ab9235ca-7741-45c9-8b8e-e2be158073ea · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-120-383/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. P. nuteistas 2007 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Pritaikius BK 63 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ , paskirta galutinė bausmė – 16 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Å¡i bausmė subendrinta su 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 17 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2005 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ) yra 4 metai 20 dienų. Anksčiau teistas du kartus.

2. Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam E. P. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė nesant pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu jau yra pakankamai žymi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudaro pagrindÄ manyti, kad jis lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Skunde nuteistasis E. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Skunde nurodo, jog teismas, vertindamas komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, privalėjo vertinti, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi.

Teismas nurodo, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, Å¡ių motyvų nepagrįsdamas konkrečiomis iÅ¡vadomis. Pirmos instancijos teismas vienÄ iÅ¡ pagrindinių netaikymo lygtinio paleidimo motyvų akcentuoja nuteistojo nusikaltimo sunkumÄ ir jo pobÅ«dį (nusikaltimo sunkumas, padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, teistumai ir t.t.). Revizuoti bausmės tikslus, pakartotinai kelti šį klausimÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo nėra nei tikslo, nei įstatymu suteiktos galios.

Atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , motyvacijÄ , Å¡ios aplinkybės pilnai atitinka pataisos įstaigos pateiktÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurios pagrindu Komisija priėmė sprendimÄ - taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Todėl skunde teigiama, kad į visus reikalingus lygtinio paleidimo taikymui esančius motyvus ir aplinkybes Komisija atsižvelgė. 3.2. Tiek įstatymu, tiek vadovaujantis suformuota teismų praktika nėra apibrėžta, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis yra „pakankamai didelė“ bausmės atlikimo procese, taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nuteistasis atliko daugiau nei 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Å iuo atveju teismui vadovaujantis neapibrėžtu bausmės dalies dydžiu, taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, akivaizdžiai pažeidžiamos įstatymu įtvirtintos nuostatos. Nuteistojo teigimu, esminis skundžiamos nutarties sprendimas prieÅ¡tarauja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) formuluojamai žmogaus teisių doktrinai, iÅ¡kreipia įstatymo leidėjo įstatymuose iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ ir prieÅ¡tarauja įstatymo nuostatoms, o tai prieÅ¡tarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai.

Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija. 3.3. Komisijos iÅ¡vadose ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo, bei psichologines tarnybos iÅ¡vadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose. Komisijos nutarime konstatuojama, kad jis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, o tai patvirtina jo esminius pokyčius mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, už pavyzdingÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ , bei dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 23 kartus, drausmine tvarka baustas nebuvo. Bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, bausmės atlikimo metu dirba, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, nusikalstamo elgesio rizika žema. Per bausmės atlikimo laikÄ padaryti du pažeidimai už kuriuos drausmine tvarka baustas nebuvo, nerodo nuteistojo akivaizdaus nepaklusimo nustatytai pataisos įstaigos vidaus tvarkai. 3.4.

Teismas taip pat teigia, kad nuteistasis nesistengia atlyginti priteistų civilinių ieÅ¡kinių. Tai deklaratyvus teiginys. Nuteistajam pataisos įstaigoje - atvirojoje kolonijoje dirbant, mokama iÅ¡ darbo užmokesčio pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus. Nuteistojo teigimu, teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos iÅ¡vadas, bet iÅ¡ bylos iÅ¡skirtas tam tikras aplinkybes, joms suteikė prioritetÄ prieÅ¡ galutines iÅ¡vadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimÄ .

4. Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi, bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. IÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. P. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. P. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – jo vertinimo balas yra 23 balai. Ir nors nuo paskutinio vertinimo nuteistojo rizikos balas sumažėjo, tačiau tik labai minimaliai, t. y. vos dviem balais.

8. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas tik turėjo įvertinti, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos. Å iame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir kitus, Å¡iam klausimui spręsti svarbias aspektus t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, paskirtÄ bausmę, taikomas resocializacijos priemones ir kt.

9. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo E. P. elgesio pokyčiai: nuteistasis dalyvauja pataisos programose, dirba, neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

10. Nuteistajam Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Å iuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės už sunkias ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimÄ . Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Paleidus nuteistÄ jį E. P. lygtinai jau Å¡iuo metu, bÅ«tų neįgyvendintas vienas iÅ¡ bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina ir tai, jog atlikdamas bausmę E. P. du kartus pažeidė pataisos namuose galiojančias taisykles. Paskutinį kartÄ â€“ nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus devyniems metamas, kada jau tikrai žinojo pataisos namuose galiojančiÄ nustatytÄ tvarkÄ . Ir nors nuobaudos jam skirtos nebuvo, o už gerÄ elgesį buvo skatintas, tačiau spręstina, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaiÅ¡tingai.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Ä®vertinus aptartus nuteistÄ jį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis Å¡iuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog E. P. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tary­bos rekomendacijomis, Kauno apygardos teismo praktika, pažeidė jo teises, tačiau, aukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje byloje reikÅ¡mingų aplinkybių. Komisija ir teismai, ver­tindami ar asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informacijÄ apie konkretų atvejį.

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis E. P. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 15 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. P. skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Valdas Vitunskas