ab970eea-faaa-486c-83be-1c7c0f3dcff2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-483/2017                    Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00437-2013-2                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1;1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.3; 2.3.2.2.13;2.4.6.5.1.                                            (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,ekspertams Henrikui Daujotui, Robertui Obrikiui, Vidmantui Mikeliūnui, Algirdui Jokšai, Janušui Rybalko,specialistui Robertui Valkeriui,gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nuteistajam R.

L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės ir nuteistojo R. L. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ R.

L. įskaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas 2013 m. birželio 7 d. (1 para), prilyginant jÄ dviem laisvės apribojimo dienoms.Nukentėjusiojo R. G. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. IÅ¡ R. L. nukentėjusiajam R. G. priteista 810,94 eurų atstovavimo iÅ¡laidų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ R. L. valstybės naudai priteista specialistui iÅ¡mokėta 17,49 eurų suma, jÄ pripažinus proceso iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. birželio 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančios sodybos lauko virtuvėje, konflikto dėl asmeninių paskatų su K. G. metu, tyčia sudavė ranka vienÄ smÅ«gį K. G. iÅ¡ priekio į deÅ¡inę veido pusę, padarydamas jam skeveldrinius deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius, deÅ¡inio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžius, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, pereinančiÄ Ä¯ skruostÄ , kraujosruvÄ deÅ¡inio antakio deÅ¡inėje akiduobėje, deÅ¡inio skruosto, deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje kaktos pusėje, taip padarydamas nukentėjusiajam K.

G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .R. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. birželio 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančios sodybos lauko virtuvėje, dėl asmeninių paskatų, konflikto su K. G. metu, tyčia sudavė kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti ranka, kumÅ¡tis, koja ir pan., mažiausiai vienÄ smÅ«gį K. G. iÅ¡ priekio į deÅ¡inę veido pusę, padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ , lydimÄ poodinių kraujosruvų deÅ¡inės akies vokuose-skruoste, kraujosruvų deÅ¡inio antakio-akiduobės-skruosto-virÅ¡utinio žandikaulio audiniuose, skeveldrinių deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio-akiduobės apatinės ir virÅ¡utinės sienų, deÅ¡inio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžiu, padarydamas nukentėjusiajam K.

G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kas sukėlė iÅ¡orinį ir vidinį nukraujavimÄ bei mažakraujiÅ¡kumÄ po nukraujavimo, kuriam lemiamos įtakos turėjo nukentėjusiojo K. G. vartojamas neleidžiančio susidaryti kraujo kreÅ¡uliams medikamentas varfarinas kartu su etilo alkoholiu, dėl ko nukentėjusysis K. G. 2013 m. birželio 6 d., 23.55 val., mirė VÅ¡Ä® „Raseinių ligoninė“, ir tokiu bÅ«du jis tyčia nužudė nukentėjusįjį K. G., t. y. buvo kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o R.

L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; patenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo R. G. civilinius ieÅ¡kinius.Prokurorė nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad R. L. sudavus nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į veido deÅ¡inę pusę, dėl ko buvo padaryti atitinkami sužalojimai bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu veiksmu nebuvo siekiama nukentėjusiajam atimti gyvybę, jog kaltinamasis pagal jo turimÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir specialaus iÅ¡silavinimo neturėjimÄ negalėjo numatyti, kad dėl jo atliktos veikos ir nukentėjusiojo vartoto per didelio vaisto - varfarino kiekio ir alkoholio gali susiformuoti vidinis kraujavimas, kuris iÅ¡oriÅ¡kai nestebimas, galėjo jau bÅ«ti iÅ¡sivystęs ir iki 2013 m. birželio 6 d., 18 val., todėl kaltinamojo R.

L. veikÄ kvalifikavo pagal faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.Prokurorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio medicinos eksperto A. JokÅ¡o specialisto iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teisminio bylos nagrinėjimo metu paskirtai ir atliktai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus komisijos ekspertizės aktui, o pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių teisiamajame posėdyje iÅ¡kilusiems neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti, neskyrė pakartotinės kompleksinės teismo medicinos ekspertizės, nors toks praÅ¡ymas ir buvo pateiktas.

Prokurorė teigia, kad iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad K. G. iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas tik po to, kai nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ sudavė R. L. ir jis nugriuvo lauko virtuvėje. Liudytoja J. P. parodė, kad kraujas K. G. ėmė bėgti po nuvirtimo. Byloje nėra jokių duomenų: nei liudytojų parodymų, nei medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad K. G. iki 2013 m. birželio 6 d., 18 val., t. y. iki smÅ«gio sudavimo, bÅ«tų prasidėjęs savaiminis vidinis kraujavimas į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ dėl „varfarino“ perdozavimo.

Å iaulių ligoninės veido ir žandikaulių chirurgas Robertas Valkeris aiÅ¡kiai nurodė, kad kraujavimas iÅ¡ žandinio sinuso gali iÅ¡siveržti per iÅ¡orinę nosies landÄ Ä¯ iÅ¡orę ir per tÄ pačiÄ nosiaryklę, kraujÄ nuryjant, į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ , kas ir paaiÅ¡kina K. G. prasidėjusį kraujavimÄ per nosį ir kraujo atsiradimÄ virÅ¡kinamajame trakte. Todėl prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad tiesioginė ir vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis ėmė Å«miai kraujuoti, buvo nuteistojo smÅ«gis ranka į nukentėjusiojo deÅ¡inę veido pusę.

Taip pat apeliantė nurodo, kad nepaisant to, kad byloje nustatyti papildomi veiksniai, lėmę nukraujavimÄ , egzistuoja tiesioginis ir pagrindinis priežastinis ryÅ¡ys tarp R. L. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių.Nuteistasis R. L. nepripažino kaltės sudavęs nukentėjusiajam K. G. vienÄ smÅ«gį ranka į deÅ¡inę veido pusę, nenurodė, kokius ketinimus turėjo suduodamas jam smÅ«gį, todėl kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai - psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai byloje nustatomi įvertinus iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan.

Apie kaltę - psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais - sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Iš bylos medžiagos matyti, kad nors K. G. buvo suduotas tik vienas smūgis ranka, tačiau atsižvelgiant į specialisto išvadose, ekspertizės akto išvadose konstatuotus sužalojimus - skeveldrinius dešinio viršutinio žandikaulio lūžius, dešinio skruostikaulio kaktinės ir kaktikaulio skruostinės ataugų lūžius - šiems sužalojimams padaryti reikėjo suduoti stiprų smūgį.

R. L., suduodamas pakankamai stiprų smÅ«gį K. G. į galvos sritį, į gyvybei pavojingÄ kÅ«no vietÄ , suvokė savo veiksmų pavojingumÄ . SÄ moningas, konflikto metu suduotas smÅ«gis, patvirtina, kad turintis gyvenimiÅ¡kos patirties ir bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystymo R. L. suprato, kad daro kito žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingÄ veikÄ , ir tai suvokdamas, atitinkamai negalėjo nenumatyti, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti jo sveikatai ar net gyvybei pavojingi sveikatos sutrikdymai; ir nors R.

L. nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau sÄ moningai leido tokiam padariniui atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, apibÅ«dinančios R. L. elgesį po suduoto smÅ«gio - matydamas itin gausiai ir keletÄ valandų kraujuojantį nukentėjusįjį, jis, užuot iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ar ėmęsis kitų veiksmų siekiant padėti, su J. P. iÅ¡vyko iÅ¡ namų ir paliko smarkiai kraujuojantį nukentėjusįjį, ir taip demonstravo savo abejingumÄ galimoms pasekmėms.

R. L. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad tokiais veiksmais gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymÄ ar net nužudyti nukentėjusįjį ir sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti. Nuteistojo R. L. veiksmai K. G. atžvilgiu turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip nužudymas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia (T. 3, b. l. 43-46).Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo apkaltinamÄ jį 2015 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurios, anot apelianto, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nurodo, kad apžiÅ«ros metu ant R. L. rankų plaÅ¡takų nebuvo rasta jokių žymių, patinimų ir kitų pėdsakų, nors pagal ekspertÄ nukentėjusiajam buvo suduotas labai stiprus smÅ«gis, be to, bÅ«damas deÅ¡iniarankis, negalėjo suduoti deÅ¡ine ranka stipraus smÅ«gio į nukentėjusiojo deÅ¡inę veido dalį, pastarajam stovint prieÅ¡ais. Apeliantas ginčija, kad jis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ , kelia versijÄ , jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats.Apeliantas nurodo, kad tuoj po įvykio, apie dvi valandas iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai, nukentėjusiajam K.

G. pagalbÄ teikė ir su juo bendravo liudytojai R. J., E. I., kurie parodė, jog nukentėjusysis nesakė, kad jį kas nors sužalojo. Å ie liudytojai patvirtino, jog nukentėjusysis K. G. pyko ant R. L., grasino su R. L. susidoroti, todėl, kad gyvena ir neva Å¡eimininkauja K. G. namuose, todėl nukentėjusysis galėjo sÄ moningai, iÅ¡ kerÅ¡to apkalbėti R. L. padarius nusikalstamÄ veikÄ ir tai pasakyti liudytojams M. M., L. K., R. P., kad jį neva „sumušė žentas“. Nors, tyrėjui M. M. paklausus nukentėjusiojo K.

G., kokia „žento“ pavardė, pastarasis negalėjo pasakyti. Å ių žodžių liudytojas - tyrėjas M. M., kaip jis pats teigė, nefiksavo, nes nukentėjusysis K. G. nebuvo pakankamai sÄ moningas ir negalėjo pasiraÅ¡yti protokolo. Liudytoja L. K. teigė, kad nukentėjusysis K. G. „atsijunginėjo, prarasdavo sÄ monę“. Apkaltinamajame nuosprendyje atmetant R. L. parodymus, buvo tiesiogiai remiamasi liudytojų M. M., L. K. ir R. P. parodymais, nors Å¡ie liudytojai nebuvo nagrinėjamo įvykio tiesioginiai stebėtojai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien liudytojų persakytais nukentėjusiojo žodžiais. Å iais minėtų liudytojų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtintų kiti neginčytini, abejonių nekeliantys įrodymai. K. G. R. L. apkaltinantys žodžiai neužprotokoluoti ir nepatvirtinti jo paraÅ¡u, todėl Å¡ių įrodymų vertė yra abejotina. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad R. L. sudavė nukentėjusiam K. G. smÅ«gį į veidÄ .

Ekspertai savo iÅ¡vadose neatmetė galimybės, kad kai kurie sužalojimai veide, t. y. galimai pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos virÅ¡utinėje lÅ«poje - deÅ¡iniame kampe, nosies gale galėjo atsirasti, kai įvykio vietoje ant K. G. užkrito ant suoliuko buvę tuÅ¡ti plastmasiniai bidonai ar pan. K. G. galėjo susižaloti nugriuvęs ir atsitrenkęs į medinį suoliukÄ . Teismas nuosprendyje nenurodė, kuo vadovaudamasis atmetė nuteistojo ir liudytojų J.

P., J. P., R. J. ir E. I. parodymus.Apeliantas teigia, kad jo veiksmai įvykio metu buvo pozityvÅ«s – siekė sutramdyti nukentėjusįjį ir užtikrinti savo Å¡eimos saugumÄ , nes neblaivus nukentėjusysis K. G. įvykio metu Å¡vaistėsi kirviu, tuo keldamas grėsmę aplinkiniams. Nuteistasis neturėjo jokio motyvo ir priežasties pakenkti K. G.; apsvaigusį nuo alkoholio, senyvo amžiaus žmogų nesunku buvo sutramdyti, nebuvo poreikio naudoti K. G. atžvilgiu fizinę jėgÄ (T. 3, b. l. 48-52).Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, 2016 m. spalio 24 d. gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 20 d. ekspertizės aktÄ ir susipažinus su jo turiniu, teismo posėdyje proceso dalyviams buvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta apie galimÄ R.

L. padarytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimÄ iÅ¡ esmės skirtingomis bei apie galimÄ nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį arba į 137 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teisme prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytÄ veikos faktinę aplinkybę - sveikatos sutrikdymo mastÄ iÅ¡ nesunkaus į sunkų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

L. apeliacinis skundas tenkinamas, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, apeliantas ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, neigia sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ , kelia versijÄ , kad nukentėjusysis K. G. galėjo pats susižaloti nugriuvęs ir atsitrenkęs į medinį suoliukÄ .Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad tiesioginė ir vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis ėmė Å«miai kraujuoti, buvo nuteistojo smÅ«gis ranka į nukentėjusiojo deÅ¡inę veido pusę, todėl nuteistojo R.

L. veiksmai K. G. atžvilgiu turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip nužudymas, padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.Atsakomybė už nužudymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rÅ«Å¡is įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori jÄ atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glÅ«di valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas).

Priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis.Neatsargus gyvybės atėmimas (Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnis) padaromas neatsargia kaltės forma (Lietuvos Respublikos BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 1 dalis).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad Å¡ios mirties bus iÅ¡vengta. Nusikalstamo nerÅ«pestingumo atveju asmuo nenumato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.R. L. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, o skundžiamu nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nukentėjusiajam K. G. tyčia sudavė ranka vienÄ smÅ«gį iÅ¡ priekio į deÅ¡inę veido pusę, tokiu bÅ«du padarydamas K.

G. sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į veido deÅ¡inę pusę, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti atitinkami sužalojimai bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei nurodė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog tokiu veiksmu buvo siekiama nukentėjusiajam atimti gyvybę, taip pat nėra pagrindo teigti, kad suduodamas vienÄ smÅ«gį į veidÄ , R. L. pagal jo turimÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir specialaus iÅ¡silavinimo neturėjimÄ galėjo numatyti, kad dėl jo atliktos veikos ir nukentėjusiojo vartoto per didelio vaisto „orfarino“ kiekio bei alkoholio gali susiformuoti vidinis kraujavimas.

Ekspertai nurodė, kad bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡oriÅ¡kai nestebimas vidinis kraujavimas nukentėjusiajam galėjo jau bÅ«ti iÅ¡sivystęs ir iki 2013 m. birželio 6 d., 18 val. Teismas nustatęs R. L. veikoje neapibrėžtÄ tyčiÄ , jo veikÄ kvalifikavo pagal faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.Lietuvos apeliaciniame teisme atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp byloje esančių specialistų iÅ¡vadų ir ekspertizės akto, buvo paskirta nauja komisijinė teismo medicinos ekspertizė (T. 3, b. l. 148-156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 20 d. ekspertizės akte nurodyta, kad K. G. patyrė Å¡iuos sužalojimus: deÅ¡inės pusės kaktos, skruosto ir nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusi odos nubrozdinimu kaktos deÅ¡inėje pusėje su aplinkine kraujosruva, deÅ¡inės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžiu, deÅ¡inės pusės kaktikaulio skruostinės ataugos - skruostikaulio kaktinės ataugos jungties lūžiu, deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio skeveldriniu lūžiu, iÅ¡plitusiu į akiduobės apatinę sienelę, kraujosruvomis nosies nugarėlėje bei kraujavimu iÅ¡ nosies.

Å is sužalojimas, lėmęs nukraujavimÄ , pasibaigusi nukentėjusiojo mirtimi, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Å ie sužalojimai: dvi poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje alkÅ«nėje, smulkus odos nubrozdinimas juosmens deÅ¡inėje pusėje, tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . K. G. patirti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu, 2013 m. birželio 6 d., apie 18 val. Po patirtų sužalojimų K. G. kelias valandas galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus.

K. G. kraujavimas vyko dėl nosies ir deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio sužalojimų. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad kraujavo spontaniÅ¡kai iÅ¡ virÅ¡kinamojo trakto gleivinės, nėra. K. G. nestabdomÄ kraujavimÄ dėl 2013 m. birželio 6 d., apie 18 val., patirtos veido traumos įtakojo medikamento varfarino vartojimo kepenų riebalinės distrofijos fone sukeltas kraujo krešėjimo sutrikimas. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad K. G. buvo perdozavęs kraujÄ skystinančio medikamento - varfarino ir dėl to pradėjo spontaniÅ¡kai kraujuoti iÅ¡ nosiaryklės į virÅ¡kinamÄ jį traktÄ (ar betarpiÅ¡kai iÅ¡ virÅ¡kinamojo trakto gleivinės) dar iki 2013 m. birželio 6 d., 18 val., t. y. iki patirto veido sumuÅ¡imo, nėra.

K. G. mirtį sukėlė Å«minis nukraujavimas dėl nosies ir deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio sužalojimų. Esant nepažeistam kraujo kreÅ¡umui, lydimi kraujavimo veido kaulų lūžiai nėra pavojingi. Jei nukentusysis kraujavimo metu guli aukÅ¡tielninkas, kraujavimas iÅ¡ nosiaryklės į vidines kÅ«no ertmes, tame tarpe į virÅ¡kinimo traktÄ gali nepasireikÅ¡ti iÅ¡oriÅ¡kai. Å iuo atveju tarp varfarino vartojimo sukelto kraujo krešėjimo sutrikimo ir K. G. mirties yra netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (T. 3, b. l. 159-166).

Ekspertizės akto objektyvių duomenų apibendrinime nurodyta, kad įvertinus medicininių dokumentų, lavono tyrimo duomenis, galima teigti, kad K. G. mirtį sukėlė ūminė mažakraujystė dėl veido sumušimo, pasireiškusio vidiniu ir išoriniu kraujavimu, odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, akiduobės, kaktikaulio skruostinės ataugos - skruostikaulio kaktinės ataugos jungties lūžiais. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, sveikatos sutrikdymas laikomas sunkus, jeigu sužalojimas sukėlė mirtį dėl dėsningai atsiradusių komplikacijų, todėl, K.

G. patirtas veido sumuÅ¡imas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Kraujavimo pradžiÄ lėmė mechaninė trauma, o varfarino ir alkoholio vartojimas, sukėlęs kraujo kreÅ¡umo nepakankamumÄ , yra vertinamas ne kraujavimo priežastimi, bet nestabdomÄ nukraujavimÄ sÄ lygojusiu faktoriumi.Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis K. G. patyrė veido ir kitų kÅ«no dalių sužalojimus, tačiau kilo ginčas dėl veide konstatuotų sužalojimų atsiradimo mechanizmo, t. y. ar K.

G. veido sužalojimus patyrė dėl smÅ«gio kumščiu, ar dėl griuvimo.Nuteistasis R. L. nepripažino savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Viso proceso metu, nuo pat pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , R. L. neigė sudavęs K. G. smÅ«gį į veidÄ ar į kitÄ kÅ«no vietÄ , taip pat neigė pastÅ«męs nukentėjusįjį ant suoliuko. Nuteistasis R. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad, siekdamas apsaugoti savo Å¡eimos narius ir atimti iÅ¡ nukentėjusiojo kirvį, savo rankomis iÅ¡ priekio apglėbė K.

G. kartu su jo rankomis per pusiaujÄ , tokiu bÅ«du suvaržydamas nukentėjusiojo judesius, ir suriko J. P., kad pastarasis paimtų iÅ¡ nukentėjusiojo rankos kirvį. J. P. iÅ¡traukus iÅ¡ nukentėjusiojo rankos kirvį, K. G. muistėsi, todėl R. L. savo kÅ«nu prispaudė K. G. prie krosnies sienos, o po to, R. L. apsisukęs išėjo, palikdamas nukentėjusįjį tebestovintį toje pačioje vietoje. Po kelių minučių atėjusi J. P. pasakė R. L., kad K. G. nugriuvo ir jam iÅ¡ nosies bėga kraujas.

R. L. nematė kaip nukentėjusysis nugriuvo ir susižalojo. Nuteistasis analogiškus parodymus davė pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei šiuos savo parodymus R. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b. l. 169-171).Be nuteistojo R. L., tiesiogiai šame įvykyje dalyvavo ir jį stebėjo dar du asmenys –R. L. sugyventinė J. P. ir jos sūnus J. P., kurie iš esmės patvirtino nuteistojo parodymus.Liudytoja J. P., R. L. sugyventinė, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio metu tarp R.

L. ir K. G. nebuvo grumtinių, R. L. nesudavė K. G. nei vieno smÅ«gio ir neatliko kitų veiksmų, kuriais galėjo bÅ«ti sužalotas K. G. J. P. lauko virtuvėje pamačiusi, kad K. G. virÅ¡ galvos yra iÅ¡kėlęs kirvį, apie tai suÅ¡uko R. L., kuris savo rankomis iÅ¡ priekio apglėbė K. G. ir jo rankas, jas laikydamas prie nukentėjusiojo Å¡onų, o J. P. iÅ¡traukė iÅ¡ K. G. rankos kirvį ir iÅ¡nešė jį paslėpti. R. L., prispaudęs K. G. prie krosnies sienos, paliko nukentėjusįjį stovėti atsirėmusį nugara į sienÄ , o pats apsisukęs išėjo į laukÄ .

J. P. tuo metu stovėjo tarpduryje ir kalbėjo su nukentėjusiuoju, K. G. grasino, jog su R. L. susidoros, K. G. bandė vytis R. L., žengė žingsnį, užkliuvo ant grindų gulėjusios vandens žarnos, jam susipynė kojos, jis susvyravo ir nugriuvo. Liudytoja analogiÅ¡kus parodymus davė pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Nors J. P. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad K. G. griuvo aukÅ¡tielninkas ir pakauÅ¡iu smarkiai trenkėsi į už jo stovėjusį sunkų medinį suoliukÄ , ant kurio džiuvo sudėti plastikiniai pieno bidonai, o po Å¡io smÅ«gio dar krito ir pakauÅ¡iu trenkėsi į grindis, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, jog griuvimo momento, kokia padėtimi (Å¡onu, priekiu ar ant nugaros) nukentėjusysis nugriuvo, nematė, nes tuo metu, bÅ«dama iÅ¡sigandusi, rankomis užsidengė akis ir rėkė, tik manė, jog nukentėjusysis nukrito aukÅ¡tielninkas.

J. P. atsidengusi akis pamatė, kad K. G. sėdėjo ant grindų ir jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, taip pat ant grindų buvo nukritę ant suoliuko stovėję plastikiniai pieno bidonai. K. G. kraujas pradėjo bėgti tik po nugriuvimo. Å ios liudytojos parodymus patvirtina 2013 m. liepos 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad liudytoja J. P. parodė vietÄ lauko virtuvėje, apie 2 m atstumu nuo įėjimo ir apie 1 m atstumu nuo deÅ¡inėje lauko virtuvės pusėje esančio kamino, kurioje, jos teigimu, R.

L. laikė apglėbęs K. G. Po to, ji parodė vietÄ prie lauko virtuvėje esančio kamino ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje vietoje R. L. paleido K. G. ir jį paliko. J. P. parodė maždaug už 2 m nuo kamino prie sienos stovintį medinį suoliukÄ ir paaiÅ¡kino, kad K. G. griuvo minėta kryptimi ir galva trenkėsi į ten stovėjusį medinį suoliukÄ (T. 1, b. l. 86-89).Liudytojas J. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad lauko virtuvėje K. G., paėmęs kirvį, užsimojo, R. L. labai greitai apglėbė K.

G., o J. P. atėmė iš K. G. rankos kirvį ir jį paslėpė malkinėje. Po kelių minučių grįžęs į lauko virtuvę J. P. pamatė ant fotelio sėdintį K. G., kuriam iš nosies stipriai bėgo kraujas, ir nukritusius ant grindų plastikinius pieno bidonus. J. P. nematė, kaip K. G. nugriuvo. Liudytojas, paklausęs K. G., kas jam atsitiko, pastarasis atsakė, jog nieko, kad nesikištų. Liudytojas J. P. analogiškus parodymus davė pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Å io liudytojo parodymus patvirtina 2013 m. liepos 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad liudytojas J. P. parodė vietÄ lauko virtuvėje, apie 2 m atstumu nuo įėjimo ir apie 1 m atstumu nuo deÅ¡inėje lauko virtuvės pusėje esančio kamino, kurioje, jo teigimu, R. L. buvo apglėbęs ir laikė K. G., o tuo metu jis atėmė iÅ¡ K. G. kirvį (T. 1, b. l. 101-103).Liudytoja E. I., kuriai iÅ¡ karto po įvykio paskambino J. P. ir pranešė apie įvykusį konfliktÄ , teisiamajame posėdyje parodė, kad grįžusi namo, lauko virtuvėje sėdintį ant fotelio rado K.

G., kuriam iÅ¡ nosies smarkiai bėgo kraujas, deÅ¡inės pusės paakyje ir virÅ¡ akies buvo kaip nubraižyta, kaip įgnybimas. Liudytoja E. I. nuvalė K. G. nuo veido kraujÄ , tačiau nukentėjusysis apie patirtÄ sužalojimÄ jai nieko nepasakojo. Nurodė, kad J. P. jai pasakė, kad K. G. patyrė traumÄ , bet nesakė, kad buvo suduotas smÅ«gis. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos E. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja nurodė, kad keletÄ kraujo laÅ¡elių rado ant plastikinių pieno bidonų, sudėtų ant suoliuko.

J. P. jai sakė, kad K. G. griuvo ir trenkėsi galva į lauko virtuvėje buvusį suoliukÄ , ant kurio stovėjo plastikiniai pieno bidonai (T. 1, b. l. 112-113).Å ių liudytojų parodymus taip pat patvirtina 2013 m. birželio 7 d. nuo 02.45 val. iki 03.30 val., t. y. iÅ¡ karto po nukentėjusiojo K. G. mirties, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kad (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančios sodybos lauko virtuvėje yra vandens siurblys su gumine žarna, kuri guli ant žemės ir nusitęsia link krosnies sienos iki medinio suoliuko.

Ant medinio suoliuko, stovinčio prie deÅ¡inės virtuvės sienos (ant Å¡io suoliuko yra sudėtos 5 plastikinės talpos – bidonai pienui gabenti), bei ant grindų dangos, esančios tarp krosnies ir medinio suoliuko, rasti kraujo pėdsakai (T. 1, b. l. 8-12, 18-20).Pirmosios instancijos teismas R. L. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, grindė iÅ¡ esmės Å¡iais įrodymais: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus komisijos 2015 m. balandžio 14 d. ekspertizės aktu bei medicinos darbuotojų L.

K., R. P. bei policijos pareigÅ«no M. M., kurie bendravo su nukentėjusiuoju K. G. prieÅ¡ jo mirtį, parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad K. G. pasakė, kad jį sumušė jo žentas. Liudytoja L. K., VÅ¡Ä® „Raseinių rajono greitosios medicininės pagalbos stotis (toliau – GMPS)“ slaugytoja, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad K. G. namuose pasakė, jog jį sumušė žentas, tačiau, kÄ konkrečiai jam padarė žentas, nukentėjusysis neįvardino. Nukentėjusiojo namuose buvę žmones sakė, jog K.

G. užkliuvęs nukrito ir susižalojo. K. G. labai kraujavo iÅ¡ nosies, jo bÅ«klė buvo labai sunki dėl stipraus nukraujavimo ir vis blogėjo, nukentėjusysis buvo pusiau sÄ moningas, kartais prarasdavo sÄ monę. Nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, kad jį sumušė žentas, L. K. nurodė ir VÅ¡Ä® „Raseinių rajono GMPS“ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (T. 1, b. l. 126). Liudytojas S. J., VÅ¡Ä® „Raseinių rajono greitosios medicininės pagalbos stotis“ vairuotojas, ir liudytoja V.

V., VšĮ „Raseinių ligoninė“ priėmimo skyriaus bendros praktikos skyriaus slaugytoja, teisiamajame posėdyje parodė, kad felčerė L. K. pasakė, kad K. G. sumušė žentas, tačiau patys to iš nukentėjusiojo negirdėjo. Liudytojas R. P., VšĮ „Raseinių ligoninė“ anesteziologas – reanimatologas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė žentas, tačiau į klausimus atsakinėjo pavieniais žodžiais, jo būklė buvo bloga, todėl abejoja, kad K.

G. buvo adekvatus. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad K. G. į ligoninę buvo atvežtas sunkios bÅ«klės, labai nukraujavęs ir jo bÅ«klė vis blogėjo, todėl nukentėjusysis nebuvo visiÅ¡kai sÄ moningas. Liudytojas M. M., Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio tyrėjas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad K. G. ligoninėje jam pasakė, jog jam smÅ«gį ranka sudavė žentas R., tačiau nepasakė, kiek kartų R. jam trenkė.

Nukentėjusysis neatsiminė savo žento pavardės, su kuriuo daug metų gyveno. Tai buvo tik žodinis pokalbis, raÅ¡tu nukentėjusiojo žodžių nefiksavo dėl blogos K. G. sveikatos bÅ«klės. Ä®vykio vietoje buvę R. L., J. P. ir vaikas (J. P.) pasakė, kad nukentėjusysis susižalojo lauko virtuvėje nukritęs ir atsitrenkęs į suoliukÄ , tačiau apie smÅ«gio sudavimÄ nekalbėjo, apie tai sakė tik nukentėjusysis ligoninėje. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad nukentėjusiojo apklausos protokolo nesurašė, nes buvo akivaizdu, jog nukentėjusysis nesugebės jo pasiraÅ¡yti.

Nuvykus į įvykio vietÄ , ten buvę žmonės jam paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis pats sukėlė konfliktÄ , grasino kirviu R. L. ir pats susižalojo, nugriuvęs lauko virtuvėje ir galva atsitrenkęs į medinį suoliukÄ (T. 1, b. l. 81).Byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis K. G. jau kelis metus nesutarė su R. L., K. G. pastoviai kabinėdavosi prie R. L. dėl buitinių ir Å¡eimyninių dalykų, užgauliodavo R. L. žodžiais, keikdavo R. L., grasino su R. L. susidoroti, iÅ¡keldinti jį iÅ¡ namų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertinant tai, kad K. G. buvo labai sunkios bÅ«klės, apgirtęs, patyręs galvos traumÄ , stipriai nukraujavęs, nevisiÅ¡kai sÄ moningas ir adekvatus, kartais prarandantis sÄ monę, piktas ant R. L., prieÅ¡ tai grasinęs su R. L. susidoroti, K. G. prieÅ¡ mirtį medicinos darbuotojams ir policijos pareigÅ«nui nurodyta aplinkybė, kad jį sumušė žentas - R. L., yra abejotina, be to, jos ne tik nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, bet jÄ ir paneigia.

Tiesiogiai įvykyje dalyvavę ir jį stebėję asmenys – R. L., J. P. ir J. P. viso proceso metu neigė, kad R. L. sudavė K. G. smūgį, teigė, kad nukentėjusysis pats nugriuvo ir susižalojo, šias aplinkybes iš karto po įvykio nurodė kitiems su jais bendravusiais asmenims, tame tarpe felčerei L. K. ir policijos pareigūnui M. M. Po patirto sužalojimo K. G. taip pat bendravo su kitais asmenimis - E. I., J. P., telefonu su J. K., tačiau nei vienam iš jų nesiskundė, jog jį sumušė R.

L.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad bÅ«dama deÅ¡iniarankis, negalėjo suduoti deÅ¡ine ranka stipraus smÅ«gio į nukentėjusiojo deÅ¡inę veido dalį, pastarajam stovint prieÅ¡ais. Byloje nėra objektyvių, patikimų, pakankamų, neginčytinų, abejonių nekeliančių duomenų, kad nuteistasis R. L. tyčia sudavė kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti ranka, kumÅ¡tis, koja ir pan., mažiausiai vienÄ smÅ«gį K. G. iÅ¡ priekio į deÅ¡inę veido pusę (kaip R. L. inkriminuota kaltinime) ar į kitÄ kÅ«no vietÄ .

PrieÅ¡ingai, R. L. versijÄ patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 20 d. ekspertizės aktas, gautas atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp byloje esančių specialistų iÅ¡vadų ir ekspertizės akto. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 20 d. ekspertizės akte nurodyta, kad K. G. nustatytas deÅ¡inės pusės kaktos, skruosto ir nosies sumuÅ¡imas yra paaiÅ¡kintinas nukentėjusiojo griuvimu ir atsitrenkimu galvos deÅ¡iniuoju priekiniu-Å¡oniniu pavirÅ¡iumi į plokščiÄ neribotÄ pavirÅ¡ių, tikėtina į medinį suoliukÄ , ant kurio buvo sudėti tuÅ¡ti plastmasiniai bidonai.

Šis sužalojimas nėra paaiškinamas smūgiu sudavimu ranka, koja ar kokiu nors daiktu. Kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, smulkus odos nubrozdinimas juosmens dešinėje pusėje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam atsitrenkus į grindinį betarpiškai po to, kai griūdamas susižalojo galvos sritį. Tikimybė, kad K. G. sužalojimai (ar dalis sužalojimų) galėjo būti padaryti ant jo gulinčio nukritus tuštiems plastmasiniams bidonams, atmestina (T. 3, b. l. 159-166).Ekspertizės akto objektyvių duomenų apibendrinime nurodyta, kad K.

G. lavone buvo nustatyti šie trauminės kilmės sužalojimai: 1.             Dešinės pusės kaktos, skruosto ir nosies sumušimas, pasireiškę odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje (2,8x0,4 cm) su aplinkine poodine kraujosruva (3x3 cm), dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžiu (L formos, bendro 0,6 cm ilgio), dešinės pusės kaktikaulio skruostinės ataugos - skruostikaulio kaktinės ataugos jungties lūžiu („pjūklo dantų“ pavidalo lūžimo linija), dešinio viršutinio žandikaulio skeveldriniu lūžiu, išplitusiu į akiduobės apatinę sienelę, kraujosruvomis nosies nugarėlėje bei kraujavimu iš nosies;

2. Dvi poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario užpakaliniame pavirÅ¡iuje iki 1,5x1 cm;

3. Odos nubrozdinimas juosmens dešinėje pusėje 0,6x0,2 cm, skersas.Dešinės pusės kaktos, skruosto ir nosies sumušimas (Nr.

1) paaiÅ¡kinamas Å¡ių sričių atsikiÅ¡usių pavirÅ¡ių (kaktos deÅ¡inės pusės virÅ¡ antakio, nosies, deÅ¡iniojo skruosto) vienmomentiniu trauminiu kontaktu su plokščiu neribotu pavirÅ¡iumi. Ä® tokį traumavimo mechanizmÄ nurodo trauminių jėgų, veikusių nukentėjusiojo veido sritį, iÅ¡sidėstymas: a)             į kaktos deÅ¡inės pusės virÅ¡ antakio sritį bei kaktikaulio skruostinės ataugos sritį. Dėl Å¡io trauminio poveikio atsirado odos nubrozdinimas kaktoje su aplinkine poodine kraujosruva bei izoliuoti konstrukcinio pobÅ«džio lūžiai kaukolės pamato deÅ¡inėje priekinėje dauboje (akiduobės virÅ¡utinėje sienelėje) ir deÅ¡inėje kaktikaulio skruostinę ataugÄ bei skruostikaulio kaktinę ataugÄ jungiančios siÅ«lės projekcijoje;

b) į nosies sritį. Dėl šio trauminio poveikio įvyko nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies landos, židininėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje;

c) į deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio sritį skruostikaulio lygyje. Dėl Å¡io trauminio poveikio atsirado skeveldrinis deÅ¡inio virÅ¡utinio žandikaulio lūžis, pereinantis į akiduobės apatinę sienelę. SmulkÅ«s sužalojimai deÅ¡inės pusės alkÅ«nėje ir juosmenyje pagal savo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ yra bÅ«dingi atsitrenkimams kontaktuojant su kietais bukais pavirÅ¡iais griÅ«nant.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad atsižvelgus į bylos medžiagos duomenis ir vertinant K. G. sužalojimų padarymo aplinkybes, atmetama galimybė, jog K. G. deÅ¡inės pusės kaktos, skruosto ir nosies sumuÅ¡imas (Nr.

1) buvo padarytas suduodant smÅ«gį kumščiu, nes tokiai galimybei prieÅ¡tarauja konstatuotas sužalojimų pobÅ«dis. Å iuo atveju smÅ«giu kumščiu (t. y. daiktu, veikiančiu kaip ribotas, atsikišęs pavirÅ¡ius) į virÅ¡utinio žandikaulio-akies sritį (t. y. į vietÄ , kur nustatytas skeveldrinis lūžis) negalima paaiÅ¡kinti izoliuotų konstrukcinio pobÅ«džio lūžių kaukolės pamato deÅ¡inėje priekinėje dauboje (akiduobės virÅ¡utinėje sienelėje) ir deÅ¡inėje kaktikaulio skruostinę ataugÄ bei skruostakaulio kaktinę ataugÄ jungiančios siÅ«lės projekcijoje.

Tokio pobÅ«džio lūžiai po smÅ«gio į akies sritį yra galimi, tačiau yra lydimi akies obuolio sužalojimų (sutraiÅ¡kymų, pasruvimų krauju, ir pan). Tuo tarpu Å¡iuo atveju nukentėjusiojo akių srityje sužalojimų požymių nebuvo nustatyta („ragenos skaidrios, vyzdžiai apvalÅ«s, 0,6 cm skersmens, junginės balkÅ¡vos spalvos“). Lūžių pobÅ«dis ir konfigÅ«racija rodo buvusį kontaktÄ ne su ribotu pavirÅ¡iumi (kumščiu), bet su plokščiu neribotu pavirÅ¡iumi.Galimas smÅ«gis kumščiu į veido sritį yra mažai tikėtinas ir dėl kitų netiesioginių požymių.

Po stipraus smÅ«gio į veido sritį, pasireiÅ¡kusio veido skeleto kaulų lūžiais, nukentėję asmenys paprastai griÅ«na atsitrenkdami pakauÅ¡io sritimi į kietÄ bukÄ pagrindÄ . Tokiais atvejais konstatuojamas pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kiantis, pvz., masyvia kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose. Å iuo atveju K. G. pakauÅ¡io srityje nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, galinčių patvirtinti versijÄ , kad nukentėjusysis po suduoto smÅ«gio (ar be suduoto smÅ«gio) bÅ«tų pakauÅ¡iu stipriai atsitrenkęs į kietÄ bukÄ pagrindÄ .Bylos medžiagoje iÅ¡dėstytos aplinkybės bei turimi objektyvÅ«s duomenys leidžia teigti, jog labiausiai tikėtina, kad K.

G. praradęs lygsvarÄ dėl girtumo ar galimai užkliuvęs už ant lauko virtuvės grindų buvusios hidroforo žarnos, griuvo kniÅ«bsčias ar kiek deÅ¡iniuoju Å¡onu bei atsitrenkė veido deÅ¡ine puse į medinį suoliukÄ (ant kurio buvo sudėti plastmasiniai bidonai), patirdamas deÅ¡inės pusės kaktos, skruosto ir nosies sumuÅ¡imÄ (Nr. 1). Nukentėjusiajam atsitrenkus į grindis jis galėjo atsitrenkti deÅ¡ine alkÅ«ne ir juosmens deÅ¡ine puse į kietus bukus pavirÅ¡ius, patirdamas Å¡ių sričių sužalojimus (Nr. 2, 3) (T. 3, b. l. 165-166).Ekspertas J.

Rybalko apeliacinės instancijos teisme palaikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 20 d. ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo deÅ¡inėje veido pusėje nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienÄ kartÄ atsitrenkus veido deÅ¡ine puse į suoliukÄ . Nėra duomenų, kad nukentėjusysis nukrito ir susižalojo ne pats, o dėl iÅ¡orinio poveikio į kairę veido, skruosto ar kitos kÅ«no dalies pusę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis galimai pats nugriuvo, užkliuvęs už ant lauko virtuvės grindų gulėjusios hidroforo žarnos, ir taip susižalojo veido deÅ¡inę pusę.

Jeigu nukentėjusiajam bÅ«tų suduotas smÅ«gis deÅ¡ine ranka - kumščiu į kairę veido ar kitos kÅ«no dalies (rankÄ , kojÄ , Å¡onÄ ) pusę, dėl ko K. G. nukristų ir deÅ¡ine veido puse trenktųsi į suoliukÄ , atsižvelgiant į nukentėjusiojo kraujo krešėjimo rodiklius, tai turėjo likti kraujosruvos toje vietoje, kur buvo suduotas smÅ«gis. Ekspertas atmeta tikimybę, kad sužalojimai nukentėjusiojo veide padaryti smÅ«giuojant ranka, koja ar kitu riboto pavirÅ¡iaus daiktu, nurodo, kad mažai tikėtina, jog visi trys nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai bÅ«tų padaryti suduodant vienÄ smÅ«gį kumščiu dėl sužalojimų atstumų, nelabai tikėtina, kad visÄ sužalojimų sritį apimtų kumÅ¡tis, kurio pavirÅ¡ius mažas, be to, turėjo bÅ«ti labai stiprus kontaktas į kaktos sritį, nosį, smilkinio lankÄ , o suduodant smÅ«gį kumščiu, smÅ«gis koncentruojamas į vienÄ vietÄ , bet ne į keturias.

Å iuo atveju nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas griÅ«nant priekiu ir atsitrenkiant veidu į suoliuko plokÅ¡tumÄ - plokščiÄ neribotÄ pavirÅ¡ių, tačiau ne į suoliuko briaunÄ ar kampÄ , nes tada bÅ«tų kitokie sužalojimai. Be to, ekspertas nurodė, jog nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs, todėl griuvo kaip maiÅ¡as su didele jėga. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis negalėjo kristi aukÅ¡tielninkas ir atsitrenkti pakauÅ¡iu į suoliukÄ , o paskui dar ir pakauÅ¡iu į grindis, nes pakauÅ¡io srityje nenustatyta jokių sužalojimų.

Jeigu nukentėjusiajam bÅ«tų suduotas smÅ«gis į veidÄ ranka arba koja, nukentėjusysis bÅ«tų kritęs aukÅ¡tielninkas ir pakauÅ¡iu atsitrenkęs į žemę, jo pakauÅ¡yje bÅ«tinai liktų sužalojimas, neįmanomas kitoks griuvimo bÅ«das. Taip pat nurodė, kad jeigu bÅ«tų suduotas smÅ«gis į akies vokÄ , į virÅ¡utinio žandikaulio sritį, tai sužalojimai matytųsi iÅ¡ karto, tačiau byloje apklausta liudytoja, kuri valė nukentėjusiajam kraujÄ nuo veido, parodė, kad pastebėjo tik nubrozdinimÄ kaktoje ir įžnybimÄ skruoste, bet tai buvo ne kraujosruva, liudytoja nieko nenurodė apie sužalotÄ akį; kraujosruva iÅ¡sivystė praėjus tam tikram laikui, ligoninėje.Teismas neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teisme gautu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 20 d. ekspertizės aktu, kuris yra pakankamai motyvuotas ir, kuriame taip pat iÅ¡analizuotos ir įvertintos kitų ekspertų pateiktos iÅ¡vados bei byloje nustatytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas J.

Rybalko įtikinamai paaiÅ¡kino ir pagrindė savo iÅ¡vadas. Todėl teismas vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 20 d. ekspertizės akto iÅ¡vadomis.Byloje taip pat yra dvi specialisto iÅ¡vados, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, bei ekspertizės aktas, pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio medicinos eksperto Algirdo JokÅ¡o 2013 m. rugsėjo 11 d. ir 2013 m. lapkričio 8 d. specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad K.

G. sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti tiek ranka, kumÅ¡tis, tiek koja ir pan., mažiausiai vienu smÅ«giu paveikus deÅ¡inę veido pusę iÅ¡ priekio, nukentėjusiam esant įvairiose padėtyse, iÅ¡skyrus tokiÄ padėtį, kai uždengta veido deÅ¡inė pusė (T. 1, b. l. 29-35); kai kurie sužalojimai, rasti ant K. G. kÅ«no, galėjo atsirasti griÅ«nant ir atsitrenkiant į aplinkos daiktus, pagrindÄ â€“ tai poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ naryje, galimai kairiame dilbyje, pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas juosmenyje (T. 1, b. l. 45-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus komisijos ekspertizės akte, kurį pateikė ekspertai Henrikas Daujotas ir Robertas Obrikis, nurodyta, kad nukentėjusiajam K. G. veide konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti dėl vieno tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu, paveikus dešinę veido pusę. Poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimas kairėje juosmens pusėje galėjo atsirasti griuviminės traumos metu.

Tikėtina, kad sužalojimų veide padarymo metu K. G. ir jį sužalojęs asmuo buvo veidu vienas prieÅ¡ais kitÄ (T. 2, b. l. 154-160).Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklausti Å¡ias specialisto iÅ¡vadas ir ekspertizės aktÄ pateikę ekspertai palaikė savo iÅ¡vadas dėl ant nukentėjusiojo veido konstatuotų sužalojimų atsiradimo mechanizmo, tačiau versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo veidu atsitrenkti į suoliukÄ atmetė, nurodydami, kad suoliukas turi briaunas ir kampus, į kuriuos atsitrenkus, ant veido bÅ«tų kitokie nei nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai ir bÅ«tų likusios žymės, žaizdos, gilesni, masyvesni iÅ¡oriniai sužalojimai, neanalizuodami aplinkybės, kad suoliukas turi ir neriboto pavirÅ¡iaus plokÅ¡tumÄ bei, kad nukentėjusysis galėjo veidu atsitrenkti tik į suoliuko plokÅ¡tumÄ , nekliudydamas suoliuko briaunų ir kampų.

Visi ekspertai ir specialistas Robertas Valkeris patvirtino, jog padarant tokius sužalojimus, kurie nustatyti K. G., turėjo bÅ«ti stiprus trauminis poveikis (smÅ«gis) iÅ¡ priekio, tačiau pripažino, jog tokiu atveju nukentėjusysis turėjo nugriÅ«ti aukÅ¡tielninkas ir atsitrenkti pakauÅ¡iu į grindis, tačiau nukentėjusiojo pakauÅ¡yje nekonstatuota jokių sužalojimų. Be to, ekspertas H. Daujotas, pirmosios instancijos teisme pateikęs ekspertizės aktÄ , teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo veide konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kontaktuojant deÅ¡ine veido puse su kietu buku pavirÅ¡iumi, neatmetė tikimybės, kad toks sužalojimas galėjo atsirasti ir griuviminės traumos metu.

Specialisto iÅ¡vadose ir ekspertizės akte nurodyta, kad kiti ant nukentėjusiojo K. G. kÅ«no nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės užpakaliniame pavirÅ¡iuje ir kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimas kairėje juosmens pusėje galėjo atsirasti griuviminės traumos metu. Specialistas R. Valkeris, konsultavęs pirmosios instancijos teisme ekspertizės aktÄ pateikusius ekspertus dėl žandikaulio ir skruostikaulio lūžių, apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad griÅ«nant kniÅ«bsčiam, užkliuvus už kažkokio tai daikto, ir trenkiantis į bukÄ objektÄ , įmanoma susižaloti skruostikaulį.

Nurodė, kad nelabai tikėtina tokius sužalojimus, kurie nustatyti nukentėjusiajam, padaryti veido deÅ¡inėje pusėje, smÅ«gį suduodant ranka, stovint žmonėms veidas į veidÄ , o sudavusiam asmeniui esant deÅ¡iniarankiui, nes smÅ«gis deÅ¡ine ranka automatiÅ¡kai pataiko į kairę veido pusę; labai sudėtinga bÅ«tų deÅ¡ine ranka pataikyti į deÅ¡inę veido pusę, nebent nukentėjusysis bÅ«tų pasisukęs Å¡onu. Specialistas R. Valkeris teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai pasakyti, ar nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiesioginiu smÅ«giu ar nugriuvus bei nurodė, kad jei nukentėjusysis bÅ«tų nugriuvęs ir atsitrenkęs į daiktÄ , kuris neturėtų aÅ¡trių kampų, galėjo bÅ«ti padarytas panaÅ¡us sužalojimas kaip suduodant ranka ar koja.

Ekspertas A. JokÅ¡as, ikiteisminio tyrimo metu pateikęs specialisto iÅ¡vadas, apeliaciniame instancijos teisme sutiko, kad teoriÅ¡kai nukentėjusiajam nustatyti veido sužalojimai galėjo atsirasti vienu prisilietimu prie suoliuko bei, kad jeigu nukentėjusiajam bÅ«tų suduotas stiprus smÅ«gis iÅ¡ priekio, tai nukentėjusysis griÅ«tų aukÅ¡tielninkas, atsitrenktų pakauÅ¡iu, tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusiajam nenustatyta jokių sužalojimų pakauÅ¡io srityje. Nukentėjusiajam veide konstatuotas sužalojimas atsirado veikiant daiktu, neturinčiu aiÅ¡kių briaunų, kampų, tokia trauma labai dažnai bÅ«dinga automobilinei traumai, kada kontaktuojama į vienÄ veido pusę, tada lūžta ir virÅ¡utinio žandikaulio sienelės, akiduobė bei skruostinės ataugos, tačiau Å¡iuo atveju padarytus sužalojimus vertintų kaip smÅ«gio sudavimÄ rankos kumščiu arba koja, nes jie neturi aÅ¡trių kampų ir briaunų.Byloje nepaneigta, kad R.

L. išėjus iÅ¡ lauko virtuvės, nukentėjusysis K. G. užkliuvo už ant grindų gulėjusios vandens žarnos ir nugriuvo, atsitrenkdamas veido deÅ¡ine puse į medinį suoliukÄ , tokiu bÅ«du patirdamas jam ekspertizės akte konstatuotus sužalojimus.Bylos įrodymų visetas nėra pakankamas daryti iÅ¡vadÄ , kad R. L. tyčia sudavė ranka vienÄ smÅ«gį K. G. iÅ¡ priekio į deÅ¡inę veido pusę (kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje). Byloje neginčytinai nustatyti Å¡ie R.

L. veiksmai – K. G. apglėbimas rankomis per pusiaujÄ bei nukentėjusiojo prispaudimas savo (R. L.) kÅ«nu prie krosnies sienos, tokiu bÅ«du suvaržant nukentėjusiojo judesius, bei K. G. palikimas stovėti atsirėmusį nugara į krosnies sienÄ . K. G. nukrito ir patyrė sužalojimus ne dėl byloje įrodytų R. L. veiksmų - K. G. apglėbimo rankomis per pusiaujÄ bei nukentėjusiojo prispaudimo savo (R. L.) kÅ«nu prie krosnies sienos, tokiu bÅ«du suvaržant nukentėjusiojo judesius, bei K. G. palikimo stovėti atsirėmusį nugara į krosnies sienÄ , o po to, kai R.

L. jau jokio poveikio nukentėjusiajam nedarė, t. y. K. G. pats užkliuvo už ant grindų gulėjusios vandens žarnos ar kito daikto ir nugriuvo, atsitrenkdamas galvos deÅ¡iniuoju priekiniu-Å¡oniniu pavirÅ¡iumi (veido deÅ¡ine puse) į medinio suoliuko plokÅ¡tumÄ - plokščiÄ neribotÄ pavirÅ¡ių.Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas bei teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad R. L. galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , nors tai daryti įstatyme draudžiama (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiÅ¡kinamos nuteistojo (kaltinamojo) naudai. Patikimų duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima neabejotinai konstatuoti, kad R. L. tyčia sudavė kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti ranka, kumÅ¡tis, koja ir pan., mažiausiai vienÄ smÅ«gį K. G. iÅ¡ priekio į deÅ¡inę veido pusę (kaip R. L. inkriminuota kaltinime) ar į kitÄ kÅ«no vietÄ , byloje nėra.

Abejonių nepavyko paÅ¡alinti ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ â€“ prieÅ¡ingai, visi surinkti papildomi įrodymai ne tik neįrodo R. L. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir patvirtina R. L. nurodytas aplinkybes. Neįrodžius, kad R. L. bÅ«tų padaręs pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotÄ veikÄ , t. y. tyčia sudavęs ranka vienÄ smÅ«gį K. G. iÅ¡ priekio į deÅ¡inę veido pusę, o įrodymų visetu nustatytiems R.

L. veiksmams nesant priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, R. L. iÅ¡teisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nenustačius, kad R. L. bÅ«tų sudavęs K. G. smÅ«gį į veidÄ ar kitais veiksmais nuvertęs K. G. ant medinio suoliuko, R. L. veika negali bÅ«ti kvalifikuojama ir kaip nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį ar 137 straipsnio 1 dalį.Kadangi R.

L. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡teisinamas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nukentėjusiojo R. G. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Taip pat, priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, naikintina R. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu, daiktai, turėję reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti du mėginiai su biologiniais pėdsakais (du kraujo mėginiai), nukentėjusiojo K.

G. rÅ«bai – kelnės, marÅ¡kiniai, apatinės kelnaitės, rankÅ¡luostis, kurie yra saugomi Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate, kaip beverčiai daiktai sunaikintini; ikiteisminio tyrimo metu J. P. pateiktas kirvis, saugomas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate, grÄ Å¾intinas J. P.; prie bylos saugomi nukentėjusiojo K. G. gydymo bei kiti medicininiai dokumentai, grÄ Å¾intini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendį, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, bei priimti naujÄ nuosprendį:IÅ¡teisinti R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo R. G. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.Panaikinti R. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus du mėginius su biologiniais pėdsakais (du kraujo mėginiai), nukentėjusiojo K. G. rÅ«bus – kelnes, marÅ¡kinius, apatines kelnaites, rankÅ¡luostį, kurie yra saugomi Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate, kaip beverčius daiktus sunaikinti; ikiteisminio tyrimo metu J. P. pateiktÄ kirvį, saugomÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate, grÄ Å¾inti J. P.; prie bylos saugomus nukentėjusiojo K.

G. gydymo bei kitus medicininius dokumentus, grÄ Å¾inti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                  Viktoras Kažys Teisėjos                                                                                Sigita Bieliauskienė                          Elena Vainienė                          Â