aba12d99-36be-4fb4-a3d3-2ffcfbafcd85 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-698-576/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36576-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul, nuteistosios V.

M. gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. (V. K.) pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės apribojimas 2 metams.

Pažymėtina, kad V. K. atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. M. nuteista už tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia kartu su V. K., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra iÅ¡skirtas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslÄ už atlygį padėti apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ draudimo iÅ¡mokÄ už inscenizuotÄ eismo įvykį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje už 250 eurų atlygį sutikusi su V.

K. pasiÅ«lymu prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, 2018 m. gegužės 12 d., vakare, kartu su V. K. jam priklausančiu, A. D. vardu registruotu automobiliu Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į iÅ¡ anksto su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sutartÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), po ko už minėto automobilio vairo atsisėdus nenustatytam asmeniui apie 21.40 val. buvo inscenizuotas eismo įvykis – automobiliu Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkabintas, nenustatyto asmens vairuotas, prieÅ¡inga kryptimi važiavęs M.

S. vardu Rusijos Federacijoje registruotas automobilis Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po kurio (eismo įvykio) M. S. ir ji, kaip eismo įvykio kaltininkė, pasirašė eismo įvykio deklaracijÄ , tokiu bÅ«du padėjo pasikėsinti apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 48 909,12 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Å iais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde V. M. praÅ¡o paskirti jai Å¡velnesnę bausmę nei paskirta nuosprendyje. Pasak apeliantės, ji pirmÄ kartÄ teista tik 2019 metais, iki to laiko stengėsi gyventi dorai, o nuo 2019 m. pradėjo vartoti narkotikus. Jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtÄ bausmę, nors ji kaltės neginčijo, padėjo atskleisti kitus kaltinamuosius. Apeliantė nurodo, kad yra jauno amžiaus, turi mažų vaikų ir, nors teismas nenustatė, kad tai buvo atsitiktinis nusikaltimas, tačiau praÅ¡o įvertinti visÄ jos gyvenimÄ , o ne paskutinius metus.

Skunde nurodyta, kad, įvertinus bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas yra aiÅ¡kiai neteisingas, o BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sÄ lygos, kurioms esant asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė nei numatyta įstatyme.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ atmesti, nuteistosios gynėjas prašė skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas V. M. apeliacinis skundas atmetamas 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto praÅ¡ymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal praÅ¡ymų pobÅ«dį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

Å iuo konkrečiu atveju apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas tik dėl paskirtos bausmės, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamÄ nuosprendį tik toje dalyje.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o bÅ«tent, kad ji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir stadijÄ (pasikėsinta padaryti sunkų tyčinį nusikaltimÄ ), jos vaidmenį – padėjėja, į kaltinamosios asmenybę (anksčiau teista, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nustatant žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , jai paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis) ir paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aÅ¡tuonerių metų. Taigi pirmosios instancijos teismas paskyrė žymiai mažesnį bausmės dydį nei numatytos sankcijoje vidurkis (4 metai 15 dienų).

8. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

9. Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatyta, kad V. M. bÅ«tų savo noru praneÅ¡usi teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)” pareiÅ¡kimÄ . Be to, turtinė žala jos veiksmais nebuvo padaryta, o žalos atlyginimas yra bÅ«tinoji BK 62 straipsnio 1 dalies sÄ lyga. Taigi Å¡iuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų, todėl V. M. atžvilgiu minėta nuostata negali bÅ«ti taikoma.

10. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir 1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

11. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog BK 62 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių“ paprastai vartojamas daugiskaitoje net ir tais atvejais, kai įstatymas reikalauja bent vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328/2013). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę, laikytina bet kuri iÅ¡ Å¡ių situacijų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoÅ¡irdų gailestį arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iÅ¡ nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali bÅ«ti konstatuota (2K-296-942/2018).

Å iuo konkrečiu atveju teismas nustatė, kad V. M. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Taigi buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybę, o kitų nenustatyta, daryti kitokios iÅ¡vados negali ir apeliacinės instancijos teismas. Teismų praktikoje formuojama kad BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu Å¡velnesnė bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (2K-176-222/2019). 12.

Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be kita ko, pažymėtina, kad Å¡velnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sÄ lygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , teisė, bet ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019 13. Nors apeliantė skunde praÅ¡o paskirti bausmę, atsižvelgiant į BK 62 straipsnio 4 dalį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡i norma gali bÅ«ti taikoma tik asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, o apeliantei tokie veiksmai nebuvo inkriminuoti.

Atitinkamai minėta norma V. M. atžvilgiu negali būti taikoma.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jos padaryta veika buvo atsitiktinė. Pagal bylos duomenis, nuo 2017 m. ji ne kartÄ bausta administracine tvarka už vagystes, ne kartÄ teista už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus, padarytus 2018 m. Sodros duomenimis nuo 2017 m. spalio 10 d. niekur nedirbo, nuo 2018 m. birželio 21 d. vykdo individualiÄ veiklÄ . Taigi pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimÄ (2018 m. gegužės 12 d.) metu ji niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, kas sustiprina įsitikinimÄ , kad nusikalstamos veikos buvo jos pragyvenimo Å¡altinis, įskaitant narkotinių medžiagų įsigijimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantė teigia, jog narkotines medžiagas vartoja nuo 2019 m., tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ji buvo bausta administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo leidimo 2017 m. (protokolai suraÅ¡yti birželio 13 d. ir lapkričio 6 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad jauniausia apeliantės duktė gimė 2010 m., vadinasi, ji nusikalstamas veikas darė jau turėdama vaikų, vaikų turėjimas jos nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina jos argumentus, jog nori rÅ«pintis vaikais ir gyventi dorai.

Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, vyriausiasis jos sÅ«nus nuo gimimo gyvena su močiute, jauniausia duktė 3 metus iki tėvų santuokos nutraukimo gyveno tik su tėvu (santuoka nutraukta 2019 m., mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu), duomenų, su kuo gyvena vidurinioji duktė, teismas neturi. Apklausta įtariamÄ ja V. M. parodė, kad visi vaikai gyvena su jų tėvais. Taigi teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantė, bÅ«dama suinteresuota vaikų priežiÅ«ra, galėtų pasiekti bausmės tikslus, jai paskiriant Å¡velnesnę bausmę.

15. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad V. M. paskirta už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmė ir galutinė subendrinta bausmė yra pernelyg griežtos. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taikyti nuteistajai laisvės atėmimo bausmę lėmė jos teistumai ir polinkis daryti nusikalstamas veikas, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, pobÅ«dis, vaidmuo nusikaltimo padaryme, atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Pažymėtina, kad V. M. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytų ribų ir yra artima minimaliai ribai.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir V. M. paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d.

17. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, paskirdamas galutinę bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmę subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir nustatė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. M. paskirtas bausmes, nors nuosprendyje ir nenurodė, tačiau taikė BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas taisykles ir nuteistajai palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , ir prie Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirtos subendrintos 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (pagal 2019 m. birželio 21 d., 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžius) pridėjo dalį – 3 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės vertinimu, kad ji kaltės neginčijo, tačiau, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai ir nustatė jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei paskyrė jai už padarytÄ veikÄ itin Å¡velniÄ bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta iki 4 mėnesių. BK 63 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis, iÅ¡skyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumas yra trys mėnesiai. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirtos 4 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjo įstatyme numatytÄ minimalų tos bausmės rÅ«Å¡ies terminÄ â€“ tris mėnesius, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtos subendrintos bausmės nėra pagrindo.

19. Papildomai pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, o bausmė kiekvienu atveju skiriama individualiai, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, kurios nurodytos Å¡ios nutarties 6 punkte. Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. M. bausmę įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir sprendė, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada sutinka. Skirti jai Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numatytÄ BK 182 straipsnio sankcijoje, nebÅ«tų buvę teisinga ir ja nebÅ«tų buvę pasiekti bausmės tikslai, nes Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pasikėsinta padaryti sunkų tyčinį nusikaltimÄ , todėl tik paskirta laisvės atėmimo bausme, jos terminÄ nustačius gerokai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bus pasiekti bausmės tikslai.

20. IÅ¡ byloje priimtų procesinių sprendimų matyti, kad subendrintos bausmės dydį (septyni mėnesiai penkiolika dienų) lėmė bausmių subendrinimas dalinio sudėjimo bÅ«du: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį paskirta keturių mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri nustatyta už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį paskirtÄ bausmę subendrinus apėmimo bÅ«du su įvairaus pavojingumo nusikalstamomis veikomis (už baudžiamojo nusižengimo (BK 182 straipsnio 3 dalis) padarymÄ , už nesunkių nusikaltimų (BK 1981straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) padarymÄ , taip pat ir už nusikaltimų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), padarymÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį; už apysunkio nusikaltimo, nustatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį).

Esant konstatuotam tokiam nuteistosios padarytų nusikaltimų daugetui, jei bausmės už visas Å¡ias nusikalstamas veikas bÅ«tų skiriamos ir bendrinamos priimant vienÄ nuosprendį, akivaizdu, kad bÅ«tų taikoma tiek bausmių apėmimo bÅ«das (nusikalstamoms veikoms, kurios sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį arba labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ), tiek ir sudėjimo bÅ«das. Taigi pirmosios instancijos teismas subendrindamas jau minėtas bausmes teisingai taikė bÅ«tent bausmių dalinio sudėjimo bÅ«dÄ .

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingai pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo skirti trumpesnį subendrintos bausmės terminÄ nei nustatyta nuosprendžiu. Paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, prieÅ¡ingai, ji atitinka nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a: Nuteistosios V. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjos Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė