2016-03-02 Nr. AB-4853-3-61-3-04051-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-182-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04051-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Ryšių reguliavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Omnitel“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas S. F. skundas, kuriame prašoma: 1) išspręsti Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) teisinio akto, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą, teisėtumą; 2) išreikalauti iš Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą iš esmės, su teisinio akto nurodymu ir nurodymu, kodėl skundas išnagrinėtas ne pagal Tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1015 patvirtintas Galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų tiekėjais taisykles; 3) išspręsti UAB „Omnitel“ nurodytų savavaldiškų, neteisėtų veikų (SMS siuntinėjimą į pareiškėjo mobilųjį telefoną bei skambinėjimą jam) nenutraukimo skundu pareikalavus, neatsakymą į 2015 m. gegužės 11 d. skundą, reikalaujamo teisinio akto, leidusio tokią veiką, nepateikimo pareiškėjui pareikalavus, teisėtumo klausimus; 3) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarnybos neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 59 058,20 Eur; 4) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl UAB „Omnitel“ neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 88 452,45 Eur.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui skundą su sukonkretintais skundo reikalavimais, taip pat konkrečiai nurodytomis turtinės ir neturtinės žalos sumomis, pateikti teismui žalos dydžio skaičiavimus pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui skundą, kuriame iš esmės nurodė analogiškus skundo reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti skundo trūkumai.

Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi ją panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m gruodžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. pašalinti skundo trūkumus ir įpareigojo pateikti teismui ABTĮ reikalavimus bei nutartyje pateiktą aiškinimą atitinkantį skundą, kuriame būtų suformuluotas aiškus ir konkretus reikalavimas dėl Tarnybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (36.4)1B-2093 bei įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovu nurodyta Tarnyba, aiškiai ir konkrečiai nurodyta iš kokių neteisėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo) kildinamas reikalavimas atlyginti žalą, pateikti įrodymai, patvirtinantys padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį bei faktą. Išaiškino, kad teismui negali būti reiškiami reikalavimai UAB „Omnitel“ atžvilgiu ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, kildinamos iš UAB „Omnitel“ neteisėtų veiksmų, priteisimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 31 d. gautas pareiškėjo S. F. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Tarnybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-2093; 2) išreikalauti iš Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundo klausimą – kodėl neišreikalautas iš UAB „Omnitel“ ir nepateiktas pareiškėjo 2015 m. gegužės 11 d. skunde prašytas teisinis aktas; 3) išreikalauti iš Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą iš esmės, su teisinio akto nurodymu ir nurodymu, kodėl skundas išnagrinėtas ne pagal Tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1015 patvirtintas Galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų tiekėjais taisykles; 4) išreikalauti iš UAB „Omnitel“ prašyto 2015 m. gegužės 11 d. skundu teisinį aktą, kuris suteikė teisę neprašytų, neužsakytų, nepageidaujamų nurodytų žinučių siuntinėjimą į pareiškėjo mobilųjį telefoną ir skambinėjimą pareiškėjui, ir išspręsti jo teisėtumo klausimą; 5) išreikalauti iš UAB „Omnitel“ atsakymą į pareiškėjo 2015 m. gegužės 11 d. skundą; 6) panaikinti (įpareigoti nevykdyti) UAB „Omnitel“ neteisėtas veikas (skunde nurodytų savavaldiškų SMS siuntinėjimą į pareiškėjo mobilųjį telefoną bei skambinėjimą); 7) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarnybos neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 59 058,20 Eur; 8) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl UAB „Omnitel“ neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 88 452,45 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi priėmė S. F. skundo (teisme gauto 2015 m. gruodžio 31 d.) dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-2093. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. F. skundo dalį dėl UAB „Omnitel“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų, taip pat dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl UAB „Omnitel“ neteisėtų veikų / neveikimo. Teismas laikė nepaduota pareiškėjo S. F. skundo dalį dėl reikalavimų išreikalauti iš Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą ir priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarnybos neteisėtų veikų / neveikimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo (teisme gauto 2015 m. gruodžio 31 d.) dalis, susijusi su reikalavimu panaikinti Tarnybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-2093 iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių nuostatas.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1, 4 dalimis, 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, ir, pasisakydamas dėl teismui pateiktame skunde pareiškėjo reiškiamų reikalavimų UAB „Omnitel“ atžvilgiu ir prašymo priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalą dėl UAB „Omnitel“ neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad UAB „Omnitel“ nėra viešojo administravimo subjektas ir viešojo administravimo veiksmų neatlieka, todėl administraciniam teismui negali būti reiškiami reikalavimai UAB „Omnitel“ atžvilgiu. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį, pareiškėjui taip pat išaiškino, kad UAB „Omnitel“ veiksmai, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, priskirtini privatinės, o ne viešosios teisės normų reguliuojamų santykių sričiai, todėl reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis ir pareiškėjo skundo dalį dėl UAB „Omnitel“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų, taip pat dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl UAB „Omnitel“ neteisėtų veikų / neveikimo, atsisakė priimti kaip nepriskirtą administracinio teismo kompetencijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino dalies teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nesuformulavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, aiškiai ir konkrečiai nenurodė iš kokių neteisėtų Tarnybos veiksmų kildinamas reikalavimas atlyginti žalą, nepateikė turtinės ir neturtinės žalos dydį bei faktą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų išreikalauti iš Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą ir priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarnybos neteisėtų veikų / neveikimo, laikė nepaduota.

III. Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos E. P. įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylos iškėlimui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos E. P. akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo, neatidumo, nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, kitų pažeidimų, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino jo skundo argumentus, nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo pašalinti teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nurodyti skundo trūkumai, neįvykdė ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1287-602/2015 ir pažymi, kad teismas pagrįstai nutartimi pripažino, kad UAB „Omnitel“, kuri pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, viešojo administravimo veiklos nevykdo. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą 2015 m. rugpjūčio 10 d. skundo trūkumams pašalinti, kuriuos pareiškėjas bandė pašalinti, pateikdamas skundą. Teismo nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl, atsakovo, teigimu, teismas pagrįstai skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį, kuria, be kita ko, jo skundą atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, jog pareiškėjo nurodomi UAB „Omnitel“ veiksmai priskirtini privatinės, o ne viešosios teisės normų reguliuojamų santykių sričiai, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Administracinių teismų kompetencijos ribojimus įstatymų leidėjas yra nustatęs ABTĮ 16 straipsnyje. Pirmiausia šie administracinių teismų kompetencijos ribojimai siejami su bylų rūšiniu teismingumu. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.), o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Civilinio proceso kodekso 22, 25 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. T-32-09). Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju UAB „Omnitel“ veiksmai, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, priskirti privatinės, o ne viešosios teisės normų reguliuojamų santykių sričiai, todėl reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo norimo inicijuoti teisinio ginčo santykyje UAB „Omnitel“ viešojo administravimo įgaliojimų neturi. Be to, UAB „Omnitel“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ir dėl jo veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1287-602/2015.

Kadangi, kaip minėta, ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį, kadangi toks skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka ir su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties dalimi, kuria teismas nutarė laikyti nepaduotu jo skundo dalį, konstatavęs, kad nepašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės arba laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau šios įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Kreipimosi į administracinius teismus tvarka yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatyme, kuris numato, jog administracinėse bylose asmenų pateikiami skundai (prašymai) turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nurodytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pažymėtina, jog teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti šį skundą ir pradėti teismo procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 10 d. gautame skunde, be kita ko, prašė išspręsti Tarnybos teisinio akto, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą, teisėtumą, išreikalauti iš Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą iš esmės, su teisinio akto nurodymu ir nurodymu, kodėl skundas išnagrinėtas ne pagal Tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1015 patvirtintas Galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų tiekėjais taisykles; priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarnybos neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 59 058,20 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, nurodydamas suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančius reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, aiškiai ir konkrečiai nurodyti, iš kokių neteisėtų Tarnybos veiksmų kildinamas reikalavimas atlyginti žalą, pateikti turtinės ir neturtinės žalos dydį bei faktą pagrindžiančius įrodymus. Ši teismo nutartis suformuluota pakankamai aiškiai. Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas teismo nurodytų skundo trūkumų šioje dalyje nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduota.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, jog būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos 2015 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (36.4)1B-2093, tačiau atsisakius priimti skundo dalį dėl UAB „Omnitel“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų, taip pat dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl UAB „Omnitel“ neteisėtų veikų / neveikimo, o pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų išreikalauti iš Tarnybos atsakymą į pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. skundą ir priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Tarnybos neteisėtų veikų / neveikimo, nutarus laikyti nepaduota, apygardos administracinis teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pašalino iš proceso šalių Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Tarnybos ir UAB „Omnitel“, Susisiekimo ministeriją ir UAB „Greitasis kurjeris“, o Tarnybą įtraukė į bylą atsakovu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį, veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai E. P., pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo S. F. atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius