aba006d8-5e4e-45fb-9b41-dd3c7f543d99 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5802-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00448-2016-8                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui I.

B. (I. B.), vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. B. (I. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo laisvė nuo 2012-06-18 iki 2013-10-09 apribota pažeidžiant teisės aktus.

Kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Prie stalo yra tik dvi kėdės, todėl kiti asmenys turėdavo laukti eilės pavalgyti ir valgydavo atÅ¡alusį maistÄ . Gyvenant tokiomis sÄ lygomis trÅ«ko oro. Dėl atviro tualeto teko kęsti blogÄ kvapÄ . Be to, lauko langas buvo mažesnis nei yra nustatyta. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai užmigdavo, skaudėdavo galvÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ .

Atsiliepime (b. l. 11-20) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , paaiÅ¡kino, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių Tl-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami skiriančias sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 64).

S k u n d a s t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2013-10-09.IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, pareiÅ¡kėjo ir atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2012-06-18 iki 2013-10-09 (b. l. 11-15).Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2016-02-01 (b. l. 1), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų apimti laikotarpį nuo 2013-02-01.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2012-06-18, todėl į teismÄ kreipdamasis 2016-02-01 praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

PareiÅ¡kėjo teigimu, pažeidimai jo atžvilgiu prasidėjo nuo buvimo LukiÅ¡kių TI-K, t.y. nuo 2012-06-18, tačiau skundÄ teismui jis iÅ¡siuntė tik 2016-02-01. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. PareiÅ¡kėjas jokių objektyvių ir jo delsimÄ kreiptis į teismÄ pateisinančių priežasčių nenurodė, teismas pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taip pat nenustatė. Nenustačius pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei už laikotarpį nuo 2012-06-18 iki 2013-02-01 skundo dalį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011-03-24 nutartį Nr. A-261-1027/2011).Taigi, teismas Å¡iuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti I.

B. neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-10-09, kai pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2013-02-01 iki 2013-10-09) pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 142 (plotas 7,94 m2), Nr. 134 (plotas 7,94 m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 295 (plotas 7,95 m2), Nr. 383 (plotas 7,22 m2), Nr. 356 (plotas 8,31 m2), Nr. 256 (plotas 23,32 m2), Nr. 400 (plotas 40,40 m2), Nr. 255 (plotas 24,38 m2) kartu su 1-12 asmenų. PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 13-15) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Å¡iÄ normÄ iÅ¡ dalies atitiko Å¡iomis dienomis: 2013-04-02 ryte, 2013-05-03 ryte, 2013-05-09 ryte, 2013-05-10 ryte, 2013-05-14 ryte, 2013-05-15 – 2013-05-16, 2013-05-17 vakare, 2013-05-18 – 2013-06-28, 2013-08-03 – 2013-08-06, 2013-08-17, 2013-08-29 – 2013-09-02, 2013-09-05, 2013-09-17 – 2013-09-26, 2013-10-03 – 2013-10-08.Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-08-17 iki 2014-03-12 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 250 parų, iÅ¡ kurių tik 74 paras buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

IÅ¡analizavus bylos duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-10-09 176 paras (250-74) LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t. y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat argumentuoja, jog prie stalo yra tik dvi kėdės, todėl kiti asmenys turėdavo laukti eilės pavalgyti ir valgydavo atÅ¡alusį maistÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6. papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo argumentais, kad kameros pagal galimybes yra minimaliai aprÅ«pintos baldais. Dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės užtikrinti taburetės kiekvienam kalinamajam (suimtajam). Ä®vertinus tai, kad minėtos taisyklės nenumato taburečių skaičiaus kameroje, teisės aktų pažeidimo Å¡iuo aspektu nenustatyta. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl atviro tualeto teko kęsti blogÄ kvapÄ . Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Teismas Å¡iuo atveju negali pasisakyti dėl nurodytų pareiÅ¡kėjo teiginių dėl sanitarinio mazgo oro Å¡alinimo sistemos, nes atsakovas neatsikirto į Å¡iuos skundo argumentus, pasisakė tik dėl kamerų vėdinimo. LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A442-1251/2013, Nr. A858 -977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Å iuo atveju į bylÄ atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo oro Å¡alinimo sistemos, todėl Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės laikytinos įrodytomis.PareiÅ¡kėjas taip pat argumentuoja, kad lauko langas buvo mažesnis nei yra nustatyta (buvo 56*80 cm, o turėtų bÅ«ti 80*80 cm, kaip tai numatyta Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės).

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai remiasi Taisyklių 11.5 p., nustatančiu, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus (Taisyklių 1 p.).

Tuo tarpu Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, nenustato kamerų langų iÅ¡matavimų, o 14. 1 p. įtvirtina, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K Å¡io reikalavimo nesilaikė, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodo, kad kamerų langai buvo maži, tačiau nepaaiÅ¡kina, kokios jo teisė dėl to buvo pažeistos, kokios pasekmės jam kilo, todėl pažeidimo Å¡iuo aspektu nenustatyta. PareiÅ¡kėjas žalos kilimo nesieja su kamerų apÅ¡vietos galimai netinkamu užtikrinimu.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į ilgÄ laikotarpio trukmę, kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas (176 paros), tenkantis vienam asmeniui, ir kiti neatitikimai kalinimo sÄ lygų reikalavimams, į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

Taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 10 000 Eur. Teismo vertinimu praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 1 600 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso - 40 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 euro (0,22 lito).

Tokiu bÅ«du, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 40x0,06, t. y. 2,40 euro.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016-02-03 nutartį (b. l. 8), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :              pareiÅ¡kėjo I. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti I.

B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1 600 Eur (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                         Henrikas Sadauskas