2022-05-25 Nr. AB-13604-3-61-3-02963-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-314-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02963-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-146 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria BPC (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) S. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 17 d. BPC viršininko pavaduotojo įsakymas Nr. 41TE-146, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2.2. Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu pradėtas nesilaikant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 6 punkto, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas ne BPC viršininko, bet jo pavaduotojo pavedimu.

2.3. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo galima sujungti kelių darbuotojų tarnybinių patikrinimų į vieną, nes tai pažeidžia Aprašo 16 punkto bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – ir BDAR), nuostatas.

2.4. Teisės aktai numato pareigą visus dokumentus rengti laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas būtent dėl ne valstybinės kalbos vartojimo telefoniniame pokalbyje tarnybine linija, tačiau kai kurie dokumentacijos priedai, paimti iš BPC Informacinės sistemos (toliau – ir BPCIS), pateikiami ne valstybine kalba.

2.5. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo atlikti visų įrodymų patikrinimai ir vertinimai, nenustatyta pareiškėjos kaltė. Tarnybinis patikrinimas buvo vilkinamas ir pratęsiamas neturint svarbių argumentų, pratęsimą pasirašė nenustatytas asmuo, pratęsus tarnybinio tikrinimo terminą buvo atlikti tik 8 veiksmai, o pratęsimas buvo reikalingas tik patikrinimą atliekančios pareigūnės atostogoms.

2.6. Patikrinimas negalėjo būti apjungtas, ir turėjo būti vykdomi 5 atskiri patikrinimai kiekvieno pareigūno atžvilgiu, todėl tiek pats jungtinis patikrinimas tiek nuobaudos, paskirtos vienu įsakymu, yra neteisėtos bei pažeidžia BDAR reikalavimus.

2.7. Pareiškėja nurodo, kad nustatyti būtent minėtam skambučiui tikslių koordinačių nėra galimybės, nes jos nebuvo gautos iš mobiliojo / judriojo ryšio operatorių, todėl remtis BPCIS negalima, nes ji nepatikima, kadangi dingsta duomenys. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo įteikta patikrinimo išvada kartu su optine laikmena, kuri tinkamai neužregistruota, BPC nepateikė pareiškėjos atstovui medžiagos, susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimu.

2.8. Pareiškėja nesutiko su atsakovo nustatyta pareiškėjos kaltės forma – netiesiogine tyčia – dėl darbo kompiuteriu prisijungus kito pareigūno vardu. Pareiškėja taip pat ginčijo tarnybinio nusižengimo epizodą dėl netinkamo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – ir PGP), valdymo pasitelkiant gaisro sąvoką, ir kad iš surinktų faktų nėra aišku, ar tai buvo gaisras ar garavimas. Pareiškėja pažymi, jog atsakovo tyrime nurodyti kaltinimai pateikiami be įrodymų arba užsienio kalba.

2.9. Pareiškėja nurodė, kad ji vykdė visus Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280, 20, 24.4 ir 24.5 punktuose numatytus veiksmus, t. y. reagavo į pranešimą, sutelkė ir koordinavo bei valdė PGP, vertino situaciją, aiškinosi aplinkybes nustatinėjo įvykio vietą, bendravo su pranešėjais, palaikė ryšį, todėl pažeisti šio akto negalėjo. Taip pat nepažeidė ir BPC teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, tvarkos aprašo 5.2, 14.1, 14.2, 14.4, 14.14 punktų, nes pareiškėja viso įvykio metu tikslino informaciją, perdavinėjo informaciją valdomoms pajėgoms, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tai laikyti pažeidimu. Pareiškėjos teigimu, nebuvo pažeisti ir Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo SIVEILLANCE ELS WEB įrangoje forma ir taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 41V-2, 2.2, 2.2.1-2.2.4 punktai, nes pareiškėja nurodė reikiamą informaciją pildydama įvykio ataskaitą Nr. 201735422.

2.10. Pareiškėja nesutinka su atsakovu, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos bendrosios pagalbos centro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, nes ji visus duomenis rinko ir išsaugojo BPCIS.

3. Atsakovas BPC pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Teisės aktai numato, jog dėl tam tikrų priežasčių (atostogų, komandiruočių, ligos ir pan.) laikinai nesant BPC vadovo, jo pareigas vykdo jo pavaduotojas. 2020 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. P10-643 pasirašytas BPC viršininko pavaduotojo T. M., kuris tą dieną atliko BPC vadovo funkcijas.

4.2. Tarnybinio nusižengimo tyrimo nebuvo galima atlikti per trumpą laiką, kadangi buvo tiriami keleto pareigūnų veiksmai dėl to paties įvykio. Įvykį tiriančiam pareigūnui reikėjo atlikti daug veiksmų, surinkti visus duomenis ir juos sujungti į vieną seką. Keleto pareigūnių padaryti tarnybiniai pažeidimai nebuvo tiriami pradedant atskirus tarnybinius patikrinimus, nes visų jų veiksmai yra susiję tarpusavyje ir susieti su vienu ir tuo pačiu įvykiu. Visi tarnybiniai patikrinimai ir buvo apjungti į vieną, kad pilnai ir visapusiškai identifikuoti pareigūnių veiksmus, juos įvertinti ir priimti sprendimus. Pareiškėjos teiginiai dėl BDAR pažeidimo yra nekonkretūs, be to, pareigūno pareigos vardas ir pavardė, kai jie vykdo tarnybines pareigas, nėra Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo objektas.

4.3. Telefoninis pokalbis su nevalstybinės kalbos elementais nėra susijęs su tarnybinio patikrinimo dalimi dėl S. K. veiksmų, todėl neturi įtakos pareiškėjos veiksmų kvalifikacijai ir atsakomybei.

4.4. Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai ir pilnai, vertinant visus įrodymus ir aplinkybes bei nustatant ir įrodant pareiškėjos kaltę.

