ab856819-e66d-4d57-80ec-9542c6bd62c3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-343-562/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15166-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Invest In“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Invest In“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sorensen Invest“ dėl netesybų sumažinimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Invest In“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB ,,Sorensen Invest“ (toliau – atsakovė) dėl netesybų sumažinimo, praÅ¡ydama sumažinti 2018 m. lapkričio 26 d. Preliminarioje turto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 20181126 numatytas netesybas ir nustatyti, kad ieÅ¡kovės atsakovei pagal Å¡iÄ sutartį mokėtinų netesybų dydis yra 1 500 Eur, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 500 Eur sumokėto avanso, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. Å¡alių sudarytos Preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20181126 ir 2019 m. balandžio 3 d. sutarties pakeitimo pagrindu ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 7 000 Eur avansÄ už ketintÄ pirkti poilsio patalpÄ , esančiÄ Palangoje, (duomenys neskelbtini), bei dalį žemės sklypo, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ieÅ¡kovei nepavykus gauti finansavimo, todėl ieÅ¡kovė sutiko, kad 1 500 Eur sumokėto avanso bÅ«tų įskaityta kaip bauda pagal preliminariÄ sutartį. Tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, likusi 5 500 Eur sumokėto avanso suma turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei, nes viso avanso dydžio bauda laikytina neprotingai didelėmis netesybomis, kurios turėtų bÅ«ti mažinamos.

3. IeÅ¡kovė papildomai nurodė, kad preliminaria sutartimi sutarta turto kaina buvo 73 584 Eur, t. y. sumokėtas 7 000 Eur dydžio avansas yra 9,5 procento turto kainos. Be to, Å¡alims nesudarius pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties, turtas kitiems asmenims parduotas praėjus vos 1,5 mėnesio po termino pabaigos pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JD-4576 už 77 570 Eur, t. y. 3 986 Eur brangiau, nei buvo susitarta su ieÅ¡kove. Taigi, atsakovė, nesudariusi pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieÅ¡kove, ne tik nepatyrė jokių nuostolių, tačiau gavo didesnį pelnÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, turėjo bÅ«ti įvertinta ir tai, kad ieÅ¡kovė piktybiÅ¡kai nevengė sudaryti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties ir nuo pat sutarties sudarymo dienos įspėjo atsakovę, jog ieÅ¡kovės galimybė nupirkti turtÄ yra susijusi su papildomo finansavimo iÅ¡ banko gavimu. Papildomo finansavimo nepavyko gauti, taip pat ieÅ¡kovei nepavyko parduoti kito jai priklausančio nekilnojamojo turto, nors buvo dėtos pastangos įsipareigojimams pagal preliminariÄ sutartį vykdyti. IeÅ¡kovė bendradarbiavo su atsakove, teikė informacijÄ apie esamÄ padėtį, sutiko padidinti avanso sumÄ pratęsiant pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminÄ , t. y. ieÅ¡kovė elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, savo teisėmis nepiktnaudžiavo.

Atsižvelgiant į tai, 9,5 procento turto kainos siekianti bauda laikytina akivaizdžiai neproporcingomis, neatitinkančiomis protingumo, sÄ Å¾iningumo principų netesybomis.

4. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tu reikalavimu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad elgėsi sÄ Å¾iningai, siekė kooperuotis ir bendradarbiauti su ieÅ¡kove vykdant preliminariÄ sutartį – sutiko pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ , sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovei iÅ¡sirinkti kitÄ turtÄ ir sumokėtÄ avansÄ Ä¯skaityti kaip mokėjimÄ už kitÄ turtÄ . Be to, net ir vėliau atsakovė geranoriÅ¡kai bendradarbiaudama sutiko grÄ Å¾inti 2 000 Eur dalį sumokėto avanso.

Nepaisant to, ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų sutartiniams įsipareigojimams tinkamai įvykdyti: neapdairiai prisiėmė įsipareigojimus, nors nebuvo užsitikrinusi finansavimo, be to, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog apskritai kreipėsi į kredito įstaigÄ dėl turto įsigijimo finansavimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad preliminarioje sutartyje nustatytos vienodo dydžio netesybos tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei. Atsakovė teigė, jog septynių mėnesių laikotarpiu buvo rezervavusi preliminarioje sutartyje nurodytÄ turtÄ ieÅ¡kovei, jo nepardavinėjo ir nenuomojo, papildomai patyrė iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti, mokėjo palÅ«kanas už kreditÄ , kuriuo naudojantis turtas buvo sukurtas.

Ä®vertinus Å¡ias iÅ¡laidas, netesybų dydis yra net mažesnis, nei atsakovės patirti nuostoliai. Atsakovė nurodė ir tai, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, o preliminarios sutarties 6.1 punkte Å¡alys susitarė dėl netesybų taikymo ir jų įskaitymo į ieÅ¡kovei grÄ Å¾intino avanso sumÄ . Dėl to atsakovė laikė, kad netesybos sumokėtos įskaitymo bÅ«du ir ieÅ¡kovės reikalavimas jas mažinti nebegali bÅ«ti tenkinamas.

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais bei aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad lemiamÄ reikÅ¡mę turinti aplinkybė – ginčo turtas atsakovės buvo parduotas brangiau, nei sutarta preliminarioje sutartyje, t. y. atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, gavo pelno. Atsakovė nepagrįstai savo tariamai patirtus nuostolius skaičiuoja nuo sutarties sudarymo, nes jie turėtų bÅ«ti skaičiuojami nuo sutarties pažeidimo, t. y. termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos.

Dėl to sutarties pažeidimo laikotarpis yra tik 1,5 mėnesio, už kurį galėtų bÅ«ti vertinami patirti atsakovės nuostoliai. Taip pat teigė, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio: ginčo patalpa yra netinkama nuomai (be baldų), skirta pardavimui; negautos pajamos turėjo bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos, be to, jos skaičiuotos už kiekvienÄ dienÄ , o visas dienas iÅ¡nuomoti patalpas yra nerealu; iÅ¡ skaičiuotų pajamų turėjo bÅ«ti atimtos turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos; nėra žinoma, iÅ¡ kokių lėšų turtas statytas, todėl nepagrįstai į nuostolius įtrauktos atsakovės mokėtos palÅ«kanos už paskolÄ , be to, Å¡ios palÅ«kanos mokėtos už paskolintÄ sumÄ , o ne už buto pardavimo kainÄ .

Papildomai nurodė, kad negali bÅ«ti laikoma, jog netesybos sumokėtos, nes įskaitymas į avansÄ nėra jų sumokėjimas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ esmės palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus bei aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė niekaip nepagrindė pozicijos, kodėl, jos manymu, tinkama yra bÅ«tent 1 500 Eur dydžio netesybų suma. Atsakovės teigimu, nėra svarbu, iÅ¡ kokių lėšų statytas objektas, nes, gavus iÅ¡ ieÅ¡kovės turto pardavimo kainÄ , ta suma bÅ«tų sumažinta atsakovės turima paskola ir nereiktų nuo tokio dydžio sumos mokėti palÅ«kanų.

Atsakovė pabrėžė, kad ji nesiekė įrodyti tikslaus patirtų nuostolių dydžio, nes pateiktų duomenų tikslas yra pagrįsti preliminarioje sutartyje nustatytų netesybų dydį, o ne nustatyti konkrečius nuostolius. Atsakovė taip pat nurodė, kad ginčo turtas ieÅ¡kovei buvo ketinamas parduoti padarius jam nuolaidÄ , todėl nėra pagrindo remtis tuo, jog kitiems pirkėjams turtas parduotas didesne kaina, nei nustatyta preliminarioje sutartyje. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės prisiimtos nepasvertos rizikos, kurios niekaip nelėmė atsakovės veiksmai.

Atsakovės teigimu, 10 procentų nuo turto kainos netesybų dydis yra įprasta praktika, todėl šalių sutartos netesybos nėra neprotingai didelės, neprieštarauja teisės aktams, sutartos laisva šalių valia ir teismo neturėtų būti mažinamos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20546-1097/2020 ieškinį atmetė.

8. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama mažinti sutartyje Nr. 20181126 ir 2019 m. balandžio 3 d. jos pakeitime nustatytÄ netesybų (baudos) dydį, nurodė, kad nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie bendro pobÅ«džio teiginiai nėra pakankamas pagrindas sutartyje Nr. 20181126 įtvirtintai baudai mažinti.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog tinkamo dydžio netesybos turėtų būti 1 500 Eur, o 7 000 Eur dydžio yra nepagrįstai ir neprotingai didelės, turėjo šias aplinkybes įrodyti.

10. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, t. y. ieÅ¡kovei nepavykus rasti sandorio finansavimo Å¡altinių, pažymėjo, kad tokios situacijos rizika tenka ieÅ¡kovei, laisva valia apsisprendusiai sudaryti preliminariÄ ja pirkimo-pardavimo sutartį, nors nebuvo tikra dėl savo finansinių galimybių jÄ Ä¯vykdyti. Teismo vertinimu, reikÅ¡minga ir tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė bendradarbiavo su ieÅ¡kove ir derino galimybes įvykdyti sutartį: ilgam terminui buvo pratęstas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, sudarytos galimybės pasirinkti kitÄ perkamÄ objektÄ ir sumokėtÄ avansÄ Ä¯skaityti į kito objekto kainÄ .

Šių aplinkybių ieškovė taip pat neginčijo. Atkreipė dėmesį į tai, kad preliminarioje sutartyje įtvirtinta šalių įsipareigojimų pusiausvyra: tiek ieškovei, tiek atsakovei nustatytos vienodo dydžio netesybos sutarties pažeidimo atveju.

11. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama sumažinti sutartimi Nr. 20181126 įtvirtintas netesybas, pabrėžė, jog esminė aplinkybė yra tai, kad ginčo turtas kitiems pirkėjams buvo parduotas per trumpÄ 1,5 mėnesio laikotarpį už didesnę kainÄ , t. y. atsakovė nepatyrė nuostolių ir jų neįrodė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo pripažinti sutartyje Nr. 20181126 Å¡alių nustatytas netesybas nepagrįstai didelėmis. Pažymėjo, kad Å¡alims sutartyje Nr. 20181126 ir jos pakeitime įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas, atsakovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį.

Galimų nuostolių dydis, teismo vertinimu, yra aktualus tiek, kiek jis reikÅ¡mingas vertinant netesybų proporcingumÄ . Dėl to atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad netesybos turėtų bÅ«ti mažinamos atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neįrodė patirtų nuostolių ar negautų pajamų dydžio. Pažymėjo, kad turtas parduotas už santykinai nežymiai didesnę kainÄ ir kainų skirtumas, įvertinus ilgÄ rezervacijos laikotarpį, nėra ženklus vertinant netesybų santykį su galimais nuostoliais.

Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovės teiginių, jog sudarant preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį turto kainai buvo pritaikyta nuolaida.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , nekonstatavęs poreikio saugoti silpnesnės Å¡alies, visuomenės interesÄ ar vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , pabrėžęs bÅ«tinybę gerbti sutarčių laisvės principÄ ir Å¡alių autonomijÄ pačioms apibrėžti sutartinių teisinių santykių turinį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju sumažinus netesybas iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta Å¡alių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , taip pat bÅ«tų paneigti protingos sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju, anot pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo mažinti netesybų, nes tai yra tinkama, sutarties sudarymo metu Å¡alių valiÄ atitikusi kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės (pardavėjos) teisėtus interesus. Taigi, ieÅ¡kovei pažeidus sutartinę prievolę laiku sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal Å¡alių sudarytos preliminarios sutarties 6.1 punkto ir sutarties pakeitimo 4 punkto nuostatas, atsakovės prievolė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ pasibaigė, o sumokėta suma užskaitytina kaip Å¡alių aptartas pardavėjos patirtų minimalių nuostolių atlyginimas – netesybos (bauda).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Nesutiktina su skundžiamo sprendimo motyvu, kad pasisakydama dėl baudos dydžio ieÅ¡kovė pateikė tik bendro pobÅ«džio teiginius, jog toks baudos dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos.

Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas Å¡alims pasiÅ«lė pagrįsti savo pozicijas dėl konkrečios teismų praktikos taikymo sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kur pagrįsti savo pozicijai dėl baudos dydžio, siekiančio apie 10 procentų sandorio vertės, pripažinimo neproporcingai dideliu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėta civiline byla, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai. 13.2.

Taigi, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas konkretus pavyzdys, kuomet, esant iÅ¡ esmės analogiÅ¡koms kaip nagrinėjamojoje byloje faktinėms aplinkybėms, 7,2 procento nuo sandorio sumos dydžio bauda buvo pripažinta neproporcingai didele ir sumažinta dvigubai. Tačiau pirmos instancijos teismas į Å¡iÄ kasacinio teismo praktikÄ neatsižvelgė, dėl jos nepasisakė. Priimdamas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016, kur 9,38 procento dydžio netesybos buvo paliktos nepakeistos, nelaikant jas nepagrįstai didelėmis.

IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ia nutartimi vadovavosi nepagrįstai, nes ji buvo priimta iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ dėl darbų pagal kelias rangos sutartis vykdymo, o ne ginÄÄ dėl preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Be to, nurodytoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas delspinigių, o ne baudos dydžio, klausimas. 13.3. Gavusi atsakovės atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, 2020 m. rugpjūčio 31 d. praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovė bandė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad atsakovė, bandydama pagrįsti baudos dydį savo patirtais nuostoliais, Å¡iuos nuostolius nepagrįstai skaičiuoja nuo sutarties Nr. 20181126 sudarymo momento, o ne nuo sutarties pažeidimo momento, t. y. termino pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos. 13.4.

IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės bendradarbiavimo: atsakovės įspėjimo prieÅ¡ sutarties Nr. 20181126 sudarymÄ , kad jos galimybės nupirkti turtÄ priklauso nuo papildomo finansavimo gavimo; informacijos apie esamÄ padėtį teikimo; susitarimo pratęsti sutartyje Nr. 20181126 numatytÄ terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti; pastangų parduoti kitÄ IeÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl ko buvo pasiraÅ¡yta tarpininkavimo paslaugų sutartis su nekilnojamojo turto brokere (pateikta kartu su ieÅ¡kiniu).

Atsakovė Å¡ių aplinkybių neneigė ir jos parodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų ketino nupirkti turtÄ iÅ¡ atsakovės, o pagrindinės sutarties nesudarė ne dėl to, kad, pavyzdžiui, prarado suinteresuotumÄ Å¡iuo turtu, ir tik dėl to, kad nesurinko reikiamos pinigų sumos. 13.5. Turtas buvo parduotas 3 986 Eur brangiau nei buvo numatyta sutartyje Nr. 20181126. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡i suma yra pakankamai ženkli, nes sudaro daugiau kaip pusę ieÅ¡kovės sumokėto avanso ir daugiau kaip 5 procentus nuo visos turto kainos, sutartos su ieÅ¡kove.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas Å¡ios sumos ženklia nelaikė. Tačiau nors teismas tokio kainų skirtumo nelaikė ženkliu, visgi pačiÄ didesnės kainos sumokėjimo atsakovei aplinkybę, remdamasis teismų praktika, turėjo pripažinti reikÅ¡minga ir sumažinti ieÅ¡kovės mokėtinas netesybas. IeÅ¡kovės nuomone, turint omenyje atsakovės gautÄ didesnę kainÄ , trumpÄ turto pardavimo kitiems asmenims laikotarpį ir kitas aptartas aplinkybes, ieÅ¡kovės siÅ«loma 1 500 Eur dydžio bauda laikytina proporcinga ir pakankama. 13.6.

Nors atsakovė neprivalo įrodinėti tikslaus nuostolių dydžio, visgi nuo pareigos apskritai įrodinėti nuostolius ji nėra atleista. Atsakovė nurodė, kad ieškovei pažeidus sutartį Nr. 20181126 ji patyrė tokius nuostolius: turėjo mokėti palūkanas savo kreditoriams ir negavo pajamų iš turto nuomos. Abi šias sumas atsakovė skaičiavo už laikotarpį nuo sutarties Nr. 20181126 sudarymo iki joje numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos. Negali būti konstatuojama, kad atsakovė įrodė patyrusi realių nuostolių dėl sutarties Nr. 20181126 pažeidimo. 13.7.

Nors atsakovė į bylÄ pateikė 2016 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarties Nr. 67083 kopijÄ , tačiau įrodymų, kad ji buvo įvykdyta, t. y. paskolos dalykas perduotas paskolos davėjui, į bylÄ nebuvo pateikta. Nors paskolos sutartyje yra numatytas palÅ«kanų dydis ir jų mokėjimo periodiÅ¡kumas, tačiau jų skaičiavimo tvarka, t. y. nuo visos paskolintos sumos ar nuo paskolintos ir negrÄ Å¾intos sumos ir kt., pačioje paskolos sutartyje nėra nurodyta. 13.8. Negautoms pajamoms pagrįsti atsakovė pateikė skelbimus iÅ¡ interneto svetainės www.booking.com dėl kitiems asmenims priklausančio panaÅ¡aus turto nuomos.

Ieškovė su tokiais argumentais nesutinka. Pirma, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad ginčo turtas nebuvo skirtas nuomai. Atsakydamas į klausimus ieškovės atstovas paaiškino, kad ginčo turtas buvo įrengtas, t. y. padaryta apdaila, tačiau jokių baldų jame nebuvo. Be to, ieškovės atstovo duomenimis, daugiabučiame name, kuriame yra ginčo turtas, atsakovė nenuomojo nei vieno buto, visus tik pardavinėjo. Turto nuomos idėja atsakovei kilo tik tuomet, kai, gavus ieškinį, iškilo būtinumas pagrįsti savo nuostolius.

Antra, atsakovės skaičiavimų negalima laikyti pagrįstais, nes iÅ¡ jų seka, kad ginčo turtas atsakovės nurodytomis kainomis sezono ir ne sezono metu bÅ«tų iÅ¡nuomotas kiekvienÄ dienÄ , ir tai yra neįmanoma.

14. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Vienodo dydžio netesybos už prisiimtų prievolių neįvykdymÄ buvo nustatytos tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei, todėl tarp Å¡alių buvo iÅ¡laikyta teisių ir pareigų pusiausvyra sudarius sutartį, sutartinė atsakomybė yra subalansuota ir lygiavertė.

Atsakovė savo pareigas, kylančias iÅ¡ ginčo sutarties vykdė tinkamai, tuo tarpu sutartis įvykdyta nebuvo iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovės neveikimo. 14.2. IeÅ¡kovės elgesys įsipareigojant įsigyti atsakovės parduodamÄ turtÄ , nurodytÄ sutartyje Nr. 20181126, neturint tam lėšų bei kredito įstaigos patvirtinimo, kad turto įsigijimui ieÅ¡kovei bus suteiktas kreditas, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, mažinanti ieÅ¡kovės atsakomybę prieÅ¡ atsakovę bei negali bÅ«ti laikoma pagrindu sumažinti Å¡alių sutartyje Nr. 20181126 laisva valia nustatytas netesybas.

PrieÅ¡ingai, atsakovės vertinimu, Å¡i aplinkybė tik papildomai pagrindžia, kad ieÅ¡kovė elgėsi neapdairiai, nerÅ«pestingai, ir sudarydama sutartį Nr. 20181126 žinojo, kad kredito įstaigos gali nesuteikti finansavimo turto įsigijimui, tačiau prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ , tame tarpe ir pareigÄ sumokėti nustatytas netesybas. 14.3. Atsakovė siekė bendradarbiauti ir sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovei neprarasti sumokėto avanso:

1) atsakovė sutiko pratęsti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti;

2) ieÅ¡kovei nesudarius pagrindinės sutarties ir per papildomai Å¡alių pratęstÄ terminÄ , atsakovė papildomai pasiÅ«lė ieÅ¡kovei galimybę neprarasti sumokėto avanso, siÅ«lydama iki 2019 m. gruodžio 31 d. iÅ¡sirinkti ir įsigyti kitÄ atsakovės parduodamÄ turtÄ ;

3) ieÅ¡kovei informavus, kad ji neiÅ¡sirinko jokio kito turto, atsakovė sutiko grÄ Å¾inti dalį ieÅ¡kovės sumokėto avanso – 2 000 Eur, tačiau ieÅ¡kovė reikalavo grÄ Å¾inti didesnę sumÄ . 14.4. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kokį nors bankÄ su praÅ¡ymu suteikti kreditÄ , todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovė dėjo visas pastangas tam, kad įvykdytų sutartį Nr. 20181126. 14.5. Nesutiktina, kad ieÅ¡kovė stengėsi parduoti kitÄ turimÄ turtÄ , o iÅ¡ jo pardavimo gautų lėšų tikėjosi padengti ginčo turto įsigijimo kainÄ .

Å iuos teiginius pagrindžiantis vienintelis įrodymas yra su ieÅ¡kiniu pateikta 2019 m. vasario 14 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. J. L. 1-257. Kaip žinia, ginčo sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 26 d., o notarinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta 2019 m. kovo 26 d. Tuo tarpu ieÅ¡kovė tik 2019 m. vasario 14 d. ėmėsi veiksmų, kurie bÅ«tų galėję padėti atsiskaityti už perkamÄ turtÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė elgėsi pasyviai, neapdairiai ir neatsakingai, tokiais savo veiksmais sukeldama nepatogumų ir žalos atsakovei.

IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėjo pateisinti tokios situacijos susidarymÄ , t. y. ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino kas pasikeitė nuo ginčo sutarties sudarymo ir kaip tai lėmė ieÅ¡kovės negalėjimÄ sudaryti notarinę ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti už perkamÄ turtÄ . Sudarydama ginčo sutartį ieÅ¡kovė žinojo, kad neturi lėšų turtui įsigyti ir nežinojo turės galimybę sumokėti už norimÄ Ä¯sigyti turtÄ . Nepaisant to, ieÅ¡kovė sutartį sudarė ir susitarė dėl netesybų, kurios galės bÅ«ti taikomos, jei ji neįvykdys savo įsipareigojimų. 14.6.

Atsakovei nėra suprantami ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovė turėjo pagrįsti kokia paskolos dalis buvo skirta bÅ«tent Å¡iam turtui. Pardavusi šį turtÄ , atsakovė bÅ«tų galėjusi sumažinti paskolos sumÄ ir nepatirti nuostolių dėl palÅ«kanų mokėjimo ir tai visiÅ¡kai nepriklauso nuo pastato pastatymo kainos bei suteiktos paskolos proporcijų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos esmės.

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

18. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. preliminaria turto pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 20181126 (toliau – Sutartis) atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovei (pirkėjai) 39,35 kv. m ploto poilsio patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, už 73 584 Eur kainÄ , o ieÅ¡kovė įsipareigojo turtÄ nupirkti. Sutarties 2.1 punkte Å¡alys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta iki 2019 m. kovo 26 d.

IeÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 5 000 Eur avansÄ pagal Sutarties 5.1 punktÄ . Sutarties 6.1 punkte Å¡alys susitarė, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasiraÅ¡yta arba Sutartis bus nutraukta dėl pirkėjos kaltės, pirkėjai taikoma 5 000 Eur dydžio bauda; Å¡i suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , t. y. Å¡i suma liks pardavėjai, kaip Å¡alių aptartas ir pardavėjos patirtų minimalių nuostolių atlyginimas;

Å¡i suma įskaitoma į pirkėjai grÄ Å¾intinÄ avansÄ ir pardavėjos pareiga grÄ Å¾inti avansÄ pasibaigia. 19. 2019 m. balandžio 3 d. preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20181126 pakeitimu (toliau – Sutarties pakeitimas) Å¡alys pakeitė Sutarties 2.1 punktÄ ir pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminÄ nustatė iki 2019 m. birželio 26 d. Sutarties pakeitimo 2 punkte Å¡alys susitarė, kad pirkėja iki 2019 m. balandžio 5 d. sumoka 2 000 Eur sumÄ , kuri padidina pirkėjos anksčiau sumokėto 5 000 Eur avanso sumÄ .

Sutarties pakeitimo 4 punkte Å¡alys pakeitė Sutarties 6.1 punktÄ , įtvirtindamos, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasiraÅ¡yta arba bus nutraukta dėl pirkėjos kaltės, pardavėjos pareiga grÄ Å¾inti avansÄ pasibaigia; Å¡iuo atveju pardavėja sutinka užskaityti pirkėjos sumokėtÄ avansÄ kaip avansÄ perkant iÅ¡ pardavėjos nekilnojamÄ jį turtÄ kitame pardavėjos vystomame projekte; pirkėjai atsisakius pirkti kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , visa sumokėta avanso suma liks pardavėjai, kaip Å¡alių aptartas ir pardavėjos patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. 20. 2019 m. liepos 30 d. praneÅ¡imu atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad per preliminarioje sutartyje ir jos pakeitime nustatytÄ terminÄ pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl preliminarios sutarties nustatyta pardavėjos pareiga parduoti pirkėjai turtÄ yra pasibaigusi ir pardavėja vykdys Å¡io turto pardavimÄ kitiems asmenims.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal Sutarties pakeitimo 4 punktÄ pardavėjos pareiga grÄ Å¾inti pirkėjai sumokėtÄ avansÄ pasibaigia, tačiau nurodė sutinkanti įskaityti sumokėtÄ avansÄ kaip avansÄ perkant kitÄ pardavėjos parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . RaÅ¡tu atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei iÅ¡sirinkti kitÄ pageidaujamÄ pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ pradavėjos vystomo ir parduodamo nekilnojamojo turto ir informavo, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesudarius pasirinkto turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėja laikys, kad pirkėja atsisako pirkti pardavėjos parduodamÄ turtÄ ir sumokėtÄ avansÄ užskaitys kaip pardavėjos patirtus nuostolius dėl pirkėjos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. 21. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-4576 atsakovė poilsio patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir dalį žemės sklypo pardavė už 77 570 Eur kainÄ . 22. 2019 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl dalies avanso pagal preliminariÄ turto pirkimo-pardavimo sutartį grÄ Å¾inimo, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti 5 500 Eur sumokėto avanso, o 1 500 Eur įskaityti kaip baudÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad, peržiÅ«rėjusi kitus pardavėjos vystomus projektus, jokio jai tinkančio ir pageidaujamo nusipirkti nekilnojamojo turto nesurado, tačiau pagal Sutarties 6.1 punktÄ sumokėtas visas 7 000 Eur avansas kaip bauda bÅ«tų nepagrįsto ir neproporcingo dydžio netesybos.

23. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti netesybų, nes tai yra tinkama, sutarties sudarymo metu Å¡alių valiÄ atitikusi kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės (pardavėjos) teisėtus interesus. Taigi, ieÅ¡kovei pažeidus sudarytos preliminarios Sutarties 6.1 punkto ir Sutarties pakeitimo 4 punkto nuostatas, atsakovės prievolė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ pasibaigė, o sumokėta suma užskaitytina kaip Å¡alių aptartas pardavėjos patirtų minimalių nuostolių atlyginimas – netesybos (bauda). Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos vertinimu.

24. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra bÅ«dingas tas ypatumas, kad tokios sutarties Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natÅ«ra – Å¡alims per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto Å¡is preliminariosios sutarties ypatumas nereiÅ¡kia, kad Å¡alies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios Å¡alies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties Å¡alis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad preliminariosios sutarties Å¡alių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali bÅ«ti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutartyje nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei bÅ«simų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys preliminariojoje sutartyje aiÅ¡kiai susitarė, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki numatyto termino (2019 m. birželio 26 d.) nebus pasiraÅ¡yta arba bus nutraukta dėl pirkėjos kaltės, pardavėjos pareiga grÄ Å¾inti avansÄ (7 000 Eur) pasibaigia.

27. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai:

1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį;

2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi bÅ«ti nepagrįstas. Å ios sÄ lygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties Å¡alies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita Å¡alis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties Å¡alis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties Å¡alies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties Å¡alis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sÄ lyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį.

Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu Å¡alis ne tik pažeidė preliminariÄ jÄ sutartį, kaip tokio pobÅ«džio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

28. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų visumÄ , pripažįsta visiÅ¡kai pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad preliminariojoje sutartyje sulygtu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, t. y. ieÅ¡kovei nepavykus rasti sandorio finansavimo Å¡altinių. Taigi tokios situacijos rizika pagrįstai tenka ieÅ¡kovei, laisva valia apsisprendusiai sudaryti preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį, nors nebuvo tikra dėl savo finansavimo Å¡altinių.

29. Vertinant ieÅ¡kovės argumentus, kad nustatytas baudos dydis yra neprotingai didelis, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

30. Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

31. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ , taip pat į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , skolininko elgesį, bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, taip pat ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali bÅ«ti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevencijÄ arba siekio užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

33. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas). Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

34. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, bet tik tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

35. Ä®statyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiÅ¡kiai per didelės arba kai prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas netesybų dydį, atsižvelgė, kad netesybos ir jų dydis buvo sutartas ir įtvirtintas Å¡alių laisva valia sudarytoje sutartyje, abi sutarties Å¡alys yra privatÅ«s verslo subjektai, juridiniai asmenys, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas, be to, preliminarioje sutartyje įtvirtinta Å¡alių įsipareigojimų pusiausvyrÄ , nes tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovei nustatytos vienodo dydžio netesybos sutarties pažeidimo atveju.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė bendradarbiavo su ieÅ¡kove ir derino galimybes įvykdyti sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sutiko pratęsti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti, nors jau sudarant preliminarios sutarties pakeitimÄ , ieÅ¡kovė buvo praleidusi prievolės įvykdymo terminÄ ir atsakovė turėjo teisę taikyti nustatytas netesybas. Taip pat buvo sudarytos galimybės pasirinkti kitÄ perkamÄ objektÄ ir sumokėtÄ avansÄ Ä¯skaityti į kito objekto kainÄ .

Apeliantei informavus, kad neketina pirkti jokio kito atsakovės parduodamo turto, atsakovė sutiko grÄ Å¾inti dalį sumokėto avanso, t. y. 2 000 Eur. Taigi buvo įvertintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo mažinti netesybų.

37. Nors ieÅ¡kovė nurodo dėjusi visas pastangas tam, jog įvykdytų preliminariÄ sutartį, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į kredito įstaigÄ dėl finansavimo suteikimo. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl kito turto pardavimo, pažymėtina, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta tik 2019 m. vasario 14 d., kai tuo tarpu ginčo sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 26 d., o notarinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta 2019 m. kovo 26 d. Taigi, pati ieÅ¡kovė elgėsi pasyviai bei neatsakingai, nes laisva valia sudarė ginčo sutartį, nors nebuvo tikra dėl savo finansinių galimybių jÄ Ä¯vykdyti.

38. Pažymėtina, kad Å¡alims sutartyje bei jo pakeitime nustačius konkretaus dydžio netesybas, atsakovė neturėjo prievolės įrodinėti tikslų patirtų nuostolių dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad galimų nuostolių dydis yra aktualus tiek, kiek jis reikÅ¡mingas vertinant netesybų proporcingumÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis apie galimus nuostolius negavus nuomos pajamų, mokant palÅ«kanas už kreditÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

Taigi, minėta, Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusiÄ Å¡alį sumokėti kitai Å¡aliai sutartas netesybas, o Å¡iai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.

39. Vertinant ieÅ¡kovės argumentus nuostolius skaičiuoti nuo sutarties pažeidimo, pažymėtina, kad susitardami dėl taikomos baudos dydžio ir jos taikymo tvarkos, Å¡alys susitarė taikyti baudÄ už tai, kad per preliminarioje sutartyje nustatytÄ terminÄ nebus įvykdyta sutartinė nuostata. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra reikÅ¡minga, per kiek laiko atsakovė parduos turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trumpas ginčo turto pardavimo laikotarpis kitiems pirkėjams patvirtina, joj turtas gali bÅ«ti laikomas patraukliu pirkėjams, todėl aplinkybė, kad atsakovė ilgÄ laiko tarpÄ â€“ nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. liepos 30 d.- turtÄ buvo rezervavusi ieÅ¡kovei, patvirtina pagrėstÄ bei teisėtÄ atsakovės lÅ«kestį gauti sutartyje įtvirtintas netesybas pagrindinės turto pirkimo- pardavimo sutarties nesudarymo dėl pirkėjos kaltės atveju.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka ir laiko jÄ pagrįsta. Turtas parduotas už santykinai nežymiai didesnę kainÄ ir kainų skirtumas, įvertinus ilgÄ rezervacijos laikotarpį, nėra ženklus atsižvelgiant į netesybų santykį su galimais nuostoliais. Taigi ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl turėtų bÅ«ti mažinamas.

40. Apeliaciniame skunde pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdys dėl baudos dydžio sumažinimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013. Tačiau Å¡iuo aspektu pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti taikomi Å¡ioje byloje, nes Å¡ios bylos ir bylos, kurioje priimta cituota kasacinio teismo nutartis, ratio decidendi yra skirtingos. Minėtoje nutartyje ginčo Å¡alys buvo fiziniai asmenys, be to, notarinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta kiek daugiau nei per vienÄ mėnesį nuo preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ginčo atveju pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta per 7 mėnesius. Dėl procesinės bylos baigties.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

42. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

43. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

45. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

46. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismas nepriteisia ieÅ¡kovei jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pasisakydama dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė iÅ¡laidų dydžio patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ir atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius Alma Urbanavičienė