2024-10-23 Nr. AB-15250-3-63-3-00889-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. (K. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-10-23 Nr. AB-15250-3-63-3-00889-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2707.LNGK.0096 (toliau – ir Raštas) ir priimti sprendimą, kuriuo Migracijos departamentas būtų įpareigotas skubiai išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 19 d. prašymą pakeisti galiojantį, tačiau netinkamą naudoti, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Leidimas nuolat gyventi).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-676-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00889-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. (K. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 2707.LNGK.0096 (toliau – ir Raštas) ir priimti sprendimą, kuriuo Migracijos departamentas būtų įpareigotas skubiai išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 19 d. prašymą pakeisti galiojantį, tačiau netinkamą naudoti, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Leidimas nuolat gyventi).
II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo K. G. skundą ir grąžino jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
Teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 5 dalį, jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi ar naujai įforminti leidimą laikinai gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pakeisti Leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas skundžiamu Raštu informavo pareiškėją apie jo prašymo nagrinėjimo sustabdymą. Teismas vertino, jog skundžiamas Raštas nėra atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą, taip pat jis negali būti traktuojamas kaip vilkinimas atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi atsakovas nurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo sustabdyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas nėra savarankiškas administracinis aktas, nustatantis pareiškėjui teises ir pareigas, o tai yra informacinio pobūdžio aktas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą skubos tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 19 d. prašymą yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakė priimti nagrinėti teisme.
Teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, grąžino jam už skundą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
III. Pareiškėjas K. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl viešojo administravimo subjekto administracinių procedūrų atlikimo, užsieniečio teisių ir pareigų apimties bei teisės apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus ir (arba) priimtus sprendimus. Teismas tokiais savo veiksmais nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę ginti savo galbūt pažeistas teises teisme.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 33 straipsnio 5 dalis nenumato absoliučios institucijos teisės sustabdyti administracinę procedūrą. Pareiškėjas Migracijos departamento prašė pakeisti galiojantį, tačiau netinkamą naudoti Leidimą nuolat gyventi, o pagal paminėtą teisės normą institucijai nėra nustatyta pareiga ir (ar) prievolė atlikti papildomą užsieniečio patikrą ir (ar) gauti papildomą informaciją. Skundžiamame Rašte nenurodyta institucija ar ieškoma informacija apie užsienietį, todėl akivaizdu, kad Migracijos departamentas ieško informacijos, kuri nėra reglamentuota Įstatyme, be to, tokios informacijos gavimas negali būti pagrindu stabdyti administracinę procedūrą.
Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas aiškiai nurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo sustabdyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra ir kad skundžiamas Raštas nėra individualus administracinis aktas. Pareiškėjo nuomone, teismo daroma nuoroda į Įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, savaime nereiškia Migracijos departamento veiksmų teisėtumo ir nepatvirtina administracinės procedūros stabdymo teisėtumo. Institucija šį pagrindą turi pagrįsti kitomis Įstatymo nuostatomis, t. y. privaloma aiškiai ir motyvuotai nurodyti, kodėl sustabdyta prašymo nagrinėjimo procedūra, ieškomos informacijos turinį, instituciją, kuri laiku nepateikė atitinkamos informacijos.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu Raštu buvo suvaržyta jo teisė gauti naują ir tinkamą naudoti Leidimo nuolat gyventi dokumentą. Pareiškėjas už šio dokumento išdavimą skubos tvarka sumokėjo 90 Eur, tačiau dokumento negavo ir patyrė dėl to nuostolius.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundžiamas Raštas yra individualus administracinis aktas, kuris pakeitė pareiškėjo teisinę padėtį, t. y. liko neįgyvendinta pareiškėjo teisė skubos tvarka gauti jo prašomą dokumentą. Teismas, be kita ko, netinkamai taikė ir aiškino teisinį reguliavimą dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų apskundimo.
Pareiškėjo tvirtinimu, teismas skundžiamoje nutartyje abstrakčiai ir formaliai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dalyje dėl administracinių aktų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę skųsti, jo nuomone, Migracijos departamento neteisėtus veiksmus ir priimtus sprendimus teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir laikydamasis priešingos pozicijos, tvirtina, kad skundžiamas Raštas yra individualus administracinis aktas, kuris sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, pareiškėjui negavus jo prašyto išduoti skubos tvarka dokumento – Leidimo nuolat gyventi. Pareiškėjo teigimu, teismas, be kita ko, netinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų , tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.), kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024 ir kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pakeisti galiojantį, tačiau netinkamą naudoti, Leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. liepos 19 d. prašymą, 2024 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 2407.LNGK.0096 informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimas sustabdytas, vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui priimti dėl Leidimo nuolat gyventi pakeitimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 8 d. Raštu, kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas šį Raštą panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą skubos tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 19 d. prašymą pakeisti netinkamą naudoti Leidimą nuolat gyventi, tačiau teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, skundžiamo Rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir tarpinis dokumentas, priimtas siekiant parengti prielaidas galutiniam sprendimui priimti, nesukeliantis pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, kadangi iš Rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjas buvo informuotas tik apie tai, jog jo pateikto prašymo dėl Leidimo nuolat gyventi pakeitimo nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui dėl Leidimo nuolat gyventi pakeitimo priimti. Rašte nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai, juo nepritaikytos poveikio priemonės, be to, šio Rašto panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, o šio skundo reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apgynimo, todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pažymėtina, jog šioje nutartyje padarytų išvadų nekeičia ir kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti ir nekonkretizuoti argumentai dėl netinkamai išaiškinto ir pritaikyto, pareiškėjo nuomone, teisinio reguliavimo.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo K. G. (K. G.) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Egidijus Šileikis