4.5. Tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuojama keletas pareigūnės S. K. veiksmuose nustatytų pažeidimų: per vėlai ir netinkamu adresu išsiųstos pajėgos; per vėlai patikslinta įvykio vieta; pareigų vykdymas BPCIS kompiuterinėje darbo vietoje prisijungus kito pareigūno duomenimis bei netinkamas BPCIS įvykio kortelių užpildymas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai aprašyta įvykių chronologija, iš kurios aiškiai matyti, kad vykdydama pareigas pareiškėja privalėjo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis operatyviai įvykio vietai nustatyti, tačiau ji vadovavosi tik skambinusiojo asmens pasakojimu apie įvykio vietos adresą ir nesivadovavo skambinusiojo vietos nustatymo duomenimis (VND), kurie buvo prieinami nuo pagalbos skambučio pradžios. Įvykių seka ir pokalbių išklotinės įrodo, jog pareigūnei S. K. užduodant klausimus skambinančiajai, telefoninio pokalbio metu nepavyko operatyviai nustatyti tikslios įvykio vietos, po pokalbių buvo identifikuotos trys skirtingos įvykio vietos, nors naudojantis VND informacija buvo galima iškart nustatyti įvykio vietą keliolikos metrų tikslumu, o to nepadarius, buvo suklaidinti ir netinkamu adresu išsiųsti reaguojančios į įvykį PGP. Šiais duomenimis S. K. nesinaudojo ir tęsė savo veiksmus pagal savo sumanytą veiksmų planą, neatitinkantį nustatytų teisės aktais reagavimo tvarkų reikalavimų, taip išsiunčiant reaguojančias PGP ne tuo adresu ir viršijant reagavimui skirtą laiką (1 min.), dėl ko galėjo kilti pavojingi padariniai įvykio vietoje dėl ilgo / uždelsto reagavimo į gautą nelaimės signalą.

4.6. Antrasis nustatytas pareiškėjos pažeidimas yra darbas kompiuterizuotoje darbo vietoje svetimu prisijungimo vardu. Būtent dėl šios aplinkybės tyrimo buvo sujungtas kelių pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimas, nes šis nukrypimas nuo nustatytos tvarkos atsirado dėl tuo metu dirbusios pamainos vyresniosios pareigūnės žodinio leidimo nesilaikyti nustatytų teisės aktais tvarkų ir leisti dirbti pamainos pradžioje su kito pareigūno prisijungimo vardu. Pareiškėja turėjo ir galėjo tai atlikti su savo prisijungimo duomenimis, tačiau nesiėmė veiksmų laiku persijungti sistemą savo prisijungimo vardu, o tokius veiksmus pagrindė numanoma priežastimi – kad reikėjo skubiai reaguoti į įvykį, nors pagal technines galimybes ir turimus valdinius įgaliojimus, nesant galimybės prisijungti savo vardu ir operatyviai valdyti pagalbos pranešimą, jį (pranešimą) galėjo perduoti jau savo vardais (duomenimis) prisijungusiems kolegoms.

4.7. Iki tarnybinio patikrinimo pratęsimo buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių reikėjo apklausti papildomai keletą pareigūnų, todėl, vadovaujantis Aprašo 23 punktu, ir buvo priimtas sprendimas prašyti pratęsti tyrimą, kad pilnai ir visapusiškai nustatyti visas įvykio aplinkybes ir surinkti įrodymus.

4.8. Pareiškėja aplaidžiai vykdė savo pareigas, ir tik dėl to, kad įvykis nebuvo pavojingas, o ne dėl pareigūnės veiksmų, buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Atsižvelgus į keletą padarytų tarnybinių pareigų atlikimo pažeidimų bei įvertinus pareigūnės kaltės formą bei galimas sankcijas už pažeidimus, buvo priimtas sprendimas skirti antrą pagal griežtumą nuobaudą, numatytą teisės aktuose.

4.9. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad BPCI duomenys nepatikimi, jie kartais „dingsta“, pažymėjo, jog BPCIS sistemos duomenys yra saugomi tokie, kokie jie buvo sukurti ir įrašyti, jų pakeitimai yra fiksuojami ir negali dingti be žinios. Todėl prašo šį netikslumą laikyti netinkamo žodžio parinkimu cituojant įvykių istoriją.

4.10. Atsakovas nurodo, jog skambučio vietos koordinačių nustatymo funkcija (AML funkcija) veikia ne visuose telefono aparatuose, ji yra įdiegta ir veikia tik išmaniuose telefonuose su tam tikromis operacinių sistemų Google Android ir Apple iOS versijomis. Senesnio modelio telefono aparatuose, neturinčiuose GPS imtuvo ir kitų sensorių, ši funkcija neveikia, ir BPC skambinančiojo numeriu 112 vietą gauna tik iš mobiliojo ryšio operatoriaus. Ši informacija paprastai yra apytikslė, turinti kilometro ir daugiau paklaidas. Išmanieji mobilūs telefonai su GPS funkcija gali nustatyti vietą ir atsiųsti pakankamai tikslias koordinates, tačiau dėl galimų įvairios kilmės trikdžių, taip pat galimi atvejai kai tikslios koordinatės negaunamos iš paties telefono. Atsakovas pažymi, kad šie duomenys neturėjo įtakos S. K. veiksmų kvalifikacijai, kadangi pareiškėjos gauti pirminiai vietos nustatymo duomenys (VND) BPCIS buvo tikslūs, tačiau ji juos ignoravo ir jų nepanaudojo.

4.11. Atsakovas, pasisakydamas dėl neregistruotos optinės duomenų pateikimo laikmenos, nurodė, kad tarnybinė išvada ir optinė laikmena (CD diskas) buvo įteikti pareiškėjai asmeniškai. Kadangi dalis duomenų, kurie surinkti tarnybinio patikrinimo metu, yra audio įrašai, CD diskas buvo įteiktas todėl, kad kitaip telefoninių ir radijo ryšio pokalbių garso įrašų pateikti neįmanoma, o pati tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada su priedais buvo pateikti dokumentų forma. Įteikiant dokumentus asmeniškai BPC darbuotojams įprastai jokie papildomi dokumentai nesurašomi, jie tik daro įrašą ranka ant antrojo dokumento egzemplioriaus.

