2021-10-20 Nr. AB-21941-3-61-3-01398-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1843-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01398-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4-809 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo sąlygų peržiūros“ (toliau – ir Sprendimas). Bendrovė taip pat prašė jai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Skundą pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu atsakovas Bendrovę įpareigojo įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nurodė, kad turi būti keičiamas pareiškėjo taršos leidimas ir jį įpareigojo pateikti paraišką leidimui pakeisti, kai bus priimta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Įvertinusi Bendrovės pateiktą Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą (toliau – Ataskaita), Agentūra pažymėjo, kad Ataskaitoje yra nustatomas naujas Bendrovės turimame taršos leidime nenurodytas taršos šaltinis, todėl pareiškėjo veiklai taikomi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimai, o esamas taršos leidimas turi būti pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Atsakovas sprendime taip pat nurodė, kad Ataskaitoje nurodytų 15 naujų taršos šaltinių atsiradimas yra veiklos pakeitimas, kuris atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus.

2.2. Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi veikla, kuri vykdoma Ataskaitoje nurodytuose 15 naujų taršos šaltinių (ar juos pasitelkiant), neatitinka Įstatymo 2 priede nurodytos veiklos. Atskaitoje nurodyta, kad 15 naujų taršos šaltinių (ar juos pasitelkiant) vykdoma krovinių (grūdų, geležies rūdos, granuliuotos geležies rūdos ir ketaus) krovos ūkinė veikla.

2.3. Įpareigodama pareiškėją atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, Agentūra Bendrovės vykdomą veiklą priskyrė prie Įstatymo 2 priedo 6.6 punkte nurodytos veiklos. Šiame punkte nurodyta, kad ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, priskiriamas naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų). Papildomai atsakovas nurodė, kad Bendrovei taikomas Įstatymo 2 priedo 14 punktas, kuriame nustatyta, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama, kai vykdomas į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus Įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. Toks ūkinės veiklos priskyrimas veiklai, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, yra nepagrįstas; nė vienas iš kraunamų krovinių (grūdai, geležies rūda, granuliuota geležies rūda ir ketus) nėra nei nafta, nei naftos produktas, taip pat nėra cheminė medžiaga.

2.4. Bendrovės kraunami kroviniai nėra cheminė medžiaga, todėl jie neatitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 punkto (atitinkamai ir 2 priedo 14 punkto) reikalavimų. Įstatyme, taip pat jo prieduose nėra apibrėžta, kas laikoma chemine medžiaga. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad cheminės medžiagos sąvoka yra pateikta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) 3 straipsnio 1 punkte ir 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008) 2 straipsnio 7 punkte. REACH Reglamento 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties.

Identiška cheminės medžiagos sąvoka yra įtvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 punkte. Minėtuose reglamentuose yra įtvirtinta plati cheminės medžiagos sąvoka, jai galima priskirti kiekvieną medžiagą (pvz., grūdus, geležies rūdą, naftą, vandenį, maisto produktus), tačiau juose vartojama cheminės medžiagos sąvoka nėra tapati Įstatyme vartojamai cheminės medžiagos sąvokai. Įstatymo 2 priedo 6.6 punktas nustato, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama, kai ūkinė veikla yra naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse).

Nors pagal REACH reglamentą nafta yra cheminė medžiaga, Įstatymo 2 priedo 6.6 punkte nafta priskiriama prie atskiros nuo cheminės medžiagos (yra atskiras nuo cheminės medžiagos objektas), todėl Įstatyme vartojama cheminės medžiagos sąvoka yra siauresnė nei cheminės medžiagos apibrėžimas, pateiktas REACH reglamente. Pagal Įstatymą chemine medžiaga nelaikytini ir grūdai, geležies rūda, granuliuota geležies rūda ar ketus. Įstatymo 1 priedo ir 2 priedo 4.1 bei 4.2 punktuose atskirai nuo cheminių medžiagų minimi ketus ir metalų rūdos, taip juos atskiriant nuo cheminių medžiagų.

Įstatyme grūdai apskritai nėra minimi, kaip neturintys ir negalintys turėti reikšmingo poveikio aplinkai.

2.5. Pareiškėjo kraunami kroviniai nedaro ir negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, todėl nepatenka nei į Įstatymo 1 priede, nei į 2 priede nurodytų veiklų sąrašus. Įstatymu įgyvendinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva). Direktyva buvo priimta siekiant įvertinti valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos daromą reikšmingą poveikį aplinkai. Vienais atvejais poveikis aplinkai daromas neabejotinai, kitais atvejais toks reikšmingas poveikis yra tiktai galimas (tikėtinas). Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, ar projektas (ūkinė veikla) darbo ar gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, jos nurodytos Direktyvos I ir II prieduose. Analogiškas aiškinimas yra pateiktas Europos Komisijos Direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinime. Šio aiškinimo įvade nurodyta, kad Direktyvos I priede yra nurodyti tie projektai, kurie daro reikšmingą poveikį aplinkai ir kuriuos dažniausiai reikia sistemingai vertinti, o II priede nurodyti projektai nebūtinai kiekvienu atveju daro reikšmingą poveikį aplinkai; jie turėtų būti vertinami, kai, valstybių narių manymu, reikšmingas poveikis yra tikėtinas. Įstatymo 1 ir 2 prieduose projektai (ūkinės veiklos) yra suskirstyti atsižvelgiant į minėtą Direktyvos reguliavimą, t. y. 1 priede – veiklos, kurios daro reikšmingą poveikį aplinkai, 2 priede – veiklos, kurios gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Tai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu vertinama ne bet kokia, o reikšmingą poveikį aplinkai daranti ar galinti daryti veikla, patvirtina ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 1 ir 2 prieduose nenurodyta veikla nedaro (negali daryti) ne bet kokio, bet reikšmingo poveikio aplinkai.

2.6. Įstatymo 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas plieno ir ketaus pirminiam lydymui ir spalvotųjų metalų gamybai iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais, metalurginiais ar elektrolizės būdais (1 priedo 4.1 ir 4.2 p.) bei metalų rūdų perdirbimui ir juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamybai (pirminiam ir antriniam lydymui arba liejimui) (2 priedo 4.1 ir 4.2 p.). Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad reikšmingą poveikį aplinkai daro ketaus pirminis lydymas, spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais. Reikšmingą poveikį gali daryti metalų rūdų perdirbimas, ketaus pirminis ar antrinis lydymas ar liejimas. Įstatyme nėra nustatyta, kad reikšmingą poveikį aplinkai gali daryti metalų rūdų ar ketaus saugojimas ir krova.

2.7. Įstatymo 2 priedo 6.6 punktas yra 6 punkto „Chemijos pramonė“ dalis, o tai reiškia, kad jis taikomas chemijos pramonei. Bendrovė nėra chemijos pramonės įmonė, ji perkrauna įvairius birius krovinius, žemės ūkio produktus, trąšas, statybines medžiagas, metalus, kitus krovinius, tačiau jokios chemijos pramonės veiklos nevykdo. Įstatymo 2 priedo 6 punkto pavadinimas „Chemijos pramonė“ svarbus ir aiškinant cheminės medžiagos sąvoką. Tai, kad cheminių medžiagų saugojimas yra nurodytas prie chemijos pramonės, patvirtina, jog cheminės medžiagos sąvoka Įstatyme yra naudojama siauresne prasme nei REACH reglamente, t. y. cheminėmis medžiagomis laikomos medžiagos, kurios naudojamos chemijos pramonėje.

2.8. Iš Sprendimo nėra aišku, kodėl atsakovas grūdų, geležies rūdos, granuliuotos geležies rūdos ir ketaus krovą pripažino veikla, kuri atitinka naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimą, t. y. Įstatymo 2 priedo 6.6 punktą. Taip pat nėra aišku, ar visos Įmonės vykdomos veiklos yra priskiriamos prie Įstatymo 2 priedo 6.6 punkte nurodytos veiklos ar tik dalis šių veiklų. Iš Sprendimo negalima suprasti, kodėl pareiškėjo vykdoma veikla buvo priskirta prie chemijos pramonės, nors Bendrovė chemijos pramonei būdingos veiklos nevykdo. Atsižvelgus į tai, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrųjų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

4.1. Įstatymo 1 priedas nustato atvejus, kai planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Planuojama ūkinė veikla, kurios galimo poveikio reikšmingumas nėra preziumuojamas, ir dėl kurių privalomai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialiai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, yra nustatytos Įstatymo 2 priede. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta reikšmingo poveikio aplinkai sąvoka. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinius faktorius: aplinkos apsaugos ir kito teisės akto reglamentuojamus normatyvus, mokslininko ir valstybės institucijos atstovo nuomonę, visuomenės nuomonę, poveikį ekosistemoms ir kita. Jeigu siekiama ne konkrečioje teritorijoje pradėti vykdyti visiškai naują ūkinę veiklą, o tik išplėsti jau vykdomos veiklos apimtis, tokios veiklos išplėtimui yra atliekamas ne poveikio aplinkai vertinimas, o tik atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Įstatymo 2 priedo 14 punkte.

4.2. Saugos duomenų lape nurodyta geležies rūda, aglomeracija yra cheminė medžiaga, kuri turi priskirtus konkrečius identifikacinius numerius. Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su cheminėmis medžiagomis (įskaitant ne tik geležies rūdą, granules, bet ir trąšas, statybines medžiagas, žemės ūkio produktus ir kita), jas sandėliuoja, perkrauna, laiko. Geležis ir įvairios jos formos (granulės, rūda ir jos aglomeracija, dulkės, lydiniai ir kita) yra cheminė medžiaga, registruota Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA) pagal REACH reglamento reikalavimus, pateikta jos visa registracijos dokumentacija. Registracijos dokumentacija apima tiek elementinę geležį (lydiniai) mišiniuose ir gaminiuose, tiek masyvią geležies formą, tiek geležies dulkes, tiek geležies rūdą ir įvairias jos aglomeracijas. Registracijos prievolės išimtis, numatyta REACH reglamento V priede, neatleidžia nuo reikalavimų parengti saugos duomenų lapus, poveikio scenarijus, cheminės saugos ataskaitą ir (ar) kitą dokumentaciją, kuri yra susijusi su saugiu cheminės medžiagos naudojimu (tvarkymu), todėl registracijos išimtis negali būti suprantama kaip argumentas, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra reikalingos. Geležis (visose savo formose) neklasifikuojama kaip pavojinga cheminė medžiaga žmonių sveikatai ir aplinkai bei nesukelia fizinių pavojų pagal Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus kriterijus, tačiau registracijos dokumentacijoje yra pateiktos išvestinės ribinės poveikio nesukeliančios vertės tiek darbuotojams, tiek plačiajai visuomenei. Pagal registracijos dokumentaciją yra nustatytos ribinės poveikio nesukeliančios vertės įkvėpus darbuotojams ir bendrajai populiacijai. Padidėjusios apimties krovos darbai (papildomos naujos krovos stotelės, padidėjęs jų kiekis) gali daryti reikšmingą poveikį žmonių sveikatai per aplinką.

4.3. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Pareiškėjas su 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 08/10/2019-R1 „Dėl ūkinės veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo“ kreipėsi į Agentūrą ir pateikė informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos geležies rūdos krovai ir sandėliavimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Agentūra poveikio aplinkai vertinimo atranką atliko vadovaudamasi Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktais ir priėmė atrankos išvadą, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai – geležies krovai ir sandėliavimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

4.4. Agentūra, gavusi pareiškėjo su 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. 462 pateiktą taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos patikslinimą, vadovaudamasi Taisyklių 50 punktu, pradėjo pareiškėjo taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūrą ir įvertinusi pareiškėjo Ataskaitoje pateiktą aprašymą apie Bendrovėje įvykusius pasikeitimus, krovos terminale vykdomų veiklų aprašymus su nuorodomis į taršos šaltinius bei įvertinusi sandėlių (palapinių) ir aikštelių skaičių terminale, kaip taršos šaltiniai pasiskirsto pagal krovinių rūšis, vadovaudamasi Taisyklių 47.3 ir 491 1.1 punktais bei Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktais, priėmė sprendimą, kad taršos leidimą būtina pakeisti Taisyklių nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Įstatymo reikalavimus.

4.5. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus atitinka, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą tenkino ir jo ginčijamą Agentūros 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4-809 panaikino bei pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3 598,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota įgyvendinti planuojamos ūkio veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog turi būti keičiamas pareiškėjo taršos leidimas ir jį įpareigojo pateikti paraišką leidimui pakeisti, kai bus priimta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos aplinkai. Įvertinusi Bendrovės pateiktą Ataskaitą, Agentūra nustatė, kad joje yra nustatomas naujas taršos leidime nenurodytas taršos šaltinis, todėl pareiškėjo veiklai yra taikomi Įstatymo reikalavimai, o esamas taršos leidimas turi būti pakeistas Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Sprendime Agentūra pažymėjo, kad Ataskaitoje nurodytų 15 naujų taršos šaltinių atsiradimas yra veiklos pakeitimas, kuris atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus.

8. Aptaręs Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio bei Direktyvos IV priedo nuostatas, teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta kompleksinio daromo poveikio aplinkai įvertinimo reikšmė, sprendžiant dėl planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje galimumo; konstatuota, kad vertinant poveikį aplinkai, turi būti, be kita ko, nustatytas, apibūdintas ir įvertintas tiesioginis projekto poveikis, į šį vertinimą taip pat turi būti įtraukta analizė dėl kompleksinio poveikio aplinkai, kurį gali sukelti šis projektas, vertinamas kartu su kitais projektais, jeigu tokia analizė būtina siekiant užtikrinti, kad vertinant bus išnagrinėtos visos reikšmingos šio projekto pasekmės aplinkai.

9. Pacitavęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų 2 ir 10.2.28 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 1–3 dalių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 nuostatas, teismas pažymėjo, kad Agentūra, būdama poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyve ir atsakinga institucija, koordinuojančia poveikio aplinkai vertinimo procesą bei vykdančia kitas Įstatyme nustatytas funkcijas, turėjo teisę nuspręsti, jog dėl pareiškėjo nurodytos planuojamos ūkinės veiklos reikalinga atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

10. Teismas nurodė, kad Agentūra, peržiūrėdama taršos leidimų sąlygas, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Atsižvelgus į tai, kad Sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

11. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais, susijusiais su individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais, teismas padarė išvadą, kad atsakovas Sprendimo neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis ir nepaaiškino savo teiginių, kodėl įvertinęs Bendrovės pateiktą Ataskaitą, jis priėmė sprendimą taršos leidimą pakeisti Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl Agentūra grūdų, geležies rūdos, granuliuotos geležies rūdos ir ketaus krovą pripažino veikla, kuri atitinka naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimą, t. y. pagal Įstatymo 2 priedo 6.6 punktą. Be to, iš Sprendimo nėra aišku, ar visos Bendrovės vykdomos krovinių krovos veiklos yra priskiriamos prie Įstatymo 2 priedo 6.6 punkte nurodytos veiklos ar tik dalis minėtų pareiškėjo vykdomų veiklų. Iš Sprendimo taip pat negalima suprasti, kodėl Bendrovės vykdoma veikla buvo priskirta prie chemijos pramonės (Įstatymo 2 priedo 6 p.), kai ji su chemijos pramone susijusios veiklos nevykdo. Teismas akcentavo, kad Sprendime nėra pateikta sisteminė Įstatymo vertinimo analizė, iš kurios pareiškėjas suprastų, jog jo veikloje atsiradę pakeitimai (15 naujų stacionarių įrenginių) atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus; minėti 15 naujų stacionarių įrenginių Sprendime yra tiktai deklaratyviai išvardinti, tačiau nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų Agentūros išvadą dėl šių stacionarių įrenginių ir kitų Bendrovės taršos įrenginių galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

12. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), jo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti, tačiau pažymėjo, kad ši išvada nereiškia, jog Agentūra, iš naujo spręsdama klausimą dėl pareiškėjo taršos leidimo sąlygų peržiūros, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes jam sukeliančio sprendimo.

13. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas akcentavo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, ir atsižvelgęs į tai, motyvų dėl kitų pareiškėjo bei atsakovo argumentų byloje nepateikė.

14. Patenkinęs pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą, teismas tenkino ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pareiškėjui iš atsakovo priteisė 3 598,66 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

III. 15. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

16. Aptarusi ginčo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1 bei 2 dalių, 146 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Agentūra teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas byloje esančias faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus ir įrodymus; teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir formaliai vertino situacija, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

17. Atsakovo Agentūros apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Nesutiktina su teismo padaryta išvadą, kad Agentūra Sprendimo neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis ir savo teiginių nepaaiškino. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į situaciją ir netinkamai vertino atsakovo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Be to, teismas išsamiai nevertino teisės aktų, reguliuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir jos procedūras, nuostatų. Byloje pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad Agentūra pradėjo taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūrą vadovaudamasi Taisyklių 50 punktu, gavusi su 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. 462 pateiktą pareiškėjo inventorizacijos ataskaitos patikslinimą ir įvertinusi ataskaitoje pateiktą informaciją, kad Bendrovė planuoja naudoti 15 naujų taršos leidime nenurodytų taršos šaltinių.

Agentūra Sprendime išdėstė faktines aplinkybes, motyvus ir teisės aktų normas, reguliuojančias atvejus, kada ji privalo peržiūrėti taršos leidimo sąlygas bei tvarką, kaip tai atliekama. Atsakovas, gavęs Ataskaitą ir įvertinęs joje pateiktą informaciją, nustatė, kad Bendrovė iki planuojamos ūkinės veiklos vykdymo pradžios planuojamą ūkinę veiklą plečia, keičia ir šis keitimas, plėtimas atitinka Įstatymo 2 priedo 14 punkto kriterijus; jeigu siekiama ne konkrečioje teritorijoje pradėti vykdyti visiškai naują ūkinę veiklą, o tik išplėsti jau vykdomos veiklos apimtis, tokiai veiklai išplėsti yra atliekamas ne poveikio aplinkai vertinimas, o tik atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo.

Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Įstatymo 2 priedo 14 punkte. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nurodytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras, savo ūkinę veiklą vertino kaip atitinkančią Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus ir priskirtą prie chemijos pramonės, o Agentūra 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-5818 priimdama atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos – geležies rūdos krovai ir sandėliavimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, patvirtino planuojamos ūkinės veiklos priskirtinumą Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktuose nurodytai veiklai.

Atsižvelgus į tai, negalima daryti išvados, kad Sprendimo esmė ir turinys Bendrovei galėjo būti nesuprantamas ar sunkiai suprantamas, o pareiškėjas iš Sprendimo turinio negalėjo suprasti, kad jo veikloje atsiradę pakeitimai (15 naujų stacionarių įrenginių) atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus. Taršos leidimo sąlygos buvo keičiamos dėl planuojamos ūkinės veikos metu planuojamų naudoti naujų leidime nenurodytų taršos šaltinių, ūkinei veiklai, atitinkančiai Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus.

17.2. Teismas nevertino byloje pateiktų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais Agentūra rėmėsi priimdama Sprendimą, patvirtinančių, jog pareiškėjo planuojama ūkinė veikla bus vykdoma geležies rūdos, geležies rūdos granulių krova, o tarp Bendrovės kraunamų krovinių geležies rūda ir kiti analogai turi saugos duomenų lapus, kuriuose nurodoma, kad cheminės medžiagos pavadinimas: geležies rūda, aglomeratai; saugos duomenų lape nurodyta geležies rūda, aglomeracija yra cheminė medžiaga, kuri turi priskirtus konkrečius identifikacinius numerius: CAS Nr. 65996-65-8, EC Nr. 265-996-3. Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su cheminėmis medžiagomis (įskaitant ne tik geležies rūdą, granules, bet ir trąšas, statybines medžiagas, žemės ūkio produktus ir kita), jas sandėliuoja, perkrauna, laiko.

17.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis vien dėl to, kad Ataskaitoje nurodyti 15 naujų stacionarių įrenginių yra tiktai deklaratyviai išvardyti, tačiau nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų Agentūros išvadą dėl šių stacionarių įrenginių ir kitų Bendrovės taršos įrenginių galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

17.4. Teismas privalėjo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti Sprendimą, įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Iš Sprendimo suprantama, kuo remiantis ir kokias motyvais jis buvo priimtas, Sprendimas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė pareiškėjo galimybės tinkamai apginti savo teises, o tai reiškia, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytų viešojo administravimo principų. Teismas objektyviai nevertino pareiškėjo skundo teiginių ir motyvų, o tik konstatavo jo skunde nurodytus teiginius.

18. Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Agentūros apeliacinį skundą atmesti ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

19. Savo poziciją Bendrovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Didžiojoje apeliacinio skundo dalyje yra tiesiog cituojami pirmosios instancijos teismo sprendimas, teises normos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo byloje padarytos išvados. Agentūra, teikdama apeliacinį skundą, turėjo detaliai nurodyti ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančius argumentus ir juos išsamiai teisiškai motyvuoti, tačiau apsiriboja tik formaliais lakoniškais teiginiais, kad Bendrovei Sprendimas buvo suprantamas, todėl teismo išvados apie jo nemotyvuotumą yra nepagrįstos. Tokie abstraktūs Agentūros teiginiai negali būti pakankamu apeliacijos pagrindu, iš esmės nepateikdamas detalių teisinių motyvų, atsakovas nepaneigė teismo sprendimo teisėtumo. Agentūra taip pat apsiriboja tik formaliais teiginiais, kad Sprendimas buvo teisiškai motyvuotas, tačiau jo turinys patvirtina, kad taip nebuvo.

19.2. Sprendimas yra ypač lakoniškas, jame nepateikiama jokia detali faktinės situacijos analizė ar bent kokie platesni motyvai, atsakovas apsiribojo tik formaliomis nuorodomis į Įstatymo ir Taisyklių punktus, tačiau visiškai neatliko jokio faktinio Bendrovės veiklos situacijos vertinimo. Atlikdama pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, Agentūra negalėjo apsiriboti vien formaliu referavimu į tai, kad jis neva pakeičia savo veiklą (atsiranda 15 naujų taršos šaltinių), bet turėjo atlikti išsamią faktiniais duomenimis ir teisės aktais paremtą analizę, ar tie 15 naujų taršos šaltinių apskritai atitinka Įstatymo 2 priede nurodytą veiklą. Atsakovas, įpareigodamas Bendrovę atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, jos vykdomą veiklą automatiškai priskyrė prie Įstatymo 2 priede nurodytos veiklos be jokios analizės ar detalių motyvų. Tai patvirtina, kad Sprendimas nebuvo tinkamai ir pakankamai motyvuotas, jame nėra pateikta sisteminė Įstatymo vertinimo analizė, iš kurios pareiškėjas suprastų, kad jo veikloje atsiradę pakeitimai (15 naujų stacionarių įrenginių) atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus.

19.3. Teismas teisingai konstatavo, kad Agentūra Sprendimo neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis ir nepaaiškino savo teiginių, kodėl įvertinusi Ataskaitą, ji priėmė sprendimą taršos leidimą pakeisti Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Atsakovas apsiribojo vien tik formaliu referavimu į Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus, tačiau nebuvo realios Bendrovės planuojamos veiklos analizės. Neatlikusi tokios realios faktinės analizės, Agentūra negalėjo priimti teisiškai pagrįsto sprendimo.

19.4. Teismo sprendimas yra pagrįstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, o Agentūra pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Sprendimas nebuvo pakankamai teisiškai motyvuotas, nesugebėjo paneigti. Nors atsakovas atsiliepime į teismui pateiktą skundą ir apeliaciniame skunde bando plačiau paaiškinti Sprendimo priėmimo motyvus (pvz. teikdamas atitinkamas savo prielaidas dėl geležies rūdos priskyrimo cheminėms medžiagoms ar panašai), tačiau akivaizdu, kad tokia jo pozicija atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau nei tokių, nei panašių motyvų Sprendime nebuvo pateikta; atitinkamai tokių motyvų nebuvimas Sprendime ir daro jį neteisėtu.

20. Atsakovas 2020 m. spalio 13 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus ir prašė juos pridėti prie administracinės bylos. Rašytiniuose paaiškinimuose Agentūra nurodo:

20.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nomine Consult“ su 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 03/07/2020-R1 pateikė geležies rūdos (IOP) krovos proceso ir sandėliavimo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ KLASCO nuomojamoje teritorijoje prie krantinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) informaciją atrankai bei prašė atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Informacija atrankai buvo pateikta vadovaujantis Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktais; jos 2.4 punkte pateikiama informacija apie pareiškėjo vykdomą geležies rūdos, granulių krovos ir sandėliavimo veiklą krantinėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose Bendrovė planuoja plėsti vykdoma veiklą ir inventorizacijos ataskaitos duomenimis yra nauji stacionarūs taršos šaltiniai. Informacijoje atrankai pateikiami duomenys pagal saugos duomenų lapus, iš kurios matyti, kad geležies rūda yra cheminė medžiaga. Atsakovas taip pat gavo UAB „Nomine Consult“ su 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 10/09/2020-R1 „Dėl informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo pakartotinio pateikimo“ pakartotinai pateiktą papildytą informaciją atrankai ir paaiškinimus į Agentūros teiktas pastabas. Pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas kraunamą ir sandėliuojamą geležies rūdą priskiria cheminėms medžiagoms, Bendrovė pripažįsta, kad jos vykdoma ir planuojama vykdyti ūkinė veikla geležies rūdos, granulių krova ir sandėliavimas priskiriama chemijos pramonės veiklai, ji vykdo veiklą, susijusią su cheminėmis medžiagomis (įskaitant ne tik geležies rūdą, granules, bet ir trąšas, statybines medžiagas, žemės ūkio produktus ir kita), jas sandėliuoja, perkrauna, laiko.

20.2. Teisės aktai atsakovui nenustato pareigos Sprendime pagrįsti stacionarių įrenginių ir kitų pareiškėjo taršos įrenginių galimą reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Bendrovės stacionarių įrenginių ir kitų taršos įrenginių poveikis aplinkai vertinamas poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu. Agentūra, gavusi inventorizacijos ataskaitą ir įvertinusi joje pateiktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas iki planuojamos ūkinės veiklos vykdymo pradžios tokią veiklą plečia, keičia ir šis keitimas, plėtimas atitinka Įstatymo 2 priedo 14 punkto kriterijus (Įstatymo 2 str. 6 d.).

20.3. Byloje pateikta Bendrovės atlikta aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita, pagal kurios duomenis nauji stacionarūs taršos šaltiniai Nr. 677, Nr. 686, Nr. 687, Nr. 688, Nr. 689, Nr. 690, Nr. 691, Nr. 692, Nr. 693, Nr. 694, Nr. 695, Nr. 697, Nr. 698, Nr. 699 ir Nr. 700 papildomai į aplinkos orą išskirs ataskaitoje nurodytų kietųjų dalelių kiekius, o tai savaime reiškia, kad turi būti įvertintas naujų stacionarių taršos šaltinių galimas neigiamas poveikis aplinkai. Atsižvelgus į tai, negalima daryti išvados, kad Sprendimo esmė ir turinys pareiškėjui galėjo būti nesuprantamas ar sunkiai suprantami, o jis iš Sprendimo turinio negalėjo suprasti, jog veikloje atsiradę pakeitimai (15 naujų stacionarių įrenginių) atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus.

20.4. UAB „Nomine Consult“ pateikta informacija ir dokumentai dėl Bendrovės vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos yra susiję su ginčo dalyku šioje administracinėje byloje, naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovas šiais rašytiniais įrodymais grindžia savo apeliaciniame skunde išdėstytas nesutikimo su teismo sprendimu aplinkybes. Būtinybė ir galimybė pateikti paaiškinimus bei rašytinius įrodymus iškilo vėliau, UAB „Nomine Consult“ pateikus informaciją atrankai ir paaiškinimus į Agentūros teiktas pastabas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Agentūra dėl objektyvių priežasčių paaiškinimų ir įrodymų pateikti negalėjo, nes jie jai nebuvo pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. (30.3)-A4-809 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo sąlygų peržiūros“, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota įgyvendinti planuojamos ūkio veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Nustatyta, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog turi būti keičiamas pareiškėjui išduotas taršos leidimas ir jį įpareigojo pateikti paraišką leidimui pakeisti, kai bus priimta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos aplinkai. Įvertinusi Bendrovės pateiktą Ataskaitą, Agentūra nustatė, kad joje yra nustatomas naujas taršos leidime nenurodytas taršos šaltinis, todėl pareiškėjo veiklai yra taikomi Įstatymo reikalavimai, o esamas taršos leidimas turi būti pakeistas Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Sprendime Agentūra pažymėjo, kad Ataskaitoje nurodytų 15 naujų taršos šaltinių atsiradimas yra veiklos pakeitimas, kuris atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus. Padaręs išvadą, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o jo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, teismas Sprendimą pripažino neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikino. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovo nuomone, teismas neįsigilino į bylos esmę, nevertino faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, netinkamai vertino Agentūros pateiktus paaiškinimus ir išsamiai nevertino teisės aktų, reguliuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir jos procedūras, nuostatų.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal aktualios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodoma akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

26. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

28. Kaip jau minėta, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

29. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovas Sprendimo tinkamai neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis ir nepaaiškino, kodėl įvertinęs Bendrovės pateiktą Ataskaitą, jis priėmė sprendimą taršos leidimą pakeisti Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Sprendime nėra nepateikta jokia detali faktinės situacijos analizė, iš kurios pareiškėjas suprastų, kad jo veikloje atsiradę pakeitimai (15 naujų stacionarių įrenginių) atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus, ar bent kokie platesni motyvai, o apsiribojama tik formaliomis nuorodomis į Įstatymo ir Taisyklių punktus; Sprendime tik nurodyta, kad Bendrovės veiklos pakeitimai atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktuose nurodytą veiklą, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo remiantis ši išvada buvo padaryta. Sprendime taip pat nėra pateikta sisteminė Įstatymo nuostatų vertinimo analizė, iš kurios AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ suprastų, jog jos veikloje atsiradę pakeitimai (15 naujų stacionarių įrenginių) atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 ir 14 punktus; Sprendime taip pat nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų Agentūros išvadą dėl šių stacionarių įrenginių ir kitų Bendrovės taršos įrenginių galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Platesni atsakovo Sprendimo priėmimo motyvai bei paaiškinimai yra nurodyti tik institucijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau jie negali būti laikomi sudėtine Sprendimo dalimi. Pažymėtina, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui nedaro.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai panaikintas.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nagrinėja ginčą, fiksuotą laike, ir ginčijamo administracinio akto teisėtumą bei pagrįstumą tikrina atsižvelgdamas į tuo metu, kai jis buvo priimamas, buvusią situaciją ir tuo metu turimus įrodymus bei institucijų paaiškinimus ir panašiai, o vėliau atsiradę įrodymai įtakos ginčijamo akto teisėtumui nedaro. Tokie vėliau atsiradę įrodymai galėtų būti kitos bylos vertinimo dalykas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atsakovo 2020 m. spalio 13 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, o panaikindamas Agentūros 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4-809, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinis skundas atmetamas.

33. Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo jam iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros priteisti 1 043,63 Eur patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (pateiktą 2015 m. sausio 21 d. atstovavimo sutartį, 2018 m. liepos 10 d. perįgaliojimą ir 2021 m. spalio 4 d. pažymą „Dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo administracinėje byloje Nr. eA-1843-502/2021“) bei pateikto atsiliepimo į atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą apimtį ir turinį, sprendžia, kad nors Bendrovės prašomų atlyginti jos patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio, tačiau jis nėra proporcingas atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl turi būti mažinamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą tenkina iš dalies ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros priteisia 800 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė