Legislator Case Law & Legislation
aba2e2d8-05c7-4c7a-849a-855cb3b7e3af AI generated

aba2e2d8-05c7-4c7a-849a-855cb3b7e3af · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number aba2e2d8-05c7-4c7a-849a-855cb3b7e3af
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38998-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.2.19.4.2.; 1.2.29.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, nuteistajai J.

Legislator headnote

AI generated

aba2e2d8-05c7-4c7a-849a-855cb3b7e3af · Lietuvos apeliacinis teismas: pavedimÄ atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus bei juos atlikusi, 2015 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) PK patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), surašė tam pačiam prokurorui adresuotÄ 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigÄ , kuriame, siekdama nuslėpti Å¡iam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų pinigų pasisavinimo faktÄ , nurodė, kad 2016 m. kovo 5 d. pas V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38998-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.2.19.4.2.; 1.2.29.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, nuteistajai J.

T., nuteistosios gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo: J. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo pasisavinant G. R. priklausančius pinigus), 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo pasisavinant D.

D. priklausančius pinigus) pripažinta kalta ir nubausta: - pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda; - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir J. T. paskirta galutinė subendrinta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ J. T. konfiskuoti 1 046,62 Eur. IÅ¡ J. T. (duomenys neskelbtini) Vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 3 410 Eur ir D. D. naudai 133 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. J. T. laikinas nuÅ¡alinimas nuo (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos pareigų, pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. J. T. pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad: 1.1. bÅ«dama statutine valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vyresniÄ ja tyrėja, dirbdama minėtos policijos įstaigos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikdama ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), turėdama savo žinioje minėtam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingus 2860 eurų, kuriuos pagal 2016 m. kovo 5 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ pateikė V.

J. kaip priklausančius įtariamajam G. R., 861,60 eurų, kurie 2016 m. kovo 4 d. apžiūros protokolu buvo paimti iš G. R. rankinės, gulėjusios jo vairuotame automobilyje „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 735 eurus, kurie 2016 m. gegužės 9 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu paimti iš G. R., iš viso turėdama savo žinioje 4456,60 eurų, paimtų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priklausančių G. R., šių pinigų neperdavė saugoti į (duomenys neskelbtini) Materialinio skyriaus Aprūpinimo poskyrį, bet laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. liepos 5 d. juos pasisavino. 1.1.1.

J. T. pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo Nr. VII-1316 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ bÅ«dama asmeniÅ¡kai atsakinga už savo sprendimus; pagal Vilniaus aps. VPK virÅ¡ininko 2016 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. 10-V-1660 patvirtinto J. T. pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punktÄ bÅ«dama asmeniÅ¡kai atsakinga už savo ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimÄ bei planavimÄ , ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ , jų intensyvumÄ , neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimÄ , tyrimo planų sudarymÄ , ataskaitų pateikimÄ , kitų funkcijų, užduočių kokybiÅ¡kÄ atlikimÄ laiku; pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos „Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų paėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grÄ Å¾inimo ir naikinimo instrukcijos“ (toliau – Instrukcija) 6 dalies nuostatas bÅ«dama atsakinga už savo žinioje turimÄ paimtÄ , konfiskuotÄ turtÄ , turtÄ , į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, pagal tos pačios Instrukcijos 24 d. nuostatas privalėdama ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus ne vėliau kaip trečiÄ dienÄ po jo paėmimo (jei tas turtas nėra daiktinis įrodymas) arba ne vėliau kaip penktÄ dienÄ po jo paėmimo (kai paimtas turtas yra daiktinis įrodymas) perduoti policijos įstaigos finansų padaliniui, tačiau ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) reikÅ¡mingų pinigų be jokių objektyvių ir pateisinančių priežasčių per ilgÄ laikÄ nepriduodama saugojimui kompetentingam (duomenys neskelbtini) Materialinio skyriaus AprÅ«pinimo poskyriui, J.

T. tyčia ignoravo aukščiau nurodomus teisės aktų reikalavimus, pažeidė ir minėtos Instrukcijos 23 dalies 1 punktÄ , nustatantį, kad daiktiniai įrodymai – pinigai turi bÅ«ti saugomi policijos įstaigos finansų padalinio kasoje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje. 1.1.2. Pasisavindama jos žinioje buvusius svetimus pinigus, J. T. pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus: Pagarbos žmogui ir valstybei principÄ , įtvirtintÄ 1 punkte, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ Teisingumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ NesavanaudiÅ¡kumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį vadovautis visuomenės interesais, draudžiantį atliekant tarnybines pareigas siekti naudos sau, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ Padorumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį elgtis nepriekaiÅ¡tingai, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintÄ Pavyzdingumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį deramai atlikti savo pareigas, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos; - Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ aukščiau iÅ¡vardinti principai yra Valstybės tarnybos pagrindai.

Nesilaikydama aukščiau minėtų principų ir sÄ moningai juos pažeisdama, J. T. tuo pačiu pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautojÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos), įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;

– Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatas, įpareigojančias asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; – Konstitucijos 23 straipsnį, nustatantį, kad nuosavybė neliečiama, saugoma įstatymo, o paimama gali bÅ«ti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams;

– Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ policijos pareigÅ«nui vadovautis Konstitucija, Å¡iuo įstatymu ir kitais teisės aktais, 4 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ savo veiklÄ grįsti teisėtumo, profesinės etikos ir kt. principais. 1.1.3. Savo veiksmais J. T. ne tik pažeidė visų aukščiau nurodomų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, bet ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes bÅ«dama valstybės pareigÅ«nu, privalančiu užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , pagal kompetencijÄ Ä¯gyvendinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijÄ , atskleidimÄ , atlikti jų tyrimÄ , analizuoti ir atskleisti padarytų nusikalstamų veikų priežastis ir sÄ lygas bei imtis teisės aktuose nustatytų priemonių joms paÅ¡alinti (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nevykdė duotos priesaikos iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti policijos pareigÅ«no garbei ir orumui, pati veikė prieÅ¡ingais tarnybai ir savanaudiÅ¡kais interesais bei nusikalstamai, nes atliko veiksmus, atitinkančius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, savo veiksmais diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , taip pat sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, autoritetÄ , nes iÅ¡kraipydama valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus sukÅ«rė pagrindÄ abejoti policijos pareigÅ«nų patikimumu bei sÄ Å¾iningumu, o policijÄ laikyti įstaiga, nesugebančia atlikti savo paskirties, vykdyti jai pavestų funkcijų, užtikrinti asmenų ir jų nuosavybės saugumo, o pasisavindama jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ G.

R. priklausančius 4456,60 eurų, padarė Å¡iam asmeniui didelės turtinės žalos, nes apsunkino civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo klausimÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ moningai neteisėtais veiksmais užkirto galimybę bent dalį padarytos žalos atlyginti iÅ¡ G. R. paimtais pinigais. 1.2. Be to, ji, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) vyresniÄ ja tyrėja, turėdama savo žinioje ir atlikdama ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 6 d. gavusi Å¡iam ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro A.

M. pavedimÄ atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus bei juos atlikusi, 2015 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) PK patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), surašė tam pačiam prokurorui adresuotÄ 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigÄ , kuriame, siekdama nuslėpti Å¡iam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų pinigų pasisavinimo faktÄ , nurodė, kad 2016 m. kovo 5 d. pas V.

J. paimti 2860 eurų, kaip daiktai turintys reikÅ¡mės bylai, ir 2016 m. kovo 4 d. automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu rasti ir paimti 861,60 eurų atiduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį. Tokiu bÅ«du ji, žinodama, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) reikÅ¡mingi pinigai į minėtÄ poskyrį perduoti nebuvo, tačiau siekdama įtvirtinti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , suklaidinti ikiteisminiam tyrimui vadovavusį prokurorÄ bei bylÄ nagrinėsiantį teismÄ , į minėtÄ praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo eigÄ tyčia įrašė žinomai melagingus duomenis, šį dokumentÄ 2017 m. gruodžio 29 d., apie 8 val., įregistravo Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), pasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ . 1.2.1. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, J. T. žinomai savo pačios suklastotÄ dokumentÄ panaudojo: parengė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos perdavimo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorui A. M. lydraÅ¡tį, po to, atlikusi procedÅ«rinius registravimo veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ perdavė minėtam prokurorui, kuris, suklaidintas J.

