Legislator Case Law & Legislation
aba05070-e091-4c0f-8bf8-cfd2165246c2 AI generated

aba05070-e091-4c0f-8bf8-cfd2165246c2 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number aba05070-e091-4c0f-8bf8-cfd2165246c2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.Vertinant asmens psichinę bÅ«klę, teismui reikalingos specialios žinios. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi D. V. paskirtas stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, nustačius vidutinį sunkumo protinį atsilikimÄ ir pripažinus jį nepakaltinamu dėl padarytos nusikalstamos veikos. SkundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo D.

Legislator headnote

AI generated

aba05070-e091-4c0f-8bf8-cfd2165246c2 · Panevėžio apygardos teismas: Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadoje nėra jokių duomenų apie D. V. psichikos sutrikimo paÅ«mėjimus, todėl akivaizdu, kad jo socialinis pavojingumas yra menamas ir nepagrįstas konkrečiais byloje esančiais duomenimis. D. V. palaiko glaudžius ryÅ¡ius su motina, todėl nesant jokių duomenų apie D. V. pavojingumÄ visuomenei, nėra pagrindo tęsti priverstinį gydymÄ , o D. V. priežiÅ«ra, siekiant reguliuoti emocijas ir disforijos protrÅ«kius, gali pasirÅ«pinti jo motina.Teismo posėdyje atstovas advokatas Arvydas Penelis ir atstovė V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                            Nr. 1S -284-334-2017                                                             Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00175-2012-4                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                               1.1.14; 2.10.12; 2.14.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė ,Sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,Dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,Asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,Asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė atstovei šeimos narei motinai V. V.,neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi D.

V., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Arvydo Penelio (toliau – Atstovas) skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl D. V. stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis pratęsimo, n u s t a t ė : 2013-05-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi D. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sÄ lygomis. 2015-06-04 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis D.

V. buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. 2016-06-02, 2016-12-02, 2017-06-02 to paties teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis buvo pratęsta. Skundžiama RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, buvo tenkintas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl D. V. stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis pratęsimo. Skundu Panevėžio apygardos teismui pareiÅ¡kėjas skundžia RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir stacionarinį stebėjimÄ pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ .

Atstovas nurodo, kad D. V. turi imbecilumÄ , t.y. protinis atsilikimas, kuriuo nėra susergama ar nesusergama, nes su juo yra gimstama, todėl nėra aiÅ¡ku kokio rezultato siekiama tęsiant gydymÄ ne nuo ligos, o nuo žmogaus prigimties, t.y. nuo įgimtos silpnaprotystės. PareiÅ¡kėjas mano, kad D. V. buvimas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje savo esme yra bevaisis, bereikÅ¡mis ir gali bÅ«ti prilygintas žmogaus kankinimui. Be to pareiÅ¡kėjas dar kartÄ pažymi, kad atsižvelgiant į D.

V. neįgalumÄ yra normalu, kad jis nesupranta ir niekada nesupras, kad yra padaręs kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ , Skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vados dėl D. V. socialinio pavojingumo yra tik prielaidos, o prielaidomis grįsti sprendimÄ baudžiamojoje byloje negalima. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dar 2016 m. sausio 19 d. RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (toliau - Ekspertizės aktas) yra nurodyta, jog D. V. gali bÅ«ti pavojingas visuomenei esant jo psichikos sutrikimo paÅ«mėjimui.

Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadoje nėra jokių duomenų apie D. V. psichikos sutrikimo paÅ«mėjimus, todėl akivaizdu, kad jo socialinis pavojingumas yra menamas ir nepagrįstas konkrečiais byloje esančiais duomenimis. D. V. palaiko glaudžius ryÅ¡ius su motina, todėl nesant jokių duomenų apie D. V. pavojingumÄ visuomenei, nėra pagrindo tęsti priverstinį gydymÄ , o D. V. priežiÅ«ra, siekiant reguliuoti emocijas ir disforijos protrÅ«kius, gali pasirÅ«pinti jo motina.Teismo posėdyje atstovas advokatas Arvydas Penelis ir atstovė V.

V. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Skundas atmetamas.IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pagrįstai D. V. pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis – taikymÄ , todėl tenkinti Atstovo skundÄ nėra pagrindo.Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.Vertinant asmens psichinę bÅ«klę, teismui reikalingos specialios žinios. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi D. V. paskirtas stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, nustačius vidutinį sunkumo protinį atsilikimÄ ir pripažinus jį nepakaltinamu dėl padarytos nusikalstamos veikos. SkundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo D.

V., pagrįstai rėmėsi šios ligoninės 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada Nr. 562, kurioje nurodoma, kad stebimu laikotarpiu D. V. psichikos būklė buvo nepakankamai stabili, klinikoje išlieka išreikšti afektiniai svyravimai, disforijos protrūkiai, labai silpna impulsų kontrolė, ne visada sutinka vartoti jam skiriamus medikamentus. Atstovo teiginys, jog 2016-01-19 Ekspertizės akte padaryta išvada, kad D.

V. gali būti pavojingas visuomenei tik esant psichikos sutrikimo paūmėjimui, pirmos instancijos teismo sprendimo nepaneigia. Iš Ekspertizės akto išvadų taip pat matyti, kad D. V. dėl psichikos sutrikimo gali su aplinkiniais elgtis agresyviai. Minėtoje Komisijos išvadoje taip pat nurodyta, kad jis yra nerimastingas, nesiorientuoja laike, nemoka skaityti, skaičiuoti, nerašo, intelektas žemas, vartoja keiksmažodžius, nesupranta kodėl jis turi būti ligoninėje, abejingas nusikaltimui, prasmingam kontaktui sunkiai prieinamas dėl intelekto patologijos.

Jo emocijos primityvios, neadekvačios, mÄ stymas konkretus, mažai produktyvus, socialiniai ryÅ¡iai geri. Pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad D. V. psichikos bÅ«klė pagerėjo tiek, kad iÅ¡nyko jo pavojingumas ir dėl padarytų veikų pavojingumo bei jo psichikos sutrikimo D. V. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare. Apygardos teismas nesutinka su Atstovo argumentais, kad jo motina V. V. gali tinkamai pasirÅ«pinti jo priežiÅ«ra ir vaistų vartojimu, siekiant reguliuoti D. V. emocijas ir disforijos protrÅ«kius.

Nors D. V. socialiniai ryÅ¡iai yra geri, tačiau remiantis tuo, kad D. V. ne visada sutinka vartoti jam skiriamus medikamentus, o jo psichikos bÅ«klės akivaizdaus pagerėjimo nenustatyta, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsiradus prieÅ¡iÅ¡kiems santykiams tarp D. V. ir jo motinos V. V., dėl nustatyto psichikos sutrikimo bus užtikrintas D. V. taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.SkundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad priverčiamÄ ja medicinos priemone užtikrinama pavojingÄ veikÄ padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbÅ«s interesai.

Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingÄ veikÄ padariusio asmens interesų apsaugÄ , bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Atstovas teigia, kad Komisijos iÅ¡vadoje nėra nurodytų aplinkybių susijusių su D. V. pavojingumu visuomenei, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nors ir nėra tiesioginių faktų apie D. V. sukeltÄ pavojų visuomenei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jam pasireiÅ¡kia afektiniai svyravimai bei disforijos protrÅ«kiai ir jis gali su aplinkiniais elgtis agresyviai, teismas laiko, kad esant psichikos sutrikimų paÅ«mėjimui, jis gali kelti pavojų aplinkiniams.

Apygardos teismui nekelia abejonių Komisijos iÅ¡vada, Komisijos kompetencija ir objektyvumas. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Å¡iuo metu D. V. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. Apeliacinės instancijos teismui duomenys, paneigiantys Komisijos iÅ¡vados pagrįstumÄ , taip pat nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti Å¡ia Komisijos iÅ¡vada bei apylinkės teismo sprendimu.

Jog D. V. sugebės savarankiÅ¡kai gydytis ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, o artimieji tai užtikrins, tokių svarių duomenų nepateikta. Aptartų aplinkybių visuma, patvirtina, kad D. V. psichinė bÅ«klė nėra stabili, o jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Å¡iuo metu yra reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Remiantis iÅ¡dėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi D. V. pagrįstai pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis taikymÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimin u t a r i a :D.

V. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundÄ atmesti ir palikti galioti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                         Danutė Å vitinienė