ab9ec2e1-39fd-4da7-b60f-48d7221ac17c · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20415-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, nuteistajam P. G. ir jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Abraičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais P. G. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m . gegužės 17 d. (viena para) iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. P. G. nuteistas už tai, jog visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. gegužės 16 d., apie 16.50 val., bÅ«damas bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antro aukÅ¡to bendro naudojimo virtuvėje, iÅ¡pildamas ant grindų skiediklį ir žiebtuvėliu jas padegdamas, dėl ko kilus gaisrui galėjo nukentėti kiti žmonės, sugadino bendrabučio bendrojo naudojimo paskirties turtÄ â€“ virtuvės grindis.

Å ie P. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – P. G. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Skunde nurodo, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ .

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindinius baudžiamosios teisės principus (nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principus), neteisingai vertino surinktus įrodymus. 2.2. Tariamas P. G. prisipažinimas, kuriuo vadovavosi teismas, buvo iÅ¡gautas pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybÄ . Byloje yra surinkti duomenys apie P. G. asmenybę, pasižyminčiÄ tendencingu nuteistojo polinkiu save apkalbėti, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėja į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. 2019 m. birželio 14 d.

Vilniaus teismo Psichiatrinės tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus iÅ¡vadoje pažymėta, kad P. G. 2002 m. gydytas psichiatrijos įstaigoje, diagnozė – nesocializuoto elgesio sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas. 2006 m. lapkričio 3-10 d. nustatytas adaptacijos sutrikimas, miÅ¡raus nerimo ir depresinė reakcija. P. G. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuria buvo patvirtinta diagnozė – miÅ¡rus asmenybės sutrikimas. P. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo liguistos vaizduotės padariniai, atvaizduojantys sveiku protu nesuvokiamÄ elgesį. 2019 m. fiksuoti epizodai dėl P. G. melagingų praneÅ¡imų (nuteistasis 2019 m. gegužės 6 d. pranešė apie tariamai apvogtÄ automaÅ¡inÄ , 2019 m. gegužės 1 d. melagingai iÅ¡kvietė policijÄ , kad perdurta jo koja; 2019 m. balandžio 20 d. pranešė, jog jam perpjauta gerklė; 2019 m. balandžio 8 d. melagingai pranešė, kad sumuÅ¡tas; 2019 m. kovo 5 d. pranešė, kad vagiamas automobilis).

Skundu nuteistasis netvirtina, kad jis įvykių metu nesuprato savo veiksmų ir nesugebėjo jų valdyti, tačiau pabrėžia, jog yra linkęs save apkalbėti. Taigi tyrėja privalėjo laikydamasi baudžiamojo proceso įstatymo, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , atlikti tyrimÄ . Tačiau tyrėja laikino sulaikymo įstaigoje galimai neblaivų P. G. apklausė (sulaikymo metu nustatyta 1.07 prom. girtumas) be advokato, prieÅ¡ tai įtariamajam (neturinčiam teisinio iÅ¡silavinimo) liepdama pasiraÅ¡yti procesiniame dokumente dėl gynėjo atsisakymo. 2.3.

P. G. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų negalima laikyti nuosekliais ir patikimais, nes tyrėja nepaklausė P. G. kur stovėjo buteliukas, kokios jis buvo talpos, koks buvo užraÅ¡as ir iÅ¡ kokių objektyvių požymių įtariamasis suprato, jog talpoje yra degusis skystis, iÅ¡ kur paėmė žiebtuvėlį ir pan. Tyrėja nesistengė iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo aplinkybių. Tyrėja žinodama, jog nuteistasis praeityje buvo nuteistas, dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, sÄ moningai neatliko savo pareigos iÅ¡tirti nusikaltimÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, ir pan., taip pat tiesioginius ir netiesioginius nusikaltimo įrodymus. 2.4. Teismas Å¡aliÅ¡kai akcentavo liudytojo V. P. parodymus, jog Å¡is pamatęs dÅ«mus sutiko P. G., bandė jį sulaikyti, o P. G. bandė pabėgti bei nepatikslino, jog V.

P. nuteistÄ jį sutiko besileidžiantį laiptais iÅ¡ antro aukÅ¡to, o ne nusikaltimo vietoje. Teisiamojo posėdžio metu į teismo klausimÄ V. P. parodė, jog nuo P. G. dÅ«mų kvapo nesijautė, P. G. pradėjo bėgti, ne jį pamatęs, o tada, kai V. P. mėgino P. G. sulaikyti. Teismas visiÅ¡kai nevertino P. G. parodymų, jog jis bėgo tik tada, kai jam V. P. smÅ«giavo į galvos sritį, taip sužalodamas nuteistÄ jį. Teismas kritiÅ¡kai nevertino galimai suinteresuoto liudytojo V. P. parodymų, nors jis turėjo pagrindÄ apkalbėti P. G..

Jų santykiai itin blogi dar nuo to tada, kai P. G. gyveno gaisro kilimo vietoje (bendrabutyje). Kitas liudytojas T. V. nematė įvykio, o tik girdėjo prieÅ¡gaisrinės signalizacijos garsÄ . Nematė P. G. pastate ir nuteistÄ jį matė tik per langÄ â€“ lauke besistumdant su V. P.. Å ių liudytojų parodymai vienas kitÄ papildo tik, dėl užuostų dÅ«mų kvapo ir P. G. sulaikymo epizodo lauke. Faktas, kad V. P. ir P. G. stumdėsi lauke niekaip neįrodo, jog dėl kilusio gaisro yra kaltas nuteistasis. 2.5.

Nuteistasis P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iÅ¡ tiesų tÄ dienÄ buvo bendrabučio antrame aukÅ¡te, tačiau ten lankėsi norėdamas vaikystės draugui D. V. pasiÅ«lyti iÅ¡gerti. P. G. į teismo klausimÄ atsakė, jog D. V. nebuvo sutikęs daugiau negu 10 metų, apie norÄ atvykti jam nepranešė, tačiau aiÅ¡kiai įvardino (duomenys neskelbtini) butÄ . P. G. nežinojo, jog D. V. gyvena užsienyje. K. V. patvirtino, jog jos Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini) bute, nuteistasis P. G. ir jos sÅ«nus D.

V. buvo draugai, kartu augę, anksčiau kartu iÅ¡gėrinėjo. Nenustebo, jog nuteistasis galėjo važiuoti į bendrabutį tikslu iÅ¡gerti su jos sÅ«numi. Å i aplinkybė tik patvirtina, jog P. G. turėjo motyvÄ lankytis bendrabutyje. 2.6. Teismas galimai Å¡aliÅ¡kai nevertino 2019 m. birželio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados, kurioje užfiksuota, kad ant tirti pateiktų P. G. kelnių, striukės, džemperio ir batų degių skysčių pėdsakų nėra. Å i kompetentingos institucijos iÅ¡vada patvirtina, nuteistojo P. G. parodymus, jog jis nebuvo gaisro vietoje.

Netiesiogiai P. G. nekaltumÄ dėl kilusio gaisro patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. birželio 4 d. iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad ant butelio, paimto įvykio vietos apžiÅ«ros metu 2019 m. gegužės 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta. Taigi teismas, nesurinkęs P. G. kaltės įrodymų, nepaÅ¡alinęs daugybės abejonių, nepatikrinęs visos eilės faktų, apeliantÄ pripažino kaltu remdamasis tik prielaidomis.

3. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

5. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡irtos teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės ir P. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje.

6. Apylinkės teismas įvertino, kad P. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu ir nuosekliai iÅ¡dėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisme nuteistasis davė visiÅ¡kai kitokius parodymus ir apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo prieÅ¡taringa P. G. pozicija, nes teisme duoti parodymai prieÅ¡taravo byloje nustatytoms aplinkybėms ir buvo paneigti kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais (liudytojų parodymais). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo byloje surinktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog P. G. sugadino turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, tai yra įvykio vietoje padegė virtuvės grindis ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje. Dėl Å¡ios veikos buvo sugadintas svetimas turtas, kilus gaisrui galėjo nukentėti žmonės.

7. Skunde teigiama, kad P. G. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡gautas pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡is skundo argumentas yra nepagrįstas. Teismo posėdyje apklausta tyrėja N. B. nurodė, kad P. G. prisipažino ir pasirašė po savo parodymais. Nuteistasis pats pasakojo apie įvykį, ji užrašė parodymus ir pateikė tikslinančius klausimus. Bendraujant su P. G. jis buvo prasiblaivęs, adekvatus ir suprato situacijÄ . Bendraujant buvo malonus, neiÅ¡reiÅ¡kė jokių priekaiÅ¡tų dėl pateikiamų pasiraÅ¡yti dokumentų.

Paskambinus geranoriÅ¡kai atvykdavo ir pasiraÅ¡ydavo dokumentus, įtaka nebuvo daroma. Apylinkės teismas vadovavosi tyrėjos paaiÅ¡kinimais, o jais abejoti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl tyrėjos, neva, netinkamų veiksmų, t. y., kad liepė pasiraÅ¡yti dėl advokato nedalyvavimo bei neiÅ¡tyrė aplinkybių, nuteistasis nurodė tik bylÄ nagrinėjant teisme, kai pakeitė savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neturėjo jokių priekaiÅ¡tų ar pastabų dėl atliktų procesinių veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įtariamojo apklausÄ tyrėja atliko tinkamai ir prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, neapklausinėjo P. G., kai Å¡is buvo neblaivus. Byloje esančiame neblaivumo tikrinimo rezultate nurodyta, kad 2019 m. gegužės 16 d., 19.29 val. P. G. buvo nustatytas 1,07 promilių girtumas (b. l. 76). Ä®tariamojo apklausos protokole nurodyta, kad apklausos data yra 2019 m. gegužės 17 d. ir apklausa pradėta 14.31, o baigta 14.47 (b. l. 70). Apklausa atlikta tik kitÄ dienÄ po sulaikymo ir neblaivumo patikrinimo, todėl akivaizdu, kad apklausos metu P. G. buvo blaivus.

8. Skundo argumentai, jog dėl savo psichinės bÅ«klės nuteistasis yra linkęs save apkalbėti ir ikiteisminio tyrimo metu galėjo duoti jį nepagrįstai kaltinančius parodymus, yra nepagrįsti. P. G. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ grindžiama ne vien jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojų parodymais). Svarbu tai, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo parodymai yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės atitinka liudytojų V. P. ir T. V. parodymus (dėl bendrabučio gyventojo atlikto sulaikymo), o teisme duoti nuteistojo parodymai prieÅ¡tarauja visoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Tai, kad nuteistasis P. G., kaip kad pats nurodo yra linkęs save apkalbėti ar anksčiau yra melagingai kvietęs policijos pareigūnus, šiuo atveju niekaip nepatvirtina aplinkybių, jog jis save apkalbėjo. Šiuo konkrečiu atveju, skirtingai nei ankstesniais atvejais, jis pareigūnams neskambino ir nepranešė, jog tyčia padegė virtuvės grindis, o bandant jį sulaikyti bėgo nuo laiptinėje buvusio gyventojo V. P..

9. Skunde pabrėžiama, kad P. G. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų negalima laikyti nuosekliais ir patikimais, nes tyrėja nepaklausė, kur stovėjo buteliukas, kokios jis buvo talpos, koks buvo užrašas ir iš kokių objektyvių požymių įtariamasis suprato, jog talpoje yra degusis skystis, iš kur paėmė žiebtuvėlį. Teismo vertinimu, išvardintų aplinkybių patikslinimas nėra reikšmingas. Anot tyrėjos, P. G. pats pasakojo apie įvykį, o patikslinti, kur stovėjo buteliukas, iš kokių objektyvių požymių įtariamasis suprato, jog talpoje yra degusis skystis, nėra prasmės, nes šios aplinkybės ir taip atsispindi P. G. ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose.

Jis teigė, kad ant spintelės pamatė buteliukÄ su skiedikliu. Å io skysčio buvo pusė butelio. Skiediklį iÅ¡pylęs ant grindų žiebtuvėliu padegė. Aplinkybės, kokios talpos buvo skiediklio butelis, koks užraÅ¡as buvo ant jo ir iÅ¡ kur nuteistasis gavo žiebtuvėlį, neturi jokios prasmės sprendžiant klausimÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog tyrėjas neprivalo įtariamajam užduoti visų įmanomų klausimų, kurie neturi jokios įtakos tyrimo rezultatui ir neatskleidžia reikÅ¡mingų aplinkybių.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tyrėja tinkamai apklausė P. G., įgyvendino savo funkcijas ir nustatė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

10. Skunde pažymima, kad teismas Å¡aliÅ¡kai vertino liudytojo V. P. parodymus bei nepatikslino, jog V. P. nuteistÄ jį sutiko besileidžiantį laiptais iÅ¡ antro aukÅ¡to, o ne nusikaltimo vietoje. Tai, jog apylinkės teismas nesukonkretino, kurioje vietoje V. P. įvykio metu sutiko P. G., nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendį ir negali bÅ«ti priežastis iÅ¡teisinti P. G., nes detalios nuteistojo sutikimo aplinkybės teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos. Byloje niekada nebuvo tvirtinama, kad V.

P. matė kaltininkÄ nusikaltimo vietoje (virtuvėje). Duodamas parodymus teisme V. P. paaiÅ¡kino, jog P. G. pamatė įeidamas į laiptinę, nuteistasis buvo jau pirmame aukÅ¡te ir ėjo nuo antro aukÅ¡to, jį pamatė laiptinėje, o ne einantį iÅ¡ buto. Tai, jog V. P. nematė nuteistojo nusikaltimo vietoje (virtuvėje) nesumenkina jo parodymų reikÅ¡mingumo. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde aplinkybė, kur liudytojas pamatė P. G., labiau patvirtina, nei paneigia faktÄ , jog P. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Byloje nustatyta, kad virtuvė, kurios grindis padegė nuteistasis, yra antrame namo aukÅ¡te. V. P. sutiko P. G. besileidžiantį iÅ¡ antro aukÅ¡to tuo metu, kai virtuvėje grindys jau buvo padegtos. Liudytojas patvirtino, kad dar lauke buvo pastebėjęs iÅ¡ namo kylančius dÅ«mus, vadinasi virtuvės grindys buvo padegtos dar prieÅ¡ P. G. susitinkant su V. P.. Paklausus P. G., kÄ jis veikia name, pastarasis atsakė, kad atėjo pas draugÄ ir pradėjo bėgti, o V. P. nesėkmingai bandė jį sulaikyti. Skundo argumentas, kad teismas nevertino P. G. parodymų, jog jis bėgo tik tada, kai jam V.

P. smÅ«giavo į galvos sritį, yra nepagrįstas, nes tokių duomenų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu P. G. apie jokius suduotus smÅ«gius nenurodė ir teigė, kad lauke tik buvo sulaikytas kito namo gyventojo. Duodamas parodymus teisme teigė, jog iÅ¡eidamas iÅ¡ laiptinės visai su niekuo nesusitiko, jo sulaikyti niekas nebandė ir jis niekur nebėgo. Teisme duotus nuteistojo parodymus paneigia V. P. ir T. V. parodymai. Å ių liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys ir gretinant juos kartu su byloje iÅ¡tirtais įrodymais bei paties nuteistojo P. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jie siejasi į logiÅ¡kÄ grandinę, patvirtinančiÄ , jog P. G. padegė skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, virtuvės grindis.

Byloje liudytojų V. P., T. V. bei paties nuteistojo P. G. parodymais nustatyta, jog bėgantį iÅ¡ įvykio vietos pastarÄ jį nesėkmingai bandė sulaikyti V. P.. Nors skunde teigiama, kad liudytojas T. V. nematė nuteistojo pastate, o tik per langÄ , tačiau Å¡io liudytojo parodymai itin svarbÅ«s, nes jis patvirtino V. P. pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ dėl P. G. bandymo sulaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės kai kilus gaisrui P. G. nebando padėti užgesinti jo, nekviečia pagalbos, o bėga iÅ¡ įvykio vietos pro jį nesėkmingai bandantį sulaikyti V.

P. bei pabėgęs nuo pastarojo po 11 min. (praneÅ¡imas apie gaisrÄ gautas 2019 m. gegužės 16 d., 17.04 val. b. l. 3; praneÅ¡imas apie plėšimÄ gautas 2019 m. gegužės 16 d., 17 val. 15 min., b. l.

4) melagingai policijai praneÅ¡a apie neva iÅ¡ jo pavogtÄ telefonÄ , tam kad iÅ¡vengtų atsakomybės už gaisro sukėlimÄ , prieÅ¡ingai atskleidžia tikruosius P. G. ketinimus ? siekį nebÅ«ti sulaikytam už nusikalstamos veikos padarymÄ .

11. Skunde teigiama, jog P. G. įvykio dienÄ lankėsi bendrabučio antrame aukÅ¡te norėdamas susitikti su vaikystės draugu. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad P. G. iÅ¡ antro namo aukÅ¡to leidosi bÅ«tent tuo metu, kai vyko gaisras, nuteistasis pats patvirtino, kad buvo antrame aukÅ¡te, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neradęs draugo su kuriuo norėjo iÅ¡gerti užėjo į antro aukÅ¡to virtuvę ir jÄ padegė, nes buvo girtas ir negalėjo savęs kontroliuoti. Skunde pateikiama nuteistojo versija dėl draugo lankymo, buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji niekaip nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

12. Skundo argumentas dėl 2019 m. birželio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kurioje užfiksuota, kad ant tirti pateiktų P. G. kelnių, striukės, džemperio ir batų degių skysčių pėdsakų nėra, neleidžia tvirtinti, jog P. G. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad vien tai, jog ant nuteistojo pateiktų rūbų nėra degaus skysčio pėdsakų, nepaneigia aplinkybės, kad asmuo negalėjo padegti virtuvės, nes tokio tipo skysčiai yra labai lakūs ir galimai tokie degūs skysčiai iki objektų supakavimo, tyrimo atlikimo iš objektų (rūbų) galėjo visiškai išgaruoti.

Teismas spręsdamas dėl P. G. kaltės Å¡ia specialisto iÅ¡vada iÅ¡ esmės nesirėmė, nes ji nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes reikÅ¡mingas sprendimo priėmimui ir P. G. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ grindė kitais byloje surinktais įrodymais. Tokia pati situacija nustatyta ir dėl specialisto iÅ¡vados, kurioje ant degaus skysčio butelio rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta. Å ie įrodymai tiesiogiai nepatvirtina P. G. padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jie ir nepaneigia, jog jis Å¡ios nusikalstamos veikos nepadarė (pavyzdžiui, ant degaus skysčio butelio nebuvo rastas ir identifikuotas kito asmens rankos antspaudas).

13. Ä®vertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis