20)Ikiteisminio tyrimo metu S. S. nurodė, jog tėvas kiekvienÄ dienÄ geria. Kai jis bÅ«na iÅ¡gėręs, su tėvu pradeda konfliktuoti. Jis 2012 m. lapkričio 17 d., apie 18.00 val., grįžo namo, buvo iÅ¡gėręs. Pabuvęs pas senelę kambaryje, nuėjo į tėvo kambarį, norėjo paÅ¡nekėti.

Mamos kambaryje nebuvo. Tėvas jį pamatęs pradėjo pykti. Jis prisėdo, norėjo paÅ¡nekėti, bet tėvas jį pradėjo varyti iÅ¡ kambario. Jie pradėjo stumdytis, tėvas jam trenkė, vėliau jis trenkė tėvui delnu į veidÄ . S. S. teigė, jog jis tuomet atsistojo, paėmė treniruoklį, kuris buvo prie durų, ir pakėlęs jį trenkė tėvui į rankÄ . Tuo metu į kambarį atbėgo sesuo, kuri pradėjo jį tramdyti, taip pat motina. Jis buvo paguldytas ant žemės. PrieÅ¡ paguldant ant žemės tėvas jam trenkė, kiek buvo suduota smÅ«gių, pasakyti negali.

SmÅ«giai buvo suduoti į galvÄ , kojas, rankÄ . Buvo iÅ¡kviesta policija, jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . (t. 1, b. l. 56-57, 60)Ikiteisminio tyrimo metu S. S. taip pat parodė, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu jis kÅ«no treniruokliu tėvui S. S. sudavė į kairiÄ jÄ rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės. Dėl to gailisi. Ä® kojÄ treniruokliu nesudavė. IÅ¡ kur pas tėvÄ atsirado sužalojimai ant kojos, nežino. (t. 4, b. l. 141)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T.

S. parodė, kad jos vyras S. S. labai dažnai geria. Išgėręs būna agresyvus, šaukia, sako, kad užmuš, papjaus. Jos vyras 2012 m. lapkričio 17 d. buvo išgėręs. Apie 19.00 val. namo grįžo sūnus S. S., kuris buvo girtas. Jos vyras tuo metu buvo savo kambaryje. Sūnus pašnekėjęs su močiute atėjo į vyro kambarį, kur tuo metu buvo ir liudytoja. Nuėjus į koridorių išgirdo, kaip vyras ir sūnus pradėjo bartis. Po penkių minučių vyras ir sūnus išėjo į koridorių, kur vyras vis mojavo ranka sūnui rodydamas, kad tuoj trenks.

SÅ«nus Å¡aukė, kad tėvas jį gali muÅ¡ti ir lenkė galvÄ . Tuomet vyras pradėjo sakyti, kad jam skauda kojÄ . Kažkas iÅ¡ namiÅ¡kių iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o ji iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykusi greitoji medicinos pagalba vyrÄ iÅ¡ karto vežė į ligoninę. Ligoninėje vyrui uždėjo gipsÄ , nes buvo skilęs kojos kaulas. Kaip sÅ«nus trenkė tėvui ar tėvas trenkė sÅ«nui, ji nematė. Vyras pats kaltas, nes pirmas pradėjo lįsti prie sÅ«naus, Å¡aukti.

SÅ«nus tėvui niekada nenusileidžia. (t. 1, b. l. 46)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. parodė, kad pamena, jog 2012 metais jos tėvas S. S. ir brolis kartu gėrė tėvo kambaryje. S. S. paėmė treniruoklį ir pradėjo tėvÄ muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas, bÅ«tent per kojas. Kiek buvo suduota smÅ«gių, nežino. Jos vaikas pradėjo juos skirti. Visas triukÅ¡mas ir muÅ¡imas vyko apie 30 minučių. Tik tėvui nukritus ant grindų S. S. nustojo tėvÄ muÅ¡ti ir pabėgo iÅ¡sigandęs į savo kambarį.

S. S. aiÅ¡kino, kad tai ne jis padarė. Motina tuo metu buvo namuose. Ar motina matė konfliktÄ , nežino. (t. 3, b. l. 50)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. I., A. G., N. R. parodė, kad nieko apie 2012 m. lapkričio 17 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jų tarnybiniais praneÅ¡imais. (t. 4, b. l. 31, 35, 37)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 19.33 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog bute muÅ¡asi sÅ«nus ir tėvas. Tėvui kojos trauma.

Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja dėl muštynių negali apžiūrėti paciento. Iš nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 22.49 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, jog 2012 m. lapkričio 17 d., apie 21.48 val., greitosios medicinos pagalbos brigada dėl kairės kojos šeivikalulio lūžio, kairės rankos alkūnės sumušimo pristatė S. S., kuris paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., namuose jį sumušė sūnus. (t. 1, b. l. 47-51)Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A.

G. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.35 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), sÅ«nus sumušė tėvÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ buvo nustatyta, kad policijÄ kvietė T. S.. Girtas sÅ«nus S. S. sumušė savo tėvÄ S. S. ir galimai sužalojo kojÄ . Ä® įvykio vietÄ atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė, kad galimai yra kojos lūžis. S. S. buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. S. S. paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus prieÅ¡ jį panaudojo fizinę jėgÄ .

Ant S. S. akivaizdžių sumuÅ¡imo požymių nesimatė. Pats S. S. paaiÅ¡kino, kad tėvui kelis kartus trenkė per nugarÄ , bet kojų nemušė. S. S. pristatant į policijos komisariatÄ jis elgėsi agresyviai, grasino policijos pareigÅ«nams fiziniu susidorojimu. (t. 1, b. l. 16-18) IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 22.49 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, jog 2012 m. lapkričio 17 d., apie 21.48 val., greitosios medicinos pagalbos brigada dėl kairės kojos Å¡eivikaulio lūžio, kairės rankos alkÅ«nės sumuÅ¡imo pristatė S. S., kuris paaiÅ¡kino, jog 2012 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., jį namuose sumušė sÅ«nus. (t. 1, b. l. 15)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad telefonu buvo bendrauta su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, kuri nurodė, kad skambučiai į BendrÄ jį pagalbos centrÄ yra saugomi vienus metus laiko, todėl pateikti 2012 m. skambučio garso įraÅ¡Ä jie negali, nes jo neturi. (t. 4, b. l. 15)IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2012 m. lapkričio 17 d. 20.09 val.

S. S. buvo nustatytas 1,42 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 61)Iš specialisto išvados Nr. G 210/13(01) matyti, kad S. S. padaryti nubrozdinimai kairiame žaste: nubrozdinimai, kraujosruvos kairėje blauzdoje su kairio šeivikaulio lūžiu, paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2012 m. lapkričio 17 d. Dėl kairės blauzdos sužalojimo, užtrukusio ilgiau 10 dienų, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad šiuos sužalojimus nukentėjęs pasidarė pats. (t. 1, b. l. 29-30)Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-6/2016 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, S. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Å iuo metu S. S. nustatoma – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas S. S. nereikalingas. (t. 4, b. l. 87-91)Teismas, iÅ¡tyręs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nekilo ginčų dėl įvykio vietos bei laiko. Å ios aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis S. S. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, D.

L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, A. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, duomenimis, užfiksuotais ataskaitų žiÅ«ryklėje, policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime.  Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. pripažino, jog 2012 m. lapkričio 17 d., bÅ«damas namuose, konflikto metu savo tėvui sudavė rankų treniruokliu į rankÄ , tačiau jis neigė, kad savo tėvui rankų treniruokliu sudavė smÅ«gį į kojÄ . IÅ¡ esmės tÄ patį kaltinamasis tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu.

Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, kad S. S. savo tėvui S. S. rankų treniruokliu sudavė smÅ«gius tiek į kairiÄ jÄ rankÄ , tiek į kairiÄ jÄ kojÄ , padarė Å¡iam sužalojimus, kurie vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis iÅ¡girdo senelio Å¡auksmÄ , atbėgęs į vietÄ , kur viskas vyko, pamatė, kaip dėdė su seneliu muÅ¡asi, S. S. buvo atitrauktas nuo senelio, kuris gulėjo ant lovos, laikėsi už kojos bei rėkė.

D. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji matė, kaip S. S. muÅ¡a S. S.. S. S. buvo muÅ¡amas rankų treniruokliu, jam buvo suduoti smÅ«giai į kojÄ , kuri buvo sužalota. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes D. L. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. S. konflikto metu jam rankų treniruokliu sudavė vienÄ smÅ«gį į rankÄ ir vienÄ kartÄ sudavė smÅ«gį į kojÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 210/13(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog S. S. buvo padaryti nubrozdinimai kairiame žaste, nubrozdinimai, kraujosruvos kairėje blauzdoje su kairio Å¡eivikaulio lūžiu, paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2012 m. lapkričio 17 d.

Kairės blauzdos sužalojimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Taigi A. L., D. L. ir S. S. parodymai tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampa, juos patvirtina specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, todėl jais nėra jokio pagrindo netikėti. Paminėtų asmenų parodymai, specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys patvirtina tiek nusikalstamos veikos padarymo faktÄ , tiek S. S. kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu jie paneigia S. S. teiginį, kad jis savo tėvui nesudavė rankų treniruokliu į kojÄ , o jo koja galėjo bÅ«ti sužalota kitu metu.S. S. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kadangi jis panaudodamas fizinį smurtÄ nesunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatÄ .

Ä®rodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. lapkričio 21 d. prieÅ¡ S. S. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog jis sėdėjo virtuvėje ir valgė, o tėvas atėjo į virtuvę, atsisėdo, žiÅ«rėjo į jį ir juokėsi. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį (kaltinamÄ jį) iÅ¡vežė. Tėvas policijos pareigÅ«nams sakė, jog jį mušė. TÄ dienÄ namuose buvo tik močiutė ir tėvas. TÄ dienÄ ant tėvo nebuvo jokių sužalojimų, jis judėjo normaliai, niekuo nesiskundė.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T.

S. nurodė, jog ji nepamena įvykio, kurio metu jos sÅ«nus bÅ«tų sudavęs smÅ«gius S. S. į galvÄ ir kojÄ . Vyras jai nesiskundė, pats raÅ¡ydavo pareiÅ¡kimus policijai. Sutuoktinis labai nemėgo sÅ«naus, kartais jai nesakydavo apie konfliktus su sÅ«numi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Jai grįžus iÅ¡ darbo, sutuoktinis paprašė pinigų, nuėjo įsigyti alkoholio. Sutuoktinis kaimynui sakė, jog labai stipriai sudavė sÅ«nui.

Nematė, kad sūnus būtų sumuštas. Tuo metu, kai ji grįžo namo, jos sutuoktinis tikriausiai buvo namuose, o sūnus tikriausiai buvo išėjęs. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar jos sutuoktiniui buvo sužalota koja. Jis važiavo pas gydytojus, gal kažkas buvo. Sutuoktinis jai nesiskundė, vaikščiojo normaliai. Sutuoktinio koja buvo sužalota dar anksčiau, jam buvo skilęs ar lūžęs kojos kaulas. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Viačeslav Kolomiec paaiškino, jog specialisto išvadoje Nr. G880/2016(01) nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių.

Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo smÅ«gio sudavimo. Nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti suduotas smÅ«gis į kairės kojos iÅ¡orinę pusę, į kelio sÄ narį ar Å¡alia kelio sÄ nario. Taip pat nukentėjusysis nustatytus sužalojimus galėjo patirti ir lipdamas laiptais, nepatogiai pastačius kojÄ bei jÄ pakreipus. Galimas ir kitas variantas, jeigu nukentėjusysis gulėjo, o kitas žmogus užgriuvo ant kairės kojos iÅ¡orinės pusės. Judant lygiu pavirÅ¡iumi tokia trauma mažai tikėtina, tam tikras nuolydis turėtų bÅ«ti, kad koja bÅ«tų nepatogiai pakreipta.

Eksperto įsitikinimu, tokia trauma yra labai skausminga. Po tokios traumos žmogus laisvai judėti naudodamasis sužalota koja negalėtų. Patyrus tokiÄ traumÄ , asmens judesiai yra riboti. Žmogus turėjo Å¡lubuoti ir turėjo jausti skausmÄ . Nukentėjusysis buvo patyręs ir kitÄ tos pačios kojos traumÄ (lūžį), tačiau Å¡i trauma buvo ankstesnio įvykio pasekmė. Kelio sÄ nario trauma nesusijusi su anksčiau turėta trauma. Alkoholio poveikis gali skausmÄ prislopinti. Jeigu asmuo gulėtų ir koja bÅ«tų nejudri, tai skausmas gali bÅ«ti mažesnis, gali bÅ«ti nežymus.

Tokia trauma per keletÄ dienų nesugyja.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad jis su žmona T. S., motina J. S. ir sÅ«numi S. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Kai sÅ«nus iÅ¡geria, pradeda kabinėtis prie visų Å¡eimos narių, ypač prie jo tiek žodžiais, tiek fiziÅ¡kai, grasina susidorojimu. Ä® medikus dėl analogiÅ¡ko įvykio kreipėsi tik vienÄ kartÄ , nors sÅ«naus buvo sumuÅ¡tas ne vienÄ kartÄ , vis tikėjosi, kad sÅ«nus pasitaisys. SÅ«nus jį terorizuoja, keikiasi jo atžvilgiu necenzÅ«riniais žodžiais, o tuomet pradeda muÅ¡ti.

SÅ«nus 2013 m. lapkričio 21 d., apie 18.00 val., grįžo namo neblaivus, su savimi turėjo alkoholinį gėrimÄ â€žStarka“. SÅ«nus nuėjo į savo kambarį. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, žiÅ«rėjo televizorių. SÅ«nus atėjo į jo kambarį ir pradėjo kabinėtis, reiÅ¡kė pretenzijas. Jis išėjo į balkonÄ parÅ«kyti, o sÅ«nus jo kambaryje pradėjo daužyti baldus, mėtyti stalÄ , sudaužė vazÄ . Nukentėjusysis aiÅ¡kino, jog jis, išėjęs iÅ¡ balkono, nuėjo į kitÄ kambarį, užsirakino duris ir paskambino telefonu 112.

SÅ«nus iÅ¡girdęs, kad jis skambina telefonu 112, supyko dar labiau. Nukentėjusysis teigė, jog, atsirakinęs duris, nuėjo į koridorių pasiimti striukės, nes norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bet sÅ«nus atsistojo prie durų ir jo neiÅ¡leido. Tuomet jis nuėjo į virtuvę, o sÅ«nus iÅ¡ paskos. SÅ«nus jam nurodė, kad jis negyvens Å¡iam pasaulyje ir pradėjo jį muÅ¡ti. SÅ«nus jį mušė abiem rankomis į veidÄ , apytiksliai sudavė į veidÄ aÅ¡tuonis kartus. Jis tuomet sÅ«nui pasakė, kad greičiausiai jis nori į zonÄ .

SÅ«nų Å¡ie žodžiai dar labiau supykdė ir Å¡is su koja, neprisimena kuria, spyrė jam į kairiosios kojos kelį. Kadangi buvo Å¡oko bÅ«senoje, neprisimena, ar sÅ«nus dar kur nors jam spyrė ar ne. Po visko sÅ«nus apsirengė ir išėjo iÅ¡ namų. Atvykus policijai, sÅ«naus namie nebuvo. Apie 22.00 val. iÅ¡girdo, kad kažkas baladojasi ties lauko durimis, kadangi spynoje buvo paliktas raktas. Buvo paskambinta telefonu 112 ir atvykusi policija sÅ«nų sulaikė. Nukentėjusysis 2013 m. lapkričio 22 d. ryte kreipėsi į Å eÅ¡kinės poliklinikos medikus, kadangi juto stiprų kojos skausmÄ .

Jam buvo nustatytas kairės kojos sausgyslių patempimas. (t. 1, b. l. 76)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, kad jam sÅ«nus du kartus su koja spyrė į kairės kojos kelį. Jam trÅ«ko kojos centrinė sausgyslė, kurios iÅ¡gydyti negalima, reikia daryti operacijÄ , bet daktarai jam to nerekomenduoja. (t. 1, b. l. 77)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. nukrito ant grindų, kodėl nepamena. Konflikto metu sÅ«nus S. S. įspyrė su koja į virtuvėje stovinčiÄ spintÄ ir vienos durelės nukrito.

Vėliau sÅ«nus minėtas dureles pataisė, todėl žalos dėl sugadintų spintos durelių nepatyrė. (t. 1, b. l. 78)Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis 2013 m. lapkričio 21 d., apie 14.00 val., po darbo grįžo namo. Tuo metu išėjo tėvas ir paprašė jo 10 Lt, nes norėjo nusipirkti vyno. Jis tėvui davė 10 Lt ir nuėjo namo, o tėvas nuėjo link parduotuvės. Jis nusiprausė, pavalgė ir išėjo pas Å¡alia gyvenantį draugÄ . Apie 17.00-18.00 val. grįžo namo, pamatė, kad tėvas yra girtas ir su kažkuo Å¡neka telefonu.

Jis nuėjo į virtuvę, pradėjo bendrauti su tėvu. Tėvas pradėjo jį vyti iÅ¡ namų. Jis tėvui liepė eiti miegoti. Tėvas pasakė, kad skambins policijai, o jis pasiėmė piniginę ir išėjo. Jis tėvo nemušė, tik susibarė. Apie 23.00 val. grįžo namo ir paskambino į duris. Kai durų niekas neatidarė, paskambino motinai, kuri pasakė, kad jis yra girtas ir į namus neįleis. Tuomet pradėjo stuksenti į duris, motina nurodė, kad kvies policijÄ . Jis nurodė, kad tegu kviečia.

Vėliau išėjo į laukÄ ir atsisėdo ant laiptelių prie durų ir maždaug po 15 minučių atvažiavo policija. (t. 1, b. l. 118)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 20.00 val., ji grįžo namo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyras S. S.. Po penkių minučių į namus atvyko policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nai klausė apie kažkokį konfliktÄ . Vyras sakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , tačiau jis nežinojo, kaip raÅ¡yti, todėl jam policijos pareigÅ«nai kažkÄ diktavo.

Policijos pareigÅ«nams iÅ¡važiavus vyras išėjo pas kaimynus, gyvenančius 21 ir 37 bute. Vienam iÅ¡ kaimynų vyras pasakojo, kad stipriai sumušė sÅ«nų. Vėliau vyras grįžo namo ir paprašė pinigų, nuėjo pirkti degtinės į parduotuvę. Jokių sumuÅ¡imų ant vyro kÅ«no po konflikto ji nematė, sveikata vyras nesiskundė. Vyras nesakė, kad jam skauda kojÄ . Grįžęs namo vyras nukrito ant grindų, tačiau labai greitai atsigavo. Vyras dažnai geria, bÅ«damas neblaivus provokuoja konfliktus, bÅ«na agresyvus.

Paties konflikto tarp vyro ir sūnaus nematė, ar konfliktas tarp jų galėjo būti, nežino. (t. 1, b. l. 98)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. tarp jos sūnaus S. S. ir anūko S. S. vyko konfliktas, tačiau kas vyko, ji neprisimena. (t. 1, b. l. 99)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad nieko apie 2013 m. lapkričio 21 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. (t. 4, b. l. 28)Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. 19.09 val.

Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog vyksta Å¡eimyninis konfliktas, iÅ¡gėręs 35 metų sÅ«nus triukÅ¡mauja, neduoda ramybės ir namuose viskÄ daužo. Reikalinga policijos pagalba. (t. 1, b. l. 102)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 19.15 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad policijÄ kvietė S. S., nes jo sÅ«nus S. S. jam trenkė kelis kartus iÅ¡ kojų ir rankų, grasino užmuÅ¡ti, iÅ¡vartė daiktus.

S. S. buvo suduoti kojomis smÅ«giai į dubenį, kumščiais – į galvÄ . (t. 1, b. l. 72-74)IÅ¡ S. S. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. 19.00 val. į namus grįžo girtas sÅ«nus S. S., kuris pradėjo jam grasinti, kad iÅ¡siųs jį iÅ¡ Å¡io pasaulio. Mušė jam į kojas bei galvÄ rankomis ir kojomis. (t. 1, b. l. 71)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su S. S., kuris nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), girtas sÅ«nus S. S. jį sumušė, mušė kumščiais į krÅ«tinę bei spardė kojomis į kojas, vėliau pagrasino fiziniu susidorojimu.

Konflikto metu koridoriuje sulaužė spintÄ . S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 75)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2013 m. lapkričio 21 d., apie 22.03 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), grįžo sÅ«nus, spardo duris. Nuvykus į įvykio vietÄ prie laiptinės durų ant laiptų buvo rastas sėdintis vyriÅ¡kis, kaip vėliau nustatyta S. S., dėl kurio buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ minėtu adresu gyvenančių tėvų.

S. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ . (t. 1, b. l. 113)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad buvo bendrauta su S. S. kaimynais, kurie nurodė, kad jį pažįsta iÅ¡ matymo, asmeniÅ¡kai su juo nebendrauja. Daug kartų yra matę jį grįžtantį neblaivų, po ko iÅ¡ buto girdėdavosi barniai, triukÅ¡mas. Kaimynai nepamena, ar 2013 m. lapkričio 21 d. bute, kur gyvena S. S., buvo triukÅ¡mas ir konfliktas. (t. 1, b. l. 101)IÅ¡ Vaikų ligoninės VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų filialo radiologinio tyrimo matyti, kad S. S. 2013 m. gruodžio 12 d. buvo nustatytas priekinio kryžminio raiščio plyÅ¡imas.

Vidinio polateralinio raiščio pakitimai panaÅ¡Å«s į raiščio patempimÄ . Girnelės vidinio laikiklio patempimo požymiai. Girnelės chondromaliacija I. Burzitis. Å launikaulio, blauzdikaulio iÅ¡orinių krumplių sumuÅ¡imas. (t. 1, b. l. 86)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjus nustatyta, kad butas yra antrame aukÅ¡te. Butas trijų kambarių. Užėjus pro lauko duris iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra virtuvė, tamsus kambarys.

Kairėje pusėje yra spinta. Spintos deÅ¡inės pusės durys yra nulaužtos, jų nėra. Paėjus koridoriumi tiesiai iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra kambarys, iÅ¡ kairės pusės yra kitas kambarys, kuris yra užrakintas, į jį patekti negalima. Virtuvėje ir kituose dviejuose kambariuose vidinė tvarka nepažeista. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta. (t. 1, b. l. 112)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo perklausyti trys garso įraÅ¡ai iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro: 2013.11.21 19.-05.-01_25.00, trunkantis 2 minutes 34 sekundes, 2013.11.21. 19-24-35_25.03, trunkantis 42 sekundes, 2013.11.21. 21-53-55.25.03, trunkantis vienÄ minutę 30 sekundžių.

Perklausius pirmÄ garso įraÅ¡Ä 2013.11.21 19.-05.-01_25.00 girdėti pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinantis vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini), nori iÅ¡kviesti policijÄ , nes iÅ¡gėręs 35 metų sÅ«nus iÅ¡darinėja nesÄ mones, kažkÄ sulaužė, yra agresyvus. Vyras prisistato, kad yra S. S.. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas nurodo, kad tegu laukia policijos. Perklausius antrÄ garso įraÅ¡Ä 2013.11.21. 19-24-35_25.03 girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro.

Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinanti vyras „dėkoja“ už pagalbÄ ir klausia, ar taip yra kviečiama policija. Jį sumušė, įsibrovė ir pabėgo. Perklausius trečiojo garso įraÅ¡o 2013.11.21. 21-53-55.25.03 girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinantis vyras nurodo, kad yra S. S., nurodo, jog jau buvo kviesta policija į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad policija buvo atvykusi, pareiÅ¡kimas dėl sumuÅ¡imo yra paraÅ¡ytas, tačiau atvykus policijai sÅ«nus pabėgo.

Å iuo metu sÅ«nus laužiasi į butÄ , todėl nori, kad atvyktų policija dar kartÄ . (t. 1, b. l. 105-110)IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G880/2016(01) matyti, kad remiantis S. S. medicinos dokumentų duomenimis S. S. padarytas kairio kelio sÄ nario priekinio kryžminio raiščio plyÅ¡imas, vidinio polateralinio raiščio patempimas kelių dienų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigÄ 2013 m. lapkričio 22 d., galimai staigiai pasukus Å¡launį į vidinę ir stipriai iÅ¡tiesiant kairę kojÄ per kelio sÄ narį, vieno trauminio poveikio pasekoje.

Kairio kelio sÄ nario trauma yra 2013 metų įvykio pasekmė. S. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas užtruko ilgiau kaip deÅ¡imt dienų. (t. 4, b. l. 5)IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-6/2016 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, S. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Å iuo metu S. S. nustatoma – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Priverstinis gydymas S. S. nereikalingas. (t. 4, b. l. 87-91)Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nekilo ginčų dėl įvykio vietos bei laiko. Å ios aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis S. S. ir T. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, duomenimis, užfiksuotais ataskaitų žiÅ«ryklėje, policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime, S. S. pareiÅ¡kime bei apžiÅ«ros protokole.  S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, jog 2013 m. lapkričio 21 d. bÅ«tų panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo tėvÄ , jis teigė, kad tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas.

Vis tik tokius kaltinamojo teiginius paneigia byloje esantys duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog S. S. įvykio dienÄ prie jo pradėjo kabinėtis, sÅ«nus virtuvėje jam sudavė apie aÅ¡tuonis smÅ«gius į veidÄ , du kartus spyrė į kairės kojos kelį. Dėl tokio sÅ«naus elgesio buvo iÅ¡kviesta policija. SÅ«nus iÅ¡ namų pasiÅ¡alino dar pieÅ¡ atvažiuojant policijos pareigÅ«nams. S. S. pareiÅ¡kime užfiksuota, kad S. S. mušė jį į kojas ir galvÄ .

Aptartus S. S. teiginius iÅ¡ esmės patvirtina ir policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog S. S. policijos pareigÅ«nams nurodė, kad S. S. prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ , jam buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, taip pat ir į kojas, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. IÅ¡ garso įrašų apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog S. S. skambino į BendrÄ jį pagalbos centÄ . Skambindamas pirmÄ kartÄ , S. S. pranešė, jog jo sÅ«nus elgiasi agresyviai, kažkÄ sulaužė.

Skambindamas antrÄ kartÄ , S. S. nurodė, jog jis namuose buvo sumuÅ¡tas, o užpuolikas iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Paskambinęs trečiÄ kartÄ Bendrajam pagalbos centrui, S. S. pranešė, kad sÅ«nus laužiasi į butÄ , anksčiau buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl sÅ«naus smurtinio elgesio. IÅ¡ aptartų duomenų matyti, jog S. S. nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad sÅ«nus prieÅ¡ jį vartojo fizinį smurtÄ , jis ne vienÄ kartÄ nurodė, kad S. S. jam sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis.

Netikėti tokiais nukentėjusiojo teiginiais teismas neturi jokio pagrindo. Taigi vertinant aptartus duomenis, teismui nekyla jokių abejonių, jog S. S. savo tėvui sudavė kelis smÅ«gius į veidÄ , du kartus koja spyrė jam į kairiÄ kojÄ . Teismui taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl S. S. smurtinių veiksmų S. S. patyrė fizinį skausmÄ .Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G880/2016(01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad S. S. buvo padarytas kairio kelio sÄ nario priekinio kryžminio raiščio plyÅ¡imas, vidinio polateralinio raiščio patempimas.

Sužalojimai buvo padaryti keletÄ dienų iki patekimo į gydymo įstaigÄ , t. y. 2013 m. lapkričio 22 d., jie buvo padaryti galimai staigiai pasukus Å¡launį į vidinę ir stipriai iÅ¡tiesiant kairę kojÄ per kelio sÄ narį, vieno trauminio poveikio pasakoje. Sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi nekyla jokių abejonių, kad S. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iuo atveju kyla tik klausimas, ar iÅ¡ tikrųjų nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam savo veiksmais padarė S. S..

Teismo įsitikinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad sužalojimus, kurie yra vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. S. padarė S. S.. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas paaiÅ¡kino, jog S. S. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam suduodant smÅ«gį į kairės kojos iÅ¡orinę pusę, į kelio sÄ narį ar Å¡alia kelio sÄ nario, sužalojimai galėjo atsirasti ir tuo atveju, jeigu kitas asmuo užkrito nukentėjusiajam ant kairės kojos iÅ¡orinės pusės. Taip pat ekspertas nurodė, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam nepatogiai pastačius kojÄ , pavyzdžiui, lipant laiptais.

Judant lygiu pavirÅ¡iumi, tokios traumos atsiradimas yra mažai tikėtinas, kadangi tokiai traumai atsirasti yra reikalingas tam tikras nuolydis. Taigi eksperto paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl kaltinamojo veiksmų, taip pat jie galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių. IÅ¡ paties nukentėjusiojo S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis nurodė, kad įvykio dienÄ buvo nukritęs ant grindų. Tuo pačiu nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kaip tai atsitiko.

Aplinkybę, kad S. S. buvo nukritęs ant grindų, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir T. S.. Taigi Å¡iuo atveju neatmestina nors ir nedidelė, tačiau reali tikimybė, jog nukentėjusysis kojÄ galėjo susižaloti pats, t. y. nukrisdamas ant grindų. Čia pažymėtina, jog nustatyti, kaip, kur, kada, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis nukrito ant grindų, Å¡iuo metu nėra objektyvių galimybių. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad asmuo, patyręs tokius sužalojimus, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, turėtų jausti stiprų skausmÄ , jo judėjimo galimybės bÅ«tų apribotos.

Taigi asmenys, matę nukentėjusįjį po įvykio, turėjo pastebėti, kad jis sunkiai juda. Vis tik byloje nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad S. S. iÅ¡ karto po įvykio sunkiai judėjo. Be to, iÅ¡ liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog nukentėjusysis po įvykio buvo išėjęs iÅ¡ namų. Taigi neatmestina tikimybė, kad jis kojÄ galėjo susižaloti ir tuo metu, kai buvo išėjęs iÅ¡ namų. Taip pat čia bÅ«tina pabrėžti, kad policijos pareigÅ«no, kuris buvo atvykęs į įvykio vietÄ , tarnybiniame praneÅ¡ime nėra užfiksuota, jog S. S. sunkiai judėjo, Å¡lubavo ar panaÅ¡iai.

Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo koja buvo taip sužalota, jog bÅ«tų apsunkintas jo judėjimas, jame nurodoma tik tai, kad S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. IÅ¡ tikrųjų ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tuo atveju, jeigu asmuo nejudina kojos, yra pavartojęs alkoholio, jis net ir patyręs nustatytus sužalojimus gali nejausti skausmo arba skausmas gali bÅ«ti nežymus. Vis tik tokie eksperto teiginiai nepaneigia realios tikimybės, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sužalotas ne nagrinėjamo įvykio metu.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo pačiu konstatuotina, jog byloje buvo įrodyta, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį, sukėlė Å¡iam fizinį skausmÄ , todėl jo nusikalstami veiksmai yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Ä®rodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2014 m. gegužės 17 d. prieÅ¡ S. S. ir J.

S. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog jis tÄ dienÄ tėvo nesmaugė, prieÅ¡ močiutę nesmurtavo. TÄ dienÄ jis buvo neblaivus. Buvo užėjęs pas močiutę į kambarį, su ja kalbėjo. Tėvas nenorėjo, kad kaltinamasis bendrautų su močiute. Tėvas kažkÄ pasakė, tada kaltinamasis stojosi ir užkliudė spintÄ , ant kurios stovėjo vaza. Ant spintos stovėjusi vaza nukrito ir kliudė senelės galvÄ . Tėvas iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo metu namuose buvo tik tėvas ir močiutė.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A.