4.12. BPC nurodo, jog pareiškėjos atstovui advokatui atsakymas parengtas ir išsiųstas 2020 m. rugpjūčio 24 d., o visa tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjai įteikta 2020 m. rugpjūčio 17 d. asmeniškai, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėja ir jos atstovas turėjo visas galimybes ginti savo teises ir susipažinti su patikrinimo medžiaga.

4.13. Atsakovas, pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos kaltės formos – netiesioginės tyčios, dirbant kompiuteriu kito pareigūno vardu, nurodė, kad pranešimas apie pagalbos poreikį gautas 7.21 val., o pamaina pasikeičia 7.00 val. Iki gauto pranešimo apie pagalbos poreikį pareigūnė prisijungti savo vardu (prisijungimo duomenimis) turėjo 20 min. Be to, net jei dėl vienų ar kitų priežasčių to padaryti būtų negalėjusi, kaip laikinai vykdydama (duomenys neskelbtini) funkcijas, ji pranešimą apie pagalbos poreikį bet kuriuo metu galėjo perduoti vykdyti kitam pareigūnui pamainoje. Pareiškėja neteisingai nurodo, jog persijungimo procedūra užima iki 10 min. ir daugiau (atlikus matavimus BPCIS pajėgų valdymo darbo vietoje nustatyta, kad Kompiuterio svetimu vardu persijungimas savo vardu užtruko tik apie 25 sekundes, o pilnas kompiuterio perkrovimas, kai nediegiami atnaujinimai ar kiti papildomi programinių paketų darbai, kurie nevyksta reguliariai kasdien, užtruko 3 min. 19 s.). Advokato teiginiai dėl dokumentų registracijos nebuvimo neturi jokios įtakos nusižengimo kvalifikacijai, dokumentas yra su pareiškėjos parašu, įrodančiu, kad pareigūnė yra susipažinusi su turiniu ir pasižadėjusi laikytis nurodymų. Atsakovas, pasisakydamas dėl S. K. kaltės ir jos formos, nurodė, kad surinkta pakankamai įrodymų ir pačios pareiškėjos paaiškinimų, kurie įrodo, jog ji tikrai žinojo ir buvo susipažinusi su darbo tvarkomis, dirbo ne pirmą kartą, turėjo galimybes prisijungti savo vardu (savo prisijungimo duomenimis) dar gerokai iki pranešimo apie pagalbos poreikį gavimo, arba, gavusi pranešimą, jį perduoti vykdymui kitiems kolegoms. Pareiškėjai dirbti prisijungus kito darbuotojo vardu daugiau nei 1 val. 40 min. tikrai nebuvo būtina.

4.14. Pranešimas apie pagalbos poreikį buvo gautas 07:21:54 val., papildomas pranešimas gautas 07.22 val. pakartotinis pranešimas – 07:22:16 val., pats įvykis suklasifikuotas kaip gaisras.

4.15. Pareigūnė savo gyvenimo aprašyme nurodo, jog moka anglų kalbą B2 lygiu. Ji yra išklausiusi ne vienus praktinius mokymus kaip naudotis BPCIS, kurių pilnai užtenka suprasti išrašų iš BPCIS turinį, nes tai yra pagrindinės priemonės funkcijų atlikimui, kitu atveju (jų nesuprantant ar nemokant), ji negalėtų atlikti savo pagrindinių funkcijų. Be to, jai įteikti ir audio failai su skambučiais ir kitais tikslaus laiko fiksavimais. Anglų kalba yra pateikta pranešimo apie pagalbos poreikį atliktų veiksmų istorija (ataskaita), kurioje matosi atlikti veiksmai su šiuo pranešimu nurodytu laikotarpiu. Ši techninė BPCIS ataskaita, vykdant tarnybinį patikrinimą, buvo naudojama įvykio istorijai atkurti, kad tyrimą vykdantys pareigūnai galėtų patikrinti įvykyje dalyvavusių pareigūnių pasiaiškinimo faktų ir veiksmų atitikimą realiai įvykio eigą.

4.16. Atsakovas sutinka, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo blogai suskaičiuotas PGP pajėgų išsiuntimo laikas, pripažįsta, jog įsivėlė techninė klaida ir PGP buvo išsiųstos ne po 1 min. 50 s, o po 1 min. 14 s. Tačiau ir šis reagavimo laikas viršija teisės aktuose (standarto) nustatytus reikalavimus bei įprastinį reagavimo laiko vidurkį, kuris vyrauja nuo 20 iki 40 s nuo pranešimo gavimo laiko žymos užfiksavimo.

4.17. Pareiškėja ne tik netinkamai interpretavo teisės aktų reikalavimus, nesivadovavo visa turima ir prieinama informacija, bet ir pasiuntė PGP ne tuo adresu, kas tikro gaisro atveju galėjo sukelti ženklias neigiamas pasekmes asmens turtui ar sveikatai. Skubios pagalbos esmė yra ne tik ryšio palaikymas, bet ir tikslus informacijos rinkimas bei operatyvus pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą. Šiuo konkrečiu atveju PGP buvo nusiųstos ne į reikiamą vietą, kas apsunkino PGP reagavimą į įvykį ir tik dėka to, kad tai nebuvo gaisras, buvo išvengta padarinių, kurie galėjo kilti dėl S. K. veiksmų.

4.18. Informacija buvo renkama neoperatyviai ir netinkamai, tai yra pasikliovus tik vienu šaltiniu – pranešime apie pagalbos poreikį pateikta operatorių informacija, dėl ko buvo surinkta informacija apie tris skirtingas įvykio vietas, o tiksli geolokacijos nustatymo informacija (VND), kuri buvo prieinama ir leido įvykio vietą nustatyti net 12 m. tikslumu, buvo ignoruojama. Vėliau sekė visa eilė netikslių nurodymų (pavėluotas pajėgų išsiuntimas, klaidingo adreso nurodymas, pavėluotas adreso pasitikslinimas pas pranešėjus pranešusius apie įvykį ir t.t.).

4.19. Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, kad nebuvo pažeisti ir Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo SIVEILLANCE ELS WEB įrangoje forma ir taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 41V-2, 2.2, 2.2.1–2.2.4 punktai, nes pareiškėja nurodė reikiamą informaciją pildydama įvykio ataskaitą Nr. 201735422, ir nurodo, kad pareiškėja savo pasiaiškinime pateikė klaidingus duomenis ir informaciją, kurią paneigė iš įvairių šaltinių surinkta informacija. Pareiškėja savo pasiaiškinime pateikė informaciją, prieštaraujančią BPCIS fiksuotiems duomenims.

4.20. Pareiškėjos veiksmai lėmė netinkamus veiksmus vykdant PGP valdymą ir reagavimo į įvykį operatyvumą. Pareiškėja galėjo ir suprato savo veiksmus, bet nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti bei toliau vykdė veiksmus, nesilaikydama darbo tvarkos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos S. K. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ Nr. 41TE-145, 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai S. K. iš papeikimo į pastabą; priteisė iš atsakovo Bendrojo pagalbos centro pareiškėjai S. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė tokias aplinkybes:

6.1. 2020 m. birželio 2 d. BPC pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl 2020 m. gegužės 28 d. Vilniuje, Savanorių pr., degusio automobilio.

6.2. 2020 m. birželio 8 d. BPC (duomenys neskelbtini) surašė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių nustatymo atliekant tarnybinį patikrinimą ir darbo pareigų pažeidimo tikrinimo pradėjimo, kuriame siūlė tęsti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.

6.3. 2020 m. birželio 17 d. BPC surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 41D-301 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjai inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas už Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 (toliau – ir Standartas), 4.3 punkto, Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d.

įsakymu Nr. 1-280 (toliau – ir Nuostatai) 20, 24.1, 24.4, 24.5 punktų, Bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kokybės reikalavimų vykdant atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, taip pat operatyviojo pajėgų valdymo funkcijų aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 41V-55 (toliau – ir Kokybės reikalavimų aprašas) 4.2.1 punkto, Bendrojo pagalbos centro teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, veiksmų tvarkos aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. 41V-47 (toliau – ir PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašas), 5.2, 14.1, 14.2, 14.4, 14.14 punktų., Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, klasifikavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 41V-39 (toliau – ir PGP Aprašas), 24.2 punkto, Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo SIVEILLANCE ELS WEB įrangoje forma ir taisyklių, patvirtintų Centro viršininko 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 41V-2 (toliau – ir Informacijos pildymo taisyklės), 2.1, 2.2, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4 punktų, Bendrojo pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Centro viršininko 2016 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. 41V-75 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 64.4 punkto, (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.3 ir 5.6 punktų reikalavimų pažeidimus; pareiškėjos paprašyta iki 2020 m. birželio 25 d. pateikti paaiškinimą.

6.4. 2020 m. birželio 19 d. S. K. pasirašytinai įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, pažymint, kad dėl techninės klaidos buvo klaidingai nurodytas Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas (turi būti 16 str. 1 d. 2 p.)

6.5. 2020 m. birželio 23 d. pareiškėja pateikė pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame ji nurodė, kad su Tarnybiniu pranešimu nesutinka, pareigas atliko tinkamai ir nepriekaištingai vykdė teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu pareiškėja informavo atsakovą, jog ji nėra Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narė.

6.6. 2020 m. liepos 1 d. BPC (duomenys neskelbtini), surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo, kuriame siūlė tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti 30 dienų. 2020 m. liepos 1 d. BPC viršininko rezoliucija šis terminas buvo pratęstas.

6.7. 2020 m. liepos 30 d. BPC (duomenys neskelbtini) surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau – ir Išvada), kurioje be kita ko konstatavo, kad pareiškėja netiesiogine tyčia pažeidė Standarto 4.3 punktą, Nuostatų 20, 24.1, 24.4, 24.5 punktus, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kokybės reikalavimų aprašo 4.2.1 punktą, PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašo 5.2, 14.1, 14.2, 14.4, 14.14 punktus, PGP aprašo 24.2 punktą, Informacijos pildymo taisyklių 2.1, 2.2, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 64.4punktą, Pareigybės aprašymo 5.3 ir 5.6 punktus. Išvadoje siūloma pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

6.8. 2020 m. rugpjūčio 17 d. BPC viršininkas Įsakymo 1.1 punktu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracini teismo formuojamą praktiką. Teismas taip pat įvertino pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytų teisės aktų, (šios nutarties 6.7 p.) nuostatas.

8. Teismas iš byloje esančių duomenų, garso įrašų, šalių paaiškinimų nustatė, kad pareiškėja netinkamai nustatė įvykio vietą, per vėlai ją tikslino, taip pat per vėlai ir netinkamu adresu išsiuntė PGP, be to, pareiškėja darbą pradėjo (ir dirbo) kompiuterinėje darbo vietoje prisijungus ne savo vardu (prisijungimo duomenimis) bei netinkamai užpildė BPCIS įvykio kortelę. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei garso įrašai paneigia pareiškėjos teiginius, jog ji tinkamai atliko savo pareigas. Teismas vertino, kad atsakovas detaliai Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjos nusižengimus, ir sutiko, kad pareiškėja pažeidė Standarto 4.3 punktą, Nuostatų 20, 24.1, 24.4, 24.5 punktus, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Kokybės reikalavimų aprašo 4.2.1 punktą, PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašo 5.2, 14.1, 14.2, 14.4, 14.14 punktus, PGP aprašo 24.2 punktą, Informacijos pildymo taisyklių 2.1, 2.2, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4 punktus.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu (netinkamai nustatė įvykio vietą, per vėlai ją tikslino, taip pat per vėlai ir netinkamu adresu išsiuntė PGP, netinkamai užpildė BPCIS įvykio kortelę), tiek neveikimu (darbą pradėjo (ir dirbo) kompiuterinėje darbo vietoje prisijungus ne savo vardu (ne savo prisijungimo duomenimis)).

10. Teismas sutiko su Išvadoje atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjos tarnybinis nusižengimas yra padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo situacijoje pareiškėja savo veiksmais (ir neveikimu) pažeidė Tarnybiniame pranešime nurodytus teisės aktus.

11. Teismas taip pat sutiko su pareiškėja, jog byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjos (ir jos kolegių) neteisėtos veikos (veikimo) kilo pasekmės, tačiau, atsižvelgdamas į aktualią teismo praktiką, pažymėjo, kad pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas.

12. Teismas, analizuodamas skundo teiginius dėl atsakovo tyrimo metu padarytų esminių procedūrinių pažeidimų (atsakovas praleido terminą surašyti Išvadą), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tyrimą atlikusi pareigūnė Išvadą surašė 2020 m. liepos 30 d., šią Išvadą vizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d., BPC viršininkas Išvadą patvirtino 2020 m. rugpjūčio 4 d. Teismas konstatavo, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas atkreipė dėmesį, kad Išvada yra itin didelės apimties, tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta daug tyrimo veiksmų tiek pareiškėjos, tiek jos kolegių atžvilgiu. Teismas nenustatė, kad atliekant ginčo tyrimą būtų piktnaudžiaujama terminais, ir konstatavo, kad tyrimas buvo atliekamas intensyviai, detaliai buvo aiškinamasi tikrosios įvykių aplinkybės, renkami įvairūs įrodymai (paaiškinimai, sistemų duomenys, jie lyginami, sugretinami ir t. t.).

13. Teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia teismų praktika, padarė išvadą, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėja BPC dirba nuo 2011 m. sausio 3 d., t. y. daugiau nei dešimt metų. Į bylą yra pateikta pareiškėjos tiesioginės viršininkės J. M. 2020 m. birželio 16 d. charakteristika, kurioje nurodoma, jog S. K. už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ne kartą skatinta vienkartine pinigine išmoka, 2013 m. rugpjūčio 19 d. BPC viršininko įsakymu Nr. 41TE-145 skatinta papildomomis mokamomis atostogomis, 2014 m. rugsėjo 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. TE-218 apdovanota valstybės PGT pasižymėjimo ženklu „Geriausias valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas“, 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 41TE-253 skatinta BPC viršininko padėka. Taip pat į bylą pareiškėja pateikė rašytinį įrodymą, jog 2020 m. balandžio 30 d. jai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius įsakymu Nr. TE-159 skyrė padėką už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Pareigūnė tarnybinių nuobaudų neturi

15. Teismas įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl ko pareiškėjai buvo siūloma skirti griežtesnę tarnybinę nuobaudą (atsižvelgiant į padarytus tarnybinių nusižengimų pobūdžius bei į tai, kad tarnybiniai nusižengimai padaryti netiesioginės tyčios kaltės forma, nesiekiant naudos nei sau, nei aplinkiniams, nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, yra vienkartinio pobūdžio, BPC materialinės žalos nepatyrė, o kad kiti asmenys patyrė materialinę žalą, objektyvių įrodymų negauta, ir į tai, kad pareigūnė charakterizuojama teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, bei į tai, kad tuo pat metu buvo padaryti du skirtingo pobūdžio nusižengimai), bei Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir padarė išvadą, kad sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjos darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmių grėsmė, bet reali žala nekilo) ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos labai gerą vertinimą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą – pastabą. Teismas vertino, kad būtent pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai, padariusiai ginčo nusižengimus tarnyboje, todėl pakeitė Įsakymo 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai S. K. iš papeikimo į pastabą, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), 2, 7, 8.2 punktų nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą iš esmės atmestas, tačiau tarnybinė nuobauda pakeista, t. y. nuobauda sušvelninta, pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies, priteisdamas 300 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-146 dalį, kuria Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) S. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas ir priteisti iš Bendrojo pagalbos centro S. K. naudai išlaidas, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, turėtas pirmos bei apeliacinės instancijų teismuose; arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

19.1. Palyginus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir atsakovo atsiliepimo į skundą bei Tarnybinio patikrinimo išvados turinius, matyti, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašyti atsakovo dokumentuose išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas perrašė atsakovo atsiliepime ir Išvadoje paminėtas faktines aplinkybes, pacitavo atsiliepime ir Išvadoje paminėtas teisės normas, pristatė atsakovo atsiliepime ir Išvadoje išdėstytus argumentus. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negalėtų būti vertinamas kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės.

19.2. Pareiškėja nurodo, kad jos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas BPC viršininko pavaduotojo T. M. rezoliucija, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis buvo įgaliotas atlikti tokius veiksmus, t. y. kad jis tyrimo pradėjimo metu ėjo BPC viršininko pareigas, ar turėjo pavedimą atlikti tokią funkciją.

19.3. Pareiškėja nurodo, kad pagal Aprašo 23 punkto nuostatas, tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti užbaigtas per 30 dienų. Pareiškėja nurodo, kad rezoliucijoje pradėti tarnybinį patikrinimą nebuvo nurodytas jo atlikimo terminas, o Aprašo nuostatos nenustato, kad visi tyrimai turi būti atliekami per 30 dienų (formuluotė ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos gali būti traktuojama jog tyrimai gali būti atliekami ir per trumpesnį terminą).

19.4. Pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus argumentus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo prieš kitus asmenis, ir jo prijungimo prie jau atliekamo tyrimo teisėtumo, t. y. kad rezoliucija pradėti tyrimą ir jį prijungti prie jau atliekamo tyrimo buvo užrašyta ranka, ir ją galbūt uždėjo neįgaliotas asmuo.

19.5. Pareiškėjos teigimu, galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra numatytų sąlygų skirtingų pareigūnų atžvilgiu pradėjus eilę tarnybinių patikrinimų, dėl skirtingo pobūdžio, skirtingų teisės aktų, neva, padarytų pažeidimų, juos iš karto sujungti į vieną tarnybinį patikrinimą. Aplinkybės dėl nenurodyto pareigūno, kuriam pavedama atlikti tarnybinį patikrinimą, jo atlikimo terminų, kelių skirtingų tarnybinių patikrinimų sujungimo į vieną ir kt. aplinkybių leidžia teigti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, todėl tarnybinė atsakomybė jos atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Pirmos instancijos teismas šių įrodymų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

19.6. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nesant užsienio kalba surašytų dokumentų (jų dalių) priedų vertimo į lietuvių kalbą buvo užkirstas kelias S. K. tinkamai gintis nuo jai pateiktų įtarimų, todėl tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais. Pirmos instancijos teismas neatliko šių dokumentų tinkamos analizės, todėl nepagrįstai priskyrė S. K. įvykio vietos netinkamą nustatymą, per vėlyvą jo tiksliną, per vėlyvą ir netinkamu adresu PGP išsiuntimą.

19.7. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas netinkamai įvertino ir tyrė pareiškėjos pateiktą paaiškinimą ir įvykio aplinkybes, tarnybinį tyrimą atlikusi pareigūnė apsiribojo tik paaiškinimų iš jos kolegų A. K. ir M. L. išreikalavimu ir rašto surašymu Centro ITS. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Centro PKKS pareigūnė apsiribojo formaliai konstatuodama apie, neva, pažeistus teisės aktus, nepagrindė, neva, padarytų tarnybinių nusižengimų įrodymais, nenurodė tariamo nusižengimo priežasčių bei ar iš to kilo ir jeigu taip, kokios neigiamos pasekmės. Pirmos instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

19.8. Tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė ir pirmos instancijos teismas netyrė S. K. kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė, ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma, kas absoliučiai prieštarauja įvykio aplinkybių ir S. K. atliktų veiksmų vertinimui. Nenustačius pareigūno kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė.

19.9. Pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus argumentus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo, t. y., kad terminas pratęstas nepagrįstai, nesant tam svarbių priežasčių, ir tai vertinama kaip vilkinimas. Pareiškėjos teigimu, tyrimo termino pratęsimas buvo reikalingas ne įvertinti S. K. ir kitų pareigūnų paaiškinimuose pateiktus duomenis, o tik dėl to, kad tarnybinį patikrinimą atliekanti pareigūnė galėtų išeiti atostogų.

19.10. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir tarnybinio patikrinimo išvada (tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis) yra neteisėtas, kadangi buvo priimti ne vieno, bet kelių pareigūnų atžvilgiu, tokiais veiksmais buvo pažeistos BDAR nuostatos.

19.11. Pareiškėja nesutinka su jai skirta griežtesne nuobauda, ir pažymi, jog tyrimo metu surinktų įrodymų visuma suponuoja, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai yra formalaus pobūdžio, nesukėlę jokių neigiamų padarinių, visiškai mažareikšmiai, todėl ne tik griežtesnės, bet ir apskritai bet kokios tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas, todėl negalimas.

19.12. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl BPCIS vietos nustatymo duomenų patikimumo, dėl tyrimo medžiagos nepateikimo (netinkamo pateikimo) pareiškėjos atstovui ir kt.

19.13. Pareiškėja taip pat pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo.

19.14. Pareiškėja, pasisakydama dėl tarnybinio nusižengimo dirbant prisijungus kito asmens vardu, pažymi, jog paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos metu BPC (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės žodiniais nurodymais buvo leidžiama daliai darbą baigusios pamainos neatsijungti nuo BPCIS, kad dalis darbą pradėjusios pamainos galėtų nepertraukiamai tęsti darbą, tačiau tik tą laiką, kuris yra reikalingas tam, kad likusi darbą pradėjusios pamainos dalis prisijungtų prie BPCIS (t. y. maksimalus galimas tokio darbo laikas iki 10 minučių). S. K., siekdama užtikrinti, kad besikeičiant pamainoms būtų užtikrintas nepertraukiamas reagavimas į pranešimus apie pagalbos poreikį ir operatyvusis priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų valdymas, bei vadovaudamasi BPC (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės nurodymais, prieš pradėdama darbą neperkrovė kompiuterio. Tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad S. K. galėjo perkrauti kompiuterį ir pradėti darbą prie BPCIS prisijungusi savo vartotojo vardu ir slaptažodžiu, neatitinka tuo metu buvusių faktinių aplinkybių, nes ji to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, t. y. siekdama užtikrinti nepertraukiamą BPC darbą. B. M. BPCIS buvo pasinaudota tik būtinam funkcijų atlikimui, pasirenkant neatidėliotinus veiksmus ir pagalbos suteikimą asmeniui, o ne formalios procedūros atlikimą, be to, tai nesukėlė neigiamų pasekmių. Tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai, jog buvo apsunkinta galimybė identifikuoti BPCIS naudotoją laikytina nepagrįsta. Taip pat išvados teiginiai, kad S. K., neva, sukėlė grėsmę BPCIS vientisumui, nemotyvuoti ir nepagrįsti faktine tyrimo medžiaga.

19.15. Pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus dėl netinkamo PGP valdymo automobilio gesinime. Ji nurodo nesutinkanti su nustatyta šio nusižengimo kaltės forma – netiesiogine tyčia, ir pabrėžia, kad ne ji perdavė pranešimą apie pagalbos poreikį PGP, ne ji nustatinėjo įvykio vietą, nes pareiškėja tik radijo ryšiu bendravo su PDG komanda bei koordinavo jos maršrutą pagal tikslinamus duomenis. Pirmos instancijos teismas priimtame procesiniame dokumente nevertino realiai egzistuojančių esminių faktinių aplinkybių. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus, ir Išvados teiginiai, kad S. K. nesiėmė aktyvių veiksmų yra visiškai nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino. Pareiškėja nurodo, kad ji nepažeidė Išvadoje nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, o pirmos instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja administracinėje byloje esantiems faktiniams duomenims. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad S. K. būtų pažeidusi šių teisės aktų reikalavimus. Viso įvykio metu S. K. tikslino informaciją (skambino pranešėjams, ieškojo informacijos žemėlapiuose, stebėjo vykstančias PGP ir koregavo jų vykimo maršrutą, palaikė nuolatinį ryšį su vykstančiomis pajėgomis bei perdavinėjo jiems tuo metu turimą informaciją), patikslinusi informaciją apie pasikeitusį įvykio adresą jį nedelsiant perdavė vykstančioms PGP. S. K. Centro informacinėje sistemoje fiksavo visą aktualią gaunamą ir perduotą informaciją, nurodant realius informacijos perdavimo ar gavimo laikus bei kitas reikšmingas aplinkybes. S. K., pildydama įvykio ataskaitą Nr. 201735422, laikėsi teisės aktuose nurodytų reikalavimų, įvykio ataskaitoje yra surašyta visa aktuali įvykio informacija. Aplinkybė, kad nebuvo nurodyti neesminiai dalykai (pvz. kokiu laiku vykstančios PGP važiuoja apsisukti ar kt.) nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų.

20. Atsakovas BPC atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir tinkamai išnagrinėjo tarnybinio patikrinimo medžiagą, teismo posėdžių metu pateiktą informaciją, įrodymus ir paaiškinimus, bei atsižvelgdamas į surinktus duomenis priėmė atitinkamą sprendimą byloje. Pareiškėjos argumentai dėl netinkamo tarnybinio patikrinimo vykdymo ar tarnybinio nusižengimo sudėties yra tokie patys kaip ir skunde pirmos instancijos teismui, į juos jau buvo atsakyta raštu pirmos instancijos teismui, ir atsakovo atsakymai lieka nepakitę, todėl atsakovas prašo jais vadovautis sprendžiant apeliacinio skundo klausimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Bendrosios pagalbos centro 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-146 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ dalies, kuria pareiškėjai S. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: konstatavo, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, tačiau pakeitė pareiškėjai S. K. skirtą tarnybinę nuobaudą iš papeikimo į pastabą.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis, bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

26. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

28. Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas pirmiausia turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

29. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto, Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, Kokybės reikalavimų vykdant atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, taip pat operatyviojo pajėgų valdymo funkcijų aprašo, Bendrojo pagalbos centro teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, veiksmų tvarkos aprašo, Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, klasifikavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus pildymo SIVEILLANCE ELS WEB įrangoje forma ir taisyklių, Bendrojo pagalbos centro vidaus tvarkos taisyklių, Bendrosios pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatos.

30. Bendrojo pagalbos centro 2020 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 41IL-1070 konstatuota, kad pareiškėja, atlikdama Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos prašymų reagavimą ir PGP operatyvų informavimą, išsiuntimą, valdymą ir gaisrų gesinimui sutelkimą, netinkamai vykdė 2020 m. gegužės 28 d. operatyvųjį PGP valdymą automobilio, esančio Vilniuje, Savanorių pr., gaisro gesinime, t. y. pranešimą apie pagalbos poreikį PGP (šaukiniu „Žara 521“), kurios į pranešimą apie pagalbos poreikį reaguoja pirmosios, perdavė po 1 min. 50 s (atsakovas byloje patikslino, kad įsivėlė techninė klaida ir PGP buvo išsiųstos ne po 1 min. 50 s, o po 1 min. 14 s) nuo pirmojo pranešimo apie pagalbos poreikį (įvykio ataskaitos Nr. 201735422) gavimo.

Taip pat 07.26 val. vykstančioms PGP klaidingai nurodė informaciją apie įvykio vietą, t. y. PGP radijo ryšiu pasiteiravus, ar EMSI degalinė yra prie Grigiškių, atsakė teigiamai, nors šis objektas yra Žemuosiuose Paneriuose, bei šios informacijos nenurodė įvykio ataskaitos Nr. 201735422 lauke „Informacija“. Taipogi, šioje įvykio ataskaitoje nenurodė kitos gautos ir perduotos informacijos, kad 07.24 val. PGP paprašius, patikslino, jog įvykio vieta yra A1 kelias, EMSI degalinė, pravažiavus, apie kilometrą; 07.24 val. telefonu gavo pagalbos skambučius administruojančio darbuotojo (Centro (duomenys neskelbtini) skyriaus telefonu aptarnaujančios operatorės J.

R.) papildomą informaciją, kad pagalbos jau nebereikia, užkaito automobilio turbina, todėl rūksta dūmai. Taip pat minėtoje ataskaitoje nurodė trumpus ir netikslius duomenis, kad 07.30 val. patikslintas adresas, EMSI degalinė kylant į kalną link Maxima Bazės, nors 07.30 val. perskambino pranešėjui telefono Nr. 867156314 ir išsiaiškino, kad EMSI degalinė yra užkilus į kalną važiuojant link MAXIMA bazės; 07.30 val. vykstančioms PGP patikslino, kad EMSI degalinė važiuojant link Panerių Žemųjų; 07.31 val. perskambino pranešėjai telefono Nr. 860454796 ir išsiaiškino, kad EMSI degalinė yra užkilus į kalną nuo Žemųjų Panerių, už kelių kilometrų.

Taipogi, nurodė, kad 07.41 val. Žara 510 mato stovintį automobilį, reikia apsisukti, nors 07.40 val. šios PGP radijo ryšiu pranešė, kad atvyko prie EMSI degalinės, tačiau degančio automobilio nemato, vyksta link Žemųjų Panerių; PGP patikslino, kad nuo EMSI degalinės moteris pravažiavo apie kilometrą pusantro į MAXIMA bazės pusę; PGP paprašė patikslinti, ar ten bus „Nissan mikro“, nes matė vieną automobilį su atidarytu kapotu; nurodė, kad markė nežinoma, prie mašinos turi stovėti ir laukti moteris; PGP patikslino, kad vykstant link Grigiškių, tarp EMSI degalinės ir MAXIMA bazės matė kelyje Grigiškių pusėj automobilį „Nissan mikro“.

Taip pat ji 2020 m. gegužės 28 d. 06.30 val. pradėjusi darbą (dieninę pamainą) Centro (duomenys neskelbtini) skyriaus operatorių salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neperkrovė kompiuterio, kuris buvo neišjungtas, ir su savo vartotoju vardu ir slaptažodžiu neprisijungė prie BPCIS, ir iki 08.26 val. su BPCIS dirbo su kito darbuotojo (Centro (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) B. M.) paliktais prisijungimo duomenimis. Tokiais savo veiksmais pareigūnė pažeidė Standarto 4.3 punkto, Nuostatų 20, 24.1, 24.4, 24.5 punktų, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kokybės reikalavimų aprašo 4.2.1 punkto, PGP valdančių pareigūnų veiksmų aprašo 5.2, 14.1, 14.2, 14.4, 14.14 punktų, PGP aprašo 24.2 punkto, Informacijos pildymo taisyklių 2.1, 2.2, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 64.4 punkto reikalavimus ir netinkamai įvykdė (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 5.3 ir 5.6 punktų reikalavimus.

Išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad S. K. tarnybinis nusižengimas dėl netinkamo operatyviojo PGP valdymo automobilio gesinime, bei dėl teisės aktų reikalavimų, susijusių su vidaus tvarka ir BPCIS sauga, yra padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma.

31. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja netinkamai reagavo į 2020 m. gegužės 28 d. skubiosios pagalbos telefono numeriu 112 gautą pagalbos prašymą (pareiškėja netinkamai nustatė įvykio vietą, per vėlai ją tikslino, taip pat per vėlai ir netinkamu adresu išsiuntė PGP), be to, pareiškėja darbą pradėjo (ir dirbo) kompiuterinėje darbo vietoje prisijungus ne savo vardu (prisijungimo duomenimis) bei netinkamai užpildė BPCIS įvykio kortelę). Tiek atsakovas anksčiau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismas aptarė, kokius veiksmus pareiškėja atliko netinkamai ir kokių veiksmų ji neatliko, nors pagal galiojančius teisės aktus pareiškėja privalėjo tai padaryti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu reaguojant į įvykį, tiek neveikimu, dirbant kompiuterinėje darbo vietoje neprisijungus savo vardu.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas padarytas netiesioginės tyčios forma, kadangi pareiškėja, netinkamai reaguodama į įvykį, bei dirbdama kompiuterinėje darbo vietoje neprisijungusi savo prisijungimo vardu, numatė, kad dėl tokių veiksmų (neveikimo) gali kilti pasekmės, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos tarnybinio patikrinimo išvadoje yra detaliai ir išsamiai išanalizuota pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. jo subjektyvioji ir objektyvioji pusės, aptartas pareiškėjos galėjimas veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, įvertinta jos kaltė, kilusios pasekmės, įvertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės, t. y. pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra išsami ir motyvuota.

34. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina pareiškėjos argumentus dėl apeliaciniame skunde nurodomų procedūrinių tarnybinio patikrinimo pažeidimų (kad tarnybinį patikrinimą pradėjo bei patikrinimo terminą pratęsė tam įgaliojimų neturintis asmuo, kad nebuvo nurodytas patikrinimo terminas, kad patikrinimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje buvo pateikti dokumentai ne valstybine kalba). Pažymėtina, jog ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikinta, jei jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Aprašo nuostatas, reglamentuojančias tarnybinio patikrinimo pradėjimą, termino pratęsimą, patikrinimų sujungimą, neturi pagrindo konstatuoti, jog atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą šios procedūros buvo pažeistos, ir tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja teikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo atsakovui, taip pat dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos teisė į gynybą nebuvo pažeista.

35. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodė, jog rengiant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje buvo tiriami ne tik pareiškėjos, bet ir kitų pareigūnų galimi tarnybiniai nusižengimai, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėta aplinkybė nepatvirtina, jog tokiu būdu atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos tarnybinio nusižengimo aplinkybes, ar kad atliktas tyrimas buvo neobjektyvus, be to, asmens duomenų apsaugos pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

36. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo pagrindo pratęsti tarnybinio patikrinimo termino, todėl buvo praleistas terminas surašyti patikrinimo išvadą, ir tai sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjos skundą tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo aspektu sprendime pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiems argumentams ir jų nebekartoja.

37. Teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda – papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės aiškiai atsispindi administracinių teismų praktikoje dominuojanti pozicija, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.).

38. Kaip teisingai sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas pareiškėjos padarytam pažeidimui adekvati tarnybinė nuobauda yra pastaba. Tokios nuobaudos paskyrimą lėmė pažeidimo pobūdis ir kitos aplinkybės (labai geras pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas bei rimtesnių pasekmių neatsiradimas).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, susijusius su netinkamai išnagrinėtais pareiškėjos argumentais, pažymi, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais, iš esmės susiję su teismo atliekamu įrodymu vertinimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas taip pat turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Įsakymą, taip pat ir įrodymus, t. y. sprendimas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti ir vertinti ne tik pareiškėjo skundo argumentus, bet ir atsakovo atsikirtimus į skundą, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

41. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

42. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

43. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė