ab8aeca5-5ac4-48b4-a2a5-2fdf4589c263 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-486-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02311-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.4.8.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

Å . apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-1037/2020 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios mažosios bendrijos „M“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. Å . ir J. Å . dėl žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – MB) „M“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams A. Å . ir J.

Å . dėl žalos priteisimo. Teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai: 8 631,63 Eur žalÄ , penkių procentų metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. buvo įregistruota MB „M.“, kurios steigėja yra E. Å . (atsakovės J. Å . anyta). 2019 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismas MB „M“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė MB „Atisa“. Ä®monės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma 8 631,63 Eur.

3. Ieškovė nurodė, jog Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu atsakovas A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį (Aplaidus apskaitos tvarkymas) ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (Turto iššvaistymas); J. Š. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) ir pagal BK 198(1) straipsnio 1 dalį (Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos).

Å iaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi nusprendė TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti – panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl A.

Å . nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir priteisimo iÅ¡ jo civiliniam ieÅ¡kovui T. K. 4 714,37 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylÄ A. Å . atžvilgiu nutraukti. T. K. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . KitÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, t. y. dėl J. Å . nuteisimo, palikti nepakeistÄ .

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad baudžiamajame procese buvo nustatyta visa eilė faktinių aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos Å¡iam civiliniam procesui. A. Å . buvo iÅ¡teisintas dėl netinkamai inkriminuotos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tokie veiksmai, kokie buvo nustatyti konkrečiu atveju, laikytini sukčiavimu veikiant bendrininkų grupėje, tačiau kadangi tokia veika ir bendrininkavimas nebuvo inkriminuoti, teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ sprendė suformuluoto kaltinimo apimtyje ir nuosprendį dalyje dėl J.

Å . nuteisimo paliko nepakeistÄ , o A. Å . iÅ¡teisino). Teismas taip pat nustatė, kad faktinė įmonės vadovė buvo J. Å ., o A. Å . buvo formalus direktorius, kuriam kyla civilinė atsakomybė, nes jis veikė kartu su J. Å ., jų abiejų veiksmai buvo neteisėti ir jie bendrais veiksmais padarė žalÄ tretiesiems asmenims, veikdami MB „M.“ vardu. A. Å . ir J. Å . veikė kaip įmonės vadovai (formalus ir faktinis), dalį veiksmų santykiuose su trečiaisiais asmenimis atliko jie abu kartu, dalį kiekvienas atskirai, tačiau esant bendrai tyčiai, jiems kyla solidarioji civilinė atsakomybė.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimus, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ir padarė įmonei žalÄ . A. Å . veiksmai, sukuriant tikrovės neatitinkančiÄ iliuzijÄ , kad jis yra įmonės direktorius, buvo neteisėti civilinės teisės prasme, taip pat nesÄ Å¾iningi trečiųjų asmenų atžvilgiu. Atsakovai buvo sudarę iÅ¡ankstinius susitarimus dėl nesÄ Å¾iningos įmonės veiklos vykdymo ir baudžiamosios atsakomybės iÅ¡vengė tik dėl to, kad kaltinimas buvo suformuluotas ydingai ir bendrininkavimas Å¡iems asmenims nebuvo inkriminuotas.

6. IeÅ¡kovės vertinimu, tai, kad A. Å . sutiko, kad J. Å ., nebÅ«dama įmonės direktore, turėtų prieigas prie bendrijos banko sÄ skaitos ir pinigų, laikytina, kad jie abu veikė neteisėtai, dėl ko jiems kyla solidari civilinė atsakomybė.

7. IeÅ¡kovė nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje nustatė daug epizodų, jog J. Å . MB „M.“ iÅ¡ trečiųjų asmenų gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams. A. Å . dalyvavo derybose ir pokalbiuose su trečiaisiais asmenimis, bÅ«damas oficialiu įmonės direktoriumi, Å¡iuos asmenis paveikė, paskatindamas sudaryti su įmone sandorius, kurių įvykdyti neplanavo. Jis neteisėtai veikė kartu su J. Å .. Ä®monės gautos pajamos nebuvo panaudotos įmonės poreikiams, įmonė, neturėdama pakankamai lėšų, neatsiskaitė su trečiaisiais asmenimis, iÅ¡augusios skolos lėmė įmonės bankrotÄ .

8. IeÅ¡kovės manymu, atsakovų kaltė yra įrodyta. A. Å . veiksmai vertintini ir tuo aspektu, ar jis buvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, suprasdamas, kad eina įmonės vadovo pareigas. Veikdamas kaip įmonės direktorius santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau įmonės veiklos įmonės viduje nekontroliuodamas ir įmonės banko sÄ skaitas bei finansų valdymÄ atiduodamas J. Å ., veikė nerÅ«pestingai ir neapdairiai. Jis veikė tyčia, o J. Å . kaltė pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia, nes ji, turėdama prieigÄ prie įmonės banko sÄ skaitų, pasisavino įmonės lėšas. Galimybę taip veikti sudarė neteisėti A. Å . veiksmai, perduodant jai prisijungimus prie įmonės banko sÄ skaitų.

9. Ieškovė nurodė, kad įmonei praradus jai priklausančias lėšas ir jų nepanaudojus įmonės poreikiams, įmonei buvo padaryta žala. Netekus lėšų, nebuvo tinkamai ir laiku atsiskaityta su kreditoriais, įmonės skolos išaugo, įmonė bankrutavo. Remiantis 2013 metų balanso duomenimis, šių metų pabaigoje įmonė buvo nemoki. Žala buvo padaryta tretiesiems asmenims, kurių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje (žalos dydis yra lygus ieškinio reikalavimo sumai). Atsakovų veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įmonės patirta žala (jei nebūtų neteisėto neveikimo pasisavinant įmonės pinigus, įmonė turėtų lėšų veiklai vykdyti; jei nebūtų neteisėto neatsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis ir įmonės skolų išaugimo, įmonė nebūtų bankrutavusi).

10. A. J. Š. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas jos atžvilgiu, kadangi jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir tyčios, dėl kurios galėjo atsirasti turtinė žala. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovė nurodė, kad su visais MB „M.“ klientais bendraudavo vadovas A. Å ., jis tardavosi dėl sutarčių sÄ lygų ir pasiraÅ¡ydavo visus dokumentus, ji visiÅ¡kai juo pasitikėjo. Atsakovė akcentavo, jog asmeniÅ¡kai neteikė jokios melagingos informacijos asmenims, siekdama juos įtikinti tapti klientais. Visi, sudarę sutartis, žinojo, kad MB „M.“ yra maža įmonė, turi mažai darbuotojų, tai buvo vieÅ¡ai prieinama informacija. Dėl susidariusios padėties įmonė nebegalėjo įvykdyti darbų ir grÄ Å¾inti gautų avansų.

Atsakovė pažymėjo, kad su A. Å . neturėjo jokio susitarimo pasisavinti pinigus ar sukčiauti, tokie kaltinimai nebuvo niekada inkriminuoti, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį, bylos negrÄ Å¾ino žemesnės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo kalbėti apie atsakovų bendradarbiavimÄ , sukčiavimÄ ir žalos padarymÄ â€“ ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodė. Atsakovė nurodė, jog buvo nuteista dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, tačiau įmonės lėšų ji neiÅ¡Å¡vaistė ir nepasisavino.

12. Atsakovas A. Å . atsiliepime prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi buvo patenkintas A. Å . kasacinis skundas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog A. Å . baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, nes nepadarė nusikalstamos veikos ir nėra atsakingas už T.

K. padarytÄ Å¾alÄ . Kasacinis teismas pripažino, jog bÅ«tent J. Å . visada buvo faktinė MB „M“ vadovė ir tik ji gali bÅ«ti atsakinga tiek už įmonės finansinę veiklÄ , tiek už įmonės skolas kreditoriams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės bankrutavusios MB „M“ ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės J. Å . 8 631,63 Eur žalÄ , penkių procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai.

Ieškinį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovo A. Š. atmesti. Priteisti iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. Š..

14. Teismas nurodė, kad faktai, kad bÅ«tent J. Å ., o ne A. Å . atsakingas už lėšų iÅ¡vaistymÄ konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019.

15. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas A. Š. buvo pasamdytas eiti direktoriaus pareigas atsakovės J. Š. ir jos sutuoktinio šeimos versle, nesuteikė pagrindo jam nepasitikėti savo darbdaviais ir numanyti, kad pinigai bus panaudoti ne pagal paskirtį, todėl atsakovo A. Š. įvykdytas reikalavimas perduoti atsakovei J. Š. naudotis išduota įmonės banko kortele ir jos prisijungimo duomenimis negali būti traktuojamas kaip rūpestingumo ir apdairumo pareigos nesilaikymas pagal susiklosčiusias aplinkybes prieš įmonę.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas bÅ«tų susitaręs su atsakove pasisavinti lėšas; tai, kad atsakovai nebendrininkavo, buvo nustatyta ir baudžiamojoje byloje – jokių įrodymų, kad A. Å . bÅ«tų veikęs iÅ¡vien su J. Å . ar žinojęs, kad į sÄ skaitÄ gauto avanso Å¡i neketina panaudoti pagal paskirtį, baudžiamojoje byloje nustatyta nebuvo. Papildomų įrodymų, kurie paneigtų baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovė nepateikė.

17. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas įmonei, o ne tretiesiems asmenims, todėl esminę reikÅ¡mę turi atsakovo A. Å . civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimas santykyje su įmone, o ne trečiaisiais asmenimis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atlikti veiksmai iÅ¡oriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , buvo paneigta atsakovo kaltė, kuri pagal įstatymÄ preziumuojama. Nesant vienam iÅ¡ civilinės atsakomybės elementų, civilinė atsakomybė kilti negali, todėl ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . atmetė.

18. Teismas nurodė, kad atsakovės J. Å . atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198(1) straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovė J. Å . buvo faktinė MB „M“ vadovė, tik ji disponavo gautais pinigais ir iÅ¡leido juos ne pagal paskirtį, pažeisdama sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis (Å¡iuo atveju kreditoriais) ir taip padarydama žalÄ Ä¯monei.

Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovės J. Å . veiksmuose nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 19. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) J. Å . praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovės J. Å . atžvilgiu atmesti; priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 19.1. J. Š. Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 198(1) straipsnio 1 dalį, t. y. nuteista už tai, kad ji neteisėtai jungėsi prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones. A. J. Š. nebuvo inkriminuojamos kitos nusikalstamos veikos, tokios kaip MB „M“ lėšų pasisavinimas, sukčiavimas, iššvaistymas, buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimas ir pan.

Teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ , nebuvo teisinio pagrindo visas faktines aplinkybes remti tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ä®rodinėjimo dalykas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nagrinėtoje baudžiamojoje byloje iÅ¡ esmės skiriasi, nes baudžiamojoje byloje teismas tyrė, kaip atsakovė J. Å . naudojo elektronines prisijungimo priemones prie bendrijos sÄ skaitos ir bendrijos mokėjimo kortelę, o civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas, ar atsakovės veiksmais bendrijai buvo padaryta žala.

Darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas. 19.2. A. J. Š. veiksmai nėra vertinti netinkamai kaip faktinės bendrijos vadovės. Ieškovė ieškinyje detaliau nepateikdama jokių duomenų nurodo, kad žalos dydis yra visų kreditorių reikalavimų suma, patvirtinta bankroto byloje. Negali būti padaryta išvada, kad atsakovės J. Š. konstatuoti baudžiamojoje byloje neteisėti veiksmai būtų susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės ieškinyje nurodoma tariamai padaryta žala bendrijai.

A. J. Å ., naudodamasi bendrijos direktoriui A. Å . iÅ¡duotomis elektroninėmis prisijungimo prie bendrijos sÄ skaitos priemonėmis, atliko bendrijai bÅ«tinus mokėjimus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, darė pavedimus, mokėdama mokesčius VMl ir Sodrai. Nors Å¡ie atsakovės J. Å . veiksmai baudžiamojoje byloje vertinti kaip neteisėti, tačiau tokie atsakovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami, kaip veiksmai, darantys žalÄ bendrijai. Bendrijoje nėra iÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl buhalterines apskaitos reikalavimų pažeidimo buvo nuteistas bendrijos direktorius A.

Å . (atsakovė J. Å . nebuvo ir nėra kaltinama dėl buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimo). A. J. Å . veiksmuose nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė bankrutavusi MB „M.“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog apeliaciniame skunde pateikiamos aplinkybės ir interpretuojami faktai atsakovei palankia linkme. Baudžiamojoje byloje buvo patvirtinta, kad bÅ«tent atsakovė J. Å . buvo faktinė MB „M.“ vadovė. Byloje buvo patvirtintas J. Å . vadovavimas viso įmonės veikimo metu, ji disponavo gautais pinigais iÅ¡ įmonės, leido juos bei pažeidinėjo dabar esamų kreditorių interesus, toliau leisdama sudaryti sandorius su MB „M.“, nors žinojo finansinę įmonės situacijÄ , taip darydama dar didesnę žalÄ Ä¯monei.

A. J. Å . veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos – neteisėti veiksmai (disponavimas įmonės lėšomis, neteisėtas naudojimas elektroninėmis prieigomis, naujų sutarčių sudarymas, nors įmonė nebuvo moki), žala (nuostoliai, atsiradę įmonėje dėl netinkamo disponavimo lėšomis ir naujų sutarčių sudarymo), priežastinis ryÅ¡ys (jei ne neteisėti veiksmai, atlikti atsakovės, nebÅ«tų atsiradusi žala tretiesiems asmenims) ir kaltė. Baudžiamojoje byloje buvo pripažinta, kad J.

Š. yra kalta dėl atliktų veiksmų ir susidariusios situacijos įmonėje, be to, kaltės prezumpcijos nesugebėjo nuginčyti ir pati atsakovė.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. Å . praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi jis nepagrįstas, jame iÅ¡dėstyti argumentai neatitinka teisinio reglamentavimo ir vertintini tik kaip gynybinė pozicija, tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad MB „M.“ buvo įregistruota 2012 m. gruodžio 4 d. Šios bendrijos vienintelė steigėja – E. Š. (atsakovės J.

Š. anyta). Nuo 2013 m. liepos 11 d. įmonės vadovu įregistruotas atsakovas A. Š..

24. Nustatyta, kad duomenys apie MB „M.“ vadovo pakeitimÄ Juridinių asmenų registrui pateikti 2013 m. liepos 9 d., pažymoje apie juridinį asmenį nurodyta, kad A. Å . bendrijos direktoriumi yra nuo 2013 m. liepos 11 d. Civilinė (paslaugų) sutartis su A. Å . pasiraÅ¡yta 2013 m. rugsėjo 10 d.

25. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi MB „M.“ iÅ¡kelta bankroto bylÄ , bankroto administratore paskirta MB „Atisa“. Ä®monės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma – 8 631,63 Eur (kreditoriui T. K. – 5 636,79 Eur, kreditorei UAB „Asimesta“ – 2 418,69 Eur, kreditorei A. Z. individualiai įmonei – 545,91 Eur ir kreditorei VMI – 30,06 Eur).

26. Remiantis civilinės bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu atsakovas A. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (Aplaidus apskaitos tvarkymas) ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (Turto iššvaistymas); J. Š. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) ir pagal BK 198(1) straipsnio 1 dalį (Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos).

Å iaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019, panaikino TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Å iaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties dalį dėl A. Å . nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir priteisimo iÅ¡ jo civiliniam ieÅ¡kovui T.

K. 4 714,37 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylÄ A. Å . atžvilgiu nutraukė. KitÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, t. y. dėl J. Å . nuteisimo, palikto nepakeistÄ . Dėl ginčo esmės 27. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).

28. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobÅ«džio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusÄ , turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui bÅ«dingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, 35 punktas).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2K-44-788/2019 nurodė, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. Å ., nors oficialiai ir buvo MB „M.“ direktorius, banko sÄ skaitos ir mokėjimo kortelės naudotojas, tačiau realiai jokių su bendrijos veikla susijusių klausimų nesprendė, prieigos prie banko sÄ skaitos ir mokėjimo kortelės neturėjo, bendrijos pinigais nedisponavo. Byloje nustatyta, jog MB „M“ steigėja ir vienintelė narė yra nuteistosios J. Å . anyta. Nustatyta ir tai, kad MB „M“ buvo J. ir V. Å . Å¡eimos verslas, bÅ«tent jie, o ne direktorius A. Å . įtraukė T. K. į sutartinius santykius su MB „M“.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. Å . sÄ moningai pasirinko tokį verslo modelį, pagal kurį oficialiai paskirtas direktorius jokių sprendimų nepriima, o visus finansinius reikalus tvarko ji pati, kaip Å¡eimos verslo atstovė, nors ir neturi jokio statuso bendrijoje. BÅ«dama „šešėlinė“ bendrijos vadovė, turėdama oficialiam direktoriui iÅ¡duotas prisijungimo prie bendrijos banko sÄ skaitos priemones ir banko mokėjimo kortelę, T.

K. į bendrijos sÄ skaitÄ pervestus pinigus J. Å . iÅ¡leido reikmėms, nesusijusioms su sutartiniais įsipareigojimais T. K., o visÄ atsakomybę dėl to primetė formaliam bendrijos direktoriui. Tokie veiksmai, iÅ¡viliojant iÅ¡ kliento pinigus ir neketinant vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, teismų praktikoje paprastai kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Nors toks kaltinimas J. Å . nepateiktas, minėtos aplinkybės rodo, kad, prisijungdama prie bendrijos banko sÄ skaitos, atlikdama finansines operacijas su sÄ skaitoje esančiais pinigais ir panaudodama mokėjimo kortelę, identifikuodama save elektroninei sistemai kaip A.

Å ., J. Å . veikė prieÅ¡ingais teisei tikslais, siekdama pasipelnyti T. K. sÄ skaita ir iÅ¡vengti teisinės atsakomybės už tai. Teisėjų kolegija darė iÅ¡vadÄ , kad J. Å . veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų, apibrėžtų BK 198(1) straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, požymius.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, kad realiai MB „M“ vadovavo J. Å ., t. y. bÅ«tent ji buvo faktinė MB „M“ vadovė; kad bÅ«tent J. Å ., o ne A. Å ., yra atsakinga už lėšų iÅ¡vaistymÄ .

32. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia nustatinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu.

To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinio įstatymo reikalavimus. Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai skiriasi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kt. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos.

Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

33. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kurie patvirtina, kad atsakovė J. Å . buvo faktinė MB „M“ vadovė. Ji disponavo gautais pinigais ir iÅ¡leido juos ne pagal paskirtį, tokiais atsakovės veiksmais bendrijai buvo padaryta žala, įmonės gautos pajamos nebuvo panaudotos įmonės poreikiams, įmonė, neturėdama pakankamai lėšų, neatsiskaitė su trečiaisiais asmenimis, o iÅ¡augusios skolos lėmė įmonės bankrotÄ .

34. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams.

35. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).

36. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡prieÅ¡inti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

37. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

38. IeÅ¡kinys atlyginti žalÄ taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas Å¡iais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas apimtis.

39. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ faktinės MB „M“ vadovės už jos fiduciarinių pareigų pažeidimÄ . IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė netinkamai disponavo įmonės lėšomis, todėl įmonei buvo padaryta žala.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad fiduciarinės pareigos reikalauja viso valdymo organo elgesio atitikties rÅ«pestingumo ir lojalumo standartams. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtÄ ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23–24 punktai).

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė J. Š. veikė neteisėtai; dėl jos veiksmų įmonės gautos pajamos nebuvo panaudotos MB „M“ veiklai bei poreikiams; atsakovė įmonės lėšas išleido reikmėms, nesusijusioms su sutartiniais įmonės įsipareigojimais; įmonė, neturėdama pakankamai lėšų, neturėjo galimybės atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis; įmonei praradus jai priklausančias lėšas ir įmonės lėšų nepanaudojus įmonės poreikiams, įmonei buvo padaryta žala; dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, įmonė nebeturėjo galimybės tinkamai ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, įmonės skolos išaugo ir įmonė bankrutavo.

42. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovės J. Å . veiksmuose nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytas įmonės valdymo organo (de facto vadovo – atsakovės J. Å .) fiduciarinių pareigų (lojalumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir kt.) pažeidimas. Vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamÄ ekonominę situacijÄ , jis turi pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , valdyti jį tinkamai bei veikti geriausiais bÅ«tent bendrovės interesais.

Å iuo atveju atsakovės veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys vadovo rÅ«pestingumo pareigÄ . Atsakovė turėjo užtikrinti, kad bendrijai priklausančios lėšos bÅ«tų naudojamos iÅ¡imtinai bendrijos interesais, tačiau Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Ä®monei buvo padaryta žala, kuri priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais.

43. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas; nustatė visas juridinio asmens valdymo organo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ , priežastinį ryšį), todėl atsakovės atžvilgiu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Dėl bylos procesinės baigties 44. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 45. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. Teismui nutarus, kad atsakovės J. Å . apeliacinis skundas netenkintinas, ieÅ¡kovei bankrutavusiai MB „M“ praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nepateikus, klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2020 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Rasa BartaÅ¡ienė Birutė Simonaitienė Irena StasiÅ«nienė