2022-04-20 Nr. AB-9476-3-62-3-03153-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1997-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03153-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. J., A. F., M. J., L. J., Z. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J., A. F., M. J., L. J., Z. J. apeliacinį skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai K. J, A. F. ir jų nepilnamečiai vaikai pareiškėjai M. J., L. J., Z. J, atstovaujami atstovų pagal įstatymą K. J. ir A. F. (toliau – ir pareiškėjai), su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21M38671 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1- osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1900 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjų prašymai išnagrinėti netinkamai, nebuvo atliktas objektyvus vertinimas pagal jų nurodytas aplinkybes.

3. Pareiškėjai tvirtino, jog jų prieglobsčio prašymai įvertinti tik formaliai. Atsakovas neužtikrino išsamaus ir objektyvaus jų prieglobsčio prašymų pagrįstumo tyrimo, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų, ir dėl to be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

4. Nurodė, jog pareiškėjai prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad dėl pareiškėjo brolio M. padaryto nusikaltimo – 2021 m. liepos 2 d. kito klano nario H. A. H. A. A. nužudymo, pareiškėjams kyla grėsmė kito klano būti nužudytiems.

5. Departamente pareiškėjai paaiškino, kad po pareiškėjo brolio padaryto nusikaltimo aukos klanas reikalavo iš klano, kuriam priklauso pareiškėjai, 150 mln. (duomenys neskelbtini) kompensacijos už nužudytą klano narį ir atiduoti dvi pareiškėjų nepilnametes dukras dėl jų ištekinimo už nurodyto klano narių. Pareiškėjai neturėjo galimybių susimokėti tokio dydžio kompensacijos klanui, o ir nepilnamečių dukterų atidavimo klausimas jiems buvo visiškai nepriimtinas, todėl kilmės šalyje jiems gresia kraujo kerštas ir dėl šeimos saugumo buvo priversti palikti (duomenys neskelbtini). Persikelti gyventi į kitą vietą (duomenys neskelbtini) beprasmiška, kadangi jie nėra saugūs jokioje (duomenys neskelbtini) vietoje, policija kraujo keršto nusikaltimų nelaiko nusikaltimais.

6. Pažymėjo, jog 2021 m. liepos 2 d. buvo pasikėsinta į pareiškėjų gyvybes, buvo apšaudytas gyvenamasis namas, taip pat paliktas grasinantis užrašas. Pareiškėjas kartu su broliu H. ir tėvu nuvyko į policiją, parašė pareiškimą, po to dėl baimės būti nužudytiems pabėgo iš gyvenamosios vietos pas dėdę A. S. H. į (duomenys neskelbtini). Tvirtino, jog 2021 m. lapkričio 26 d. Departamento Komisijai kartu su skundu dėl Sprendimo panaikinimo buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys grėsmę kilmės šalyje, apie šiuos dokumentus buvo užsiminta ir pareiškėjų apklausos metu, tačiau tuo metu jų pateikti jie neturėjo objektyvios galimybės, kadangi jais dar nedisponavo. Tvirtino, jog papildomų rašytinių įrodymų Komisija neišnagrinėjo, dėl jų iš viso nepasisakė, tik iš esmės atkartojo Sprendime pateiktus argumentus, su kuriais pareiškėjai nesutinka.

7. Tvirtino, jog atsakovas neužtikrino tinkamo pareiškėjų atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų kriterijams vertinimo dėl papildomos apsaugos suteikimo, t. y. liko nenustatyta, ar pareiškėjai gali gauti veiksmingą ir ilgalaikę pagalbą (duomenys neskelbtini), ar gali objektyviai pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyvos galimybe. Atsakovas, priimdamas sprendimą išsiųsti pareiškėjus į kilmės šalį, neužtikrino prievolės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos taikymo galimybės. Nesant pasislėpimo pavojaus, atsakovas nepagrįstai iš karto taikė pareiškėjų priverstinę išsiuntimo procedūrą. Priverstinis išsiuntimas taikytas formaliai, neįvertinus pareiškėjų individualios padėties.

8. Teigė, jog pareiškėjų pasakojimai yra detalūs, nuoseklūs, juos iš esmės patvirtina Departamento surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau priimant skundžiamus sprendimus buvo padaryta priešinga išvada surinktiems duomenims, nesuteikiant prieglobsčio.