L. nurodė, kad prosenelės kambaryje jokia vaza ant spintos nebuvo laikoma. Ant spintos buvo laikomas tik paveikslas. Tas paveikslas ant spintos stovi iki Å¡iol.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, jog apie J. S. muÅ¡imÄ bei S. S. smaugimÄ ji nieko nežino. J. S. anksčiau gyveno virtuvėje, o vėliau tamsiame kambaryje. Tame kambaryje yra sofa-lova ir ilga spinta, kuri, kai prisilieti, svirduliuoja. Ant spintos laikomas Å¡ventas paveikslėlis. Liudytoja nurodė, jog ji neatsimena, ar dar kas nors ant spintos buvo laikoma.

Galimai ant spintos buvo ir vaza. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, jog įvykio neatsimena. Pagarsinus liudytojo tarnybinį praneÅ¡imÄ , jis nurodė, jog daugiau nieko papildyti negali.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.30 val., bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sÅ«nus S. S. sukėlė žodinį konfliktÄ , kurio metu griebė jį rankomis už gerklės ir pradėjo smaugti. Jis iÅ¡trÅ«kęs iÅ¡ sÅ«naus gniaužtų pabėgo iÅ¡ buto ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Ä®vykio metu kÅ«no sužalojimai nepadaryti, tačiau spaudžiant kaklÄ buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl ko sÅ«nus sukėlė ginÄÄ , nurodyti negali, nes nesupranta jo reiÅ¡kiamų pretenzijų. PanaÅ¡Å«s konfliktai vyksta ne pirmÄ kartÄ . (t. 1, b. l. 131)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, kad 2014 m. gegužės 17 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su motina J. S. ir sÅ«numi S. S.. SÅ«nus iÅ¡ pradžių sėdėjo savo kambaryje, vartojo alkoholį.

Vėliau sÅ«nus nuėjo į močiutės kambarį, apie kÄ jie kalbėjo, jis negirdėjo. Jis išėjo iÅ¡ savo kambario ir norėjo padaryti pastabÄ , kad sÅ«nus nesikabinėtų prie močiutės. SÅ«nus jam nurodė, kad jis jam nenurodinės. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo prie sÅ«naus. SÅ«nus viena ranka paėmė ir apglėbė jo kaklÄ , o su kita ranka pradėjo spausti savo rankÄ ir taip jį smaugė. Jam pavyko nustumti sÅ«naus rankÄ , iÅ¡silaisvino ir pabėgo iÅ¡ buto į kiemÄ .

Kieme jis paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Po septynių minučių atvyko policijos pareigÅ«nai, su jais užėjo į butÄ . Užėjus į butÄ S. S. buvo užsirakinęs savo kambaryje. Vėliau S. S. iÅ¡ kambario išėjo. Jo motina J. S. nurodė prie policijos pareigÅ«nų, kad S. S. jai sudavė per galvÄ . Kuo sudavė ir kiek kartų, motina nenurodė. SÅ«naus smaugimas jam sukėlė fizinį skausmÄ ir jis jautė, kad tuoj pradės dusti. Jokių žymių ant kaklo po smaugimo neliko.

Jis su policijos pareigÅ«nais nuvyko į policijos komisariatÄ , parašė dėl sÅ«naus elgesio pareiÅ¡kimÄ . Apie 16.00 val. grįžus namo, užėjo į motinos kambarį ir pastebėjo, kad motinai negera. Motina nurodė, kad jai skauda galvÄ . Jis iÅ¡kvietė medikus, kurie jÄ iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. Ten jÄ apžiÅ«rėjo ir paleido. Nematė, kad ant motinos galvos bÅ«tų kokios smurto žymės. Važiuojant iÅ¡ ligoninės mamÄ pykino. Nuo ko motinÄ pykino, jis nežino.

Nematė, kad S. S. močiutei bÅ«tų sudavęs per galvÄ . (t. 1, b. l. 132)Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sÅ«numi S. S., jo žmona T. S. ir anÅ«ku S. S.. Kas vyko 2014 m. gegužės 17 d., ji nepamena, kodėl jai skaudėjo galvÄ ir buvo nuvežta į ligoninę, pasakyti negali. (t. 1, b. l. 134)Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu S. S., motina T. S. ir močiute J. S.. Jis 2014 m. gegužės 17 d., apie 12.00 val., atsikėlė ir nutarė eiti į parduotuvę nusipirkti degtinės bei mineralinio vandens, kadangi jam buvo pagirios.

Grįžęs namo iÅ¡gėrė vienÄ taurelę ir nuėjo į močiutės kambarį pasikalbėti. Jie sėdėjo kambaryje ant lovos ir kalbėjosi. Vėliau jis atsikėlė ir jam susisuko galva, atsitrenkė į spintÄ ir nukrito ant žemės. Nuo spintos, į kuriÄ atsitrenkė, nukrito stiklinė vaza su gėlėmis. Kur nukrito vaza, neprisimena, gali bÅ«ti, kad ant močiutės, nes ji tuo momentu suÅ¡uko „S., kÄ darai“. Tėvas iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ atbėgo į močiutės kambarį ir pradėjo ant jo Å¡aukti.

Jis atsikėlė ir nuėjo į savo kambarį, atsigulė miegoti. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį iÅ¡sivežė. Jis nesmaugė savo tėvo, nemušė močiutės. (t. 1, b. l. 150-151) Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad nieko apie 2014 m. gegužės 17 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jo tarnybiniu praneÅ¡imu. (t. 4, b. l. 24)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d. 13.47 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog pranešėjo sÅ«nus S. S. vartoja alkoholį, triukÅ¡mauja, konfliktuoja namuose. (t. 1, b. l. 145)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.30 val., bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sÅ«nus S. S. sukėlė žodinį konfliktÄ , kurio metu jis S. S. griebė rankomis už gerklės ir pradėjo smaugti. (t. 3, b. l. 140)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio V.

M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.50 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) vartojamas alkoholis, triukÅ¡maujama. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ Ä¯ policijos pareigÅ«nus kreipėsi S. S., kuris paaiÅ¡kino, kad jo sÅ«nus S. S. grįžo namo neblaivus, pradėjo triukÅ¡mauti ir pradėjo jį smaugti. S. S. elgėsi neadekvačiai, jam iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais tėvo atžvilgiu. (t. 1, b. l. 129)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tÄ jį policijos komisariatÄ paskambino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja ir pranešė, kad 2014 m. gegužės 17 d. 18.16 val.

į ligoninę iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), pristatė J. S., kuriai diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas. J. S. paaiÅ¡kino, kad jÄ 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.40 val., namuose sumušė anÅ«kas. (t. 1, b. l. 135)IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d. 17.01 val. S. S. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 152)IÅ¡ asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d. J. S. buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas. (t. 1, b. l. 138)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad dalyvaujant medicinos ekspertui R.

R. buvo apžiÅ«rėtas J. S., patyrusios galvos traumÄ , 2014 m. gegužės 17 d. apžiÅ«ros protokolas. ApžiÅ«rėjus nustatyta, kad J. S. objektyvių sužalojimų požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. (t. 3, b. l. 55-56)Teismas, iÅ¡tyręs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smaugdamas sukėlė fizinį skausmÄ savo tėvui S. S..Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nekilo jokių ginčų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos bei laiko.

Å ios aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis S. S. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, duomenimis, užfiksuotais ataskaitų žiÅ«ryklėje, policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime.  Kaltinamasis teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad 2014 m. gegužės 17 d. bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. S.. Vis tik nusikaltimo padarymo faktÄ prieÅ¡ S. S. ir S. S. kaltę padarius nusikaltimÄ patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.

Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog S. S. 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.30 val., žodinio konflikto metu griebė jį už gerklės ir smaugė, dėl tokių sÅ«naus veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ . Konfliktas prasidėjo tuo metu, kai nukentėjusysis kaltinamajam, kuris tuo metu buvo močiutės kambaryje, pasakė pastabÄ dėl jo bendravimo su J. S.. Čia bÅ«tina pažymėti, jog nukentėjusysis aplinkybę, kad S. S. jį smaugė, nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams.

Šį faktÄ patvirtina V. M. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys. S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jam grįžus iÅ¡ policijos komisariato namo, J. S. pasiskundė, jog jai skauda galvÄ . J. S. buvo iÅ¡vežta į ligoninę. S. S. teigė, jog jis nematė, kad S. S. bÅ«tų J. S. sudavęs smÅ«gį. Tokie nukentėjusiojo teiginiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. S. nurodo tik tas aplinkybes, kurios vyko iÅ¡ tikrųjų, jis nesiekė apkalbėti S. S..

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismui nekyla abejonių, kad S. S. smaugė savo tėvÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ . FaktÄ , kad dėl S. S. jo tėvas patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, jog į pagalbÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų nukentėjusysis laukė lauke. Teismui nekyla jokių abejonių, jog J. S. 2014 m. gegužės 17 d. buvo nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Taip pat nekelia abejonių tai, kad ji į ligoninę buvo nuvežta dėl galvos traumos, galvos skausmo.

Å ias aplinkybes patvirtina S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime, paciento, patyrusio galvos traumÄ apžiÅ«ros PKS protokolo kopijoje, asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės kopijoje užfiksuoti duomenys. Vis tik konstatuotina, jog byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad medicininiuose dokumentuose nurodomos pasekmės atsirado dėl S. S. nusikalstamų veiksmų, t. y., dėl to, kad jis tyčia J. S. sudavė smÅ«gį į galvÄ .

Pats kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ J. S., iÅ¡ jo parodymų matyti tik tai, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji galėjo bÅ«ti užgauta, tačiau ji galėjo bÅ«ti užgauta netyčia. Pati J. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2014 m. birželio 3 d. nurodė, jog ji neatsimena, kas vyko 2014 m. gegužės 17 d., ji negalėjo nurodyti, kodėl jai skaudėjo galvÄ . Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių asmenų, kurie bÅ«tų matę, kad S. S. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ J.

S.. Fakto, kad S. S. bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajai smÅ«gį, negalėjo patvirtinti ir S. S.. Tiesa, Å¡is nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog J. S., girdint policijos pareigÅ«nams, sakė, kad S. S. jai sudavė smÅ«gį į galvÄ . Vis tik toks faktas nebuvo užfiksuotas policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime. Objektyvių duomenų, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad J. S. tyčia buvo suduotas smÅ«gis, dėl kurio ji patyrė skausmÄ , byloje nėra. IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 21.30 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tÄ jį policijos komisariatÄ paskambino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja, kuri pranešė, jog 2014 m. gegužės 17 d. 18.16 val.

į ligoninę iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta J. S., kuriai diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas. J. S. paaiÅ¡kino, kad jÄ 2014 m. gegužės 17 d., apie 13.40 val., namuose sumušė anÅ«kas. Vis tik konstatuotina, jog tokie duomenys nėra pakankami tam, kad be jokių abejonių bÅ«tų galima teigti, jog S. S. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo senelei. Esant aptartoms aplinkybėms iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės, kad S. S. sudavė savo senelei J. S. vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad minėtų aplinkybių paÅ¡alinimas nekeičia S. S. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi, kaip jau buvo paminėta anksčiau, jis smurtavo prieÅ¡ savo tėvÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Ä®rodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieÅ¡ D. L. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. jis grįžo namo iÅ¡gėręs. Tuo metu iÅ¡ kambario išėjo jo sesuo ir jį pastÅ«mė.

Jis pradėjo rėkti. Sesuo paėmė telefonÄ ir pradėjo skambinti į policijÄ . Kaltinamasis nurodė, jog jis tuomet seseriai iÅ¡mušė telefonÄ iÅ¡ rankų. Telefonas nukrito. Sesuo tuo metu stovėjo ir rėkavo. Tuomet atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį iÅ¡vežė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patikslino, kad sesuo nuėjo į savo kambarį, o jis rėkdamas nusekė paskui jÄ . Sesei į veidÄ netrenkė. Nežio, kodėl sesuo teigia prieÅ¡ingai. Sesuo įvykio metu nebuvo sužalota.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A.

L. parodė, kad konflikto tarp mamos ir dėdės nematė. Nelabai prisimena, ar mamos akis buvo sužalota. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. parodė, jog ji girdėjo apie įvykį, kai S. S. tampė D. L. už plaukų. Kaip viskas vyko, ji nežino. Dukra jai įvykio aplinkybių nepasakojo. Kada Å¡is įvykis vyko, nepamena. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, jog įvykio, susijusio su S. S. ir D. L., nepamena. Pagarsinus liudytojos tarnybinį praneÅ¡imÄ , liudytoja nurodė, jog ji atsimena panašų įvykį, kai teko naudoti Tazer.

Tarnybiniai praneÅ¡imai yra raÅ¡omi iÅ¡ karto po įvykio. Ji iÅ¡ karto raÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ , kai asmuo yra pristatomas į komisariatÄ . Tarnybiniuose praneÅ¡imuose yra iÅ¡samiausiai atskleidžiama įvykio esmė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. parodė, jog jos brolis jai be jokios priežasties sudavė smÅ«gį. SmÅ«gis buvo suduotas kambaryje. Kaltinamasis įvykio metu elgėsi agresyviai. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Kaltinamasis sudavė smÅ«gį į kairiÄ veido pusę, į žandÄ .

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji Å¡iuos parodymus patvirtino.Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.00 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena su seserimi D. L.. Grįžo iÅ¡gėręs, dėl to sesuo supyko ir pasakė jam eiti iÅ¡ buto. Jis atsakė, kad niekur neis, nes tai ir jo butas. Tuomet sesuo pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Sesuo į rankÄ paėmė telefonÄ , tuomet jis su ranka sudavė per jos rankÄ , kurioje buvo telefonas.

Sesers ranka buvo ties krÅ«tinės sritimi. Seseriai į veidÄ nesudavė, tik iÅ¡mušė jai telefonÄ iÅ¡ rankų, tuomet apsisuko ir nuėjo į kambarį. Vėliau atvažiavo policija. Kadangi jis buvo užsirakinęs savo kambaryje, policija iÅ¡laužė duris ir jį sulaikė. (t. 3, b. l. 80)Ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. L., S. S. parodė, kad tėvai jį vertė iÅ¡važiuoti į BaltarusijÄ dirbti.

Jis neiÅ¡važiavo, todėl, kai tik namo grįžta girtas, jam kviečia policijÄ . Seseriai D. L. kumščiu nesudavė. Kai grįžo namo, sesuo jam pasakė, kad „neįeisi girtas į butÄ â€œ. Jis įėjo, sesuo rėkė, kad kvies policijÄ , pradėjo skambinti telefonu. Jis nustÅ«mė jos rankÄ , telefonas nukrito ant grindų. Tuo metu jau buvo sujungtas skambutis ir policija iÅ¡girdo sesers riksmÄ . Jis užsidarė savo kambaryje, nuėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Atvažiavo policija, iÅ¡laužė duris ir jį suėmė. (t. 3, b. l. 85-88)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D.

L. parodė, kad jos brolis S. S. keturis mėnesius vartoja alkoholinius gėrimas, yra agresyvus. Ji gyvena trijų kambarių bute su savo sÅ«numi, motina ir močiute. Brolis turi savo atskirÄ kambarį, kuriame nuolatos girtuokliauja. Ji 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., atsikėlė ir nuėjo į voniÄ . Brolis atėjo prie vonios ir pradėjo Å¡aukti, kad ji dirba KGB, FSB, kad ji užmušė kažkokius vaikus. Ji iÅ¡eidama iÅ¡ vonios kambario pasakė, kad jis užsičiauptų. Tada brolis jai trenkė kumščiu į kairę akį.

Ji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , brolis iÅ¡sigando, nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. (t. 3, b. l. 49)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. L. papildomai parodė, kad brolis S. S. jai vienÄ kartÄ trenkė su ranka į akį, su kuria rankos dalimi, nežino. Ji juto fizinį skausmÄ . Po kaire akimi buvo nedidelis paraudimas. (t. 3, b. l. 50)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai J. N., S. T. parodė, kad nieko apie 2015 m. rugsėjo 15 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jų tarnybiniais praneÅ¡imais. (t. 4, b. l. 23, 33)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 05.47 val.

Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog 36 metų vyrui Å¡izofrenijos priepuolis, jis yra agresyvus, namuose 13 metų vaikas. Pranešėja bijo, verkia. (t. 3, b. l. 47)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės J. N. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.54 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ buvo nustatyta, kad policijÄ kvietė D. L.. Ä®vykio vietoje buvo nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos D.

L. ir kartu gyvenančio jos brolio S. S. įvyko konfliktas, kurio metu prieš D. L. buvo panaudotas fizinis smurtas. D. L. buvo blaivi, atrodė išsigandusi, verkė, drebėjo. Nuo S. S. sklido alkoholio kvapas, butas buvo tvarkingas. D. L. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kumščio smūgiu į kairę akį, taip pat buvo grasinama fiziškai susidoroti. Ant D. L. akies matėsi paraudimas. D. L. nurodė, kad ir anksčiau yra buvę smurto atvejų. S. S. nieko neaiškino, užsirakino savo kambaryje, todėl buvo išlaužtos durys, sulaikant S. S. aktyviais veiksmais priešinosi. (t. 3, b. l. 44-45)Iš D.

L. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., jos brolis S. S., gyvenantis kartu, sudavė jai kumščiu į kairę akį. Tai kartojasi jau ne pirmÄ kartÄ . Brolis reguliariai vartoja alkoholį, dėl ko jis nuolat tampa nekontroliuojamas, agresyvus. (t. 3, b. l. 4)IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 06.52 val. S. S. buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. (t. 3, b. l. 67)IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 16.59 val. S. S. buvo nustatytas 0,07 promilių neblaivumas. (t. 3, b. l. 70)    IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro.

Perklausius garso įraÅ¡Ä pavadinimu download_10.102.186.21_2015-06-29_15-29-24_25.05_37063043255, kurio trukmė 2 minutės ir 12 sekundžių, sujungus su Bendruoju pagalbos centru, antrame plane girdisi vyriÅ¡kas balsas „eik iÅ¡ namų“, moters spiegimas. Paskui vyksta pokalbis tarp moters ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Pokalbis vyksta rusų kalba. Moteris kalbėdama verkia, yra susijaudinusi. Moteris prisistato, kad yra D. L.. Ji nori iÅ¡kviesti policijÄ (duomenys neskelbtini), kadangi jÄ brolis, kuriam 36 metai, muÅ¡a.

Tai pat moteris nurodo, kad reikės laužti duris, nes brolis užsirakino. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodo laukti policijos. (t. 4, b. l. 18-20)Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-15/2016 matyti, kad praeityje S. S. buvo nustatoma paranoidinės šizofrenijos, priklausomybės sindromas opiatams ir alkoholiui diagnozės. S. S. 2015 m. rugsėjo 15 d. nusikalstamos veikos metu nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Å iuo metu S. S. nustatomi – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, S. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverstinis gydymas S. S. nereikalingas. (t. 4, b. l. 92-96)Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė vienÄ kartÄ ranka savo seseriai D. L. į kairiÄ jÄ akį ir tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ .Byloje nekilo ginčų, jog 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp S. S. ir D.

L. kilo konfliktas. Å ias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, ataskaitų žiÅ«ryklėje, policijos pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime, apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. S. S. viso proceso metu neigė, jog konflikto metu ranka sudavė smÅ«gį savo seseriai į veidÄ . Vis tik tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai, taip pat kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.Nukentėjusioji D. L. viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog S. S. jai sudavė į veido sritį, tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Teigtina, jog faktÄ , kad S. S. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. L., iÅ¡ dalies patvirtina ir apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog BendrÄ jį pagalbos centrÄ nukentėjusioji informavo, kad jos brolis jÄ muÅ¡a. Nukentėjusiosios teiginius patvirtina ir J. N. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja J. N. neprisiminė nagrinėjamo įvykio, tuo pačiu ji paaiÅ¡kino, jog po įvykių ji raÅ¡o tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose yra iÅ¡samiausiai užfiksuotos reikÅ¡mingos įvykių aplinkybės. IÅ¡ J.

N. raÅ¡yto tarnybinio parneÅ¡imo turinio matyti, jog ji, vykdydama savo tarnybines pareigas, buvo nuvykus į įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje buvo blaivi nukentėjusioji, kuri atrodė iÅ¡sigandusi, verkė, drebėjo. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai buvo suduotas smÅ«gis kumščiu į kairiÄ akį, ant D. L. akies matėsi paraudimas. Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog S. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ savo seseriai.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš A. L. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, kad 2016 m. vasario 14 d. buvo savo kambaryje. Apie 21.00 val. virtuvėje girdėjo, kad sūnėnas su motina pradėjo triukšmauti, vėliau prikibo prie kaltinamojo motinos. Sūnėnas buvo su kažkokiu draugu. Kaltinamasis teigė, kad priėjo prie sūnėno ir pasakė, jog jį padarys, t. y. duos diržo. Sūnėnas pabėgo, nespėjo jo sugauti. Už plaukų sūnėno netampė.

SÅ«nėnas tuo metu gyveno bute. BÅ«na, kad sÅ«nėnas gyvena pas savo motinÄ arba pas tėvÄ Pabradėje.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, jog nelabai pamena, kas buvo 2016 m. vasario 14 d. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog davė tokius parodymus. Viskas taip ir buvo, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis teigė, jog su draugu užėjo į namus, kadangi norėjo persiauti suÅ¡lapusius batus. VienÄ batÄ spėjo apsiauti ir tuomet atėjo dėdė, pradėjo pulti.

Dėdė varė jį iÅ¡ namų. Dėdė pribėgo tuo metu, kai riÅ¡osi batus, paėmė už plaukų ir, atidaręs buto duris, iÅ¡tempė iÅ¡ buto. Už plaukų buvo traukiamas nuo tos vietos, kur sėdėjo iki lauko durų, apie pusę metro. Tuo metu jautė nemalonų jausmÄ , jautė skausmÄ , tačiau nelabai didelį. Iki įvykio su savo senele nekalbėjo. Nematė, ar močiutė buvo namuose. Nukentėjusysis nurodė, jog 2016 m. vasario 14 d. gyveno pas tėvÄ , nes mama buvo iÅ¡važiavusi į VokietijÄ .

Tuo metu buvo atvažiavęs pasisvečiuoti pas močiutę, buvo atostogos, aplankė draugus. Pas tėvÄ 2015 metų rugsėjį jau gyveno, į Vilnių važiuodavo, kadangi tuo metu mokėsi mokykloje. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. S. nurodė, jog dėl anÅ«ko sužalojimo policijÄ kvietė ji. Ji paaiÅ¡kino, kad anÅ«kas bute su draugu triukÅ¡mavo. S. S. atsibudo, nuėjo į tualetÄ , priėjo prie jų, spyrė, iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Matė, kad sÅ«nus spyrė A.

L. į užpakalį ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto. A. L. buvo su draugu. Viskas įvyko greitai. SÅ«nus anÅ«kÄ su draugu iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario į koridorių. Liudytoja teigė, kad ji buvo užsimiegojusi, iÅ¡sigando ir iÅ¡kvietė policijÄ . Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad galimai davė tokius parodymus. Ä®vykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. T. S. teigė, kad A. L. 2016 metų vasario mėnesį jau gyveno Pabradėje. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. Č. parodė, jog jis kaltinamÄ jį matė tik vienÄ kartÄ .

Vakare su A. L. trumpam buvo užėję pas šį į namus. Tuo metu iÅ¡bėgo kaltinamasis ir nubėgo į tualetÄ . Jis ir A. L. dvejojo, ar reikia iÅ¡eiti iÅ¡ buto, ar pasilikti. Jie liko koridoriuje. Tuomet kaltinamasis išėjo iÅ¡ tualeto ir pagriebė A. L. už plaukų, pradėjo elgtis agresyviai ir liudytojas su nukentėjusiuoju iÅ¡bėgo į laukÄ . Kaltinamasis koridoriuje A. L. buvo sugriebęs už plaukų ir už jų patampė. Liudytojas negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių kaltinamasis tampė A.

L. už plaukų. N. Č. tikino, jog nei jis, nei A. L. nesielgė netinkamai. Kaltinamojo veiksmai greičiausiai sukėlė nukentėjusiajam skausmÄ , Å¡ie veiksmai buvo intensyvÅ«s. Ä®vykis vyko žiemÄ , galimai prieÅ¡ dvejus metus. Liudytojas negalėjo atsiminti, ar įvykio metu dar kas nors buvo išėjęs į koridorių, kuriame vyko įvykis. Kaltinamasis atrodė labai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to, tualete jis vėmė. Su kaltinamuoju nebendravo nei jis, nei A. L.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metus duotus liudytojo parodymus, jis nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V.

M. parodė, jog įvykio neatsimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis nurodė, jog Å¡ių parodymų neturi kuo papildyti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. L. teigė, jog tuo metu, kai prieÅ¡ jos sÅ«nų buvo naudojamas smurtas, jos namuose nebuvo. Jai tik buvo papasakota, kad S. S. A. L. pradėjo tampyti už plaukų.Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina T. S. ir močiute J. S., sÅ«nėnu A. L.. Jis 2016 m. vasario 14 d. buvo girtas, nes pas draugÄ Å¡ventė Valentino dienÄ .

Apie 20.00 val. grįžo namo ir nuėjo miegoti. Paskui pabudo nuo triukÅ¡mo, nes triukÅ¡mavo sÅ«nėnas ir motina. Jis pyko ant sÅ«nėno, kadangi Å¡is rÅ«syje sulaužė signalizacijÄ . Pabudęs atidarė duris ir nurodė nustoti rėkauti. SÅ«nėnas išėjo iÅ¡ namų. Po dvideÅ¡imties minučių sÅ«nėnas grįžo namo su draugu, jie pradėjo triukÅ¡mauti, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais. Jis tada atsistojo, norėjo jiems kažkÄ sakyti, bet jie jau buvo išėję iÅ¡ namų.

Smurto prieÅ¡ sÅ«nėnÄ ir jo draugÄ nenaudojo. Motina kviečia policijÄ labai dažnai, kai jis bÅ«na girtas, kad jį iÅ¡blaivintų. (t. 4, b. l. 130)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad atostogų metu atvyko pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir dėdės S. S. 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., įvyko konfliktas. TÄ dienÄ pas nukentėjusįjį buvo atėjęs draugas N. Č.. Kai jis ruošėsi eiti iÅ¡lydėti draugo, dėdė, išėjęs iÅ¡ tualeto, pribėgo prie jų, griebė jam už plaukų, patampė ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto.

Tuomet trenkė jo draugui į ausį, spyrė į užpakalį, iÅ¡vijo iÅ¡ buto. Jie abu iÅ¡sigando ir pabėgo į laukÄ . BÅ«nant lauke atvyko policija, kuriÄ iÅ¡kvietė močiutė. (t. 4, b. l. 57)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. papildomai parodė, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo dėdė S. S. išėjo iÅ¡ tualeto ir puolė prie jo sakydamas „eik lauk iÅ¡ buto“. Dėdė buvo labai girtas, tai matėsi iÅ¡ jo elgesio, judesių.

Tuo metu jis su draugu N. Č. buvo buto prieÅ¡kambaryje, kadangi ruošėsi draugÄ lydėti namo. Dėdė jį pagriebė už plaukų priekyje ir laikydamas už plaukų iÅ¡tempė pro duris. Jis net nespėjo apsiauti antro bato. Draugas jau tuo metu buvo išėjęs pro duris į laiptinę, nes jis iÅ¡sigando. IÅ¡stÅ«męs jį dėdė dar pliaukÅ¡telėjo jo draugui kažkur per galvÄ ir įspyrė koja į užpakalį. Kai dėdė jį tempė už plaukų, jis labai iÅ¡sigando, jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. (t. 4, b. l. 67)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T.

S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sÅ«numi S. S. ir anyta J. S.. AnÅ«kas A. L. gyvena Pabradėje. Konfliktas tarp anÅ«ko ir jos sÅ«naus tęsiasi iÅ¡ anksčiau dėl sulaužytos signalizacijos rÅ«syje. Ji 2016 m. vasario 14 d. fakto, kad sÅ«nus tampytų anÅ«kÄ už plaukų, nematė, girdėjo tik triukÅ¡mÄ . Paklausus anÅ«ko, kas nutiko, jis nurodė, kad S. S. jį patampė už plaukų, o jo draugui N. Č. įspyrė į užpakalį. PolicijÄ kvietė tam, kad sÅ«nų iÅ¡vestų į laukÄ , kad jis prasiblaivytų arba vežtų į blaivyklÄ . (t. 4, b. l. 55)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Č. parodė, kad 2016 m. vasario mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 20.00-20.30 val., užėjo į draugo A.

L. namus, esančius FabijoniÅ¡kėse, tikslaus adreso nežino. A. L. tenai, kiek žino, gyveno pas močiutę. Užėjo į A. L. namus, nes jo draugas norėjo persiauti Å¡lapius batus ir jį palydėti namo. Jiems bÅ«nant buto prieÅ¡kambaryje, A. L. dėdė nubėgo į voniÄ , o išėjęs užsipuolė A. L.. Dėdė buvo girtas, tai matėsi iÅ¡ jo elgesio ir sklindančio kvapo. Dėdė rėkė ant A. L., bet kÄ , nesuprato, pagriebęs ranka A. L. už plaukų, tampė jį į visas puses.

A. L. pavyko iÅ¡trÅ«kti ir jis iÅ¡bėgo pro duris į laiptinę. Jis tuo metu stovėjo prieÅ¡kambaryje, bet pamatė, kad dėdė agresyviai eina link jo. Tuomet jis iÅ¡bėgo į laiptinę. Jam iÅ¡bėgant dėdė įspyrė koja į užpakalį, bet nestipriai, fizinio skausmo nepatyrė. (t. 4, b. l. 73)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 22.10 val., gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), neblaivus sÅ«nus triukÅ¡mauja, varo iÅ¡ namų nepilnametį anÅ«kÄ .

Nuvykus buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad policijÄ kvietė T. S., kuri paaiÅ¡kino, kad jos girtas sÅ«nus S. S. pradėjo konfliktuoti, užsipuolė jos nepilnametį anÅ«kÄ A. L., tampė jį už plaukų, iÅ¡varė iÅ¡ namų. Taip pat S. S. koja įspyrė į užpakalį kartu atėjusiam nepilnamečiui anÅ«ko draugui N. Č.. Policijos pareigÅ«nams atvykus abu nepilnamečiai buvo lauke prie laiptinės durų. KÄ vaikinai sakė, kokia jų buvo bÅ«sena, nepamena, tačiau smurto žymių ant vaikinų nesimatė.

S. S. buvo neblaivus, nieko paaiÅ¡kinti negalėjo. T. S. nurodė, kad dėl sÅ«naus elgesio policija kviečiama ne pirmÄ kartÄ . (t. 4, b. l. 81)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2016 m. vasario 14 d. 22.01 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog pranešėjos neblaivus sÅ«nus S. S. konfliktuoja namuose, triukÅ¡mauja, iÅ¡gÄ sdino 15 metų amžiaus pranešėjos anÅ«kÄ . (t. 4, b. l. 41-42)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio V.

M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 22.10 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus sÅ«nus triukÅ¡mauja, varo iÅ¡ namų nepilnametį anÅ«kÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad policijÄ kvietė T. S.. Buvo nustatyta, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 21.30 val., T. S. neblaivus sÅ«nus S. S. pradėjo konfliktuoti, rėkauti, puolė T. S. anÅ«kÄ A. L., tampė jį už plaukų, iÅ¡varė iÅ¡ namų. Atvykus A. L. su draugu N. Č., kuriam S. S. iÅ¡ kojos sudavė į užpakalį, buvo lauke.

Smurtas artimoje aplinkoje bÅ«na dažnai. S. S. nieko dėl įvykio nepaaiÅ¡kino, nes buvo neblaivus. (t. 4, b. l. 38-39)IÅ¡ T. S. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2016 m. vasario 14 d. jos neblaivus sÅ«nus S. S. pradėjo su ja konfliktuoti, puolė jos anÅ«kÄ A. L., tampė jį už plaukų, iÅ¡varė iÅ¡ buto. Be to, S. S. puolė A. L. draugÄ N. Č., iÅ¡ kojos spyrė į užpakalį. Vaikai pabėgo iÅ¡ buto. (t. 4, b. l. 40)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo perklausytas 2016 m. vasario 14 d. garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro.

Perklausius garso įraÅ¡Ä girdisi pokalbis tarp moters ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Pokalbis vyksta rusų kalba. Skambinanti moteris nurodo, kad yra T. S. ir jai reikia, kad jos sÅ«nus S. S. pernakvotų policijoje arba jis bÅ«tų iÅ¡varytas iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini). S. S. keikia anÅ«kÄ , skandalija, Å¡aukia, anÅ«kas persigandęs, iÅ¡varytas iÅ¡ namų. AnÅ«kui 15 metų. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja liepia laukti policijos. (t. 4, b. l. 47-50)IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. vasario 15 d. 00.34 val.

S. S. buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. (t. 4, b. l. 135)Teismas, iÅ¡tyręs surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. S. 2016 m. vasario 14 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilių girtumo laipsnis), tampė savo sesers sÅ«nų (sÅ«nėnÄ ) A. L. už plaukų ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ .Pas kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teisme neigė, jog vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

L.. Teisiamojo posėdžio metu S. S. tik nurodė, kad jis A. L. pagrasino duoti diržo, tačiau nieko Å¡iam nepadarė, kadangi A. L. pasiÅ¡alino iÅ¡ buto. Vis tik tokius kaltinamojo S. S. teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, jog S. S. varė jį iÅ¡ namų, suėmė jį už plaukų, atidaręs buto duris, iÅ¡tempė jį iÅ¡ buto. Už plaukų buvo tempiamas apie pusę metro. Tuo metu jautė nemalonų jausmÄ , skausmÄ .

Nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu jis bute nebegyveno, gyveno pas savo tėvÄ . Ikiteisminio tyrimo metu A. L. nurodė, jog 2016 m. vasario 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val., S. S. griebė jį už plaukų, patampė ir iÅ¡varė iÅ¡ buto. Aptarti nukentėjusiojo A. L. parodymai patvirtina, jog S. S. prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ , dėl kurio jis patyrė fizinį skausmÄ . Nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais.

Liudytojas N. Č. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip kaltinamasis sugriebė A. L. už plaukų ir už jų patampė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas teigė, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų, kurie buvo intensyvÅ«s, greičiausiai juto skausmÄ . A. L. teiginius, jog S. S. jam buvo sugriebęs bei tampė už plaukų, iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojos T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Å i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji girdėjo triukÅ¡mÄ bute, o anÅ«kas jai paaiÅ¡kino, jog S. S. jį patampė už plaukų.

Å ios liudytojos parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad įvykio metu S. S. elgėsi agresyviai. Liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys taip pat iÅ¡ dalies patvirtina tai, jog S. S. tampė A. L. už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, jog, atvykus į įvykio vietÄ , T. S. nurodė, kad S. S. pradėjo konfliktÄ , užpuolė A. L., jį patampė už plaukų. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog S. S. panaudojo prieÅ¡ A.

L. fizinį smurtÄ , dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad artimaisiais giminaičiais yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Minėto straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK nuostatas nelaikytinas S. S. artimu giminaičiu ar Å¡eimos nariu. Dėl Å¡ios priežasties S. S. nusikalstami veiksmai prieÅ¡ A. L. negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Å iuo atveju S. S. nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis A. L. savo smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ . Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 dalies 1 dalį artima aplinka laikoma aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį.

Teismui nekyla abejonių, kad S. S. ir A. L. yra siejami svainystės ryÅ¡iais, kadangi A. L. yra kaltinamojo sesers sÅ«nus, su kuriuo kaltinamasis kurį laikÄ gyveno viename bute. Taigi teigtina, jog S. S. nusikalstamus veiksmus padarė artimoje aplinkoje, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas.

Dėl tokios veikos privaloma pradėti baudžiamÄ jį procesÄ bendra tvarka. Tokios bylos nėra priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai. Ä®rodymai ir jų vertinimas dėl grasinimų J. S. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. parodė, kad jis grįžo namo, o jo močiutė išėjo iÅ¡ savo kambario, pasižiÅ«rėjo į jį ir išėjo iÅ¡ buto. Kaltinamasis aiÅ¡kino, jog jis nuėjo į savo kambarį, iÅ¡gėrė alaus ir atsigulė miegoti. Po pusvalandžio atvažiavo policija ir jį iÅ¡vežė.

Vėliau tyrėja jam aiÅ¡kino, kad senelė iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, kažkokiam žmogui senelė pasakė, kad jis jai grasino. Su senele grįžęs namo nekalbėjo. Nežino, kodėl ji bėgo į laukÄ . Senelei nėra grasinęs. Su senele nesipyksta ir nesipyko. Jų santykiai yra normalÅ«s.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad prosenelė bijo S. S.. BÅ«na, kad dėdė kalba prosenelei visokias nesÄ mones, erzina. Apie grasinimus prosenelei nieko nežino. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T.

S. parodė, jog ji apie 2015 m. birželio 29 d. įvykusį J. S. išėjimÄ iÅ¡ namų nieko nežino. Gali bÅ«ti, kad J. S. prisigalvoja. Po S. S. mirties J. S. dažnai sėdėdavo ant laiptų, verkdavo. Kartais J. S. sakydavo, jog S. S. yra neblaivus, tačiau jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«davo blaivus. J. S. gali netinkamai suvokti aplinkybes. T. S. nurodė, jog nėra girdėjusi, jog jos sÅ«nus bÅ«tų grasinęs J. S.. S. S., kai bÅ«na blaivus, prie J. S. nelenda, kai bÅ«na iÅ¡gėręs, užeina pas jÄ .

Kai S. S. bÅ«na stipriai iÅ¡gėręs, bute durys bÅ«na rakinamos.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, jog S. S. jai matytas, apie įvykį, susijusį su garbaus amžiaus moterimi, ji nieko neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, ji nurodė, kad Å¡ių parodymų papildyti niekuo negali. Kiek pamena, moteris buvo labai iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi. Sunku buvo iÅ¡ jos iÅ¡gauti informacijÄ . Liudytojos vertinimu, moteris aplinkoje orientavosi. Smurto žymių ant moters nepastebėjo.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D.

L. parodė, jog ji apie įvykį, kai senelė išėjo iÅ¡ namų, nieko nežino. Apie šį įvykį nekalbėjo nei su mama, nei su senele. Kaltinamasis negražiai elgiasi su senele, jÄ gali iÅ¡keikti. Ji nėra mačiusi, kad kaltinamasis bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ senelę. Buvo įvykis, kai S. S. su kečupu iÅ¡tepliojo senelės rÅ«bus, lovÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2015 m. birželio 29 d., laiko nurodyti negali, anÅ«kas S. S. jÄ iÅ¡varė iÅ¡ namų.

Negali pasakyti, kÄ anÅ«kas konkrečiai sakė. Kadangi anÅ«kas buvo girtas, o kai bÅ«na girtas, bÅ«na agresyvus, ji išėjo iÅ¡ namų. Praeivis iÅ¡kvietė policijÄ . AnÅ«kas nėra jos mušęs. (t. 3, b. l. 13)Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad 2015 m. birželio 29 d. jokio konflikto su močiute nebuvo. Jis ryte buvo nuėjęs į parduotuvę, nusipirko alaus. Parėjęs namo iÅ¡gėrė alaus, buvo savo kambaryje. Vėliau pamatė, kad močiutė J. S. iÅ¡eina iÅ¡ buto. Ji pasižiÅ«rėjo į jį keistu žvilgsniu ir išėjo.

Nei močiutė jam kÄ sakė, nei jis jos ko klausė. Po maždaug pusvalandžio atvyko policija ir jį iÅ¡sivežė. Jis močiutei negrasino ir iÅ¡ namų jos nevijo. Negali pasakyti, kodėl močiutė išėjo iÅ¡ buto. Daugiau tuo metu bute nieko nebuvo. (t. 3, b. l. 29-30)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ji, J. S., S. S., jos dukra D. L., du anÅ«kai A. L. ir E. L.. Ji neprisimena 2015 m. birželio 29 d. įvykio, dėl ko buvo iÅ¡kviesta policija, ji nematė.

Kai sÅ«nus S. S. iÅ¡geria alkoholio, jo elgesys tampa agresyvus, jis gali elgtis neprognozuojamai. Visi namiÅ¡kiai jo bijo, rakinasi nuo jo. S. S. girtas kalba nesÄ mones, bÅ«na ir grasinančių pasisakymų apie susidorojimÄ . (t. 3, b. l. 16)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. N. parodė, kad 2015 m. birželio 29 d., apie 15.38 val., gavo praneÅ¡imÄ , jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje, pranešėja buvo sumuÅ¡ta ir pabėgo iÅ¡ namų. Atvykus į nurodytÄ vietÄ ant suoliuko rado sėdinčiÄ senyvo amžiaus moterį, prie kurios priėjus ji nurodė, kad tai ji prašė policijos pagalbos.

Močiutė policijos pareigÅ«nams jau buvo gerai žinoma, tai buvo J. S.. J. S. buvo susijaudinusi, verkė, drebėjo bei sunkiai kalbėjo dėl patirto streso. J. S. paaiÅ¡kino, kad apie 15.00 val. jos neblaivus anÅ«kas S. S. jai grasino fiziniu susidorojimu, grasino jÄ sumuÅ¡ti. AnÅ«ko grasinimus ji vertino kaip realius, nes jau ne kartÄ buvo sumuÅ¡ta savo anÅ«ko. Nuėjus į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena J. S., S. S. buvo savo kambaryje, matėsi, kad jis yra neblaivus, kambaryje mėtėsi alaus buteliai bei skardinės. Apie konfliktÄ S. S. nieko neaiÅ¡kino.

S. S. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . (t. 3, b. l. 18)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. I. parodė, kad nieko apie 2015 m. birželio 29 d. įvykį pasakyti negali, nes nepamena. Prašė vadovautis jo tarnybiniu praneÅ¡imu. (t. 4, b. l. 27)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. 15.34 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog prie pranešėjo N. A. priėjo senyvo amžiaus moteris, kuri teigia, jog prieÅ¡ dvi valandas jÄ primušė anÅ«kas ir iÅ¡varė iÅ¡ namų.

Moteris gyvena (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 8)Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės J. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 29 d., apie 15.38 val., buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas, pranešėja buvo sumušta ir pabėgo iš namų. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp J. S. ir kartu gyvenančio jos anūko S. S. įvyko konfliktas, dėl kurio J.

S. buvo priversta pabėgti iÅ¡ namų. PolicijÄ iÅ¡kvietė praeiviai, kuriems J. S. pasiskundė, kad bijo savo anÅ«ko, prieÅ¡ jÄ anÅ«kas panaudojo smurtÄ . Policijos pareigÅ«nams atvykus J. S. atrodė labai iÅ¡sigandusi, verkė, drebėjo, sunkiai Å¡nekėjo dėl patirto streso. S. S. buvo neblaivus, elgėsi įžūliai. J. S. buvo rasta kieme sėdinti ant suoliuko. Pati J. S. paaiÅ¡kino, kad anÅ«kas grasino fiziÅ¡kai susidoroti. Grasinimus J. S. suvokė kaip realius, nes anksčiau yra patyrusi fizinį smurtÄ iÅ¡ anÅ«ko.

Be to, anÅ«kas bandė iÅ¡laužti kambario, kuriame buvo užsidariusi J. S., duris. S. S. apie įvykį nieko neaiÅ¡kino. (t. 3, b. l. 1-2)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. A. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad buvo bendrauta su N. A., kuris nurodė, kad nelabai prisimena, jog 2015 m. birželio 29 d., apie 15.34 val., bÅ«tų skambinęs Bendruoju pagalbos telefonu ir kvietęs pagalbÄ . Lyg ir prisiminė, kad prie jo buvo priėjusi senyvo amžiaus moteris, apie 80 metų amžiaus, kuri paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus.

Neprisimena, ar moteris nurodė, dėl kokios priežasties jai reikia pagalbos. Lyg ir buvo kažkoks konfliktas su anÅ«ku, ar buvo naudojamas smurtas prieÅ¡ moterį, N. A. negalėjo atsakyti. Ar matėsi, kad moteris buvo sumuÅ¡ta, N. A. neatsimena. (t. 3, b. l. 9)IÅ¡ alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. 17.32 val. S. S. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. (t. 3, b. l. 20)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įraÅ¡Ä pavadinimu download_10.102.186.21_2015-09-15_05-43-05_25.03_37060830745, kurio trukmė 1 minutė ir 41 sekundė girdėti pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir vyro.

Vyras prisistato esantis N. A. ir nurodo, kad L. Giros g., prie namo Nr. 84, Vilniuje, yra močiutė, kuri priėjusi jam nurodė, kad jÄ anÅ«kas iÅ¡metė iÅ¡ namų, trenkė, mušė jÄ . Dabar anÅ«kas jos neįsileidžia į namus, užsidaręs sėdi. Vyras nurodo, kad močiutė yra apie 80 metų amžiaus, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Visas įvykis buvo prieÅ¡ dvi valandas. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas nurodo laukti policijos. (t. 4, b. l. 18-20)Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuoti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog į pranešėjÄ 2015 m. birželio 29 d., apie 15.34 val., kreipėsi garbaus amžiaus moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad prieÅ¡ dvi valandas jÄ primušė anÅ«kas ir iÅ¡varė iÅ¡ namų. Liudytojos J. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumÄ ji patvirtino teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad gavus anksčiau minėto turinio praneÅ¡imÄ ir nuvykus į įvykio vietÄ , buvo rasta J.

S., kuri buvo susijaudinusi, verkė, drebėjo bei sunkiai kalbėjo dėl streso. J. S. liudytojai paaiÅ¡kino, jog apie 15.00 val. S. S. jai grasino fiziniu susidorojimu, grasino jÄ sumuÅ¡ti. Grasinimus ji vertino kaip realius, kadangi S. S. anksčiau jÄ ne kartÄ yra sumušęs. Liudytojos vertinimu, moteris aplinkoje orientavosi. Smurto žymių ant moters nepastebėjo. Pati J. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad S. S. jÄ iÅ¡varė iÅ¡ namų, tačiau ji negalėjo nurodyti, kas konkrečiai jai buvo sakoma.

Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog S. S., kai iÅ¡geria, bÅ«na agresyvus, tačiau ji nenurodė, kaip Å¡iuo konkrečiu atveju pasireiÅ¡kė galima S. S. agresija, ar ji iÅ¡ tikrųjų buvo nukreipta į nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog S. S. iÅ¡ tikrųjų, bÅ«damas neblaivus elgiasi neadekvačiai, be to, jis netinkamai elgiasi ir su J. S. (tokį teiginį patvirtina A. L. ir D. L. parodymai). VisiÅ¡kai tikėtina, jog ir Å¡iuo atveju S. S. elgėsi netinkamai, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad S. S. galimai netinkamas elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstamas.

Aplinkybę, kad S. S. grasino sumuÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ , apklausiama nurodė tik J. N., Å¡i aplinkybė yra užfiksuota ir Å¡ios liudytojos raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime, tačiau čia bÅ«tina pažymėti, kad tokiÄ aplinkybę liudytoja sužinojo iÅ¡ J. S., kuri, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, jos nebepatvirtino, ji apskritai negalėjo nurodyti, kÄ S. S. jai sakė. Garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog pranešėjas nurodė, kad nukentėjusioji buvo iÅ¡varyta iÅ¡ namų, ji buvo muÅ¡ama.

Vis tik akivaizdu, kad pranešėjas tokiÄ informacijÄ sužinojo iÅ¡ J. S., tačiau pati nukentėjusioji tokių teiginių, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino. Be to, čia pastebėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. N. parodė, kad smurto žymių ant nukentėjusiosios nepastebėjo. IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog telefonu susisiekus su asmeniu, praneÅ¡usiu apie įvykį, Å¡is nurodė, kad įvykio nelabai atsimena, ar buvo naudojamas smurtas prieÅ¡ garbaus amžiaus moterį, nežino, jis neatsiminė, ar ant moters matėsi kokie nors sumuÅ¡imai.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo turinio matyti, kad pranešėjas BendrÄ jį pagalbos centrÄ informavo, jog anÅ«kas neįsileidžia nukentėjusiosios į namus, sėdi namuose užsidaręs. Toks teiginys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji po įvykio bandė grįžti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau į šį butÄ nebuvo įleista ir bÅ«tent tai buvo pirminio nusiskundimo priežastis. Teismas įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju negalima be jokių abejonių tvirtinti, kad S. S. 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino J.

S. su ja fiziÅ¡kai susidoroti, jÄ sumuÅ¡ti. Taip pat teismas konstatuoja, jog net jeigu ir bÅ«tų galima tvirtinti, kad minėti grasinimai buvo iÅ¡ tikrųjų iÅ¡sakyti, vis tiek nebÅ«tų pakankamo pagrindo tvirtinti, jog kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kas konkrečiai 2015 m. birželio 29 d., apie 15.00 val., įvyko tarp S. S. ir J. S., kokie iÅ¡ tikrųjų buvo Å¡ių asmenų veiksmai ir jų priežastys, ar S. S. grasino nukentėjusiajai, o jeigu taip, kaip konkrečiai buvo grasinama, ar kaltinamasis galėjo suprasti ir suprato, jog nukentėjusioji jo grasinimus suvokė kaip realius.

Aptartoms aplinkybės iÅ¡siaiÅ¡kinti buvo iÅ¡naudotos visos galimybės, todėl, nepavykus paÅ¡alinti egzistuojančių neaiÅ¡kumų, jie yra vertintini kaltinamojo naudai.Teismas konstatuoja, jog kaltinimas S. S. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino. Esant aptartoms aplinkybėms, S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį yra iÅ¡teisintinas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nusikaltimo, padaryto 2012 m. lapkričio 17 d., atveju pripažintina tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.S. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad 2012 m. lapkričio 17 d., 2014 m. gegužės 17 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. vasario 15 d. nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos Å¡ių nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pažymėtina, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių konstatuoti, kad S. S. 2013 m. lapkričio 21 d. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, teismas nenustatė.Skirdamas S. S. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, iÅ¡ kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų, o keturios nesunkių nusikaltimų kategorijoms.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis kaltinamajam dėl šio veiksmų padarytų 2012 m. lapkričio 17 d. atleido, pretenzijų neturėjo, jie susitaikė (t. 2, b. l. 113-114). S. S. nėra teistas, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), šiuo metu jis niekur nedirba (dalies nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo), jis yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, paranoidinė šizofrenija), taip pat gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas).

Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog S. S. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos griežčiausios atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės. S. S. skiriamų bausmių dydžiai nustatytini nevirÅ¡ijantys atitinkamų normų sankcijose numatytų Å¡ių bausmių vidurkių. Paskirtosios bausmės S. S. bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti S. S. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«ti laikai ir stacionarioje ekspertizės įstaigoje iÅ¡bÅ«tas laikas.Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei jų pobÅ«dį, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jos vykdymÄ S. S. atidedant. Teismas konstatuoja, kad S. S. bausmės vykdymas turi bÅ«ti atidėtas dvejiems metams, taip pat jam turi bÅ«ti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje S. S. paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintinos. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareiškė 104,40 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl 2012 m. lapkričio 17 d. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (t. 1, b. l.

45) matyti, jog S. S. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 25 d. pervedė 105 Lt. Taigi konstatuotina, jog S. S. civiliniam ieÅ¡kovui nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ atlygino, todėl pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 104,40 Lt žalos atlyginimo yra atmetamas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 420,72 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos gydant S. S. nustatytus sužalojimus. Vis tik teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, jog nukentėjusiajam sužalojimus, kurie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarė kaltinamasis, nėra pagrindo iÅ¡ S. S. priteisti civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos gydant Å¡iuos sužalojimus.

Taigi Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 420,72 Lt atlyginimo yra atmetamas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 43,11 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos gydant J. S.. Nustačius, jog nepasitvirtino kaltinimo dalis, dėl to, jog S. S. 2014 m. gegužės 17 d. J. S. vienÄ kartÄ sudavė į galvÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ , pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laidų, susijusių su J.

S. gydymu, taip pat yra atmetamas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbÄ teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, buvo bÅ«tinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų nesuderinamas su jo teise į gynybÄ . Čia pažymėtina tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo asmens valios, iÅ¡laidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 75 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ dvejiems metams;padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2013 m. lapkričio 21 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams;padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2014 m. gegužės 17 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimÄ septyniems mėnesiams;padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2015 m. rugsėjo 15 d.), ir paskirti jam laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoniems mėnesiams;padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, S. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnių bausmių dalis ir S. S. paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. lapkričio 17 d. 20.05 val. iki 2012 m. lapkričio 18 d. 13.00 val. (viena diena), nuo 2013 m. lapkričio 21 d. 22.03 val. iki 2013 m. lapkričio 22 d. 14.15 val. (vien diena), nuo 2014 m. gegužės 17 d. 14.20 val. iki 2014 m. gegužės 18 d. 12.30 val. (viena diena), nuo 2015 m. birželio 29 d. 15.38 val. iki 2015 m. liepos 1 d. 11.10 val. (dvi dienos), nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. 05.54 val. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. 15.28 val. (dvi dienos), nuo 2016 m. vasario 15 d. 22.19 val. iki 2016 m. vasario 15 d. 14.15 val. (viena diena) ir stacionarioje ekspertizės įstaigoje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. vasario 3 d.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje S. S. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį dėl 104,40 Lt (30,24 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 420,72 Lt (124,85 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 43,11 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                           Ugnius Trumpulis