ab9b6284-e169-46b8-bf23-396230342a86 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla NrPirmos instancijos teismo teisėja                                                Civilinė byla Nr. 2A-366-198/2015Edita Jusevičienė                                              Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00373-2014-1                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5.;125.7.                                                                                                        (S)                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. E. ir atsakovo VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-467-948-2014 pagal ieÅ¡kovės I. E. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centrui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centrui, praÅ¡ydama:

1) pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ pagal LR DK 129 str. 1 d. su I. E. neteisėtu ir grÄ Å¾inti I. E. į darbÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį su ja be pagrįsto teisėto pagrindo ir nesilaikydamas LR DK numatytų reikalavimų darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva tvarkos. Atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove, jos neįspėjęs ir taip pažeidė LR DK 129 str. ir 130 str. nuostatas. Antra, atsakovas nevykdė LR DK 129 str. 1 d. numatytos sÄ lygos dėl darbuotojo perkėlimo į kitÄ darbÄ .

Trečia, atsakovo ketinimai buvo ne vykdyti realius struktÅ«rinius pokyčius ir optimizuoti darbuotojų skaičių, o atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę. Ketvirta, ieÅ¡kovei buvo daromas psichologinis spaudimas, nepavykus priversti iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, buvo sugalvota struktÅ«rinė pertvarka ir tuo pagrindu nutraukta darbo sutartis su ieÅ¡kove. Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad darbo sutartis Nr. 194, pagal kuriÄ I. E. buvo priimta į darbÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centrÄ direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas, 2014-03-24 VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centrÄ direktoriaus įsakymu Nr. P-86 pagal LR DK 129 str. nutraukta neteisėtai.

NegrÄ Å¾ino I. E. į darbÄ - VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas. Darbo sutartį su ieÅ¡kove nutraukė teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.). Priteisė iÅ¡ VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centras I. E. už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014-03-24 iki 2014-12-29 19477,60 Lt neatskaičius mokesčių, ir po 100,40 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2014-12-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 5% dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (19477,60 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-04-25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 4000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisė iš VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras 729 Lt žyminio mokesčio ir 52,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas, vadovaujantis LR DK 135 str. 1 d. 4 p. nurodė, kad ieškovė turėjo pirmenybės teisę būti palikta darbe, nes iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai, todėl akivaizdu, kad ieškovė buvo labiau socialiai pažeidžiama, lyginat su kitais bendrovės darbuotojais. Byloje duomenų, kad darbdavys būtų tinkamai laikęsis minėtų įstatymo normų, t.y.

LR DK 135 str. 2 d., 129 str. 1 d., 4 d., nėra. Spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo pareigos pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ ieÅ¡kovei teismas nustatė, kad vienintelis pasiÅ«lymas ir informacija per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį ieÅ¡kovei buvo nebent laikinai dirbti socialine darbuotoja kitos darbuotojos motinystės atostogų laikotarpiu. Nustatė, kad naujų darbo vietų pas atsakovÄ buvo, tačiau nė viena iÅ¡ jų nebuvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovei ir ji neturėjo galimybės pretenduoti į naujas darbo vietas.

Teismas nurodė, kad atsakovas, neturėdamas galimybės pasiÅ«lyti tokios pačios kvalifikacijos darbÄ , galėjo siÅ«lyti ir kitokį, žemesnės kvalifikacijos darbÄ ieÅ¡kovei, tačiau nesiÅ«lė ieÅ¡kovei jokios kitos darbo vietos, nors tuo metu buvo priimami į darbÄ ir nauji darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad įspėjimo laikotarpiu duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieÅ¡koms yra darbdavio pareiga, o ar pasinaudoti Å¡ia teise priklauso nuo darbuotojo. Tačiau jei darbuotojas pasinaudoja Å¡ia teise, tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad darbdavys nebeturi pareigos siÅ«lyti darbuotojui laisvas darbo vietas.

Teismas nustatė, kad darbdavys nevykdė savo pareigos siÅ«lyti ieÅ¡kovui kitÄ darbÄ ir duomenų, kad ieÅ¡kovei buvo teikiama informacija apie laisvas darbo vietas, byloje nėra. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturėjo pareigos dar kartÄ ieÅ¡kovės įspėti, kadangi įspėjimo terminas nebuvo pasibaigęs (LR DK 130 str. 4 d.). Byloje nustatytų duomenų pagrindu, teismas ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo 2014-03-24 pagal LR DK 129 str. pripažino neteisėtu, sÄ lygotu asmeninių priežasčių, o ne vardijamų struktÅ«rinių pertvarkymų, nes darbdavys įgyvendindamas savo įsipareigojimus neabejotinai galėjo užtikrinti ieÅ¡kovei galimybę tęsti darbÄ Ä¯staigoje.

Teismas sprendė, kad dėl užsitęsusio Å¡alių konflikto ieÅ¡kovei nebus sudarytos palankios sÄ lygos toliau dirbti, todėl taikė LR DK 300 str. 4 d. numatytÄ alternatyvų darbuotojo (ieÅ¡kovės) teisių gynimo bÅ«dÄ .                          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. E. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ dalyje, kurioje nusprendė negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ ir laikė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir nurodytoje dalyje praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti I.

E. į darbÄ . Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės nuomone, teismas nepagrįstai suabsoliutino, hiperbolizavo ir netinkamai įvertino aplinkybes apie Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius. Bylos duomenys neteikia pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog realiai egzistuoja DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodyta negrÄ Å¾inimo į darbÄ priežastis – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl nėra pagrindo teigti, jog šį ginÄÄ iÅ¡sprendus ieÅ¡kovės naudai, darbo santykių tÄ sa yra nebeįmanoma.

Neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo pažeistos ieÅ¡kovės teisės turi bÅ«ti apginamos taikant DK 300 str. 3 d. nustatytÄ alternatyvų teisių gyvinimo bÅ«dÄ . Teismas nevertino ir netyrė kokios yra ieÅ¡kovės galimybės po teismo sprendimo toliau eiti VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas. Konkrečių ir objektyvių negalėjimo vykdyti pareigas priežasčių teismas nenustatė. Taip pat teismas nevertino, kad ieÅ¡kovei iki atleidimo buvo trukdoma dirbti siekiant, kad ji iÅ¡ darbo iÅ¡eitų savo noru.

Tačiau pripažinus, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas, toliau atsakovui trukdyti ieÅ¡kovei tinkamai atlikti darbo funkcijas nebÅ«tų jokio pagrindo. NegrÄ Å¾inus ieÅ¡kovės į darbÄ yra pažeidžiami ne tik jos kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių Å¡alies interesai, tačiau nukrypstama ir nuo socialinio teisingumo standarto. IeÅ¡kovei esant pensinio amžiaus, jai bus sudėtinga susirasti kitÄ panaÅ¡ios kvalifikacijos darbÄ , ieÅ¡kovės kvalifikacija, darbo patirtis yra iÅ¡imtinai susijusi su Socialinių paslaugų centro veikla, jos darbas visada buvo vertinamas tik teigiamai, drausminių nuobaudų neturi.

Teismas nepasisakė dėl esminės aplinkybės, t.y. ieÅ¡kovės pareigų egzistavimÄ ir finansavimo ieÅ¡kovės pareigoms skyrimÄ . Darbuotojas, kuris atliktų ieÅ¡kovės darbo funkcijas, nėra įdarbintas, todėl pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir esant iÅ¡likusioms ieÅ¡kovės darbo funkcijoms, teisinio pagrindo negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į darbÄ nebuvo. Nurodo, kad direktorės asmeninis suinteresuotumas ir nepasitenkinimas ieÅ¡kove kaip asmeniu nėra ir negali bÅ«ti pagrindu negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovės į ankstesnes pareigas.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei bus sudarytos nepalankios darbo sÄ lygos yra grįsta vien tik spėlionėmis bei abejonėmis. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ginčo dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ nebuvo, todėl teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo kaip tik tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Tačiau ieÅ¡kovei to nepraÅ¡ant, teismas negalėjo atimti iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo vietos ir į darbÄ nesugrÄ Å¾inti.                          Apeliaciniu skundu atsakovas VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centras praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo nuomone, teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio ir atsiliepimo argumentų, darė teisės taikymo klaidÄ , kadangi ieÅ¡kovė realiai buvo atleista, nebegalėjo eiti kitų siÅ«lomų pareigų ir dėl savo kompetencijos ribų, ir dėl to, kad ji siÅ«lomo darbo atsisakė. Atsakovas nesutinka, kad tinkamai nevykdė pareigos pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė skirdama laiko naujo darbo paieÅ¡koms, patvirtino savo apsisprendimÄ nedirbti atsakovo pasiÅ«lytų darbų ir nutraukti su atsakovu darbo sutartį DK 129 str. pagrindu.

Dėl įvykdytų struktÅ«rinių pertvarkymų atsakovas negalėjo ieÅ¡kovei suteikti darbo sutartimi sulygtų pareigų, nes tokių pareigų nebeliko, o dirbti socialine darbuotoja ieÅ¡kovė atsisakė. Faktiniai duomenys ir ieÅ¡kinio argumentai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo tinkama toms laisvoms darbo vietoms užimti, jeigu tokių laisvų darbo vietų bÅ«tų buvę. Nurodo, kad ieÅ¡kovės kvalifikacija nėra aukÅ¡tesnė už vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikacijÄ . Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad pas atsakovÄ buvo atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai.

Kad struktÅ«riniai pertvarkymai vyko dar ieÅ¡kovei vykdant pareigas nuo 2012 metų, patvirtina teismui pateiktos iÅ¡laidų sÄ matos, nurodančios, kad skiriamos atsakovui lėšos kiekvienais metais ženkliai mažėjo. Finansavimas buvo mažinamas atsakovo administracijos darbuotojų sÄ skaita. IeÅ¡kovės etatas administracijoje buvo numatytas iki 2013-11-30. Atsakovas, vykdydamas projektÄ , nuo 2013 m, rugpjūčio 1 d. priėmė į darbÄ slaugos specialistus, todėl padidėjo ne administracijos darbuotojų, kurių grupei ieÅ¡kovė nepriklausė, skaičius.

IeÅ¡kovės etatas panaikintas dėl sumažėjusio atsakovo finansavimo, ne dėl per didelio darbuotojų skaičiaus, o dėl per didelio administracijos skaičiaus. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.  Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pripažinus, kad panaikinti visÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra pagrindo, palikti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės reikalavimas, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ buvo atmestas, o darbo sutartis nutraukta nuo skundžiamo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nepakeistÄ . PraÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, kad teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pagrįstai pasirinkto alternatyvų ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«dÄ ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei darbo užmokestį, negrÄ Å¾indamas ieÅ¡kovės darbÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista dėl to, kad atitinkamos darbo funkcijos pas atsakovÄ iÅ¡ viso nebeatliekamos. IeÅ¡kovės teiginys, kad ginčo dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ nebuvo, yra nepagrįstas bei prieÅ¡tarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms.

IeÅ¡kovė patvirtino, kad jai buvo daromas spaudimas, siekiama, kad iÅ¡eitų iÅ¡ darbo savo noru. Apeliantės argumentas, jog skaičiuojant praÅ¡omÄ asignuoti darbo užmokestį, administracijos darbuotojų, Å«kinio ir aptarnaujančio personalo sÄ raÅ¡e yra ir ieÅ¡kovės pareigybė ir kad atsakovas tokį ieÅ¡kovės etatui skirtÄ finansavimÄ tebegauna, yra nepagrįstas, kadangi finansavimas buvo numatytas dar dirbant ieÅ¡kovei, o ne etatui iÅ¡laikyti. Finansavimo sutartis sudaroma metams laiko, todėl apeliantė nepagrįstai sprendžia, kad toks finansavimas iÅ¡liko ir po jos atleidimo.

Teismas pažeidė dispozityvumo principÄ , t.y. pažeidė įstatyminį draudimÄ savo iniciatyva keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, kad apeliantės teiginys, jog darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta skundžiamu teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, yra nepagrįstas. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovas neturėdamas galimybės pasiÅ«lyti tos pačios kvalifikacijos darbÄ , galėjo siÅ«lyti ir kitokį, žemesnės kvalifikacijos darbÄ ieÅ¡kovei, tačiau nesiÅ«lė ieÅ¡kovei jokio kito darbo, nors tuo metu priminėjo naujus darbuotojus. Jei darbuotojas pasinaudoja teise gauti laisvo laiko nuo darbo naujo darbo paieÅ¡koms įspėjimo laikotarpiu, tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad darbdavys nebeturi pareigos siÅ«lyti darbuotojui laisvas darbo vietas ar spręsti, kad darbuotojas patvirtina savo apsisprendimÄ nebedirbti pas darbdavį.

IÅ¡ esmės atsakovo iÅ¡laidos darbo užmokesčiui mažėjo nežymiai, todėl atsakovo teiginys, kad taupymas buvo vykdomas administracijos darbuotojų sÄ skaita nėra pagrįstas. IÅ¡ įrodymų visumos matyti, kad ieÅ¡kovei pavaldÅ«s asmenys ir toliau dirba tÄ patį darbÄ , veiklos planuose 2012, 2013, 2014 m. numatytas analogiÅ¡kas centro veiklos priemonių sÄ raÅ¡as, Centro veiklos priemonių sÄ raÅ¡e iÅ¡likusios visos ieÅ¡kovės vykdytos funkcijos jas perskirstant kitiems asmenims, į CentrÄ priimta darbuotojų, kurie bÅ«tų pavaldÅ«s ieÅ¡kovei.

Å ios aplinkybės patvirtina svarbios priežasties taikyti DK 129 str. nebuvimÄ . IÅ¡ 2012, 2013, 2014 m. ataskaitų matyti, kad centro finansavimas administracijos darbuotojams ne blogėjo, o gerėjo. Kokiu pagrindu atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė dirba, nėra suprantama. Bylinėjimosi laikotarpiu pajamų ieÅ¡kovė neturėjo, todėl teismas pagrįstai taikė DK 140 str. 1 d. Nurodo, kad CPK 417 str. suteikia teismui teisę virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas pažeidė dispozityvumo principÄ .

Ä®staigos vadovė, priėmusi sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų jau nebedirba, todėl apeliacinis skundas dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į pareigas turėtų bÅ«ti tenkintas.    Apeliaciniai skundai atmetami, o Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 1 d. 1 p.).     Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.  Apeliantas VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centras pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo apeliantas iÅ¡ esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundÄ netiriamos, konstatuoja, jog nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytÄ iÅ¡imtį ir apeliacinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka   Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad 2011-12-06 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 194, pagal kuriÄ I.

E. buvo priimta į darbÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centrÄ direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas (t.1, b.l. 80); darbo sutartis nutraukta 2014-03-24 VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. P-86 pagal LR DK 129 str. 1 p., 130 str. 4 d. ir 140 str. 1 d. 2 p. (t. 1, b.l. 79). IÅ¡ 2011-12-06 VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymo Nr. P-286 matyti, kad I. E., laimėjusi konkursÄ , skiriama VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams (1 t. b.l. 77).

IÅ¡ 2005-03-01 darbo sutarties Nr. D-249 matyti, kad I. E. priimama į darbÄ VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktore; darbo sutartis nutraukta 2011-11-24 pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiÅ¡kimu) (1 t. b.l. 19-21). Ä®spėjime dėl darbo sutarties nutraukimo (t 1, b.l.

9) atsakovas nurodė, kad sumažinus VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro programos (toliau – centro) finansavimÄ , nuo 2012 m., pablogėjus Centro bÅ«klei, 2013 metais vėl mažinant Centro programos finansavimÄ , siekdama racionaliai panaudoti Centro programos lėšas, esant per dideliam administracijos darbuotojų skaičiui (etatų struktÅ«ra buvo patvirtinta 2012-12-31 d. įsakymu Nr. 431, kuriame numatytas pavaduotojo socialiniam darbui etatas iki 2013-11-30 d.) bus naikinamas direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui etatas.  Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ apeliantės atžvilgiu, nepagrįstai taikė darbuotojo alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ ir netenkino jos praÅ¡ymo grÄ Å¾inti į ansktesnes pareigas.

Å ie apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nepagrįsti.  Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose suformuotoje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iÅ¡ DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų taikytinas.

BylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis).

Aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko Å¡ioje teisės normoje nustatytÄ pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ gynimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010).  Įstatymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti“ yra iÅ¡dėstyta prielaidos forma, tačiau, kaip žinoma, galutinis teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaida (CPK 260, 263 straipsniai).

Apeliantė byloje suformulavo reikalavimÄ grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ pas atsakovÄ . Apeliantė pateikė įrodymus patvirtinančius, kad įstaigos vadovė priėmusi sprendimÄ ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų jau nebedirba, todėl mano, kad apeliacinis skundas dėl jos grÄ Å¾inimo į pareigas turėtų bÅ«ti tenkinamas. Tačiau iÅ¡ LITEKO informacinės duomenų bazės nustatyta, kad įstaigos vadovė ginčija darbo sutarties nutraukimÄ , praÅ¡ydama grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ VieÅ¡osios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorės pareigas. 2014 m. kovo mėn. Biržų rajono savivaldybei pateiktame darbo užmokesčio paskaičiavime ieÅ¡kovės pareigybė (pavaduotoja socialiniams reikalams) yra iÅ¡likusi, o Centro veiklos priemonių sÄ raÅ¡e iÅ¡likusios visos ieÅ¡kovės vykdytos funkcijos perskirstytos kitiems asmenims.

Bylos medžiaga patvirtina apie ieÅ¡kovės ir atsakovo VÅ¡Ä® Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus užsitęsusį konfliktÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pati apeliantė atleidimÄ iÅ¡ darbo vertino kaip susidorojimÄ , nurodė, kad jos santykiai su darbdaviu susiklostė sudėtingi, buvo daromas pastovus psichologinis spaudimas, kad iÅ¡eitų iÅ¡ darbo savo noru, bei įvertinat tai, kad Å¡iuo metu ji dirba Lietuvos demokratiÅ¡kumo ugdymo kolegijos filiale vaikų dienos centre „Navininkai“, reikalavimas grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ netikslingas.

Todėl teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ir apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ pas darbdavį. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ teisių gynimo bÅ«dÄ yra teismo diskrecijos teisė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo bÅ«do parinkimas gali pažeisti ar pažeidžia ieÅ¡kovės teises.    CPK 417 str. suteikia teismui teisę virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas pažeidė dispozityvumo principÄ .             DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, iÅ¡skyrus atvejį, kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui iÅ¡mokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laikÄ (DK 129 straipsnio 5 dalis), turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ . Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

Kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi bÅ«ti siÅ«lomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir, reikiamais atvejais, į sveikatos bÅ«klę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti į jas perkeltas, turi bÅ«ti siÅ«lomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti. Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – ir sveikatos bÅ«klė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbÄ (pareigas) pasiÅ«lyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbdavys to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kai tokia laisva darbo vieta pasiÅ«loma kitam atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui ir pastarasis jo sutikimu į jÄ perkeliamas dirbti ir pan.).

Darbdavio galimybė perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ objektyviai sÄ lygota kito atitinkamo darbo buvimu ir darbuotojo sutikimu bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ .    Apelianto (atsakovo) argumentai dėl netinkamo DK 129 straipsnio apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime taikymo iÅ¡ esmės grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovas nevykdė pareigos siÅ«lyti ieÅ¡kovei kitÄ darbÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovei buvo siÅ«lomas žemesnės kvalifikacijos socialinės darbuotojos darbas, tačiau ji Å¡io darbo atsisakė.

Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo naujų aplinkybių, kurių bÅ«tų netyręs ir nevertinęs pirmosios instancijos teismas. Bylos medžiaga nustatyta, kad per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį ieÅ¡kovei buvo vienintelis pasiÅ«lymas ir informacija laikinai dirbti socialine darbuotoja kitos darbuotojos motinystės atostogų laikotarpiu. Daugiau atsakovas ieÅ¡kovei nesiÅ«lė jokio kito darbo. Kai tuo tarpu Sodros pateikta informacija, 2014-11-14 Biržų rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tas Nr. SN-1780 patvirtina, kad naujų darbo vietų pas atsakovÄ buvo, tik nė viena iÅ¡ jų nebuvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovei ir ji neturėjo galimybės pretenduoti į naujas darbo vietas (1 t. b.l. 91-98).

PareigÄ siÅ«lyti kitÄ darbÄ darbdavys privalo vykdyti visÄ per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-701/2015). Todėl apeliantas turėjo pareigÄ siÅ«lyti ieÅ¡kovei kitÄ darbÄ visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė atsisakė vieno pasiÅ«lymo, neapriboja jos teisės, o atsakovo pareigos siÅ«lyti kitÄ darbÄ . Tuo labiau, kad ieÅ¡kovė atsisakė jai pasiÅ«lyto darbo dėl objektyvių priežasčių – laikino pobÅ«džio.

Apeliantas nurodo, kad darbdavio nepasiÅ«lymas atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos bÅ«klė, nėra tinkami, nelaikytinas materialinių teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pažeidimu. Nurodo, jog Biržų rajono socialinių paslaugų centras ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo metu vykdė projektÄ iÅ¡ ES lėšų, kuriame buvo numatyta įdarbinti 21 slaugos specialistÄ â€“ slaugytojus padėjėjus, kuriems reikalinga slaugytojos padėjėjo kvalifikacija, todėl ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti siÅ«lomi Å¡ie darbai.

Kaip jau buvo minėta, duomenų, kad atsakovas bÅ«tų siÅ«lęs ieÅ¡kovei užimti kitas laisvas darbo vietas, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės kvalifikacija nebuvo tinkama kitoms laisvoms darbo vietom užimti. IÅ¡ 2014-11-14 Biržų rajono savivaldybės administracijos raÅ¡to Nr. SN-1780 matyti, kad pas atsakovÄ 2013-2014 buvo įsteigta 1,5 socialinio darbuotojo padėjėjo etato. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡is darbas buvo pasiÅ«lytas ieÅ¡kovei, nors jis kaip tik atitinka ieÅ¡kovės turimÄ kvalifikacijÄ (1 t. b.l. 131).

Kita vertus teismų praktikoje yra pasisakyta, kad net ir aukÅ¡tesnės kvalifikacijos darbÄ tam tikrais atvejais gali bÅ«ti privalu pasiÅ«lyti darbuotojui, su kuriuo numatoma aptariamu pagrindu nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikalingÄ kvalifikacijÄ darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti. Aptariama darbuotojo teisė bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ gali bÅ«ti įgyvendinama ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo iniciatyva. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei nebuvo teikiama informacija apie laisvas darbo vietas, ieÅ¡kovė negalėjo įgyvendinti Å¡ios teisės bÅ«ti perkeltai į kitÄ darbÄ savo iniciatyva, nesudėtingai ir operatyviai įgyti reikiamÄ slaugytojo padėjėjo kvalifikacijÄ .

Apeliantas nurodo, kad pas atsakovÄ buvo atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai. Dėl jų atsakovui sumažėjo direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams pareigas einančio darbuotojo poreikis, nes tokioms funkcijos atlikti darbuotojo nebereikėjo. Su Å¡iuo motyvu negalima sutikti, kadangi jis prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Teismas, nagrinėjantis ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti įmonės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumÄ ir pagrįstumÄ , o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar įmonės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimÄ su konkrečiu darbuotoju.

IÅ¡ bylos duomenų ir apylinkės teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovės pareigybė buvo sukurta 2011 m. gruodžio m., priimant į darbÄ ieÅ¡kovę. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų įsakymų matyti, kad 2012 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta atsakovo struktÅ«ra su ieÅ¡kovės pareigybėmis iki 2013 m. lapkričio 30 d., 2013 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta atsakovo struktÅ«ra jau be ieÅ¡kovės pareigybės. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pas atsakovÄ atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai iÅ¡ esmės palietė tik ieÅ¡kovę ir pasireiÅ¡kė tik ieÅ¡kovės atleidimu.

Nustatyta, kad po 2013-11-30 atsakovas deklaruodamas, jog ieškovės pareigybės nebelieka, Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pavaduotojos socialiniam darbui pareigybę žymėjo, t.y. tokia pareigybė buvo, Ieškovei prastova darbe dėl to, kad nebeliko pareigybės, paskelbta nebuvo. Be to, iš sutarties Nr. FS-14/2, sudarytos 2014-03-13 d., 2 priedo, matyti, kad 2014 m. kovo mėnesį Biržų rajono savivaldybei pateiktame darbo užmokesčio paskaičiavime ieškovės pareigybė (pavaduotoja socialiniams reikalams) yra išlikusi, nurodyta, jos darbo užmokesčiui skirtas finansavimas – 15987 Lt metams (2 t. b.l. 163).

IÅ¡ naujai patvirtintos struktÅ«ros matyti, kad atsakovo įstaigoje atsirado 10 papildomų laikinosios priežiÅ«ros specialistų etatų (1 t. b.l. 73, 76). IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad darbuotojų skaičiaus Centre tik didėjo, pvz: 2011 metų pradžioje 52 darbuotojai, pabaigoje 61 darbuotojas, 2012 metų pradžioje 61 darbuotojas, pabaigoje 66 darbuotojai, tuo tarpu 2013 metų pradžioje 66 darbuotojai, pabaigoje 84 darbuotojai. IÅ¡ atsakovo pateiktų iÅ¡laidų sÄ matų matyti, kad iÅ¡ esmės atsakovo iÅ¡laidos darbo užmokesčiui mažėjo nežymiai, kai tuo tarpu iÅ¡laidos, pavyzdžiui, socialinėms paslaugoms asmens namuose, buvo sumažintos gerokai daugiau (1 t., b.l. 60, 66, 70).

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad taupymas buvo vykdomas administracijos darbuotojų sÄ skaita. IÅ¡ įrodymų visumos byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei pavaldÅ«s asmenys ir toliau dirba tÄ patį darbÄ , veiklos planuose 2012, 2013, 2014 m. numatytas analogiÅ¡kas Centro veiklos priemonių sÄ raÅ¡as, Centro veiklos priemonių sÄ raÅ¡e iÅ¡likusios visos ieÅ¡kovės vykdytos funkcijos jas perskirstant kitiems asmenims, į CentrÄ priimta darbuotojų kurie bÅ«tų pavaldÅ«s ieÅ¡kovei, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visos Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina svarbios priežasties taikyti LR DK 129 str. nebuvimÄ .

Pažymėtina, kad vien raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose nurodyta, kad naikinama pareigybė ar etatas, pateikimas nereiÅ¡kia, jog tokie pertvarkymai yra realÅ«s. Å iuo atveju realių struktÅ«rinių pertvarkymų nebuvo padaryta, iÅ¡skyrus funkcijų perskirstymÄ . Vertindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantui neįrodžius, jog dėl struktÅ«rinių pertvarkymų egzistavo bÅ«tinybė atleisti ieÅ¡kovę, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog nebuvo svarbių priežasčių, dėl kurių galimas darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu.

Dėl to Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Biržų rajono apylinkės teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir atskirai dėl jų nepasisakoma.             Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

              Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                       Eigirdas Činka                                                                                                                                                                                                                                                        Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Birutė Valiulienė