T. pateiktos žinomai neteisingos informacijos, pastarosios suraÅ¡yto praneÅ¡imo apie ikiteisminio tyrimo eigÄ pagrindu surašė kaltinamÄ jį aktÄ , taip pat neteisingai nurodydamas, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) reikÅ¡mingi pinigai yra saugomi (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyryje. 1.3. Be to, J. T., bÅ«dama statutine valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vyresniÄ ja tyrėja, dirbdama minėtos policijos įstaigos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 26 d. atlikdama ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), turėdama savo žinioje minėtam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingus 133 eurus, kurie 2018 m. spalio 26 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo paimti iÅ¡ D.

D., Å¡ių pinigų jų savininkui negrÄ Å¾ino, neperdavė saugoti į (duomenys neskelbtini) Materialinio skyriaus AprÅ«pinimo poskyrį, bet laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. juos pasisavino. 1.3.1. J. T. pagal Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo Nr. VII-1316 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ bÅ«dama asmeniÅ¡kai atsakinga už savo sprendimus; pagal Vilniaus aps. VPK virÅ¡ininko 2016 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. 10-V-1660 patvirtinto J.

T. pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punktÄ bÅ«dama asmeniÅ¡kai atsakinga už savo ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimÄ bei planavimÄ , ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimÄ , jų intensyvumÄ , neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimÄ , tyrimo planų sudarymÄ , ataskaitų pateikimÄ , kitų funkcijų, užduočių kokybiÅ¡kÄ atlikimÄ laiku; pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229 patvirtintos „Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų paėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grÄ Å¾inimo ir naikinimo instrukcijos“ 6 dalies nuostatas bÅ«dama atsakinga už savo žinioje turimÄ paimtÄ , konfiskuotÄ turtÄ , turtÄ , į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos; pagal tos pačios Instrukcijos 24 d. nuostatas privalėdama ikiteisminio tyrimo metu paimtus pinigus ne vėliau kaip trečiÄ dienÄ po jų paėmimo (jei tas turtas nėra daiktinis įrodymas) arba ne vėliau kaip penktÄ dienÄ po jų paėmimo (kai paimtas turtas yra daiktinis įrodymas) perduoti policijos įstaigos finansų padaliniui, tačiau ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) reikÅ¡mingų pinigų be jokių objektyvių ir pateisinančių priežasčių per nustatytÄ laikÄ nepriduodama saugoti kompetentingam (duomenys neskelbtini) Materialinio skyriaus AprÅ«pinimo poskyriui, J.

T. tyčia ignoravo aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, pažeidė ir paminėtos Instrukcijos 23 dalies 1 punktÄ , nustatantį, kad daiktiniai įrodymai – pinigai turi bÅ«ti saugomi policijos įstaigos finansų padalinio kasoje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje. 1.3.2. Pasisavindama jos žinioje buvusius svetimus pinigus, J. T. pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus: Pagarbos žmogui ir valstybei principÄ , įtvirtintÄ 1 punkte, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ Teisingumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ NesavanaudiÅ¡kumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį vadovautis visuomenės interesais, draudžiantį atliekant tarnybines pareigas siekti naudos sau, 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ Padorumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį elgtis nepriekaiÅ¡tingai, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintÄ Pavyzdingumo principÄ , valstybės tarnautojÄ Ä¯pareigojantį deramai atlikti savo pareigas, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos;

– Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ aukščiau iÅ¡vardinti principai yra Valstybės tarnybos pagrindai. Nesilaikydama aukščiau minėtų principų ir sÄ moningai juos pažeisdama, J. T. tuo pačiu pažeidė: – Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautojÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;

– Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatas, įpareigojančias asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; – Konstitucijos 23 straipsnį, nustatantį, kad nuosavybė neliečiama, saugoma įstatymo o paimama gali bÅ«ti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams;

– Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ policijos pareigÅ«nui vadovautis Konstitucija, Å¡iuo įstatymu ir kitais teisės aktais, 4 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ savo veiklÄ grįsti teisėtumo, profesinės etikos ir kt. principais. 1.3.3. Savo veiksmais J. T. ne tik pažeidė visų aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, bet ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes bÅ«dama valstybės pareigÅ«nu, privalančiu užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , pagal kompetencijÄ Ä¯gyvendinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijÄ , atskleidimÄ , atlikti jų tyrimÄ , analizuoti ir atskleisti padarytų nusikalstamų veikų priežastis ir sÄ lygas bei imtis teisės aktuose nustatytų priemonių joms paÅ¡alinti (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai, 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nevykdė duotos priesaikos iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti policijos pareigÅ«no garbei ir orumui, pati veikė prieÅ¡ingais tarnybai ir savanaudiÅ¡kais interesais bei nusikalstamai, nes atliko veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį, savo veiksmais diskreditavo policijos pareigÅ«no vardÄ , taip pat sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, autoritetÄ , nes iÅ¡kraipydama valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sukÅ«rė pagrindÄ abejoti policijos pareigÅ«nų patikimumu bei sÄ Å¾iningumu, o policijÄ laikyti įstaiga, nesugebančia atlikti savo paskirties, vykdyti jai pavestų funkcijų, užtikrinti asmenų ir jų nuosavybės saugumo, o pasisavindama jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ D.

D. priklausančius 133 eurus, padarė Å¡iam asmeniui 133 eurų turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Nuteistosios J. T. gynėjo advokato M. Monkevičiaus apeliaciniame skunde praÅ¡oma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – J. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1.

Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. T. atliko ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paimti ir saugomi byloje įtariamajam G. R. priklausantys 4 456,60 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad J. T., pažeisdama Policijos generalinio komisaro atitinkamo įsakymo nuostatas, nustatytu laiku paimtų pinigų neperdavė saugojimui į (duomenys neskelbtini) Materialinio skyriaus AprÅ«pinimo poskyrį. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad J.

T. G. R. priklausančius pinigus pasisavino ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. 2.2. Gynėjas nurodo, jog liudytojų V. K., M. K. bei nuteistosios J. T. parodymais nustatyta, kad J. T. turėjo atskirÄ kabinetÄ , kuriame buvo laikoma ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, įskaitant ir iÅ¡ G. R. paimtus 4 456,60 Eur. Å ių asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad pačiai J. T. nebÅ«nant darbo vietoje, į jos kabinetÄ galėdavo patekti ne tik jos tiesioginiai virÅ¡ininkai (V.

K. ir M. K.), bet ir kiti pareigÅ«nai, pasinaudodami atsarginiu J. T. kabineto raktu, esančiu pas komisariato budėtojÄ . Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad rakto iÅ¡davimas kitiems asmenims yra griežtai kontroliuojamas, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡iuos liudytojų parodymus, nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjama, kas iÅ¡ J. T. kolegų ir kada, paimdami atsarginį raktÄ , buvo patekę į nuteistosios kabinetÄ inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Nuteistoji J. T. parodė, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga (bylos segtuvai, iÅ¡ kurių viename buvo laikomi 4 456,60 Eur) dėl didelės apimties buvo laikoma kabinete, o ne rakinamame seife. Todėl prieiti prie Å¡ios ikiteisminio tyrimo bylos be kliūčių galėjo bet kuris asmuo, patekęs į jos (J. T.) darbo kabinetÄ . Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia objektyviai konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys iÅ¡ G. R. paimti 4 456,60 Eur, galėjo dingti kitomis aplinkybėmis, nes priėjimÄ prie jų turėjo ir kiti asmenys.

Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad pinigus pasisavinti galėjo tik J. T.. 2.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog J. T. pasisavino D. D. priklausančius 133 Eur, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama materialinės naudos. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad, laikinai sulaikius D. D., iÅ¡ jo paimti daiktai (iÅ¡skyrus 133 Eur) buvo rasti kitÄ dienÄ po J. T. nuÅ¡alinimo nuo pareigų jos gyvenamojoje vietoje.

Å iuos daiktus surado į J. T. namus atvykusios liudytojos V. K. ir E. L.. Pastaroji parodė, kad pirmÄ kartÄ , kuomet jos J. T. darbo kabinete ieÅ¡kojo iÅ¡ D. D. paimtų daiktų, J. T. nedalyvavo ir informuota apie tai nebuvo. Byloje nustatyta, kad D. D. priklausantys daiktai pas J. T. atsidÅ«rė atsitiktinai (per klaidÄ ), kartu su jos asmeniniais daiktais, kuriuos ji surinko iÅ¡ savo darbo kabineto, kai jai buvo praneÅ¡ta apie nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų. Gynėjas pažymi, kad J. T. geranoriÅ¡kai sutiko parodyti visus daiktus į jos butÄ atvykusioms V. K. ir E. L..

Apelianto nuomone, jeigu J. T. būtų pasisavinusi minėtus 133 Eur, ji nelaikytų savo bute likusių D. D. daiktų bei daiktų paėmimo laikinam saugojimui protokolo ir juo labiau geranoriškai nerodytų šių daiktų atvykusioms pareigūnėms. Remdamasis nurodytu, gynėjas teigia, jog ir šiuo atveju J. T. kaltė dėl kvalifikuoto piktnaudžiavimo pasisavinant D. D. priklausančius 133 Eur, grindžiama iš esmės prielaidomis, nėra pašalintos ir abejonės dėl pinigų dingimo aplinkybių. 2.4.

Be to, nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde aptardamas BPK 20 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principÄ bei remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose, kuriose formuojama praktika, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis bei draudimas esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013), taip pat Europos Žmogaus Teisių 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimu byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 146) ir 2001 m. kovo 20 d. sprendimu byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 33501/96), nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys įrodymai kategoriÅ¡kai nepatvirtina, jog dingusius G.

R. priklausančius 4 456,60 Eur bei D. D. priklausančius 133 Eur pasisavino būtent J. T., o yra dingę kitomis, byloje nenustatytomis aplinkybėmis. 2.5. Gynėjo nuomone, nesant įrodymų, kad J. T. pasisavino G. R. ir D. D. priklausančius pinigus, ji negali būti pripažinta kalta ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (BK 228 straipsnio 2 dalis). Dėl nusikalstamos veikos pagal 300 straipsnio 1 dalį 2.6.

Nesutikdamas su J. T. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, gynėjas atkreipia dėmesį į teismų praktikoje vyraujančiÄ nuostatÄ , jog siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012). 2.7.

Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. T. surašė prokurorui adresuotÄ 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigÄ , nurodydama, jog pinigai perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį, turėdama tikslÄ nuslėpti pinigų pasisavinimo faktÄ . Byloje nustatyta, kad J. T., nors Å¡io dokumento suraÅ¡ymo metu ir nebuvo pridavusi saugoti paimtų pinigų į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį, tai ketino padaryti iÅ¡kart po Naujųjų metų Å¡venčių (2018 m. pradžioje).

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo dokumentu J. T. siekė nuslėpti tariamÄ pinigų pasisavinimÄ . Apeliantas nurodo, jog J. T., turėdama ilgametę patirtį atliekant ikiteisminius tyrimus, neabejotinai suvokė, kad paimtų pas įtariamÄ jį G. R. pinigų (4 456,60 Eur) klausimas bet kokiu atveju bus iÅ¡spręstas, priėmus nuosprendį (pinigai gali bÅ«ti konfiskuoti ar grÄ Å¾inti G. R.), ir kad tokiu dokumentu (praneÅ¡imu prokurorui apie ikiteisminio tyrimo eigÄ ) pinigų dingimo fakto iÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos nepaslėpsi.

Akivaizdu, jog J. T. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, ne siekdama paslėpti pinigų pasisavinimo faktÄ , o ketindama nurodytus veiksmus (pinigų pridavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį) atlikti artimiausiu metu po Å¡ių duomenų įraÅ¡ymo. Apeliantas mano, kad, nors J. T. veiksmai formaliai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau, įvertinus visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius bei aukščiau pateiktÄ teisinę argumentacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad toks dokumento suklastojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl J.

T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. 2.8. Visų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 – 5 dalių nuostatas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo J. T. veiksmuose inkriminuojamų nusikaltimų sudėtis, nesant visų bÅ«tinų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

3. Teismo posėdyje nuteistoji J. T. ir jos gynėjas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl J. T. pripažinimo kalta – pasisavinus jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumento klastojimÄ ir jo panaudojimÄ â€“ pagrįstumÄ , nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, kad jis nevisapusiÅ¡kas ir neobjektyvus, nepaÅ¡alintos visos abejonės dėl pinigų dingimo aplinkybių, t. y. pažeistos BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodinėjimÄ baudžiamajame procese taisyklės, kas nulėmė neteisingų faktinių aplinkybių nustatymÄ , o tuo pačiu ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo normų taikymÄ . Nurodoma, kad byloje nuteistosios atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas, kuris naikintinas, o J. T. iÅ¡ jai įkaltintų veikų iÅ¡teisintina.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų analizę, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kinama, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. T. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių J. T. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Å¡ias aplinkybes ir motyvuotas iÅ¡vadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitÄ . Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Nėra pagrindo teigti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais.

Jame apraÅ¡ytos padarytos veikos, iÅ¡dėstyti bylos įrodymai, aptartas padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų kontekste. Apeliaciniame skunde, praÅ¡ant padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikiant nuteistosios parodymams, kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje. Pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų pagrįstumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik gynybine pozicija, grįsta versijų neatitinkančių įrodymų vertinimo kritika.

Dėl pinigų pasisavinimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi 6. Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. T., bÅ«dama statutinė valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vyresniÄ ja tyrėja, atlikdama ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdama savo žinioje minėtam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingus 4 456,60 Eur, priklausančius ir paimtus atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus iÅ¡ G. R., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. liepos 5 d. juos pasisavino.

Norėdama nuslėpti pinigų pasisavinimo faktÄ , 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡ime apie ikiteisminio tyrimo eigÄ Ä¯rašė žinomai melagingus duomenis dėl 4 456,60 Eur perdavimo saugoti į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį, šį dokumentÄ Ä¯registravo Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS), pasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir šį suklastotÄ dokumentÄ panaudojo. Taip pat, kad nuo 2018 m. spalio 26 d. atlikdama ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), turėdama savo žinioje ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingus 133 Eur, kurie 2018 m. spalio 26 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo paimti iÅ¡ D.

D., Å¡ių pinigų savininkui negrÄ Å¾ino, jų neperdavė saugoti į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį ir tokiu bÅ«du, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. juos pasisavino.

7. Apeliaciniu skundu neginčijamos pačios nuteistosios, liudytojų parodymais, kita rašytine medžiaga byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad J. T. atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose procesinių veiksmų atlikimo metu atitinkamai iš G. R. buvo paimti 4 456,60 Eur, o iš D. D. 133 Eur, ir kad tiriamuoju laikotarpiu šie pinigai buvo nuteistosios J. T. žinioje. Taip pat pripažįstama, jog, nesilaikant Policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytos tvarkos ir terminų, J.

T. iÅ¡ G. R. paimtų 4 456,60 Eur neperdavė saugojimui į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį, o iÅ¡ D. D. paimtų 133 Eur negrÄ Å¾ino pastarajam jo paleidimo iÅ¡ sulaikymo metu, o taip pat, perduodant bylÄ kitam pareigÅ«nui, neperdavė saugojimui. Tačiau teigiama, kad už Å¡ių kaltinime nurodytų piniginių lėšų pasisavinimÄ , piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, J. T. buvo pripažinta kalta nepagrįstai. Nurodoma, kad byloje esantys įrodymai kategoriÅ¡kai nepatvirtina fakto, jog nurodytus pinigus pasisavino bÅ«tent nuteistoji.

Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui (BK 183 straipsnis). Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtÄ turtÄ , kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir nevirÅ¡ijant jam suteiktų įgaliojimų.

Pasisavinimas yra laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ (turtinę teisę) ir turint realiÄ galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolimesni kaltininko veiksmai su juo Å¡ios veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės. Atsakomybė kyla asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Ä®galiojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali bÅ«ti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-132-788/2015, Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.). Tikslas ar motyvas nėra bÅ«tinas turto pasisavinimo sudėties požymis.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (BK 228 straipsnis). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo bÅ«tini. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas, tačiau gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalÄ (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Taigi, veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. PiktnaudžiavimÄ kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobÅ«džio naudos sau, savo giminėms, Å¡eimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryÅ¡iais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobÅ«džio naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-335-699/2017, 2K-104-696/2018).

9. Nuteistoji J. T., neigdama pinigų pasisavinimo faktÄ , dėl procesinių veiksmų atlikimo metu iÅ¡ G. R. ir D. D. paimtų pinigų paaiÅ¡kino: 9.1. G. R. atveju – parodė, kad pinigus laikė prie bylos savo kabinete. AiÅ¡kino, jog iÅ¡spręsti klausimo dėl pinigų pridavimo saugojimui inkriminuojamu laikotarpiu nerado laiko dėl buvusio didelio užimtumo darbe. Bebaigiant ikiteisminį tyrimÄ byloje, surašė dokumentÄ dėl pinigų perdavimo saugojimui, tačiau realiai jų neperdavė. 2017 m. gruodžio 29 d. perduodama ikiteisminio tyrimo bylÄ prokurorui, daiktinius įrodymus – pinigus, iÅ¡ bylos iÅ¡segė, jų neperdavė.

Juos paliko segtuve ant savo darbo stalo, ketindama kitÄ dienÄ iÅ¡vežti saugojimui, kvitÄ Ä¯dedant į kontrolės bylÄ . Tačiau to padaryti fiziÅ¡kai nespėjo, o po Å¡venčių 3–4 savaites atostogavo. Grįžusi po atostogų, susikoncentravo į kitus atliekamus tyrimus ir apie nepriduotus pinigus pamirÅ¡o iki tol, kol po kelių mėnesių (įsiteisėjus G. R. nuosprendžiui), atėjusi V. K. pasakė, kad dėl pinigų skambino iÅ¡ kasos. Pažadėjo kuo greičiau juos surasti ir priduoti.

Nepagalvojo, kad pinigų kabinete nėra, kadangi jokie daiktai ir pinigai iÅ¡ kabineto niekuomet nebuvo dingę. ApieÅ¡kojus kabinetÄ , pravertus visas jame buvusias bylas, pinigai nebuvo rasti. Vėliau, iÅ¡ Å¡ios bylos kiti daiktiniai įrodymai – pažymėjimai, buvo rasti įsegti į kitÄ bylÄ , tačiau įmautės su pinigais taip ir nerado. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jo metu pinigai taip pat nebuvo atrasti. Å ių pinigų pati nepasisavino. 9.2. D. D. atveju – parodė, kad pastarasis buvo sulaikytas jos budėjimo metu.

Vykdant procesinius veiksmus, ji pasiėmė vokus su asmens daiktais. Jų turinį sutikrino su pareigÅ«no suraÅ¡ytu protokolu. Tarp paimtų saugoti daiktų buvo paimti ir pinigai. Visus saugojimui iÅ¡ D. D. paimtus daiktus laikė savo kabinete, seife. Å ių daiktų D. D., jo paleidimo iÅ¡ sulaikymo metu negrÄ Å¾ino, dėl jų nurodė kreiptis vėliau. NuÅ¡alinimo nuo pareigų iÅ¡vakarėse gavo nurodymÄ ikiteisminio tyrimo bylÄ perduoti kitai tyrėjai. Todėl pagalvojo, kad tokiu atveju bylos tyrimÄ perėmusi tyrėja iÅ¡spręs ir paimtų daiktų klausimÄ .

Perdavusi bylÄ , daiktinius įrodymus iÅ¡ Å¡ios bylos paliko savo kabinete, nes juos atneÅ¡ti nebuvo praÅ¡oma. Ryte paskelbus apie jos nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, jos kabinete V. K. ir E. L. atliekant tiriamų bylų apžiÅ«rÄ , atėjusi tyrėja D. Å . prašė D. D. bylos daiktinių įrodymų. Jai buvo pasakyta, kad daiktiniai įrodymai bus perduoti po patikrinimo. Visi daiktiniai įrodymai tuo metu buvo seife. Dėl nuÅ¡alinimo patyrė didelį Å¡okÄ , buvo pasimetusi, nelabai suprato kas vyksta.

Patikrinimo metu daiktų net nežiÅ«rėjo, dėjosi savo asmeninius daiktus. Dalį jų iÅ¡sivežė namo. Po to paaiÅ¡kėjo, kad tarp jos asmeninių daiktų pateko protokolas iÅ¡ D. D. bylos dėl laikinai paimtų saugoti daiktų bei vienas vokas su paimtais daiktais. Å ie daiktai buvo rasti, V. K. ir E. L. atvykus pas jÄ Ä¯ namus, tarp jos asmeninių daiktų, kai J. T. geranoriÅ¡kai sutiko, kad jie bÅ«tų apžiÅ«rėti. Kaip jie pateko tarp jos asmeninių daiktų, paaiÅ¡kinti negalėjo, galėjo įsidėti atsitiktinai, per klaidÄ dėl patirto Å¡oko, praneÅ¡us jai apie nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų.

Vokas su pinigais rastas nebuvo. Tikslo pasisavinti D. D. priklausančius pinigus neturėjo ir jų nesisavino.

10. Nuteistosios J. T. pozicijÄ , kad ji jos žinioje buvusių pinigų nepasisavino, pirmosios instancijos teismas tikrino, nuteistosios nurodytas aplinkybes gretindamas su kitais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis ir rėmėsi tiek, kiek jas patvirtino ar paneigė iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gauti faktiniai duomenys, jų analizės metu padarydamas atitinkamas iÅ¡vadas su kuriomis nesutikti pagrindo nėra.

11. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamo asmens parodymus, jo prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo nuteistosios versijÄ ir jÄ motyvuotai atmetė. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡analizuoti ir įvertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjo pateikiamas subjektyvus, nuteistajai palankus aplinkybių dėstymas nėra naujas, nes skundžiamame nuosprendyje buvo aptartas ir argumentuotai įvertintas teismo konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste bei išvadų dėl J. T. kaltės nekeičia. Priešingai apeliaciniame skunde pateiktai pozicijai, visų aplinkybių vertinimas byloje esančių įrodymų visumos kontekste patvirtina, kad būtent J. T. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pasisavino jos žinioje buvusias kaltinime nurodytas pinigų sumas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nekartodama tik papildo, atsižvelgus į apeliaciniame skunde dėstomų argumentų pobūdį.

12. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad J. T. žinioje buvę pinigai iÅ¡ G. R. ikiteisminio tyrimo bylos galėjo dingti kitomis aplinkybėmis nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kadangi bet kuris asmuo, patekęs į nuteistosios darbo kabinetÄ , turėjo galimybę prieiti prie jų, o byloje nebuvo nustatinėjama, kas ir kada iÅ¡ nuteistosios kolegų, pasinaudoję atsarginiu raktu, inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu buvo patekę į jos kabinetÄ . Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta.

13. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nuteistosios J. T. aiÅ¡kinimu, 2017 m. gruodžio mėnesį, kai ikiteisminio tyrimo byla G. R. atžvilgiu buvo atiduodama prokurorui kaltinamojo akto suraÅ¡ymui, pinigai dar buvo prie bylos, ji juos perskaičiavo savo kabinete, o 2017 m. gruodžio 29 d., atiduodama bylÄ prokurorui, Å¡iuos iÅ¡segė ir paliko segtuve ant savo stalo ketindama priduoti saugojimui, kvitÄ Ä¯dedant į kontrolės bylÄ .

Abejonių, kad kaltinime nurodyta pinigų suma (4 456,60 Eur), kuri procesinių veiksmų atlikimo metu paimta tiriant G. R. padarytas veikas, iki pat 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos dar buvo pas nuteistÄ jÄ , nekyla. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti, kas per visÄ inkriminuojamÄ , t. y. daugiau nei dviejų metų laikotarpį, pateko į nuteistosios kabinetÄ jai nesant, netikslingi kaip pertekliniai, atsižvelgiant į Å¡iÄ nuteistosios pozicijÄ ir liudytojų V.

K. ir M. K. parodymus. Jais nustatyta, kad J. T. turėjo atskirÄ kabinetÄ , jame dirbo viena, jos nesant, kiti kolegos, esant tarnybiniam bÅ«tinumui į šį kabinetÄ užeiti galėjo, tik pasinaudojus atsarginiu raktu, esančiu budėtojų dalyje, apie tai informavus tiek jÄ , tiek virÅ¡ininkÄ . O be pačios J. T. žinios į jos darbo kabinetÄ oficialiai galėjo patekti tik V. K. ir M. K.. Taigi, tiek nuteistosios, tiek liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad bet kas ir be J. T. žinios į jos darbo kabinetÄ patekti negalėjo, atsarginis raktas nuo kabineto buvo saugomas budinčioje dalyje ir jo iÅ¡davimas buvo kontroliuojamas.

Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji nė vienos iÅ¡ jos apklausų metu nenurodė atvejo, kad kas nors kada bÅ«tų patekęs į jos darbo kabinetÄ be jos žinios ar iÅ¡ jo bÅ«tų dingę kokie nors daiktai. Tokių aplinkybių byloje nenurodė ir liudytojais apklausti V. K., M. K..

14. Bylos duomenimis, paskutinis asmuo, matęs, skaičiavęs ir savo žinioje turėjęs pinigus iÅ¡ G. R. bylos buvo bÅ«tent J. T.. Å ioje byloje nustatytos aplinkybės, įvertinus tiek pačios nuteistosios, tiek liudytojų parodymus, patvirtina, kad po ikiteisminio tyrimo bylos perdavimo prokurorui kaltinamajam aktui suraÅ¡yti, J. T. buvo vienintelė, kuriai buvo žinoma aplinkybė, kad pinigai vis dar nebuvo priduoti saugojimui, kaip kad nurodyta jos suraÅ¡ytame 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡ime apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigÄ .

Taip pat byloje nustatyta, kad pinigų iÅ¡ G. R. ikiteisminio tyrimo bylos po jos pridavimo prokurorui pasigesta tik po to, kai pradėtas vykdyti įsiteisėjęs G. R. atžvilgiu priimtas nuosprendis ir V. E. pradėjo ieÅ¡koti pinigų. Tuo tarpu pagal J. T. proceso metu dėstomÄ pozicijÄ , pinigus perduoti saugojimui ji buvo pasiruoÅ¡usi tÄ pačiÄ dienÄ , kai byla buvo atiduota prokurorui kaltinamajam aktui suraÅ¡yti, t. y. 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau to padaryti fiziÅ¡kai nespėjo dėl sutrumpinto darbo laiko, o vėliau dėl Å¡ventinio laikotarpio, po jo prasidėjusių atostogų bei koncentravimosi į kitas bylas tai padaryti pamirÅ¡o.

Tačiau toks nuteistosios paaiÅ¡kinimas, atsižvelgus ne tik į didelę nuteistosios darbinę patirtį, atliekant ikiteisminius tyrimus, vykdant jai priskirtas funkcijas, bet ir remiantis byloje nustatytu faktu, jog Å¡iai bylai buvo skiriamas pakankamas ikiteisminį tyrimÄ kontroliavusių prokurorų dėmesys, be to buvo nuolat keliamas pinigų perdavimo saugoti klausimas, yra nelogiÅ¡kas ir negyvenimiÅ¡kas. J. T., bÅ«dama asmeniÅ¡kai atsakinga už savo sprendimus, tinkamÄ ikiteisminio tyrimo medžiagos parengimÄ bei pateikimÄ , pagal nustatytÄ tvarkÄ turėdama pareigÄ pinigus priduoti saugoti, to nepadarė ir per visÄ G.

R. bylos ikiteisminio tyrimo laikotarpį, kai apie tai ne vienÄ kartÄ buvo prisiminusi pati arba tai buvo jai primenama. Byloje nebuvo nustatyta jokių kitų asmenų, kurie galėjo bÅ«ti susiję su minėtos pinigų sumos pasisavinimu, ar kokios nors kitos aplinkybės, kuriomis pinigai galėjo dingti. Pačios nuteistosios, liudytojų V. K., E. L. ir M. K. parodymais nustatyta, kad, atliekant patikrinimÄ J. T. kabinete tiek su ja pačia, tiek atskirai, t. y. kruopščiai peržiÅ«rint visas kabinete buvusias bylas, segtuvus, tikrinant seifÄ , darbo stalÄ , pinigai taip ir nebuvo atrasti.

Kaip jau minėta, nuteistoji savo darbo kabinete dirbo viena, iÅ¡einant jį rakindavo, o patekimas į jį, jai nesant, buvo kontroliuojamas. Nors dalis daiktinių įrodymų iÅ¡ G. R. bylos buvo rasti įsegti į kitÄ bylÄ , įmautė su pinigais tokiu bÅ«du nebuvo rasta, taip pat per visÄ Å¡ios bylos tyrimo laikotarpį nepaaiÅ¡kėjo kitoje byloje per klaidÄ pridėtų daiktinių įrodymų – pinigų faktas. Situacija, kai kažkoks kitas asmuo, nedisponuojantis informacija apie nuteistosios darbo kabinete laikomus pinigus (pagal Instrukcijos nuostatas ikiteisminio tyrimo byloje paimti pinigai joje numatytais trumpais terminais turi bÅ«ti perduoti saugojimui atitinkamam finansų padaliniui), bÅ«tų galėjęs juos paimti, yra nelogiÅ¡ka ir neįtikinama.

Nuteistoji J. T. nenurodė tokiÄ informacijÄ kam nors suteikusi, jos pačios paaiÅ¡kinimai apie jos žinioje buvusių pinigų buvimo vietÄ nenuoseklÅ«s – ji aiÅ¡kino, juos palikusi segtuve ant jos darbo stalo, kitu atveju – padėjusi į seifÄ , dar kitu atveju – kad jie yra kažkur kabinete. Duomenų, kad kas kitas ne tik žinojo (numatė), kas ir kur padėta, bet ir kur bei ko ieÅ¡koti, buvo darbo kabinete nepastebėtas, nesant paties darbuotojo, negauta, kaip ir jokių duomenų apie iÅ¡ kitų kabinetų dingusius kokius nors daiktus aptariamu laikotarpiu.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji siekė inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ dėl G. R. piniginių lėšų, tik ikiteisminiam tyrimui jos atžvilgiu einant į pabaigÄ .

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visumos kontekste paneigia apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , jog kas kitas, atėjęs į nuteistosios darbo kabinetÄ galėjo pasisavinti pinigus iÅ¡ G. R. bylos, ar kad jie galėjo pradingti kitomis aplinkybėmis 16. Baudžiamojoje byloje nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepakanka įrodymų, jog J. T. pasisavino D. D. priklausančius 133 Eur. Nuteistosios kaltę patvirtina teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

17. Bylos duomenimis, 2018 m. spalio 26 d. sulaikius D. D., kaip įtariamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo užfiksuotas daiktų, tarp kurių buvo ir 133 Eur, paėmimas iÅ¡ jo (t. 6, b. l. 103, 111). Liudytojų L. Ž. (atlikusio D. D. asmens apžiÅ«rÄ ir suraÅ¡iusio daiktų laikinai saugoti paėmimo protokolÄ ) ir R. G. (patikrinusio perduotus daiktus su protokolo turiniu ir Å¡iuos daiktus perdavusio prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos) parodymais atitinkamai nustatyta, kad perimant ir perduodant iÅ¡ D.

D. asmens apžiÅ«ros metu paimtus daiktus, dokumentus, tarp kurių buvo ir 133 Eur, jokių neatitikimų (trÅ«kumų) nebuvo nustatyta (t. 6, b. l. 129–130, 132–133; t. 7, b. l. 136–137, 152). (duomenys neskelbtini) VPK KP nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pateiktais dokumentais patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) PK su D. D. ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga buvo perduoti ir keturi vokai (t. 6, b. l. 112–115). 2018 m. spalio 26 d. tyrimÄ D. D. byloje buvo pavesta vesti J. T. (t. 6, b. l. 101), o nuo 2018 m. lapkričio 15 d. tyrimÄ perėmė vyresnioji tyrėja D.

Å . (t. 6, b. l. 97). Liudytoja apklaustos D. Å . parodymais nustatyta, kad, perėmus D. D. bylÄ , jokie dokumentai, patvirtinantys daiktų paėmimÄ , taip pat patys daiktai prie bylos nebuvo pateikti. Kad buvo paimti daiktai, ji sužinojo po to, kai pats D. D. kreipėsi dėl jų grÄ Å¾inimo. Operatyvaus valdymo skyriuje suradusi daiktų, dokumentų paėmimo laikinam saugojimui protokolo kopijÄ , kreipėsi į vyriausiÄ jÄ tyrėjÄ V. K., po ko per kelis kartus jai buvo pateikti visi iÅ¡ D. D. paimti daiktai, iÅ¡skyrus grynuosius pinigus.

Liudytoja atkreipė dėmesį, kad, paleidžiant asmenį iÅ¡ sulaikymo, jam turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti ikiteisminiam tyrimui nereikÅ¡mingi asmeniniai daiktai, dokumentai, tačiau Å¡iuo atveju tai nebuvo padaryta (t. 6, b. l. 135–137; t. 7, b. l. 153–154). Nukentėjusiojo D. D. parodymais nustatyta, kad, paleidžiant jį iÅ¡ areÅ¡tinės po sulaikymo, tyrėja J. T. dėl paimtų jo daiktų nurodė, kad jų dar neperžiÅ«rėjo ir kad dėl jų grÄ Å¾inimo praneÅ¡ pati. Nesulaukęs iÅ¡ tyrėjos jokių žinių, jis kelis kartus dėl savo daiktų kreipėsi į J.

T., tačiau ji vis atsakydavo, kad dar jų neapžiÅ«rėjo, teisinosi užimtumu ir teigė, kad praneÅ¡ pati. Dar po kurio laiko taip ir negavęs jokių žinių iÅ¡ J. T., atvykęs į komisariatÄ buvo nukreiptas pas kitÄ bylos tyrėjÄ , kuri nustebo sužinojusi apie byloje turėjusius bÅ«ti jo asmeninius daiktus. Pradėjus aiÅ¡kintis situacijÄ , buvo atrastas dokumentas, patvirtinantis daiktų iÅ¡ jo paėmimÄ , o 2019 m. sausio 9 d. atlikus procesinius veiksmus, jam buvo grÄ Å¾inti visi iÅ¡ jo paimti daiktai iÅ¡skyrus grynuosius pinigus, t. y. 133 Eur (t. 6, b. l. 139–140).

Liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad buvo priimtas sprendimas D. D. bylos tyrimÄ iÅ¡ J. T. perduoti tyrėjai D. Å .. Pravertus J. T. atneÅ¡tÄ popierinį D. D. bylos medžiagos variantÄ , matė, kad pirminiai ikiteisminiai veiksmai buvo atlikti, daiktų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo ir pati J. T. apie daiktus nieko nesakė. Klausimų dėl daiktų pati nekėlė, nes jokių duomenų apie tai, kad pagal ikiteisminį tyrimÄ buvo kas paimta, nerado. J. T. nuÅ¡alinimo nuo pareigų metu paaiÅ¡kėjus, kad su byla nebuvo perduoti D.

D. daiktai, patikrinus J. T. darbo kabinetÄ , jame rado tik dalį iÅ¡ D. D. paimtų daiktų, tačiau pinigų tarp jų nebuvo. Žodiniu virÅ¡ininko nurodymu, vyko pas J. T. į namus, kur pasiteiravus dėl D. D. likusių daiktų ir pinigų, Å¡i parodė, kad jie turėtų bÅ«ti jos darbo kabinete. PasiÅ«lius apžiÅ«rėti parsivežtus asmeninius daiktus iÅ¡ komisariato, kadangi buvo vykdoma bylų perėmimo procedÅ«ra, kurios metu peržiÅ«rint bylas J. T. paraleliai tvarkėsi ir savo asmeninius daiktus, tarp jų buvo atrastas daiktų paėmimo protokolo originalas, taip pat vokas su kitais D.

D. daiktais, tačiau pinigų nebuvo. Su J. T. dar kartÄ apžiÅ«rėjus jos darbo kabinetÄ , pinigai nebuvo surasti. Liudytoja pastebėjo, kad D. D. byla Å¡iuo atveju niekur nekeliavo. Per laikotarpį, kurį byla buvo J. T. žinioje, jokio pagrindo jÄ kur nors siųsti nebuvo. Prokuroras su ja galėjo susipažinti IBPS pavidale. IÅ¡ J. T. buvo aiÅ¡ku, kad bylos baigtis buvo aptarta baudžiamuoju įsakymu. Pati J. T. niekada nesikreipė, kad kažko iÅ¡ daiktų D. D. byloje bÅ«tų trukę (t. 6, b. l. 122–127; t. 7, b. l. 121–122).

Apklausta liudytoja E. L., iÅ¡ esmės parodė tokias pačias daiktinių įrodymų iÅ¡ D. D. bylos paieÅ¡kos ir suradimo aplinkybes, kaip ir liudytoja V. K.. Liudytojos parodymais, patikrinus popierinį bylos variantÄ , jokio dokumento apie paimtus daiktus nerado ir jokių daiktų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo. Susipažinus su D. D. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo nuoraÅ¡o turiniu buvo nustatyta, kad tarp paimtų daiktų turėjo bÅ«ti ir 133 Eur. VirÅ¡ininko žodiniu nurodymu, kartu su V.

K. patikrinus daiktus buvusius J. T. kabinete, vienÄ vokÄ su daiktais rado ant pastarosios darbo stalo tarp dėžių, kuriose buvo asmeniniai J. T. daiktai, kitÄ , vienoje iÅ¡ dėžių buvusių po stalu. Kitos dalies daiktų, tarp kurių turėjo bÅ«ti ir 133 Eur, kabinete nerado. Nuvyko pas J. T. į namus, kad Å¡i pasiraÅ¡ytų bylų perdavimo aktÄ , taip pat siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Å¡i su savo daiktais neiÅ¡sivežė ikiteisminio tyrimo dokumentų ir daiktų, pasiÅ«lė Å¡iai peržiÅ«rėti daiktus.

Tam neprieÅ¡taraujant, tarp J. T. asmeninių daiktų buvo rastas daiktų paėmimo saugoti protokolo originalas, pakėlus ant grindų gulėjusį maiÅ¡elį, rado vokÄ , dalinai pakiÅ¡tÄ po foteliu, su D. D. daiktais, tačiau pinigų jame nebuvo. Kaip jos namuose atsirado Å¡ie daiktai, J. T. nieko konkretaus parodyti negalėjo, teigė, kad per klaidÄ , kraunantis asmeninius daiktus, tvirtino, kad pinigai turėjo bÅ«ti darbo kabinete. Su pastarÄ ja atvykus į komisariatÄ , siekiant dar kartÄ apžiÅ«rėti darbo kabinetÄ , J.

T. vizualiai apžiÅ«rėjo kabinetÄ , tačiau pinigai nebuvo surasti. Matėsi, kad Å¡i daugiau apžiÅ«rinėjo savo likusius asmeninius daiktus negu, kad ieÅ¡kojo pinigų. Liudytojos pastebėjimu, nuÅ¡alinus J. T. nuo pareigų, pastarajai bebaigiant krautis asmeninius daiktus, jie buvo apžiÅ«rėti vizualiai, tačiau tuo metu niekas neužkliuvo (t. 6, b. l. 117–20; t. 7, b. l. 135–136).

18. Taigi, iÅ¡tirtais įrodymais, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , byloje nustatyta, kad D. D. sulaikymo metu iÅ¡ pastarojo be kitų daiktų buvo paimti ir grynieji pinigai – 133 Eur. Savo žinioje, Å¡iuos daiktus, tarp jų ir pinigus, turėjo D. D. bylos tyrimÄ atliekanti J. T.. Nuteistosios parodymais, vokų su D. D. daiktais turinį ji tikrino su pareigÅ«no suraÅ¡ytu protokolu, matė pinigus, ir Å¡iuos visus daiktus laikiusi pas save darbo kabineto seife. D. D. paleidimo iÅ¡ sulaikymo metu ir bylos tyrimo eigoje, ikiteisminiam tyrimui nereikÅ¡mingų daiktų J.

T. D. D. negrÄ Å¾ino. Perduodant bylÄ kitai tyrėjai, prie bylos buvusių daiktų neperdavė, apie esančius daiktus ir negrÄ Å¾intus daiktus neinformavo, į bylÄ daiktų paėmimÄ laikinam saugojimui patvirtinančio dokumento nepateikė. Vykdant daiktų paieÅ¡kÄ , dalis jų – vokas su jame buvusiu automobilio raktu su pakabuku, registracijos liudijimas, mobilaus ryÅ¡io telefonas, taip pat vokas su dujų balionėliu atitinkamai rasti nuteistosios darbo vietoje, kabinete vienoje iÅ¡ ant stalo sustatytų dėžių su asmeniniais nuteistosios daiktais ir po stalu ant grindų buvusių dėžių.

Dokumento – daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo originalas, taip pat vokas su D. D. Swedbank generatoriaus kortele, asmens tapatybės kortele, laikrodžiu, 1 JAV doleriu, geltono metalo žiedu su akute, geltono metalo grandinėle ir suvenyriniais pinigais įvairiomis kupiÅ«romis buvo rasti nuteistosios namuose, apžiÅ«rint parsivežtus iÅ¡ darbo kabineto Å¡ios asmeninius daiktus. Pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolÄ , voke, į kurį buvo sudėti minėti daiktai, turėjo bÅ«ti įdėti pinigai – 133 Eur, tačiau jie rasti nebuvo.

Taigi, pinigai turėjo bÅ«ti tame voke su daiktais, kuris buvo rastas bÅ«tent J. T. namuose. Nuteistoji tvirtino patikrinusi daiktus pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolÄ , nenurodė, kad kažko iÅ¡ D. D. paimtų daiktų bÅ«tų trukę. Byloje nustatyta, kad, kol ikiteisminio tyrimo byla buvo jos žinioje, D. D. ne kartÄ buvo raginama daiktus grÄ Å¾inti, tačiau to nepadarė. Perduodant ikiteisminio tyrimo bylÄ , IÅ¡ D. D. paimtų daiktų kartu su daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo originalu kitai tyrėjai D.

Å . neperdavė, pinigų pasigesta jos nuÅ¡alinimo nuo darbo dienÄ , kai tyrėja D. Å . iÅ¡ D. D. sužinojusi, kad yra paimti ir negrÄ Å¾inti jo daiktai, kreipėsi į J. T.. Tuo metu, pasak nuteistosios, jos kabinete buvo atliekamas bylų perėmimas, o ji pati dėjosi asmeninius daiktus, dėl sumaiÅ¡ties vokÄ su dalimi D. D. daiktų pasiėmė su asmeniniais daiktais. Nuteistoji nenurodė, kad iÅ¡ D. D. paimtus daiktus bÅ«tų sudėjusi kitokia tvarka, nei jai buvo perduoti, ar kad pinigus bÅ«tų išėmusi ir laikiusi atskirai, dėl pastarųjų dingimo niekada nesikreipė.

Nuteistoji negalėjo paaiškinti, kur yra iš D. D. paimti pinigai.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi aukščiau iÅ¡dėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, kartu su jau aptartu G. R. pinigų J. T. darbo kabinete atveju, sudaro tarpusavyje nuosekliÄ grandinę, nustatant faktinių aplinkybių visumÄ . Aptartų įrodymų visetas leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. T. kaltės, padarius jai inkriminuotas veikas. Ir nors apeliaciniame skunde ginčijamas byloje surinktų duomenų pakankamumas, jų teisingumas, byloje esančių faktinių duomenų visuma pagrindžia nuteistosios kaltę ir paneigia teiginius, kad J.

T. D. D. pinigų nesisavino. Nusikalstamos veikos įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl J. T. veiksmų, tyčios. Gynybos teiginiai laikytini subjektyviais, selektyviai atsietais nuo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jokių duomenų apie tai, jog kas kitas galėjo būti prisidėjęs prie D. D. pinigų pasisavinimo, nėra. Kaip jau buvo minėta, vertinant G. R. pinigų pasisavinimo atvejį, nustatyta, kad J.

T. savo darbo kabinete dirbo viena, jai nesant, patekimas į jos darbo kabinetÄ , buvo kontroliuojamas, t. y. bet kam ir bet kada patekti galimybės nebuvo. Be to, akivaizdu, kad, norint paimti pinigus iÅ¡ bylos, ne tik reikia numatyti, kad J. T. darbo kabinetas bus tuščias, bet žinoti, kad bylos medžiagoje yra laikomi pinigai ir kur konkrečiai jie yra padėti. Savo ruožtu, byloje kokių kitų duomenų apie minėtu laikotarpiu dingusius kokius nors daiktus iÅ¡ kitų darbo kabinetų, iÅ¡skyrus aptariamus atvejus, taip pat nebuvo gauta.

Nėra pagrindo išvadai ir dėl to, kad pinigai galėjo dingti kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Per laikotarpį, kurį ikiteisminio tyrimo byla buvo J. T. žinioje, ji niekur nebuvo siunčiama, tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistoji. Iki bylos perdavimo kitam tyrėjui dėl kitų iš D. D. paimtų daiktų trūkumo niekas nesikreipė. Todėl versija, kad pinigai galėjo dingti kitomis byloje nenustatytomis aplinkybėmis, ne tik paneigta bylos medžiaga, bet pagal gynybos teikiamas prielaidas yra nelogiška.

Argumentas, jog nuteistoji pati geranoriÅ¡kai sutiko, kad bÅ«tų apžiÅ«rėti jos asmeniniai daiktai ir tuo atveju, jei bÅ«tų pasisavinusi 133 Eur, nebÅ«tų laikiusi savo bute likusių D. D. daiktų bei daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo originalo, negali bÅ«ti vertinamas, kaip nuteistosios J. T. kaltę paneigiantis įrodymas. Nuteistosios veiksmai – užsitęsęs ikiteisminiam tyrimui nereikÅ¡mingų daiktų grÄ Å¾inimas D. D., nesant tam objektyvių priežasčių, net po nevienkartinio asmens paklausimo, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos perdavimas, nuslėpus informacijÄ apie byloje esančius paimtus saugoti daiktus, nepridėjus atitinkamÄ procesinį veiksmÄ patvirtinančio dokumento ir nepateikus daiktų, nors nei jų kiekis, nei dydis ar pobÅ«dis neįgalina bÅ«tinybės juos saugoti atskirai nuo ikiteisminio tyrimo bylos, nepraneÅ¡imas apie trÅ«kstamus daiktus (pinigus), nesugebėjimas paaiÅ¡kinti, kur buvo padėti iÅ¡ bylos saugoti pinigai, dalies daiktų atsiradimas nuteistosios namuose, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo nustatytos tinkamai.

Todėl visų šių bylos įrodymais nustatytų duomenų visuma pagrįsta pripažintina ir pirmosios instancijos išvada, kad J. T., siekdama asmeninės turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

20. Be aptartų aplinkybių, nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog baudžiamojoje byloje svarų teismo vidinį įsitikinimÄ dėl nuteistosios J. T. kaltės, pasisavinant jai inkriminuojamas pinigų sumas, formuojantį veiksnį sudaro duomenys apie nuteistosios finansinę padėtį, skolas ir intensyvų lankymÄ si loÅ¡imų įstaigose bylos tyrimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 104–106, 112, 119, 123, 135–145; t. 4, b. l. 65, 68–81, 88–102, 106, 124–126, 140–142, 171–173, 176–199; t. 5, b. l. 1–3, 29–102, 106–143, 153–179, 184–186, 191–195).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie duomenys, o taip pat nuteistosios veiksmai, kai ji tuo metu, kai, pagal jos aiÅ¡kinimÄ , dingsta jos žinioje esančios pinigų sumos, dėl to jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, kol nepablogėjo jos pačios procesinė padėtis, nors ir nėra įrodymų Å¡altinis, tačiau stiprina teismo vidinį įsitikinimÄ dėl kaltinime nuteistajai inkriminuojamų aplinkybių įrodytumo. Kaip minėta, pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimos pinigų vagystės ar dingimo ne dėl jos kaltės apie tai, jog iÅ¡ darbo kabineto dingę pinigai, J.

T. pateikė tik tada, kai ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu jau buvo bebaigiamas, t. y. kai byla buvo ruošiama kaltinamajam aktui surašyti. Protingas situacijos vertinimas leidžia spręsti, kad asmuo, nesutikdamas su reiškiamais įtarimais, siektų visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis išsiaiškinti atitinkamas aplinkybes. O nagrinėjamoje byloje, siekiant aiškintis pinigų dingimo aplinkybes, iniciatyva sekė ne iš pačios nuteistosios J. T., o buvo nulemta surinktų įrodymų visumos ir kaltintojo pozicijos.

21. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįsti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl nuteistosios J. T. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (siekdama asmenines naudos bei piktnaudžiaudama tarnybinė padėtimi pasisavino svetimus jos žinioje buvusius 4 456,60 Eur, padarydama didelę neturtinę ir turtinę žalÄ ), BK 228 straipsnio 2 dalyje (siekdama asmeninės naudos piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pasisavino 133 Eur, padarydama didelę neturtinę žalÄ ).

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ioje dalyje reikėtų keisti priimtÄ procesinį sprendimÄ , neturi. Dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo 22. Nuteistosios J. T. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija J. T. nuteisimÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad tikrovės neatitinkančius duomenis į 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigÄ , pastaroji įrašė ne siekdama paslėpti pinigų iÅ¡ G.

R. bylos pasisavinimo faktÄ , o ketindama artimiausiu metu nurodytus veiksmus, t. y. pinigus priduoti saugojimui, atlikti po Å¡ių duomenų įraÅ¡ymo ir kad tokių veiksmų atlikimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiais gynybos argumentais nesutinka.

23. BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Kadangi Å¡ie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame BK straipsnyje nurodytų veikų. Dokumentu gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui.

Pavyzdžiui, BK 300 straipsnio prasme dokumentu gali bÅ«ti pripažintas elektroninis mokėjimo nurodymas, nes jis nustato teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018). Taigi, dokumentu BK 300 straipsnio prasme laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas.

Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ). Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Dokumentai klastojami, įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ , padirbant paraÅ¡Ä ar antspaudÄ , paÅ¡alinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotraukÄ ir pan. Vienas iÅ¡ dokumentų suklastojimo bÅ«dų yra tyčinis įraÅ¡ymas į tikrÄ dokumentÄ melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

24. Å ioje byloje nustatyta, kad J. T., bÅ«dama (duomenys neskelbtini) vyresnioji tyrėja, atlikdama ikiteisminį tyrimÄ G. R. atžvilgiu ir savo žinioje turėdama 4 456,60 Eur, Å¡ių pinigų saugojimui į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį niekada nepridavė. Žinodama, kad pinigai nepriduoti, prokuroro pavedimu atlikusi BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyje, surašė 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo eigÄ , kuriame nurodė, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ ji perdavė saugojimui (t. 1, b. l. 19–33).

Šį dokumentÄ Ä¯registravo IBPS, pasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir pateikė prokurorui (t. 1, b. l. 31–33 (2psl.)), kuris suklaidintas pateiktos žinomai neteisingos informacijos pagrindu surašė kaltinamÄ jį aktÄ , neteisingai nurodydamas, kad ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingi pinigai yra saugomi (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyryje. Taigi J. T. suraÅ¡ytame 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imo turinyje buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie 4 456,60 Eur pridavimÄ , taip tyčia suklaidinant, kad pinigai saugomi juridinio asmens atitinkame padalinyje, o ne pas jÄ , kaip fizinį asmenį, tokiu bÅ«du klaidingai ir melagingai nurodant asmenį, atsakingÄ už tų pinigų saugojimÄ ir iÅ¡ kurio tie pinigai turėtų bÅ«ti reikalaujami.

Toks dokumento – 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imo apie ikiteisminio tyrimo eigÄ suklastojimas ir panaudojimas kartu su J. T. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas minėtame dokumente ir minėto suklastoto dokumento panaudojimas sukėlė reikÅ¡mingus padarinius – vykdant 2018 m. gegužės 21 d. teismo patvarkymÄ dėl G. R. atžvilgiu priimto 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio vykdymo, 2018 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu nukentėjusiajai pinigai buvo iÅ¡mokėti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) VPK depozitinės sÄ skaitos, dėl ko juridinis asmuo patyrė materialinę 3 410 Eur žalÄ , dėl nuteistosios veiksmų nesant galimybės bent dalį padarytos žalos atlyginti iÅ¡ G. R. paimtais pinigais.

Gynėjo nurodyti argumentai, vertinant nuteistosios veiksmų pavojingumÄ â€“ kad ji artimiausiu metu po dokumento suraÅ¡ymo ketino pinigus priduoti į finansų padalinį, jos baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ neÅ¡alina, mažesnio pavojingumo neapsprendžia, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog nuteistoji Å¡ių savo ketinimų taip ir neįvykdė.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes J. T. baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis – taip pat pritaikytas tinkamai. Visgi teisėjų kolegija, atlikusi Å¡ioje byloje iÅ¡tirtų įrodymų analizę, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo laikÄ . Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroras A. M. nuteistajai J. T. pavedė atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus; po Å¡io pavedimo atlikusi atitinkamus veiksmus, nuteistoji surašė suklastotÄ dokumentÄ , taigi Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ji padarė 2017 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d.

26. Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytais faktiniais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ J. T. įvykdė Å¡iomis aplinkybėmis: 26.1. Ji, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) vyresniÄ ja tyrėja, turėdama savo žinioje ir atlikdama ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 6 d. gavusi Å¡iam ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro A. M. pavedimÄ atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus bei juos atlikusi, 2017 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) PK patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), surašė tam pačiam prokurorui adresuotÄ 2017 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) eigÄ , kuriame, siekdama nuslėpti Å¡iam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų pinigų pasisavinimo faktÄ , nurodė, kad 2016 m. kovo 5 d. pas V.

J. paimti 2860 eurų, kaip daiktai turintys reikÅ¡mės bylai, ir 2016 m. kovo 4 d. automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu rasti ir paimti 861,60 eurų atiduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyrį. Tokiu bÅ«du ji, žinodama, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) reikÅ¡mingi pinigai į minėtÄ poskyrį perduoti nebuvo, tačiau siekdama įtvirtinti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , suklaidinti ikiteisminiam tyrimui vadovavusį prokurorÄ bei bylÄ nagrinėsiantį teismÄ , į minėtÄ praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo eigÄ tyčia įrašė žinomai melagingus duomenis, šį dokumentÄ 2017 m. gruodžio 29 d., apie 8 val., įregistravo Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), pasirašė elektroniniu paraÅ¡u ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ . 26.2.Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, J. T. žinomai savo pačios suklastotÄ dokumentÄ panaudojo: parengė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos perdavimo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorui A. M. lydraÅ¡tį, po to, atlikusi procedÅ«rinius registravimo veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ perdavė minėtam prokurorui, kuris, suklaidintas J.

T. pateiktos žinomai neteisingos informacijos, pastarosios suraÅ¡yto praneÅ¡imo apie ikiteisminio tyrimo eigÄ pagrindu surašė kaltinamÄ jį aktÄ , taip pat neteisingai nurodydamas, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) reikÅ¡mingi pinigai yra saugomi (duomenys neskelbtini) Materialinio aprÅ«pinimo poskyryje.

27. Remiantis išdėstytu, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį keisti nuteistosios J. T. gynėjo advokato M. Monkevičiaus apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad nuteistoji J. T. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė 2017 m. gruodžio mėnesį, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 29 d. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistosios J. T. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Aloyzas Kruopys Justas Namavičius