9. Pažymėjo, jog skundžiamuose sprendimuose pareiškėjų pasakojimų nenuoseklumas, prieštaravimai dėl pareiškėjo brolio giminystės ryšio, dėl kito klano reikalaujamos išpirkos dydžio yra grindžiami jų pasakojimo vertimu, tačiau pareiškėjos A. F. apklausos vertimas neteisingas, vertime padarytos akivaizdžios klaidos dėl asmens, kuris nužudė kito klano atstovą, giminystės ryšio, dėl išpirkos dydžio, todėl juo vadovaujantis padarytos išvados yra bevertės, nepagrįstos.

10. Atsakovas Departamentas su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

11. Tvirtino, jog tyrimas dėl pareiškėjų prieglobsčio prašymo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai, pareiškėjams tarptautinė apsauga nesuteikta ne todėl, kad jie Departamentui nepateikė dokumentų, o todėl, kad tyrimo metu, atsižvelgiant į jų nurodytas aplinkybes ir surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo įvertinta, kad jų baimė patirti persekiojimą yra nepagrįsta. Departamentas vertino, kad pareiškėjų istorija buvo nepagrįsta ne dokumentais, bet nepagrįsta savaime (nesutapimai tarp pareiškėjų pasakojimų, pats pasakojimas nebuvo detalus, jo nepagrindė surinkta kilmės valstybės informacija). Atsakovo nuomone, Departamentas ginčijamame sprendime surinko pareiškėjų nurodytų aplinkybių kontekste aktualią kilmės valstybės informaciją ir ja pagrįstai rėmėsi spręsdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymo pagrįstumą ir pagrįstai konstatavo, jog kilmės valstybės informacija apie kraujo nusikaltimus ir keršto konflikto eigą nepatvirtina pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir jų baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

12. Pažymėjo, kad Departamentas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, surinko tiek informacijos, kiek ji yra pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjų individualių aplinkybių ištyrimui, ir ją įvertino. Pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms aktuali kilmės valstybės informacija yra pateikta ginčijamo sprendimo 4 ir 8 puslapiuose ir ši informacija yra pasikartojanti. Ginčijamo sprendimo 8 puslapyje kilmės valstybės informacija yra pateikta susiejant ją su pareiškėjų pateikta istorija ir vertinant lyginamuoju aspektu ir padarytos išvados, kad aktuali kilmės valstybės informacija nepatvirtina jų tariamos persekiojimo baimės. Nustatyti pareiškėjų apklausų nesutapimai leidžia daryti išvadą, kad pasakojimų negalima vertinti kaip patikimo įrodymo.

13. Tvirtino, jog pareiškėjai nurodė gyvenę (duomenys neskelbtini) gubernijoje, prieš išskrisdami iš (duomenys neskelbtini) apsistojo pas giminaičius (duomenys neskelbtini), iš šio miesto ir išskrido iš kilmės valstybės, tačiau aplinkybės dėl grėsmės buvo paaiškintos abstrakčiai, nenurodant detalių. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjams pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

14. Nurodė, jog pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies - pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmenims K. J. ir A. F. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį apimtimi, kuria Departamento Sprendimo 3 dalis dėl uždraudimo pareiškėjams penkerius metus atvykti į Lietuvą pripažinta pagrįsta, nustatant, kad pareiškėjams K. J. ir A. F. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą; priteisė iš atsakovo Departamento pareiškėjų K. J. ir A. F. naudai kiekvienam po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ir Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto pareiškėjams pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

17. Remiantis rašytiniais administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjai pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prašymuose nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) piliečių šeima, kuri buvo priverta palikti (duomenys neskelbtini) dėl kito klano kraujo keršto grėsmės jų gyvybei.

18. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas K. J. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė tuo, jog pareiškėjo brolis M. (pareiškėjos A. F. teigimu, vyro tėvas) 2021 m. liepos 2 d. nužudė kito klano narį H. A. H. A. A. Pareiškėjo brolis šiuo metu kalėjime, tačiau kitas klanas 2021 m. liepos 2 d. pasikėsino į pareiškėjų gyvybes – buvo apšaudytas jų namas, paliktas grasinantis užrašas. Pareiškėjas su tėvu ir kitu broliu nuvyko į policiją užfiksuoti šio įvykio. Po 10 dienų buvo klanų susitikimas dėl nužudymo ir, anot pareiškėjo, jie turi aukos pusei sumokėti pusantro milijono (duomenys neskelbtini) ir atiduoti ištekinimui už kito klano narių 2 savo nepilnametes dukras, tačiau tokios sumos pinigų neturi, nepilnametes dukras atsisako perduoti kitam klanui.

19. Nustatyta, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 105.4 papunkčiu, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Sprendimu nusprendė: 1) pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjams K. J. ir A. F. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti asmenų K. J. ir A. F. duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti L. J. , M. J., Z. J. atvykti į Lietuvos Respubliką.

20. Į bylą pateikti duomenys, konstatavo teismas, patvirtino, jog nagrinėjant prieglobsčio prašymą Departamente 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atliktos pareiškėjų K. J., A. F. apklausos. Departamentas sprendimuose priėjo prie išvados, jog pareiškėjų pasakojimai nedetalūs, nenuoseklūs, tarp jų pasakojimų nustatytos neatitiktys; pasakojimai nepagrįsti surinkta kilmės valstybės informacija. Teismas su šia išvada sutiko.

21. Kaip nustatyta iš pasakojimų, pareiškėjai tvirtino, jog grėsmė jų šeimai kilo iš kito klano, kurio narys buvo nužudytas jų klano asmens. Už tai kitas klanas reikalauja iš jų didelės išpirkos, kurios šeima neturi, taip pat reikalauja nepilnametes dukras ištekinti už kito klano narių. Tačiau teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjų apklausos įrašų, jų apklausos protokolų matyti, jog apklausiami pareiškėjai painiojosi, dėl kurio konkrečiai žmogaus užvirė klanų konfliktas. Pareiškėjas nurodė, kad jo brolis iššovė į tą žmogų ir jį užmušė. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad grasinimas susijęs su jos vyro tėvu todėl, kad jos vyro tėvas nužudė vieną žmogų ir buvo problema, susijusi su finansiniu konfliktu. Pareiškėjos pasakojimas dėl kito klano nario nužudymo aplinkybių buvo bendro pobūdžio, nenurodytos jokios konkrečios detalės ir pavardės. Apklausos metu pačios pareiškėjos paaiškinimai dėl dukrų atidavimo kitam klanui taip pat prieštaringi. Pradžioje ji teigė, kad turi atiduoti vieną iš savo dukrų kitai šeimai, pabaigoje nurodė, jog dar dukrų amžius per jaunas turėti vyrus.

22. Iš (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pranešimo nustatyta, jog 2021 m. liepos 2 d. 20 val. buvo gauta informacija apie 2021 m. liepos 2 d. nužudymą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas nužudytas asmuo H. A. H. A. A.. Žudikas M. A. A. A. M. A., gim. 1987 m., profesija – elektros prekių parduotuvės savininkas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau pareiškėjai nepateikė nei Departamentui, nei teismui jokių duomenų apie tai, kad įvardytas žudikas yra pareiškėjo brolis, jo pavardė nesutampa ((duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)). Nebuvo pateikta nei jo tapatybę, nei giminystės ryšius patvirtinančių duomenų, taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo brolis gyveno minėtoje vietoje ir dirbo tą darbą, kuris nurodytas policijos pranešime.

23. Iš antro policijos pranešimo nustatyta, jog 2021 m. liepos 3 d. į policiją atvyko A. A. A. M. A., pensininkas, gim. 1957 m., turintis valiutos keityklą „Al Ahiiyah“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir K. A. A. A. M. A., pagalbinis darbuotojas, gim. 1980 m., turintis valiutos keityklą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ir H. A. A. A. M. A., advokatas, gimęs 1993 m., gyvenantis (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Visi trys pateikė pareiškimus prieš H. A. H. A. A. šeimą, kadangi šios šeimos nariai apšaudė jų namus [pralietas kraujas], ši šeima taip pat grasino žudiko šeimai, kad jeigu jie liks šiame rajone, bus nužudyta visa šeima ir tai bus kerštas dėl nužudyto sūnaus. Tame pačiame pranešime nurodoma, jog teisėjas nusprendė sulaikyti visus asmenis, kurie dalyvavo apšaudyme ir viską perduoti (duomenys neskelbtini)policijos komisariatui, kadangi šis įvykis turi būti traktuojamas kaip teroristinis išpuolis ir yra užregistruotas, registracijos Nr. 18-1441. Teismas pažymėjo, jog minėtame pranešime besikreipiančių asmenų pavardės yra skirtingos nuo pareiškėjo pavardės (ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)). Nebuvo pateikta jokių duomenų apie besikreipiančių į policiją asmenų giminystės ryšį su pareiškėjo šeima, jų tapatybę, profesinę veiklą.

24. Iš Sprendimo turinio, konstatavo teismas, matyti, jog Departamentas Sprendimą grindė surinkta kilmės valstybės informacija apie kraujo nesantaiką ir tokio pobūdžio konfliktų sprendimo būdus, pripažindamas, jog pagal surinktą kilmės valstybės informaciją vertinama, kad paprotinė genčių teisė yra senas, svarbus ir paplitęs mechanizmas ginčams spręsti ir tvarkai palaikyti (duomenys neskelbtini). Genčių papročiai reikalauja, kad žmogžudystė būtų kompensuojama abipusiu susitarimu, priešingai – kerštaujama žudiko šeimai. Kraujo nesantaika tęsiasi tol, kol bus atlyginta už mirtį arba kol abipusiškai bus sutarta dėl finansinės kompensacijos („kraujo pinigai“).

25. Konkrečiu atveju pareiškėjas apklausos ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog pirmiausiai tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami genčių susitarimuose (genčių teismuose), o po to valstybinėse institucijose. Tačiau iš į bylą pateiktų pareiškėjo paaiškinimo ir įrodymų (policijos pranešimų) matyti, jog pareiškėjai pirmiausiai, t. y. kitą dieną po įvykio dėl to kreipėsi į valstybinę instituciją – policiją. Nei pareiškėjas, nei pareiškėja nedetalizavo, išsamiau nepaaiškino jiems tariamo grasinimo pobūdžio, turinio, konkrečiai jiems ir tiesiogiai jiems išsakytų reikalavimų.

26. Dėl grasinimo ir pabėgimo iš šalies pareiškėjų pasakojimuose nurodytos aplinkybės prieštaringos. Pareiškėjas teigė, kad vakare jų namą, kuriame buvo visa šeima, priešiškai nusiteikęs klanas apšaudė, buvo grasinama šauti į juos, todėl tą įvykį užfiksavo policijoje, o pareiškėja šio apšaudymo ir kreipimosi į policiją net nepaminėjo, tik abstrakčiai nurodė, kad jiems buvo grasinama asmenų, kurie turėjo ginklų. Pareiškėjas apklausos metu iš pradžių teigė, kad po namo apšaudymo išvažiavo pas žmonos giminaičius, tačiau vėliau teigė, kad bėgo į (duomenys neskelbtini) pas dėdę iš jo motinos pusės. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių apie išvažiavimą pas jos giminaičius, neišdėstė išvykimo ir atvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybių, jų nedetalizavo.

27. Pagal pareiškėjų pasakojimus, jie iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Europą. Taigi, jų pačių teiginiai patvirtina, kad jie nebandė konflikto iki galo spręsti genčių teisme ir šeimų klanuose, – tai būdinga pagal šalies tradicijas ir papročius. Pareiškėjas nurodė, jog į konflikto sprendimą buvo įsitraukęs jų klanas, nes praėjus 10 dienų po šio šaudymo abu klanai susitikę derinosi dėl konflikto sprendimo ir priėjo prie išvados, kad žudiko šeima turi sumokėti apie pusantro milijono (duomenys neskelbtini) dinarų ir dar reikalauja dviejų merginų iš jų klano. Pareiškėjas nurodė, kad mergaites šeimoje turi tik jis, todėl jis su tokia sąlyga nesutinka ir jų neatiduos. Departamentas darė išvadą, jog pagal kilmės valstybės informaciją, taikos sutarimas tarp genčių gali būti ilgas procesas, kuris tęsiasi tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl pinigų išmokėjimo aukos artimiesiems, todėl pareiškėjo baimė būti nužudytam arba dėl dukterų atėmimo yra prieštaraujanti informacijai apie kilmės šalį.

28. Teismas įvertino, kad Departamentas ginčijamame sprendime surinko pareiškėjų nurodytų aplinkybių kontekste aktualią kilmės valstybės informaciją ir ja pagrįstai rėmėsi spręsdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymo pagrįstumą ir pagrįstai konstatavo, jog kilmės valstybės informacija apie kraujo nusikaltimus ir keršto konflikto eigą nepatvirtina pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir jų baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

29. Pareiškėjai teismo posėdžio metu akcentavo, jog Departamentas pareiškėjų pasakojimų neatitiktis grindė neteisingu vertimu, tvirtino, jog pareiškėjos apklausos vertime padarytos akivaizdžios klaidos dėl asmens, nužudžiusio kito klano asmenį, giminystės ryšio ir dėl reikalaujamos išpirkos sumos dydžio.

30. Kaip jau minėta, Sprendime, nurodant pareiškėjų pasakojimų prieštaringumą, pažymėta, jog pareiškėjas nurodė, jog nusikaltimą, dėl kurio prasidėjo kraujo kerštas, padarė jo brolis, pareiškėja teigė, kad nusikaltimą padarė vyro tėvas, pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog buvo reikalaujama pusantro milijono (duomenys neskelbtini) išpirkos, o pareiškėja nurodė 50 milijonų išpirkos sumą.

31. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų apklausose dalyvavo vertėjas. Apklausų garso įrašai ir protokolai patvirtina, jog vertėjas buvo įspėtas dėl atsakomybės už neteisingą vertimą. Pareiškėjai nei apklausų metu, nei skunde nereiškė pretenzijų dėl neteisingo vertimo. Be to, pareiškėjams buvo suteikta teisė atidėjus teismo posėdį pateikti įrodymų, pagrindžiančių vertimo neteisingumą, neatitiktį pareiškėjų pasakojimams, tačiau tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta, todėl teismui nėra pagrindo abejoti vertimo teisingumu. Pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

32. Be to, net ir pripažinus, jog vertėjas išpirkos sumą išvertė neteisingai, ir netgi darant prielaidą, jog neteisingai pareiškėjos pasakojimo vertime buvo nurodytas nužudžiusio kitą asmenį giminystės ryšys, iš bylos duomenų pakanka įrodymų teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų pasakojimai yra bendro pobūdžio, vengiant detalių, nenuoseklūs, jų teiginiai dėl grėsmės baimės kilmės šalyje nepagrįsti į bylą pateiktais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jų argumentais skundo tenkinimui.

33. Teismas įvertino, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos išsamios apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjų nurodyti argumentai, pagrįstai darant išvadą, jog, atsižvelgiant į individualius prašytojų aspektus ir aplinkybes, remiantis naujausia informacija apie šalį ir santykinai žemu beatodairiško smurto lygiu (duomenys neskelbtini), nėra rimtos ir asmeninės grėsmės jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto. Ypač dėl to, kad prašytojai yra jauni, sveiki asmenys, galintys dirbti ir išlaikyti save ir nepilnamečius vaikus.

34. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl jų pasakojimuose nurodytų aplinkybių pareiškėjų šeimai kiltų didesnė rizika dėl beatodairiško smurto ar dėl jų asmeninių aplinkybių, jei jie grįžtų į savo ankstesnę gyvenamąją vietą kilmės šalyje. Nors pareiškėjai skunde nurodė, jog visi šeimos nariai po grasinimų išsilakstė ir (duomenys neskelbtini) negyvena, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, jog pareiškėjo brolis, su kuriuo jų šeima nelegaliai atvyko į Lietuvą, yra grįžęs į kilmės šalį ir gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo dvi seserys ir pareiškėjos šeima.

35. Teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo pozicija, jog Sprendime buvo išdėstyta perteklinė informacija apie kilmės valstybę (dėl garbės nusikaltimų moterų persekiojimo kontekste). Komisijos Sprendime nepateiktas detalus vertinimas dėl papildomų įrodymų, kurie pareiškėjo buvo pateikti 2021 m. lapkričio 26 d., tačiau, teismo vertinimu, ginčo esmė atskleista teisingai, į esminius skundo argumentus atsakyta, todėl nėra pagrindo pritarti pareiškėjų pozicijai dėl neobjektyvaus, nevisapusiško tyrimo. Perteklinės informacijos apie kilmės valstybę pateikimas nėra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus, kurie priimti atskleidus ginčo esmę, išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, įvertinus jame nurodytas aplinkybes dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, įvertinus pareiškėjų pasakojimuose nurodytas aplinkybes, tiek jų objektyvumo, patikimumo prasme, tiek byloje surinktų įrodymų ir kilmės valstybės informacijos kontekste.

36. Net ir manydamas, jog priimant skundžiamus sprendimus, buvo padaryta trūkumų, teismas įvertino, kad jie neesminiai ir bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje išklausius pareiškėjų, jų atstovės paaiškinimus, suteikiant galimybę naudotis procesinėmis teisėmis, neribojant pasisakymų trukmės, minėti trūkumai teismo posėdžio metu buvo pašalinti, todėl jie nelaikyti esminiais, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti skundą išnagrinėti iš naujo.

37. Pagal į bylą pateiktą Departamento surinktą valstybės kilmės informaciją pareiškėjų pasakojimo kontekste teismas padarė išvadą, jog Departamento Sprendimu pareiškėjams pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjams gresia realus persekiojimas.

38. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, taigi, pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Departamentas, surinkęs duomenis apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nenustatęs pagrindų, dėl kurių gali būti suteikiama papildoma apsauga, pagrįstai pareiškėjams nesuteikė ir papildomos apsaugos (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis).

39. Sprendimo 2 ir 3 dalimis nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjams K. J., A. F. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus. Dėl šios Sprendimo dalies teismas, įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 6 ir 7 straipsnių nuostatas,

pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus pareiškėjų atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenis apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtę Lietuvos ir Baltarusijos sieną, prieglobsčio prašymus pateikė sulaikyti VSAT pareigūnų). Be to, nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė juos išsiųsti būtent į šią šalį.

40. Teismas nustatė, kad Sprendime taip pat nuspręsta pareiškėjams K. J., A. F. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos t. y. pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį Departamentas paskyrė maksimalų draudimo atvykti terminą ir laikė jį proporcingu.

41. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjams K. J., A. F. pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos 10 skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas.

42. Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. Sprendime, konstatavo teismas nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams K. J., A. F. atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjų nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismas įvertino, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

43. Teismas pažymėjo, kad Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams K. J., A. F. atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl, atsižvelgiant į tai, minėta Sprendimo dalis keistina, nustatant, kad pareiškėjams K. J., A. F. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos Sprendimas apimtimi, kuria Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. Sprendimo 3 dalis dėl uždraudimo pareiškėjams penkerius metus atvykti į Lietuvą pripažinta pagrįsta, keistinas, nustatant, kad pareiškėjams K. J., A. F. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

44. Kita pareiškėjų skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ir Komisijos Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

45. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį, bei tai, kad pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, pareiškėjų K. J. ir A. F. (kiti pareiškėjai yra nepilnamečiai, atstovaujami atstovų pagal įstatymą K. J. ir A. F.) naudai iš atsakovo Departamento teismas priteisė lygiomis dalimis 240 Eur (kiekvienam po 120 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Regionų apygardos administraciniame teisme.

III. 46. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2022 m. kovo 10 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-1442-422/2022, ir patenkinti pareiškėjų skundą pilna apimtimi.

47. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

48. Papildomai pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pateikė eilę argumentų dėl pareiškėjų apklausos metu duotų parodymų prieštaravimų/nenuoseklumo, tuo grįsdamas išvadą dėl atsakovo konstatuoto pareiškėjų pasakojimo nepatikimumo bei nurodė, kad pareiškėjams buvo suteikta teisė atidėjus teismo posėdį pateikti papildomus įrodymus, tačiau tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Pareiškėjų manymu šie teismo argumentai nepagrįsti, nes 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl galimybės pateikti įrodymus, o dėl to, kad teismas į 2022 m. vasario 22 d. paskirtą teismo posėdį iškvietė netinkamos kalbos vertėją (iškviestas kurdų, o ne arabų kalbos vertėjas) (2022 m. vasario 23 d. informacinę pažymą). 2022 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismui tenkinus Pareiškėjų atstovės prašymą teismo posėdžio metu išversti jos nurodytas garso įrašo dalis, vertėjas sąmoningai atsisakė jas versti (žr. posėdžio garso įrašo 16 min. – 23 min.).

49. Lietuvoje yra tik keli arabų kalbos vertėjai, o pareiškėjos atstovės pirminio kreipimosi metu vertimų biurui atsisakius versti (nors pradžioje davė patvirtinimą), o teismo posėdžio metu buvusiam vertėjui taipogi išsisukinėjant ir atsisakius išversti paleisto garso įrašo duomenis, - prašoma teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir paskirto teismo posėdžio metu užtikrinti galimybę perklausyti pareiškėjos A. F. apklausos garso įrašą nuo 9:45 iki 13:15 ir nuo 15:10 iki 16:33, kuriose ji nurodo šeimos narį, dėl kurio prasidėjo visas konfliktas bei išpirkos sumą, reikalautą sumokėti. Atsižvelgus į tai, kad esminė priežastis, dėl pareiškėjų pasakojimas atmestas kaip nepatikimas yra būtent jų apklausų metu nurodyti neva prieštaravimai, netenkinus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, - nebus galima įvertinti, ar atsakovas iš tiesų priėmė teisėtą sprendimą nesuteikti prieglobsčio prašytojams tarptautinės apsaugos remdamasis pareiškėjų pasakojimų vidiniu prieštaravimu.

50. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

51. Departamentas pažymėjo, kad teismo informacinėje pažymoje nurodyta tik esminė informacija, šiuo atveju 2022 m. vasario 23 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad teismo posėdžio atidėjimas buvo sąlygotas tinkamos kalbos vertėjo nebuvimu. Visgi, to paties teismo posėdžio garso įraše fiksuojama, kad pareiškėjų atstovė nurodė, jog yra abejonių dėl pareiškėjos apklausos vertimo ir kita posėdžio data buvo derinama atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atstovė galėtų laiku pateikti papildomus įrodymus dėl apklausos turinio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo argumentai, kad jiems nebuvo suteikta teisė atidėjus teismo posėdį pateikti įrodymus, pagrindžiančius apklausos vertimo neteisingumą, nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad teismui 2022 m. kovo 4 d. buvo pateiktas pareiškėjų atstovės prašymas, kurio 2 puslapyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdis buvo atidėtas, pareiškėjų atstovė kreipėsi į vertimų biurą su prašymu atlikti pareiškėjos A. F. dalies apklausos vertimą, taigi, visai tai patvirtina, kad pareiškėjams buvo suteikta teisė, atidėjus teismo posėdį, teismui pateikti su vertimo trūkumais susijusius įrodymus.

52. Kiti pareiškėjų teiginiai apie vertimo kokybę ir vertėjų elgesio motyvus yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais argumentais ir iš esmės remiasi samprotavimais bei subjektyvia nuomone, todėl vertintini kaip išimtinai gynybinė pozicija. Nėra jokių duomenų apie vertėjo motyvus nenorėti ištaisyti galimai netinkamą kito vertėjo vertimą, kad teismo posėdžio metu vertėjavęs vertėjas yra susijęs kokiais nors ryšiais su Departamento apklausoje dalyvavusiu vertėju, nėra duomenų, kad vertėjas būtų atsisakęs atlikti vertimą, ir priešingai, iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad vertėjas pateikė logiškus ir argumentuotus paaiškinimus dėl garso įrašo kokybės ir apgailestaudamas paaiškino, kad tiesiog gerai negirdi pareiškėjos pusei aktualių pokalbio segmentų. Be to, pažymėtina, kad vertėjo darbas yra reikalaujantis specialiųjų žinių, todėl yra pagrįsta manyti, kad būtent tik jis ir gali įvertinti įrašo kokybę patikimam vertimui padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ginčas kilo ne dėl paties pasakojimo visumos ar esmės, bet dėl pavienių žodžių kontekste, t. y. pareiškėjas nurodė, jog nusikaltimą, dėl kurio prasidėjo kraujo kerštas, padarė jo brolis, pareiškėja teigė, kad nusikaltimą padarė vyro tėvas, pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog buvo reikalaujama pusantro milijono (duomenys neskelbtini) išpirkos, o pareiškėja nurodė 50 milijonų išpirkos sumą. Būtent vertėjo ir buvo prašoma išklausyti garso įrašą ir išversti tas pareiškėjos pasakojimo dalis, kuriose buvo nesutapimai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nei pareiškėjai, nei pareiškėjų atstovė nepateikė jokių abejonių dėl vertėjo sąmoningo nenoro išversti aktualaus pokalbio. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai skunde akcentuoja tai, kad neva fiksuojamas nesutapimas tarp pareiškėjų pasakojimų yra ginčytinas, todėl šios abejonės turėjo būti vertinamos jų naudai, tačiau pirmos instancijos teismas pastebėjo, kad be šių tariamų nesutapimų pareiškėjai daugiau jokių tariamų klaidų vertime nenurodė, o dėl tariamai neteisingo vertimo pretenzijų nereiškė nei apklausų metu nei skunduose teismui ar Departamento Komisijai.

53. Departamentas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad net ir pripažinus, jog vertėjas išpirkos sumą išvertė neteisingai, ir netgi darant prielaidą, jog neteisingai pareiškėjos pasakojimo vertime buvo nurodytas nužudžiusio kitą asmenį giminystės ryšys, iš bylos duomenų pakanka įrodymų daryti išvadą, jog pareiškėjų pasakojimai yra bendro pobūdžio, vengiant detalių, nenuoseklūs, jų teiginiai dėl grėsmės baimės kilmės šalyje nepagrįsti į bylą pateiktais objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. lapkričio 5 d. Sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti juos į kilmės valstybę, bei Komisijos, peržiūrėjusios minėtą Sprendimą ikiteismine tvarka, sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti, todėl minėtą terminą sutrumpino iki trejų metų.

56. Pareiškėjai, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, tai darė paviršutiniškai, nevertino asmeninių pareiškėjų savybių, neužtikrino galimybės tikslinti vertimo klaidas.

57. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

58. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti išklausytas tiesiogiai kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas.

59. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

60. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes ginčas yra paremtas jų pasakojimo vertinimu, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

61. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

62. Pareiškėjai paaiškino, kad atvyko į Lietuvos Respubliką, kadangi gimtojoje šalyje bijo persekiojimo (iš jų reikalaujama išpirkos) ir dukterų priverstinio ištekinimo už klano, kurio vieną iš narių nužudė vieno iš pareiškėjų giminaitis, narių, kaip kompensacijos už klano nario žūtį.

63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimais.

64. Sutiktina ir su Departamento išvadomis, kad nenustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėjams grėstų realus pavojus sveikatai ar gyvybei. Tai juo labiau patvirtina byloje esantys įrodymai, tokie kaip (duomenys neskelbtini) policijos pranešimai, kuriuose be kita ko teigiama, kad pareiškėjams grasinę užpuolikai buvo sulaikyti. Pareiškėjų pasakojimų tikrumu abejoti verčia ir jų pasakojimų nesutapimas. Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į policiją, o jo žmona teigia, kad nesikreipė, pareiškėjas teigia, kad kito klano narį nužudė jo brolis, o pareiškėjo žmona, kad tėvas. Taip pat, iš policijos pranešimų matyti, kad įtariamojo nužudymu ir pareiškėjo pavardės skiriasi. Tai irgi verčia pagrįstai abejoti pasakojimų tikrumu. Tariamas persekiotojas (nužudytojo giminė) nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, nes tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjai nepateikė.

65. Net ir pripažinus, jog apklausų metu vertėjas pareiškėjų nurodytos reikalaujamos išpirkos sumą išvertė neteisingai, ir netgi darant prielaidą, jog pareiškėjos pasakojimo vertime neteisingai buvo nurodytas nužudžiusio kitą asmenį giminystės ryšys, iš bylos duomenų pakanka įrodymų padaryti išvadai, jog pareiškėjų pasakojimai yra bendro pobūdžio, duodami vengiant detalių, nenuoseklūs, jų teiginiai dėl grėsmės baimės kilmės šalyje nepagrįsti į bylą pateiktais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą remiantis jų argumentais . Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek pirminių apklausų, tiek teismo posėdžio metu patys pareiškėjai patvirtino, kad vertimas yra iš esmės teisingas, išskyrus aukščiau nurodytus vertimo netikslumus. Objektyvių duomenų, kad vertimo netikslumai būtų sąlygoti vertėjų šališkumu ar ryšiais su atsakovu, nėra nustatyta.

66. Teismas teisingai konstatavo ir bylos medžiaga tai patvirtina, kad remiantis EPPB duomenimis, pareiškėjų kilmės šalyje, o ypač jos sostinėje nėra rimtos ir asmeninės grėsmės jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto. Ypač dėl to, kad prašytojai yra jauni, sveiki asmenys, galintys dirbti ir išlaikyti save ir nepilnamečius vaikus. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl jų pasakojimuose nurodytų individualių aplinkybių pareiškėjų šeimai kiltų didesnė rizika, jei jie grįžtų į savo kilmės šalį ir naudotųsi vidaus persikėlimo galimybėmis. Nors pareiškėjai skunde nurodė, jog visi šeimos nariai po grasinimų išsiskirstė ir (duomenys neskelbtini) negyvena, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, jog pareiškėjo brolis, su kuriuo jų šeima nelegaliai atvyko į Lietuvą, yra grįžęs į kilmės šalį ir gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo dvi seserys ir pareiškėjos šeima.

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. J, A. F., M. J., L. J., Z. j. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas