ab990bde-8ff9-4abf-82ec-ca61b044ff73 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-152-332/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08981-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.6; 1.2.14.3.1; 2.1.6.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, nuteistajam A.

S., jo gynėjai advokatei Stanislavai Å ulcaitei, nuteistajam L. Å ., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nuteistajam E. Å ., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. S., L. Å . ir E. Å . apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 3 d. veikos) vienų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 12 d. veikos) vienų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta vienų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ir A. S. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. kovo 12 d. Vadovaujantis BK 65–66 straipsniais į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 12 d. 22.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. kovo 12 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį visa atlikta bausmė iki nuosprendžio paskelbimo dienos. L. Å . nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teismo 2019 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 MGL dydžio bauda ir L. Å . paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. kovo 12 d. Vadovaujantis BK 65–66 straipsniais į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas L.

Å . laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 9 d. 22.12 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. kovo 12 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas visas atliktos bausmės laikas pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teismo 2019 m. kovo 19 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ . E. Å . nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir E. Å . paskirta galutinė subendrinta dvejų metų dvideÅ¡imties dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65–66 straipsniais į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. Å . laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. B. ir A. G., tačiau dėl jų nuteisimo apeliacinių skundų nepaduota. Procesas dėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to 50,60 Eur civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas. Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ L.

B., A. S. ir A. G. solidariai priteista nukentėjusiajam V. S. atlyginti 325 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. S., L. Å . ir E. Å . nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrais tyčiniais veiksmais kartu su A. G., 2019 m. kovo 3 d. apie 23.45 val. vieÅ¡oje vietoje ? gatvėje, Å¡alia (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

A., tai yra nukentėjusiajam A. A. suduodami rankomis ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į veido sritį, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: muÅ¡tines žaizdas nosies nugarėlės deÅ¡iniame Å¡one, kraujosruvas deÅ¡inės akies obuolio odenoje, deÅ¡inės akies vokuose, nubrozdinimus nosies nugarėlės kairiame Å¡one, kaktoje ir pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam A. A. prieÅ¡intis, pagrobė 10 eurų vertės kuprinę, joje buvusį 50 eurų vertės fotoaparatÄ â€žOlympus“ su dėklu, 10 eurų vertės piniginę ir joje buvusiÄ 10 eurų kupiÅ«rÄ , iÅ¡ viso pagrobė 80 eurų vertės svetimÄ turtÄ .

2. A. S. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais kartu su L. B. ir A. G., 2019 m. kovo 12 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. S., tai yra nukentėjusiajam V. S. suduodami vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, nuo to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukeliant fizinį skausmÄ bei atimant galimybę prieÅ¡intis, pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį 50 eurų vertės odinį portfelį, kuriame buvo fotoaparatas „Canon G7X“, 500 eurų vertės, įdėtas į 10 eurų vertės medžiaginį dėklÄ â€žTamrak“, 100 eurų vertės raktų ryÅ¡ulys, 10 eurų vertės mobilusis telefonas „Nokia 105“ su SIM kortele Tele2 „Pildyk“, 50 eurų vertės diktofonas „Olympus“, 10 eurų vertės USB laikmena, iÅ¡ viso pagrobė 730 eurų vertės svetimÄ turtÄ .

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ ? jį iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje. 3.1. Skunde nurodoma, kad jis 2019 m. kovo 3 d. ėjo kartu su savo drauge L. P.. Nesitarė su A. G., L. Å . ir E. Å . įvykdyti plėšimo, nesudavė nukentėjusiajam nė vieno smÅ«gio, net nebuvo prie jo priėjęs. Taip pat nekraustė nukentėjusiojo kuprinės, neapžiÅ«rinėjo pagrobtų daiktų.

Tai patvirtino visi byloje apklausti asmenys. L. P. nurodė, kad jis tik kelioms sekundėms pribėgo ir tuoj pat sugrįžo pas jÄ . A. G. teisme paaiÅ¡kino, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė vienas, tai matyti ir iÅ¡ jo elgesio po nusikaltimo. 3.2. Skunde teigiama, kad jis neįvykdė plėšimo 2019 m. kovo 12 d., nesitarė su kitais nuteistaisiais jį įvykdyti, pas jį nebuvo rasta jokių daiktų. Teismas neteisingai vertino jo parodymus. 3.3. Apelianto manymu, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas spėlionėmis.

Vien tai, kad jis bėgo nuo policijos, dar nereiškia, kad jis kaltas. Jis taip elgėsi, nes buvo nepilnametis, jam tokiu metu nebuvo galima būti gatvėje.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ ? jį iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. 4.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Jis nepadarė Å¡io nusikaltimo. Jis norėjo padėti nukentėjusiajam, bandė A. G. atplėšti nuo nukentėjusiojo.

Tai aiÅ¡kiai matyti vaizdo įraÅ¡e, kurį jis žiÅ«rėjo pas tyrėjÄ , tačiau įraÅ¡as teismui nebuvo pateiktas. Nepavykus atitraukti A. G., koneveikė jį necenzÅ«riniais žodžiais. Tuo metu prie jo pribėgo E. Å . ir Å¡aukė, kad A. G. paleistų nukentėjusįjį. A. G. paleidus nukentėjusįjį, jis kartu su E. Å . padėjo nukentėjusiajam atsistoti, paklausė, ar jam viskas gerai. Å is palinksėjo galva ir pradėjo Å¡auktis pagalbos. Suprato, kad juo niekas nepatikės, todėl pabėgo.

Nors tÄ pačiÄ dienÄ sugrįžęs namo dar sutiko A. G., tačiau jam nieko nesakęs nuėjo miegoti, o kitÄ dienÄ anksti ryte išėjo į darbÄ . Po to daugiau su A. G. nebendravo. Jei bÅ«tų iÅ¡ anksto planavęs apiplėšti nukentėjusįjį, tai jis bÅ«tų padėjęs A. G., o ne nukentėjusiajam. Jis neturėjo pagrindo daryti nusikaltimÄ , nes nukentėjusiojo nepažinojo, tuo metu dirbo, turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir draugę, buvo finansiÅ¡kai apsirÅ«pinęs. Jis negavo jokios naudos iÅ¡ nusikaltimo, A.

G. pats realizavo pagrobtus daiktus. Asmuo, kuriam A. G. padovanojo fotoaparatÄ , teisme patirtino, kad jį mato pirmÄ kart, taigi jis nepadėjo realizuoti pagrobto turto. Be to, teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ . 4.2. Skunde teigiama, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , nes jis yra teistas, todėl ne pirmÄ kart jam skiria laisvės atėmimo bausmę. Netenkindama praÅ¡ymų atsukti vaizdo įraÅ¡us teisėja pademonstravo, kad nėra neÅ¡aliÅ¡ka.

Nors teismas buvo įpareigojęs prokurorę nurodyti konkrečiÄ vietÄ vaizdo įraÅ¡e, kurioje matytųsi kaltinamųjų atlikti veiksmai, prokurorė to nepadarė ir posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad jame nėra tyrimui reikÅ¡mingos informacijos. Teisėja nuolaidžiavo prokurorei.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ ? jį iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. 5.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad po nusikaltimo vienas pats sugrįžo namo ir nuėjo miegoti, nes buvo neblaivus. Su niekuo nebendravo ir nekalbėjo apie tai. Nutraukė ryÅ¡ius su A.

G.. Nuo 2018 m. sausio 26 iki 2019 m. balandžio 20 d. jo elgesį kontroliavo probacijos pareigÅ«nai, ir per šį laikotarpį nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo jo atžvilgiu iÅ¡kelta baudžiamųjų bylų. Visa tai rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti. Neturėjo pagrindo daryti šį nusikaltimÄ , nes turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , jo finansinė padėtis buvo stabili. Jis negavo jokios naudos iÅ¡ nusikaltimo, pagrobti daiktai buvo realizuoti be jo žinios. Asmuo, kuriam A. G. padovanojo fotoaparatÄ , teisme patirtino, kad jį mato pirmÄ kart.

IÅ¡leidžiant pinigus jis taip pat nedalyvavo ? tiek kaltininkas, tiek ir liudytoja patirtino, kad po nusikaltimo jis nuėjo miegoti, o jie išėjo į degalinę, pirko maisto, grįžo namo taksi automobiliu. Be to, teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ . 5.2. Skunde teigiama, kad nepagrįstai teismas rėmėsi L. P. parodymais, nes ji yra linkusi meluoti. Nors ji teigė, kad prie nukentėjusiojo priėjo trys nuteistieji, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad priėjo tik du asmenys.

Ir tik po kurio laiko, kai nukentėjusysis buvo užpultas, pribėgo jis. Be to, L. P. mama teisme patvirtino, kad dukra jai melavo apie savo buvimo vietÄ , nepasakojo apie matytÄ nusikaltimÄ . L. P. buvo apklausta ne iÅ¡kart po įvykio, o tik po kurio laiko, jos parodymai nėra nuoseklÅ«s ir teisingi, nes ji pati nepranešė apie nusikaltimÄ , parodymus davė tik iÅ¡kviesta į komisariatÄ dėl to, kad vartojo alkoholį. Mano, kad tokius parodymus liudytoja davė norėdama iÅ¡vengti atsakomybės. Liudytojos apklausos vaizdo įraÅ¡e matyti, kad kažkas laiko kaltinamÄ jį aktÄ , klausimai užduodami taip, kad į juos bÅ«tų iÅ¡girsti norimi atsakymai.

Be to, Å¡ioje apklausoje dalyvavo paÅ¡aliniai asmenys, kurie akivaizdžiai sufleravo, kÄ liudytojai sakyti. 5.3. Apelianto manymu, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes netenkino praÅ¡ymo atsukti vaizdo įraÅ¡Ä , nuolaidžiavo prokurorei, kuri negalėjo nurodyti konkrečios vaizdo įraÅ¡o vietos, kurioje matytųsi nagrinėjamam įvykiui reikÅ¡minga informacija.

6. Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o prokurorė – skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistieji A. S., L. Å . ir E. Å . nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant juos kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, kad jie nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo.

Dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 8. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-693/2019, 6 punktas).

Vien tai, kad nuteistieji turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos ir bylos faktines aplinkybes atitinkančios iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų A. S., L. Å . ir E. Å . kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

10. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad sumanymas pagrobti svetimÄ turtÄ gali kilti tiek prieÅ¡ panaudojant smurtÄ , tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017, 6.1 punktas). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad fizinis smurtas buvo panaudotas siekiant pagrobti svetimÄ turtÄ .

11. Baudžiamajame įstatyme bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ä®statyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui gestu, mimika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2017, 21 punktas). Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki nusikalstamos veikos pabaigos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2017, 21 punktas).

12. Nors nagrinėjamu atveju nuteistieji A. S., L. Å . ir E. Å . neigia 2019 m. kovo 3 d. įvykdę plėšimÄ kartu su A. G., teisėjų kolegija pažymi, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016, 5.1 punktas). Vien tai, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo kitas nuteistasis – A.

G., ir būtent jis atėmė iš nukentėjusiojo jo kuprinę su visais joje buvusiais daiktais, nepaneigia apeliantų kaltės. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, nuteistųjų bei liudytojų L. P. ir E. P. parodymų, L. Š. ir E. Š. stovėjo šalia A. G., kai šis mušė nukentėjusįjį, tačiau jie nieko nedarė, A. S. tuo metu buvo kitoje gatvės pusėje (ėjo kartu su L. P., o pamatęs A. G. mušantį nukentėjusįjį, pribėgo prie A. G.), tačiau visi jie matė kito nuteistojo – A.

G. – neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį, ir nesiekė jų nutraukti, taip jie konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiam A. G. elgesiui, jo padariniams. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad L. Š., tiek ir vėliau prie jų priėjęs E. Š. pasyviai stovi ir nieko nedaro (1 t., b. l. 159–165, 166–167), taigi AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas paneigia L. Š. ir E. Š. teiginius, kad jie bandė nutraukti smurtinius A.

G. veiksmus. Tik po to, kai veika buvo baigta (nuteistasis A. G. su pagrobtu turtu nubėgo), L. Å . ir E. Å . pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir nuvedė prie tvoros. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistieji turėjo visas galimybes savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ , imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ jų akivaizdoje daromai nusikalstamai veikai ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir praneÅ¡ti apie, jo nuomone, jo draugo vykdomÄ nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019, 27 punktas), nes kaip tik netrukus po įvykio pro Å¡alį pravažiavo policijos pareigÅ«nų automobilis, tačiau užuot taip pasielgę, jie pabėgo.

Nuteistieji neneigia supratę, jog fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas norint pasisavinti jo turtÄ , taigi jie suvokė veikos pavojingumÄ , todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visi kartu su A. G. buvę asmenys veikė kaip bendrininkai įvykdant plėšimÄ .

13. Pažymėtina, kad liudytoja L. P. patvirtino, kad A. S. kartu su A. G. prie „(duomenys neskelbtini)“ apžiÅ«rėjo iÅ¡ nuteistojo pagrobtÄ kuprinę, joje esančius daiktus, po to visi keturi nuteistieji susirinko E. Å . namuose ir visiems girdinti nuteistasis A. G. pareiÅ¡kė, kad pagrobtus daiktus neÅ¡ į lombardÄ . TÄ pačiÄ naktį A. G. kartu su A. S. nuėjo į degalinę, kur A. G. nupirko visiems maisto, po to visi kartu su taksi automobiliu sugrįžo į E. Å . namus, tiek už maistÄ , tiek ir už taksi paslaugas sumokėjo A.

G.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais, aiškiais ir logiškais liudytojos L. P. parodymais, nes ji analogiškas įvykio aplinkybes nurodė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 78–82), ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 23–25) bei savo motinai, kuri apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje papasakojo tas pačias įvykio aplinkybes (11 t., b. l. 109–113). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai gali būti vertinami kaip kaltės įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-976/2017, 7.9 punktas), todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nepilnametės liudytojos L.

P. parodymais. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad negalima remtis liudytojos L. P. parodymais, nes ji pamelavo savo motinai apie savo buvimo vietÄ Ä¯vykio dienÄ (motinai teigė, kad yra namuose, nors tuo metu laikÄ leido kartu su nuteistaisiais), teisėjų kolega neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir aiÅ¡kiai nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina dar ir kiti byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai: vaizdo įraÅ¡ai patvirtina liudytojos parodymus apie tai, kokius veiksmus atliko kiekvienas nuteistasis apiplėšiant nukentėjusįjį, kur po to visi jie ėjo ir kÄ veikė.

Miesto stebėjimų kamerų įraÅ¡ai iÅ¡ dalies patvirtina liudytojos L. P. parodymais, kad po apiplėšimo ji, A. S. ir A. G. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“, nes juose užfiksuota, kaip visi minėti asmenys eina link „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 169–175). Be to, liudytojai R. S. (R. S.) ir E. Č. nuosekliai viso proceso metu patvirtino, kad A. S. atėjo kartu su A. G., kai jis jiems padovanojo iÅ¡ nukentėjusiojo pavogtÄ fotoaparatÄ (1 t., b. l. 106–110–111; 2 t., b. l. 15–16, 25–27; 11 t., b. l. 132–134).

Visa tai rodo, kad A. S. padėjo realizuoti pagrobtÄ turtÄ . Aplinkybė, kad nuteistieji L. Å . ir E. Å . negavo finansinės naudos iÅ¡ įvykdyto plėšimo, neÅ¡alina jų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

14. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiÅ«rėtas kitas vaizdo įraÅ¡as, o ne tas, kurį jam rodė tyrėja ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik vienÄ DVD diskÄ (1 t., 156–157), 2019 m. gegužės 21 d. L. Å . buvo pateiktas peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡as, kurį pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“. PeržiÅ«rėjęs jį, nuteistasis L.

Å . pakomentavo įraÅ¡Ä ir paaiÅ¡kino, kuris vaizdo įraÅ¡e matomas asmuo yra jis, kas yra kiti apiplėšime dalyvavę asmenys (9 t., b. l. 74–76). Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistajam L. Å . pareiÅ¡kus, kad ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as skiriasi nuo peržiÅ«rėto teismo posėdyje (tyrėjos rodytame vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matėsi kaltininkų veidai, o teismo posėdyje peržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡as nėra toks aiÅ¡kus), prokurorė patikino, kad tai tas pats vaizdo įraÅ¡as, tačiau vaizdo kokybė gali skirtis dėl ekrano dydžio (12 t., b. l. 42–48), todėl nėra pagrindo vertinti, kad gali bÅ«ti dar kitų vaizdo įrašų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotas pats nusikaltimas.

15. Nors nuteistasis A. S. neigia įvykdęs plėšimÄ 2019 m. kovo 12 d., nukentėjusysis V. S. bei kitas nuteistasis L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo A. G., o A. S. matydamas tokius draugo veiksmus nesistengė užkirsti kelio jo akivaizdoje daromam nusikaltimui, pats aktyviais veiksmais iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobė odinį portfelį (2 t., b. l. 153–157, 169–172; 5 t., b. l. 9–12, 57–61; 11 t., b. l. 109–113; 12 t., b. l. 29–33).

Be to, nuteistasis L. B. nurodė, kad dar prieÅ¡ įvykdant apiplėšimÄ , jis girdėjo, kaip A. G. ir A. S. tarėsi, kad „reikia pasidaryti pinigų“ (5 t., b. l. 9–12, 57–61; 12 t., b. l. 29–33). Aplinkybę, kad A. G. iÅ¡ anksto planavo 2019 m. kovo 12 d. „pasidaryti pinigų“, patvirtina A. G. telefoninis pokalbis, kurio metu A. G. teigė, kad „šiandien bÅ«siu pasikėlęs ant pinigų“ (2 t., b. l. 50–52, 60–62). Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A.

S. veikdamas kartu su A. G. ir L. B. kaip bendrininkai įvykdė plėšimÄ .

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo A. S., L. Å . ir E. Å . pripažinti kaltais padarę BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , todėl apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 17. Kitas apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas susijęs su viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekiant konstatuoti Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, kaltininko požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 74181/01;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017, 7.5 punktas).

18. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei skunde nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi. IÅ¡ viso Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra 17 kompaktinių diskų su vaizdo įraÅ¡ais, visi jie buvo peržiÅ«rėti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us prokurorė pakomentuodavo, nuo kurios vaizdo įraÅ¡o dalies matyti nusikalstamos veikos nagrinėjimui reikÅ¡mingi duomenys, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad bylÄ nagrinėjant teisėja nuolaidžiavo prokurorei.

Vien aplinkybė, kad teisėja baudžiamojo proceso metu priėmė nuteistiesiems nepalankius sprendimus (netenkino nuteistųjų praÅ¡ymo dar kartÄ peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us), savaime nerodo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo, nes įprasti teisėjo priimami procesiniai sprendimai (kuriuos skundÄ padavęs asmuo vertina kaip jam nepalankius) savaime nereiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje A. K. prieÅ¡ LichtenÅ¡teinÄ , peticijos Nr. 38191/12, par. 67), todėl skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistųjų A. S., L. Š. ir E. Š. apeliacinius skundus. Teisėjai Raimundas Jurgaitis Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė