ab92c0ae-56cd-4ddd-a3e6-4d46beda3c3a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-691-57/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00511-2010-5)Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5;74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 6 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.B. praÅ¡ymÄ atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 577,95 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ , taikymo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai, todėl atsakovas, nepagrįstai jÄ taikydamas, neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio. Teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 577,95 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Mano, kad kyla solidari atsakomybė Lietuvos valstybei bei Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. PareiÅ¡kėjo teigimu, bendrÄ ja prasme valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose darbdavys yra valstybė, policijos veikla finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto ir už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto.

Teigia, jog valstybei, kaip darbdaviui, tenka pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareigÅ«nų darbÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 16-17) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 straipsnius valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Å io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Atsakovo teigimu, jis vadovavosi teisinių santykių metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ nepriemokÄ . Akcentuoja, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Taip pat praÅ¡o atidėti bylos nagrinėjimÄ iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymų priėmimo klausimÄ , o priėmus Å¡iuos praÅ¡ymus – sustabdyti bylÄ iki Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės praÅ¡ymus. Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 21-24).

Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurias taikė atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento ir turi bÅ«ti taikomas iki tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Teigia, jog iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, turi tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Nurodo, jog iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo valstybės institucijos, mokančios pareigūnams darbo užmokestį, privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus ir riboti mokamus priedus ir priemokas 70 procentų pareiginės algos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir nėra Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Argumentuoja, jog Lietuvos valstybė nėra tinkamas atsakovas byloje, nes pareiÅ¡kėjo darbdavys yra Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytÄ senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimų daliai nuo 2007-01-01 iki 2007-06-18, taip pat praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, o administracinės bylos nagrinėjimÄ sustabdyti iki Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja: PraÅ¡ymas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 2 p.).  PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono policijos komisariate. Teigia, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies - priedų ir priemokų iÅ¡mokėjimo, virÅ¡ijančios 70 procentų pareiginės algos dydį, ribojimo, nesumokėjo 577,95 Lt. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos, ir nurodytas priedų, ir priemokų sÄ raÅ¡as.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. BÅ«tent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi bÅ«tent pagal jį numatytas apribojimas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal teismui teikiamÄ A.B. pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 2007, 2008, 2009 metais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 577,95 (b.l. 10, 18-19).

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ .

Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, kadangi kitų bÅ«dų kompensuojant už atliktÄ darbÄ nėra numatyta.

Be to, pareiÅ¡kėjas kreipdamasis praÅ¡ymu į teismÄ pats formuluoja reikalavimÄ ir pasirenka kokiu bÅ«du turi bÅ«ti kompensuota už jo atliktÄ darbÄ . Nepagrįstu pripažintinas atsakovo atsiliepimo argumentas, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas gali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-06-19, (b.l.

4) ir reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-31. Vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos nedaugiau kaip už trejus metus. Duomenų, kad bÅ«tų susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu, t.y. 2007 metais ir 2009 metais, byloje nėra. Be to, pareiÅ¡kėjo nurodyta praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma atitinka 2008 metų darbo užmokesčio pažymoje nurodytÄ sumÄ .

Trejų metų terminas yra skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismÄ dienos, vadinasi pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepraleidęs nustatyto termino. Jo reikalavimai yra pagrindžiami pažyma apie darbuotojui priskaičiuotÄ darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, jog nepriemoka susidarė tik 2008 metų birželio ir spalio mėnesiais, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ padavė nepraleidęs termino ir Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas senaties terminas netaikytinas.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę.

Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjui ribojant priedų ir priemokų mokėjimÄ nesumokėta 577,95 Lt, Å¡iems reikalavimams reikÅ¡ti nėra praleistas kreipimosi į teismÄ terminas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas.Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja teisinių santykių prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005. PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ . Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis). Netenkintinas atsakovo praÅ¡ymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės 2010-06-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 40/2010 ir kt.) iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 2 daliai.

Ä® Konstitucinį TeismÄ kreiptasi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo retroaktyviai. Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartyje Nr. A-219/2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m., psl. 194-206), kurioje suformuluotos nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡mingos taisyklės. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A.B. praÅ¡ymÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui A.B. iÅ¡ atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 577,95 Lt (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis Lt 95 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31.

Mokesčiai nuo priteistos sumos neiÅ¡skaičiuoti.Teismo sprendimo vykdymÄ Â atidėti vieneriems metams.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.       Teisėja                                                                                   Irena Stulpinienė