Legislator Case Law & Legislation
ab8be237-a2a1-4e19-82a3-529e9f33f9be AI generated

ab8be237-a2a1-4e19-82a3-529e9f33f9be · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number ab8be237-a2a1-4e19-82a3-529e9f33f9be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti 2006 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006 patvirtintÄ sutarties sÄ lygÄ , kuria vaiko tėvai susitarė, jog atsakovas mokės I. B., gim. 2002 m. balandžio 5 d., iÅ¡laikymÄ po 36,20 Eur (125,00 Lt) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, ir priteisti iÅ¡ atsakovo materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui I. B., gim. 2002 m. balandžio 5 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovę;

Legislator headnote

AI generated

ab8be237-a2a1-4e19-82a3-529e9f33f9be · Klaipėdos apylinkės teismas: Atsakovo gaunamos darbinės pajamos 300 – 350 Eur, jam mokama 127,40 Eur neįgalumo pensija. Nurodė, kad jis nėra įgijęs aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, negali dirbti fizinio darbo, gali dirbti nesudėtingÄ , aukÅ¡tos kvalifikacijos nereikalaujantį darbÄ . Yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , turi dar vienÄ vaikÄ . Skyrybos su ieÅ¡kove jį labai sukrėtė ko pasėkoje paÅ¡lijo sveikata. Skyrybų su ieÅ¡kove priežastis – ieÅ¡kovės sprendimas, jog jai nėra reikalingas negaliÄ turintis vyras.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2-605-904/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01751-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 24 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. B., jos atstovei advokatei Audrai Betai RekÅ¡tienei, atsakovui R. B., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

B. ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir atsakovo R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. B. dėl iÅ¡laikymo neįgaliam sutuoktiniui priteisimo, tretieji asmenys D. B., V. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : teisme 2018 m. spalio 10 d. iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus (2019 m. vasario 26 d. patikslintus):

1) pakeisti 2006 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006 patvirtintÄ sutarties sÄ lygÄ , kuria vaiko tėvai susitarė, jog atsakovas mokės I. B., gim. 2002 m. balandžio 5 d., iÅ¡laikymÄ po 36,20 Eur (125,00 Lt) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, ir priteisti iÅ¡ atsakovo materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui I. B., gim. 2002 m. balandžio 5 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovę;

2) priteisti iš atsakovo R. B. 851,72 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimų pagrindu nurodė, kad su atsakovu buvo sudariusi santuokÄ , jiems gimė dukra I. B.. SantuokÄ 2016 m. kovo 15 d. teismo sprendimu, Å¡alys nutraukė, susitardamos, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokės po 36,20 Eur (125,00 Lt) iÅ¡laikymÄ iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas buvo informuojamas apie didėjančius vaiko poreikius, retsykiais jis pervesdavo didesnį iÅ¡laikymÄ dukrai, tačiau geranoriÅ¡kai sutarti dėl pastovaus ir didesnio iÅ¡laikymo mokėjimo dukrai, nepavyko.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį skiria 769 Eur, tuo tarpu nustatytas iÅ¡laikymo dydis yra 36,20 Eur, kas rodo, kad didžioji dalis iÅ¡laikymo pareigos tenka tik ieÅ¡kovei, be to, abiejų Å¡alių sutarimu vaikas gyvena užsienyje, kur pragyvenimo lygis yra didesnis. Nurodė, kad kai vaikui buvo priteistas numatyto dydžio iÅ¡laikymas vaikui tebuvo 4 metai, o dabar 16 metų, todėl vaiko poreikiai yra ženkliai padidėję. Poreikių pasikeitimÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, jog dukra mokosi vidurinėje mokykloje, yra gerai iÅ¡sivysčiusi, perkami drabužiai, avalynė, lanko treniruotes, patiriamos transporto iÅ¡laidos, vaikui diagnozuota alergija, perkami vaistai, vitaminai, maisto papildai (dėl sporto), t. y.

įsigyjamos paslaugos, prekės, kurios nebuvo perkamos (įsigyjamos) kai dukra buvo keturių metų amžiaus. Be to, ieÅ¡kovei gimė antras vaikas, kurį ji taip pat iÅ¡laiko. IeÅ¡kovė turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (už bÅ«stÄ , automobilį), ieÅ¡kovės sutuoktinis prisideda prie ieÅ¡kovės ir atsakovo dukros iÅ¡laikymo, nors tokios pareigos neturi. Atsakovas dirba, yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , įsigijęs turto. Tikslindama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti (padidinti iki) 200 Eur iÅ¡laikymÄ dukrai.

Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų nurodė, kad dukrai buvo taikytas ortodontinis gydymas laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d., prašo priteisti pusę patirtų išlaidų – 851,72 Eur. Pažymėjo, kad atsakovo buvo prašoma prisidėti prie šių išlaidų padengimo, tačiau tai daryti atsakovas atsisakė. Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo R. B. papildomas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai I.

B., mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis po 163,80 Eur kas mėnesį, papildomas laikinas iÅ¡laikymas priteistas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2018 m. spalio 9 d.), iki Å¡ioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodyti vaiko poreikiai yra labai dideli, kurių negali patenkinti. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė iÅ¡vadÄ . 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovo R.

B. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintas. 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistÄ . 2019 m. sausio 28 d. teisme priimtas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovei dėl iÅ¡laikymo neįgaliam sutuoktiniui priteisimo, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) pakeisti 2006 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006, nustatytÄ sutarties sÄ lygÄ , kad sutuoktiniai iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja ir nuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pateikimo dienos priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ mokamÄ atsakovui periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kas mėnesį;

2) atsakovo naudai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimų pagrindu nurodė, kad dėl negalios ir sunkios sveikatos bÅ«klės negali užsidirbti pajamų, kurios leistų jam pakankamai save iÅ¡laikyti. Nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, bei su tuo susijusias problemas įsidarbinant, dėl ko ir buvo susitarta dėl minimalaus iÅ¡laikymo dukrai dydžio. Atsakovui neterminuotai nustatytas nedarbingumo lygis – 50 procentų, 2006 metais atsakovui diagnozuota lėtinė psichinė liga, dėl ko atsakovas yra gydomas ir stebimas gydytojų.

Atsakovo gaunamos darbinės pajamos 300 – 350 Eur, jam mokama 127,40 Eur neįgalumo pensija. Nurodė, kad jis nėra įgijęs aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, negali dirbti fizinio darbo, gali dirbti nesudėtingÄ , aukÅ¡tos kvalifikacijos nereikalaujantį darbÄ . Yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , turi dar vienÄ vaikÄ . Skyrybos su ieÅ¡kove jį labai sukrėtė ko pasėkoje paÅ¡lijo sveikata. Skyrybų su ieÅ¡kove priežastis – ieÅ¡kovės sprendimas, jog jai nėra reikalingas negaliÄ turintis vyras.

Atsakovo pajamos neleidžia gauti kredito, kredito gavėja – jo nauja sutuoktinė. IeÅ¡kovė atsiliepimu prašė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡alims nutraukiant santuokÄ iÅ¡laikymas atsakovui nebuvo priteistas, be to, pareiga iÅ¡laikyti buvusį sutuoktinį nutrÅ«ksta, buvusiam sutuoktiniui sudarius naujÄ santuokÄ . Å iuo atveju atsakovas yra sudaręs naujÄ santuokÄ su trečiuoju asmeniu – V. B.. Pagal atsakovui nustatytÄ nedarbingumo lygį, atsakovas pripažintas iÅ¡ dalies darbingu.

Nėra žinoma ar atsakovas vykdė numatytas medikų reabilitacijos sÄ lygas, nepagrindė teiginių, jog dėjo pastangas surasti geriu apmokamÄ darbÄ . IeÅ¡kovė D. B. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai nurodė, kad dukros poreikiai yra pasikeitę, nes visa iÅ¡laikymo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovei. IÅ¡vykusi į NorvegijÄ mokėsi, susirado darbÄ . Atsakovas žinojo kur dukra iÅ¡vyksta, buvo reikalingas atsakovo sutikimas. Dėl padidėjusių dukros poreikių paaiÅ¡kino, kad kai buvo nutraukta santuoka su atsakovu dukrai buvo 4 metai, iÅ¡laidos nurodytos pateiktoje lentelėje yra pagrįstos.

Dukra lanko vidurinę mokyklÄ , į jÄ važiuoja autobusu, lanko bÅ«relius. Kelionė į mokyklÄ nekainuoja, visa kita kainuoja. Sporto treniruotės kainuoja 200 Eur metams, 35 Eur apdovanojimams, jei vyksta į varžybas tai kainuoja dar 200 Eur. Mokslo tikslais reikėjo pirkti kompiuterį, kuris privalomas, kainavo apie 400 Eur (likusi dalis kompensuota), maitinimas kainuoja apie 3,5 Eur per dienÄ , per mėnesį maistui namuose iÅ¡leidžia apie 120 Eur, tačiau dėl sportinės veiklos reikalingas specialus maistas, apranga (apsaugos, uniformos, Å¡ios lėšos nėra įtrauktos į lentelę), ¼ dalis bÅ«sto iÅ¡laidų (nuosavas namas, komunalinės iÅ¡laidos, santechninių tinklų priežiÅ«ra, kuri yra privaloma, Å¡ildymui, maistui gaminti naudojama elektra), dukra turi telefonÄ , kuris per mėnesį kainuoja apie 20 Eur, abi dukros turi atskirus kambarius, reikiamus baldus.

Å eima turi kreditų, juos gavo iki jos vyro nedarbingumo. Sutuoktinis nuo 2014 metų iki dabar nedarbingas (100 procentų nedarbingas, nugaros trauma), gydymas mokamas. Iki 16 metų vaikams gydymas nemokamas. Darbo užmokestis sudaro apie 2500 Eur, gauna 97 Eur per mėnesį už vaikÄ , Å¡eimÄ sudaro 4 asmenys. Å alių dukra alergiÅ¡ka žiedadulkėms, vaistai vaikams nuo 12 metų nekompensuojami. Dėl papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų paaiÅ¡kino, kad iÅ¡laidos patirtos dėl iÅ¡krypusio žandikaulio sukandimo.

Dukra iki Å¡iol neÅ¡ioja specialiÄ plokÅ¡telę, jos patirtos iÅ¡laidos dėl sukandimo gydymo apie 1700 Eur, 75 procentai iÅ¡laidų nekompensuotos, Å¡is gydymas buvo neiÅ¡vengiamas, ne dėl kosmetinių priežasčių. Gydymas buvo atliktas valstybinėje įstaigoje, siekiant sutaupyti lėšų. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2017 metų atsakovas pervesdavo 50 Eur kas mėnesį, pavadindamas dovana, juos vaikas ir taupė, pas antstolį Å¡ios iÅ¡laidos užskaitytos kaip iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog dukrai buvo galimybė gauti apie 100 Eur stipendijÄ kas mėnesį, tačiau atsakovas atsisakė suteikti informacijÄ (raÅ¡ytinius dokumentus) apie jo gaunamas pajamas ir jo sÅ«naus gimimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių praÅ¡ymas dėl stipendijos dukrai suteikimo nebuvo pateiktas. Å is atsakovo elgesys, paskatino ieÅ¡kovę kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Dukra skambindavo tėčiui, nori bendrauti, tačiau tėvas nebendrauja. Dukrai grįžus į LietuvÄ , net susitarus, kad vaikas susitiks su tėvu, jis neatvykdo. IeÅ¡kovė visada skatindavo bendravimÄ su tėvu. Su atsakovu gyvenant santuokoje, atsakovas klausos problemų neturėjo, telefonu visada su juo susikalba.

Su atsakovo gimine nebendrauja. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad abu buvę sutuoktiniai yra sukÅ«rę naujas Å¡eimas, nepagrįsta, jog ji turėtų iÅ¡laikyti naujÄ buvusio sutuoktinio Å¡eimÄ . Atsakovas dirbo statybose stogdengiu, vėliau dirbo Å«kvedžiu. Dėl psichinės ligos paaiÅ¡kino, kad iki judviejų vestuvių apie ligas nieko nežinojo, po santuokos sudarymo atsakovas gydėsi ligoninėje. IÅ¡ Å«kvedžio pareigų atsakovÄ atleido dėl ligos, vėliau jis nebedirbo, dirbo tik ieÅ¡kovė.

Atsakovo liga Å«mėdavo dėl alkoholio vartojimo. IeÅ¡kinio reikalavimÄ sumažino, atsižvelgdama į savo ir atsakovo padėtį, tačiau mano, jog atsakovas turi dukrai teikti bent minimalų iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovės atstovė advokatė Audra Beta RekÅ¡tienė posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti ieÅ¡kovei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia, tuo jog iÅ¡ esmės pasikeitė nepilnametės dukros poreikiai.

PraÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje priteisiamas orientacinis dydis, t. y. ne 215 Eur, o 200 Eur, o Å¡is dydis neįrodinėtinas. Atsakovas R. B. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, turi 50 procentų nedarbingumÄ , dėl santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove susirgo psichine liga. Daugiau dirbti negali, neleidžia gydytojai. IÅ¡silavinimas – vidurinis, naudoja klausos apartÄ , tačiau valstybės duotas jam labiau kenkia, naujo negali įsigyti, nes neturi tam lėšų.

Yra dirbęs pagalbiniu darbininku statybose. Å iuo metu plauna automobilius. Vairuoja automobilį. Yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , turi vaikÄ , jį iÅ¡laiko, tėvai padeda. Yra dirbęs Å«kvedžiu (antras darbas) ir gamykloje (pirmas darbas). Dirbant Å«kvedžiu nesirgo. Sutinka teikti 86 Eur (priteistas iÅ¡laikymas + 50 Eur iÅ¡laikymas). Dabar dirba 4 valandas per dienÄ , 5 dienas per savaitę. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų paaiÅ¡kino, kad reikalavimÄ grindžia tuo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ jo praÅ¡o 200 Eur iÅ¡laikymÄ , be to, gyvenant su ieÅ¡kove jis susirgo, dėl ieÅ¡kovės elgesio gyvenant kartu į policijÄ nesikreipė.

Atsakovo atstovas advokatas Laimonas Strauka posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas leistinais įrodymais. Pažymėjo, kad teismui ieÅ¡kinio netekinus, atsakovas reikalavimo dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nebereikÅ¡ (teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti). Liudytoja O. B. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra ieÅ¡kovės uoÅ¡vienė. Nurodė, kad Å¡alių dukrÄ laiko anÅ«ke, labai gerai sutaria. Žino, kad I.

B. norėdavo susitikti su tėčiu, tačiau tėvas nesilaikydavo žodžio, dukra labai dėl to pergyvena. IeÅ¡kovė ir jos sÅ«nus rÅ«pinasi I. B., pastarajai sudarytos labai geros gyvenimo sÄ lygos. Patvirtino, jog I. B. neÅ¡ioja dantų plokÅ¡telę, kuri labai brangiai kainavo. Liudytojas I. N. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pažįsta abi Å¡alis. Su ieÅ¡kove yra pažįstami, su atsakovu buvo susitikęs keletÄ kartų. Nurodė, kad 2019 m. kovo 13 ir 14 d. matė atsakovÄ abi dienas dirbantį ir ryte (8 val.) ir vakare (16 val.) (plovėju ar užsakymų priėmėju).

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui 2002 m. balandžio 5 d. gimė dukra I. B.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimu santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos 2.3. punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja nepilnametei dukrai I. B. mokėti iÅ¡laikymÄ po 36,20 Eur (125 Lt) kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo jo visų gaunamų pajamų (uždarbio) iki kol dukra sulauks pilnametystės. 2.5. punktu Å¡alys susitarė, kad pareiÅ¡kėjai patvirtina, kad vienas iÅ¡ kito iÅ¡laikymo vienas kitam Å¡iuo metu nereikalauja. 3.1. punktu numatė, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno kurio sutuoktinio liga, nedarbingumas, nepilnametes dukters liga ir pan.) kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi teisę kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

IÅ¡tuokos liudijimas patvirtinta, kad įraÅ¡as apie santuokos tarp Å¡alių nutraukimÄ Ä¯raÅ¡ytas 2006 m. gegužės 4 d. 2007 m. gegužės 14 d. sutikimas patvirtina, kad atsakovas sutiko, jog jo dukros I. B. gyvenamoji vieta bÅ«tų registruota Norvegijoje. 2014 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovė su D. B. sudarė santuokÄ . Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir D. B. augina dukrÄ D. B., gimusiÄ 2009 m. balandžio 27 d. IÅ¡ socialinio draudimo departamento Å¡eimos reikalų biuro alimentų vaikui skaičiavimo nustatyta, kad vaikui (kuriam 15 m. arba vyresnis) tenkančios pragyvenimo sÄ naudos (suvartojimo, pragyvenimo, priežiÅ«ros iÅ¡laidos) 2015 m. liepos 1 d. sudarė 6332 kronų, 2016 m. liepos 1 d. sudarė 6644 kronų, 2017 m. liepos 1 d. sudarė 6744 kronų, 2018 m. liepos 1 d. sudarė 6790 kronų.

Pateikta Hordalando apygardos savivaldybės Knarvik vidurinės mokyklos pažyma patvirtina, kad I. B. yra šios mokyklos mokinė, mokosi nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. birželio 20 d. I. B. lanko treniruotes nuo 2012 metų, dalyvio mokestis 1900 kronų, vieno testo kaina – 350 kronų (testai du kartus per metus). 2018 m. rugsėjo 11 d. gydytojo pažyma patvirtina, kad I. B. nustatyta alergija, pateikta kita sveikatos būklės analizė, I. B. išrašyta vaistai nuo alergijos, akių lašai. I.

B. taikytas dantų gydymas, kaina 16317,75 kronų. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė dirba, gaunamas darbo užmokestis (iki mokesčių) sudaro 33216,65 kronų. Pateikta informacija apie Norvegijos valstybėje nustatytas sveikatos paslaugų kainas, nurodyta, kad vaikai iki 20 metų (iki 18 metų nemokamai) turi teisę naudotis valstybinio dantų gydytojo pagrindinėmis paslaugomis. Nurodyta, kad už ortodonto paslaugas pacientas moka visÄ kainÄ arba, atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę – dalį kainos.

IÅ¡ siuntimo žandikaulių ortopedo gydymui nustatyta, kad I. B. reikalingas ortodontinis žandikaulio gydymas. Nurodyta, kad konsultavimo ir gydymo iÅ¡laidas reikia padengti patiems. Tačiau galima kreiptis į teritorinį valstybinį socialinio draudimo skyrių dėl kompensavimo pagal nustatytus tarifus. Pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad už I. B. dantų gydymÄ sumokėta 16317,75 kronų. IÅ¡ pateiktų duomenų apie paskolÄ nustatyta, kad mėnesinė paskolos įmoka 2011,44 kronų, paskolos likutis – 35273,95 kronų, visa paskolos suma – 103123 kronų, paskolos grÄ Å¾inimo terminas – 2020 m. kovo 17 d.

IÅ¡ pateiktų duomenų apie paskolÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis paėmė paskolÄ â€“ 2500000 kronų, mėnesinė įmoka – 12250 kronų, paskolos terminas – 25 metai. IÅ¡ pateiktų duomenų apie paskolÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis paėmė paskolÄ â€“ 250000 kronų, mėnesinė įmoka – 3326 kronų, paskolos terminas – 7 metai. IÅ¡ pateiktų duomenų apie paskolÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis paėmė paskolÄ â€“ 137661kronų, mėnesinė įmoka – 3151 kronų, paskolos terminas – 4 metai. 2012 m. kovo 11 d. atsakovui ir V.

R. (dabar B) gimė sÅ«nus L. B.. 2014 m. gegužės 14 d. atsakovas ir V. R. sudarė santuokÄ . Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtinta, kad atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 3 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovas ir V. B. įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė – automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Uždarosios akcinės bendrovės „BM Service“ pažyma apie dirbantį asmenį rodo, kad atsakovas įmonėje dirba 4 val. per dienÄ , 20 val. per savaitę, pagal grafikÄ , gaunamas darbo užmokestis sudaro vidutiniÅ¡kai per mėnesį – 287,73 Eur (iki mokesčių).

Atsakovui mokama ir Å¡alpos neįgalumo pensija: 2017 m. sausio mėnesį – 84 Eur, nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio – 109,76 Eur, nuo 2018 m. vasario mėnesio – 127,40 Eur. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimÄ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d., iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Autodžinas“, draudžiamosios pajamos sudarė 262,13 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Pateikti atsakovo bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad atsakovas mokėjo 36,20 Eur iÅ¡laikymÄ dukrai I. B., taip pat, kas mėnesį skyrė lėšas sÅ«nui L. B., po 30 Eur. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie V. B. valstybinį socialinį draudimÄ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d., iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Palink“, draudžiamosios pajamos sudaro 526,38 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

DNSB „Ramunė“ pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas rodo, kad už butÄ atsakovas moka vidutiniÅ¡kai 30,99 Eur per mėnesį, už vandenį atsakovas moka vidutiniÅ¡kai 9,72 Eur., už Å¡ilumÄ (vandens paÅ¡ildymÄ ) per keturis mėnesius vidutiniÅ¡kai moka po 41,12 Eur, Å¡iukÅ¡les (metams) 56,20 Eur, už dujas 2019 m. sausio mėnesį – 3,86 Eur. IÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „BM service“ darbo grafiko nustatyta, kad atsakovas dirba trečiadieniais – penktadieniais nuo 15 val. iki 19 val., Å¡eÅ¡tadieniais – sekmadieniais nuo 8 val. iki 12 val.

Neįgaliojo pažymėjimas, darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad atsakovui nuo 2016 m. gruodžio 27 d. neterminuotai nustatytas 50 procentų nedarbingumas (atsakovas iš dalies nedarbingas). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos II MDEK sprendimas dėl medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos priemonių patvirtina, kad atsakovas turi trečia invalidumo grupę, invalidumo priežastis – invalidumas nuo vaikystės. Gargždų priminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija patvirtina, kad atsakovas serga lėtine psichine liga nuo 2006 metų, gydomas ambulatoriškai.

IÅ¡ 2018 m. lapkričio 9 d. antstolio G. J. patvarkymo dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nustatyta, kad atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimas 2018 m. lapkričio 9 d. yra 163,80 Eur. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad reikalavimui padidinti iÅ¡laikymÄ vaikui, pritaria, kadangi nustatytas iÅ¡laikymo dydis yra 6 kartus mažesnis už teismų praktikoje taikomÄ pusės minimalios algos iÅ¡laikymui kriterijų.

Teismui nusprendus, jog yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių Å¡alių turtinę padėtį, vaiko padidėjusius poreikius, siÅ«lo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Å aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigÄ vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo Å¡ias pareigas vykdyti tinkamai.

Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra tinkamo iÅ¡laikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko iÅ¡laikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Nustatant iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, bÅ«tina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Prievolė iÅ¡laikyti vaikÄ mokant periodines įmokas yra tęstinio pobÅ«džio, paprastai vykdoma ilgÄ laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti Å¡iuos poreikius.

Pasikeitus bent vieno iÅ¡ tėvų turtinei padėčiai arba iÅ¡laikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas iÅ¡laikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. IeÅ¡kovė, Å¡alių dukros mama, įvertinusi pasikeitusius vaiko poreikius, kreipėsi į teismÄ siekdama, jog vaiko tėvas – atsakovas prisidėtų didesne dalimi prie padidėjusių vaiko poreikių.

IeÅ¡kovės manymu, atsakovo teikiamas 36,20 Eur iÅ¡laikymas neatitinka Å¡ios dienos realybės. IeÅ¡kovė reikÅ¡dama ieÅ¡kinį prašė padidinti atsakovo teikiamo iÅ¡laikymo dydį iki 334 Eur, tačiau patikslino reikalavimÄ ir praÅ¡o iÅ¡laikymÄ padidinti iki 200 Eur. Atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, jog vaiko poreikiai yra padidėję, tačiau nesutinka mokėti vaiko iÅ¡laikymui po 200 Eur, mano, kad galimai 150 Eur iÅ¡laikymas bÅ«tų svarstytinas variantas. Byloje nustatytais duomenimis iÅ¡ atsakovo Å¡alių dukros iÅ¡laikymui priteista po 36,20 Eur (125 Lt).

Šio priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimu, t. y. šalių dukrai tuo metu buvo keturi metai. Šiuo metu šalių dukrai yra septyniolika metų. Ieškovė byloje pateikė skaičiavimus kiek išleidžia vaiko išlaikymui per mėnesį. Teismas pažymi, jog nėra abejonės, jog per trylika metų vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, be to, ir valstybės, nesvarbu, kurioje vaikas gyvena, ekonominė padėtis, prekių, paslaugų kainos yra pakitusios.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, lavinimasis ir kt., teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodyta 769 Eur suma reikalinga vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį yra reali ir bÅ«tina, siekiant užtikrinti materialines sÄ lygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jo gebėjimų tobulinimui, gyvenant Norvegijoje, todėl Å¡i sumÄ , kuriÄ mokėtų abu tėvai, vaikui iÅ¡laikyti yra bÅ«tina, todėl teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistas 36,20 Eur (125 Lt) iÅ¡laikymo dydis nėra pakankamas augančio vaiko bÅ«tiniems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo po 200 Eur dukrai mokamo iÅ¡laikymo (reikalavimÄ sumažino nuo 334 Eur), nors pateikta vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų lentelė rodo, jog patiriamų iÅ¡laidų didesnioji dalis vis tiek tektų ieÅ¡kovei (atsakovo dalis vaiko iÅ¡laikyme 200 Eur, tai yra 35 %, ieÅ¡kovės dalis – 569 Eur, tai yra 65 %). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ . Tėvų teikiamas iÅ¡laikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiÅ«rai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti nustatant iÅ¡laikymo dydį, nes iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas; todėl sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ ; visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Atsakovas ir ieÅ¡kovė turi nekilnojamo ir kilnojamojo turto. Abi Å¡alys turi ir daugiau iÅ¡laikytinių – kiekviena turi po dar vienÄ vaikÄ , kuriuos augina naujai sukurtose Å¡eimose. IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie turimus kreditorinius įsipareigojimus bankams įsigyjant bÅ«stÄ , automobilį. Atsakovas pateikė duomenys apie kredito mokėjimo grafikÄ , tačiau nei kas kredito gavėjai, nei koks įsipareigojimų mÄ stÄ s byloje nepateikta. IeÅ¡kovė neneigia, kad jos turinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau kaip ji ir pati nurodė, jai ir tenka didesnė vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta.

IÅ¡laikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvienÄ dienÄ , o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis iÅ¡laikyti vaikÄ tenka vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iÅ¡kyla nenumatytų iÅ¡laidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios iÅ¡laidos Å¡iuo metu, kaip nurodyta aukščiau, tenka tik ieÅ¡kovei, nes atsakovo teikiamo iÅ¡laikymo dydis sudaro tik 4,70 procento nuo iÅ¡leidžiamo vaikui. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jam sveikatos problemos neleidžia dirbti ir uždirbti daugiau.

Å iuo atveju atsakovas tokias aplinkybės turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas yra iÅ¡ dalies (50 procentų) nedarbingas, nurodytos darbo sÄ lygos, pagal kuria jis gali dirbti. Atsakovo teigimu jis gali dirbti tik 4 valandas per dienÄ , 5 dienas per savaitę, tačiau byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina, prieÅ¡ingai, byloje pateikta nuotrauka, liudytojo paaiÅ¡kinimai, verčia abejoti, kad atsakovas dirba tik pagal nurodytÄ darbo grafikÄ . Galimai atsakovas gauna dar papildomų pajamų.

Teismas pažymi, kad tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimÄ užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems iÅ¡laikymÄ bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. PrieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikams vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsakovo argumentai, jog iÅ¡laikymas yra reikalingas ir kitiems jo vaikams, ir jam pačiam nelieka pajamų pragyvenimui, nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai prisidėti ir prie vaiko – dukros iÅ¡laikymo. Atsižvelgiant į Å¡alių dukros amžių ir padidėjusius jos poreikius; į tai, kad abu tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ ; vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais; teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, jog iÅ¡laikymo dydis neturėtų bÅ«ti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, konstatuoja, jog yra pagrindas padidinti vaikui iÅ¡laikymo dydį ir iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio iÅ¡laikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo Å¡alių teises, interesus.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu patvirtintÄ iÅ¡laikymo dydį, jį padidinant iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad jeigu iÅ¡laikymas priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis, tai iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto iÅ¡laikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, teismo sprendimu gali bÅ«ti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų. Papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos tarp tėvų taip pat paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikis gali bÅ«ti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobÅ«džio. Vienkartinio pobÅ«džio papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl Å¡io poreikio patenkinimui skirtų iÅ¡laidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindÄ spręsti dėl: vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidas, priteisimo iÅ¡ tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai.

Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis); konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų aukščiau nurodyta forma.

Papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek Å¡io poreikio patenkinimo bÅ«do ir priemonių parinkimas tėvų gali bÅ«ti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principÄ (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų iÅ¡laidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikio, jo patenkinimo bÅ«do ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų iÅ¡laidų pasidalijimo turi abu tėvai.

Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas.

Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 851,72 Eur papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų patirtų I. B. dantų gydymui. Nurodyta suma yra pusė ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų. Atsakovas su ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, nurodo, kad galimai byloje pateikti duomenys apie dantų gydymÄ yra suklastoti, kadangi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti kompensuotos Norvegijos Karalystės. Teismas vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, pažymi, jog Norvegijos Karalystės institucijų pateiktų dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių objektyvumÄ teismo posėdžio metu, bÅ«dama įspėta už melagingų paaiÅ¡kinimų davimÄ , patvirtino pati ieÅ¡kovė.

Atsakovui bei jo atstovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdžio metu užduoti klausimus ieÅ¡kovei, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti raÅ¡ytiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių objektyvumÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių dokumentų bei reikÅ¡mingų paaiÅ¡kinimų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu. Vertinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad ieÅ¡kovė patyrė 851,72 Eur papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų dėl dukros dantų gydymo.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas pakeisdamas iÅ¡laikymÄ dydį periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymÄ I. B. paskirstė proporcingai tėvų turtinei padėčiai, ieÅ¡kovei – 65 %, atsakovui – 35 %, tai Å¡iomis proporcijomis priteistinos papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos, tai yra iÅ¡ atsakovo priteistina 298,10 Eur. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamo reikalavimo. CK 3.53 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarka. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuokÄ , patvirtina ir sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito iÅ¡laikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.

Teismas patikrina, ar sutarties sÄ lygos yra teisėtos: ar neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Nustatęs, kad sutartis neprieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams, teismas įtraukia jÄ Ä¯ teismo sprendimÄ . Toks teismo sprendimas visa apimtimi, t. y. įskaitant ir sutarties sÄ lygas, yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui Å¡alys negali iÅ¡ naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų. Kartu minėto teisės akto 3.53 str. 3 d. nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės: iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iÅ¡ jų gali kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo. Tokio pobÅ«džio bylose teismas, turi įvertinti, ar ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra iÅ¡ esmės pasikeitusios, kaip esminis aplinkybių pasikeitimas įtakoja sutarties sÄ lygas, ar sudaro pagrindÄ (bÅ«tinybę) jas keisti.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali bÅ«ti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sÄ lygas, kaip iÅ¡imtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobÅ«džio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, kurioje paminėtos esminės aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) duoda pagrindÄ aiÅ¡kinti, kad įstatyme iÅ¡ esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡laikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.).

Kadangi aptariamoje CK 3.53 straipsnio 3 dalis normoje nustatyta iÅ¡imtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, ji neturėtų bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinama. Å iuo atveju atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl jo vertinimu iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių, t. y. pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas yra susijęs ir su tuo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ jo praÅ¡o priteisti (padidinti) dukrai teikiamo iÅ¡laikymo dydį).

IeÅ¡kovė atsikirsdama į pareikÅ¡tus atsakovo reikalavimus iÅ¡ esmės nurodė, kad Å¡io reikalavimo atsakovas negali reikÅ¡ti vien dėl to, kad jis yra sudaręs naujÄ santuokÄ , yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo psichinė ligos požymių buvo ir jiems nutraukiant santuokÄ , tačiau liga paÅ«mėdavo atsakovui vartojant alkoholį. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

Teismas nurodo, kad Å¡alių numatytas įsipareigojimas dėl iÅ¡laikymo buvusiam sutuoktiniui nemokėjimo gali pasibaigti iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms. Å iuo atveju nėra ginčo, kad atsakovas yra tik iÅ¡ dalies darbingas, Å¡ios aplinkybės niekas neginčija, tÄ patvirtinÄ byloje pateikti įrodymai. Nagrinėjamu atveju Å¡alių santuoka nutraukta 2006 m. kovo 15 d. teismo sprendimu, kuriuo vienas iÅ¡ patvirtintų susitarimų buvo kad pareiÅ¡kėjai (ieÅ¡kovė ir atsakovas) patvirtina, kad vienas iÅ¡ kito iÅ¡laikymo vienas kitam Å¡iuo metu nereikalauja.

Å is teismo sprendimas nebuvo skundžiamas. Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove jam suprastėjo sveikata, sirgo depresija. Teigia, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama padidinant iÅ¡laikymÄ dukrai, privalės teigti iÅ¡laikymÄ ir jam, kadangi jo turtinė padėtis bus itin prasta. Atsakovas iÅ¡ esmės grįsdamas Å¡iuo teiginius turėjo įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu teismas turėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad po santuokos nutraukimo iÅ¡ esmės pasikeitė jo sveikatos bÅ«klė. Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovui neterminuotai nustatytas 50 procentų nedarbingumas (atsakovas iÅ¡ dalies nedarbingas).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos II MDEK sprendimas dėl medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos priemonių patvirtina, kad atsakovas turi trečia invalidumo grupę, invalidumo priežastis – invalidumas nuo vaikystės. Gargždų priminės sveikatos priežiÅ«ros centro pateikta informacija patvirtina, kad atsakovas serga lėtine psichine liga nuo 2006 metų, gydomas ambulatoriÅ¡kai. 2014 m. gegužės 14 d. atsakovas ir V. R. sudarė santuokÄ (po santuokos B).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nei nutraukiant santuokÄ , nei po jos nutraukimo atsakovas tokio reikalavimo iki sudarydamas naujÄ santuokÄ ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, į tai, kad toks reikalavimas atsirado tik to po tai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui padidinimo konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimo priteisti jam iÅ¡ buvusios sutuoktinės iÅ¡laikymÄ iÅ¡ esmės pasikeitusiomis aplinkybėms. Esant nurodytoms aplinkybėms prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už teismo patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus turi bÅ«ti sumokėtas 69 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis, už reikalavimÄ priteisti papildomas vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidas (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies 69 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei. Byloje yra pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė patyrė 4749,67 Eur bylinėjimosi išlaidų kurias sudaro: 424 Eur vertimo paslaugos, 4325,67 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė byloje reiÅ¡kė du atskirus ieÅ¡kinio reikalavimus. Pirmas patikslintas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo buvo patenkintas visiÅ¡kai, antras reikalavimas dėl papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų priteisimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, tai yra 35 %. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos iki 3000 Eur.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006, dalį dėl I. B., gimusios 2002 m. balandžio 5 d. iÅ¡laikymo dydžio ir priteisti iÅ¡ atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai I.

B., gimusiai 2002 m. balandžio 5 d., po 200 Eur mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, iÅ¡laikymÄ priteisti nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2018 m. spalio 9 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298,10 Eur papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , vertimo paslaugas.

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660). Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui. Palikti galioti teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įsiteisėjimo. Teismo sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas Mantas Ūsas