A-858-2557-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2557/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02280-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 35.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bedita“ atstovei J. S.,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui P. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bedita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bedita“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bedita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Bedita“) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 1-13), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1-231 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, jog skundžiamu Sprendimu jam priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Baras), atsakovas uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24.00 val. iki 8.00 val. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Savivaldybės administracijai pagal paklausimą pateikta pažyma Nr. 10-17-S-12599 (toliau – ir Policijos pažyma), kurioje nurodyta, kad UAB „Bedita“ Baro prieigose viešosios tvarkos pažeidimų, nusikaltimų neužfiksuota, gyventojų skundų gauta nebuvo, tačiau Baro viduje buvo užfiksuoti trys viešosios tvarkos pažeidimai ir dėl nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad Baras yra linkusių nusikalsti asmenų traukos centras. Pareiškėjo manymu, šiuo aspektu policijos komisariatas nurodė nepagrįstą ir neparemtą faktinėmis aplinkybėmis nuomonę, kuri negali būti teisėtu pagrindu vykdomosios valdžios institucijoms priimant atitinkamus aktus UAB „Bedita“ atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus visuomenės sveikatos centras savo pažymose nurodė neturintys informacijos apie UAB „Bedita“ pažeidimus ir neišreiškė nuomonės, kad alkoholinių gėrimų prekybą Bare reikalinga būtų riboti.

Pabrėžė, jog UAB „Bedita“ 2011 m. liepos 7 d. iš Savivaldybės gavo raštą, kuriame nurodoma, kad, išklausiusi įmonės atstovę ir įvertinusi iš įvairių institucijų surinktą informaciją, Savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisija (toliau – ir Komisija) nusprendė pradėti rengti Savivaldybės tarybos Sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ Bare nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 7 d. aiškinamajame rašte dėl tarybos sprendimų projektų dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ ir kitoms įmonėms nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalį savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjo teigimu, AKĮ suteikė savivaldybėms teisę riboti įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau šis ir kiti įstatymai taip pat įpareigoja, kad priimtas sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, paremtas sprendimo pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais ir nepažeistų tų fizinių ar juridinių asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių, kurių atžvilgiu priimami viešojo administravimo subjekto sprendimai.

Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje Savivaldybė svarstė Sprendimo projektą dėl apribojimo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko UAB „Bedita“ Bare. Šio projekto sprendime nurodoma, kad taryba priimdama Sprendimą vadovavosi tam tikrais teisės aktais, atsižvelgė į gyventojų skundus ir į įvairių institucijų pateiktą informaciją. Pabrėžė, jog, nepaisant to, kad šiame ir 2011 m. rugsėjo 21 d. posėdyje dalyvavo UAB „Bedita“ atstovai, argumentai ir motyvai, kodėl turi būti apribotas prekybos laikas, nebuvo paskelbti, klausimas buvo svarstomas formaliai.

UAB „Bedita“ įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad Baras yra atskirai stovinčiame vieno aukšto pastate, atstumas nuo kurio iki arčiausiai stovinčio gyvenamojo namo yra daugiau kaip 100 metrų, prekyba Bare netrukdo vietiniams gyventojams, o suteikia paslaugas ir aprūpina gyventojus ne tik alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir alumi, bet ir mineraliniu vandeniu, sultimis, įvairiais gazuotais gėrimais bei fasuotais maisto produktais. Pabrėžė, jog UAB „Bedita“ neturi duomenų, kad atitinkamos institucijos turi gyventojų skundų dėl keliamo triukšmo ar kitų neigiamų faktorių, susijusių su vykdoma prekyba Bare. Tai reiškia, kad triukšmo prevencijos klausimas UAB „Bedita“ neegzistuoja ir be jokio pagrindo yra įtrauktas į skundžiamą Sprendimą.

Pažymėjo, jog Savivaldybė nepateikė duomenų (išskyrus Policijos pažymą), kad Sprendime taip vadinamos „įvairios institucijos“ pateiktų informaciją apie tai, jog UAB „Bedita“ Bare vykdoma prekybos veikla neatitinka nustatytų reikalavimų ir pažeidžia tam tikras teisės normas. Iš Sprendimo projekto, iš Savivaldybės dokumentų kopijų ir iš Sprendimo turinio matyti, kad vienintelis pagrindas nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo Policijos pažyma. Kadangi Policijos pažymoje nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės ir policijoje užfiksuotų pažeidimų esmė, iš policijos komisariato buvo gauti papildomi duomenys apie nustatytus pažeidimus 2010 ir 2011 metais. Atsižvelgiant į nurodytų pažeidimų pobūdį, pareiškėjui neaišku, ar užfiksuoti pažeidimai yra pakankamas pagrindas tam, kad apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais Bare, ar tik kavinės darbuotojai gali būti atsakingi už iškilusius konfliktus tarp lankytojų, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp įmonės veiklos, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais ir policijoje užfiksuotų pažeidimų, nes lankytojai gali ateiti į kavinę jau būdami neblaivūs ir sukelti triukšmą ar konfliktą.

Pareiškėjas nurodė, kad po 2011 m. liepos 1 d. įvykusio Komisijos posėdžio jo darbuotojai ėmėsi tam tikrų prevencinių priemonių, kad Bare prekybos metu ateityje nebūtų daromi teisės pažeidimai. Prekybos salėje buvo įrengta vaizdo stebėjimo įranga, kuri padėjo sudrausminti kavinės lankytojų elgesį, buvo sudaryta sutartis su UAB „Komanda“ dėl apsaugos priemonių suteikimo, papildomai į darbą priimtas apsaugos darbuotojas. Pažymėjo, jog nuo 2011 m. liepos mėnesio nebuvo užfiksuota nei vieno pranešimo policijai apie teisės pažeidimus Bare nei dienos, nei nakties metu.

UAB „Bedita“ atkreipė dėmesį, kad jo prekių apyvarta Bare po Sprendimo priėmimo ženkliai sumažėjo, preliminariais skaičiavimais per dieną įmonės pajamos sumažėjo apie 40 procentų. Dėl nustatyto prekybos laiko apribojimo pareiškėjas bus nepajėgus mokėti savo darbuotojams net minimalių darbo užmokesčių, nuomos ir kitų privalomų mokesčių bei vykdyti įsipareigojimus tiekėjams ir bus priverstas uždaryti savo veiklą bei atleisti darbuotojus iš darbo. Kadangi įmonės pajamos ženkliai sumažėjo, atitinkamai sumažėjo ir visi mokesčiai ir įplaukos į valstybės biudžetą. Todėl tokie Savivaldybės veiksmai Bare ir kitose panašiose kavinėse prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomai ekonominei politikai dėl dedamų visų įmanomų pastangų, susijusių su vidutinio verslo skatinimu ir plėtojimu bei mokesčių surinkimu ir įplaukų į valstybės biudžetą padidinimu. Be to, uždraudimas tik atskiroms įmonėms, tame tarpe ir UAB „Bedita“, prekiauti alkoholiniais gėrimais nakties metu ir leidimas kitoms įmonėms prekiauti be apribojimų prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui (toliau – ir KĮ), nes sudaro rinkoje vienoms įmonėms diskriminacines sąlygas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir teikiamų paslaugų, o kitoms įmonėms atitinkamai žymiai palankesnes sąlygas prekiauti alkoholiniais gėrimais ir teikti tas pačias paslaugas.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio nuostatų, t. y. objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų, 8 straipsnio 1 dalies bei 7 straipsnio nuostatų, nes Savivaldybės administracija neatsižvelgė į atitinkamų institucijų išdėstytą nuomonę dėl UAB „Bedita“ prekybos laiko alkoholiniais gėrimais apribojimo. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio nuostatos ir KĮ nuostatos, nustatančios, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, ir viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Remdamasis tuo, pareiškėjas manė, jog Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinkantis faktinių aplinkybių, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, objektyvumo principų, pažeidžiantis konkurencijos ir kitų įstatymų reikalavimus bei darantis turtinę žalą įmonei.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bedita“ skundą (t. II, b. l. 1-6) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog jis teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui priklausančiame Bare buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas nuo 24.00 val. iki 8.00 val. Nurodė, kad savivaldybių teisė dalyvauti formuojant, kontroliuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant yra įtvirtinta AKĮ, kuriuo siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Į UAB „Bedita“ skundo teiginius, kad Sprendimas yra priimtas vadovaujantis prielaidomis, nesant konkrečių faktų apie padarytus pažeidimus, nenustačius priežastinio ryšio tarp galimai padarytų viešosios tvarkos pažeidimų pareiškėjo įmonėje ir pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais, atsakovas atsakė cituodamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatą ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktu šios nuostatos išaiškinimu, tvirtindamas, kad savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams, o priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog 2011 m. liepos 5 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo svarstomas Sprendimo dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo UAB „Bedita“ priklausančio Baro priėmimo klausimas. Šio posėdžio protokole Nr. Al 7-760(2.1.7-SM3) pažymėta, kad 2011 m. birželio 2 d. Savivaldybėje buvo gauta Policijos pažyma dėl UAB „Bedita“ priklausančio Baro, nurodant, kad Baro viduje buvo užfiksuoti trys viešosios tvarkos pažeidimai bei dėl nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimais (muštynės). Kadangi nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti šių aplinkybių teisėtumu bei patikimumu ir šie užfiksuoti baudžiamieji nusižengimai tiesiogiai siejasi su prekyba alkoholiniais gėrimais bei UAB „Bedita“ priklausančio Baro veikla, manė, jog pareiškėjo motyvai, kad nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiklos, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais ir policijoje užfiksuotų pažeidimų, nes lankytojai gali ateiti į kavinę jau būdami neblaivūs ir sukelti ten triukšmą ar konfliktą, yra neadekvatus vertinimas. Nurodė, jog pareiškėjo Baras prekiauja alkoholiniais gėrimais visą parą ir minėti baudžiamieji nusižengimai yra užfiksuoti Baro viduje, o ne kitose vietose.

Atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. liepos 5 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir faktai, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta rengti Sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ priklausančiam Barui. Pareiškėjas po Komisijos pritarimo rengti Sprendimo projektą ėmėsi įgyvendinti prevencines priemones ir 2011 m. rugsėjo 20 d. pateiktu prašymu reikalavo neapriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Tačiau Savivaldybės taryba priimdama Sprendimą įgyvendino AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi savivaldybių taryboms suteiktą teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, atsižvelgiant į prekybos alkoholiais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pateiktą nuomonę. Savivaldybės taryba netenkino UAB „Bedita“ 2011 m. rugsėjo 20 d. teikto prašymo, nes manė, jog nėra racionalu dar nepriėmus Sprendimo spręsti, ar pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės davė reikiamų rezultatų ir ar nebėra nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindas nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Atkreipė dėmesį, kad UAB „Bedita“ 2011 m. spalio 6 d. Savivaldybės administracijos raštu Nr. A51-38396(2.3.4.13-SM3) buvo informuotas, jog prekybos alkoholiu laiko apribojimo priemonė jo atžvilgiu gali būti panaikinta, jei Komisija pritaria administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams ir jei įmonėje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindu nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais. Manė, jog pareiškėjui taikyta prekybos alkoholiu apribojimo priemonė nepažeidžia proporcingumo bei teisėtumo principų, šios priemonės taikymo tikslų.

Atsakovas pabrėžė, jog Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas. Paaiškino, jog neprivaloma faktinių aplinkybių perkelti į patį aktą, jei faktinės aplinkybės yra aiškiai išdėstytos kituose su akto priėmimu susijusiuose dokumentuose. Šiuo atveju Sprendime faktinės aplinkybės (Policijos pažymoje nurodytos nusikalstamos veikos bei siūlymas riboti prekybos alkoholiu laiką) nebuvo nurodytos, tačiau visos šios aplinkybės sudaro skundžiamo Sprendimo rengimo medžiagą. Pareiškėjas apie šias faktines Sprendimo priėmimo aplinkybes buvo informuotas Komisijos 2011 m. liepos 5 d. posėdyje. Sprendime yra įvardintos teisės normos, kuriomis grindžiamas administracinis aktas, taip pat Sprendime nurodyta, jog jį priimant vadovaujamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (toliau – ir Triukšmo valdymo įstatymas), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 patvirtintomis Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, jis yra pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo, patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 str. 3 d.). Pažymėjo, jog Sprendimas yra proporcinga priemonė, leidžianti užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, administraciniams teisės pažeidimams, viešosios rimties trikdymui ir aplinkos teršimui. Manė, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui priklausančiame Bare yra užfiksuoti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) užfiksuoti baudžiamieji nusižengimai, jie tiesiogiai siejasi su prekyba alkoholiniais gėrimais ir UAB „Bedita“ priklausančio Baro veikla.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu (t. II, b. l. 37-44) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bedita“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ginčas yra kilęs dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Bedita“ priklausančiame Bare nuspręsta apriboti prekybos alkoholiu laiką, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24.00 val. iki 8.00 val., teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad UAB „Bedita“ priklausančiame Bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdo viešojo maitinimo veiklą ir turi 2006 m. vasario 11 d. išduotą licenciją Nr. 20V verstis alkoholinių gėrimų prekyba visą parą (gerti vietoje ir išsinešti).

Policija pažyma Savivaldybės administraciją informavo, kad UAB „Bedita“ prieigose viešosios tvarkos pažeidimų, nusikaltimų neužfiksuota, gyventojų skundų gauta nebuvo, tačiau Baro viduje buvo užfiksuoti trys viešosios tvarkos pažeidimai, dėl nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad Baras yra asmenų, linkusių nusikalsti, traukos centras ir išreiškė nuomonę, kad Baras alkoholiniais gėrimais galėtų prekiauti iki 24.00 val. Pažymėjo, jog 2011 m. liepos 5 d. Komisijos posėdyje, be kita ko, buvo svarstomas ir UAB „Bedita“ priklausančio Baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo klausimas.

Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad jame dalyvavo ir pareiškėjo įgaliota atstovė L. M.. Posėdžio metu aptarta Policijos pažyma, kuria Savivaldybė informuota apie Bare užfiksuotus tris viešosios tvarkos pažeidimus, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Posėdyje nutarta rengti Sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ priklausančiame Bare. 2011 m. liepos 29 d. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1092 pateikė Sprendimo projektą ir pasiūlė jį įrašyti į tarybos posėdžio darbotvarkę. 2011 m. rugsėjo 21 d.

Savivaldybės taryba priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, Triukšmo valdymo įstatymu, Taisyklėmis ir atsižvelgdama į gyventojų skundus bei įvairių institucijų pateiktą informaciją, nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Bedita“ priklausančiame Bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24.00 val. iki 8.00 val., įpareigoti UAB „Bedita“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo metu Bare įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones.

Sprendime taip pat nustatė, kad minėtą apribojimą Savivaldybės taryba gali panaikinti, jei Komisija pritaria teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams, o Bare nėra nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindas nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Teismas pažymėjo, jog Savivaldybė 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. A51-38408-(2.3.4.13-SM3) informavo UAB „Bedita“ apie Sprendimą bei nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, Sprendimu nustatyto apribojimo privaloma laikytis nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos. Nurodė, kad pareiškėjui išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti patikslinta ją išdavusioje institucijoje. Raštu taip pat reikalavo, kad Bare pareiškėjas taikytų administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones (ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos). Taip pat dar kartą informavo, kad nustatytą apribojimą Savivaldybės taryba gali panaikinti, jei Komisija pritaria administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams ir jei įmonėje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindu nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėmis bylomis Nr. A492-2799/2011, Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009 ir nurodė, jog prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas yra viena iš priemonių, siekiant AKĮ nustatytų tikslų įgyvendinimo, kurios taikymas yra paliktas savivaldybių tarybų, kaip subjektų, turinčių geriausią galimybę įvertinti konkrečioje vietoje susiklosčiusią situaciją, susijusią su prekyba alkoholiniais gėrimai, diskrecijai. Pabrėžė, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę, nustačiusios, jog konkrečiu atveju egzistuoja viešojo intereso, kaip jis išaiškintas administracinių teismų praktikoje dėl AKĮ 18 straipsnio 9 dalies taikymo, pažeidimas, gali priimti sprendimą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nors egzistuoja ir ne visos 18 straipsnio 9 dalyje numatytos aplinkybės.

Teismas pažymėjo, jog skundžiamas Sprendimas priimtas atsižvelgus į Policijos pažymą, kurioje dėl UAB „Bedita“ priklausančio Baro nurodyta, kad Baro viduje buvo užfiksuoti trys viešosios tvarkos pažeidimai ir, kad dėl nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas bei siūloma apriboti Baro prekiavimo alkoholiniais gėrimais laiką iki 24.00 val. Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs, jog, kadangi nėra pagrindo abejoti Policijos pažymoje nurodytų faktinių duomenų pagrįstumu, ir atsižvelgdamas į tai, kad savivaldybės tarybai AKĮ suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, vertino, kad Sprendimas priimtas turint pakankamą pagrindą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais.

Teismas dėl pareiškėjo teiginio, kad ne visos institucijos, į kurias buvo kreiptasi dėl nuomonės apie UAB „Bedita“ veiklą pateikimo, rekomendavo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame Bare, pažymėjo, jog AKĮ nereikalauja, kad egzistuotų visos AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju egzistavusios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą Savivaldybės tarybai įgyvendinti jai suteiktą diskrecijos teisę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Sprendimas atitinka AKĮ tikslą mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 str. 1 dalis). Tai patvirtina ir Sprendimo projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad parengto teisės akto projekto tikslas – įgyvendinti AKĮ savivaldybėms suteiktą teisę riboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir taip užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, nusikalstamoms veikoms ir gyventojų ramybės trikdymui. Apribojus prekybą alkoholiniais gėrimais, įmonės bus suinteresuotos įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones bei administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones, todėl pagerės šalia barų gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, bus užtikrintas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos įmonėse nuo 22 val. iki 8 val. Trumpinant laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, bus įgyvendinamas pagrindinis AKĮ tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą jo prieinamumą ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė UAB „Bedita“ skundo teiginius, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra nemotyvuotas, nepagrįstais faktais. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad visos faktinės aplinkybės nebuvo surašytos į skundžiamo Sprendimo tekstą, nesudaro prielaidų konstatuoti, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis jis priimtas, aiškiai nurodyti UAB „Bedita“ nustatyti apribojimai, išaiškinta ne tik Sprendimo apskundimo tvarka, bet ir galimybė, kokiomis aplinkybėmis nustatyti apribojimai gali būti panaikinti. Be to, pareiškėjo atstovė dalyvavo Komisijos posėdyje, jo metu buvo informuota apie Policijos pažymoje pateiktą informaciją, turėjo galimybę išsakyti ir savo nuomonę ar užduoti klausimus, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, jog jam nėra aiškios prekybos alkoholiniai gėrimais laiko ribojimo priežastys.

Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas teikia privilegijas, diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir tokiu būdu iškreipia konkurenciją, nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kuriais grindžia tokį savo skundo teiginį, t. y. nenurodė nei vienos konkrečios įmonės, kurios prekyba alkoholiniais gėrimais nebuvo apribota esant tokioms pačioms sąlygoms.

Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentą, kad po 2011 m. liepos 5 d. įvykusio Komisijos posėdžio UAB „Bedita“ padarė atitinkamas išvadas ir ėmėsi įgyvendinti tam tikras prevencines priemones (įrengė vaizdo kameras, priėmė į darbą apsaugos darbuotoją) ir apie tai Savivaldybei pranešė 2011 m. rugsėjo 20 d. prašyme, pažymėjo, kad Savivaldybė šio prašymo netenkino pagrįstai, nes dar nepriėmus Sprendimo, kuriuo apribojamas prekybos alkoholiu laikas, spręsti, ar pareiškėjui taikytos prevencinės priemonės davė siekiamų rezultatų, kad nesikartos pažeidimai, kurie buvo pagrindas nustatyti ribojimą dėl prekybos alkoholiu laikui, nėra galimybės. Tačiau atkreipė dėmesį, jog dar Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, kad prekybos alkoholiu laiko ribojimas jam gali būti panaikintas, jei Komisija pritaria administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemonių rezultatams ir jei įmonėje nėra nustatyta pažeidimų, kurie buvo pagrindu nustatyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog UAB „Bedita“ turi teisę dėl jam taikyto apribojimo kreiptis į Savivaldybę, pateikdamas įrodymus dėl taikytų prevencinių priemonių ir pasiektų rezultatų, ir prašyti jį panaikinti.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertino, jog skundžiamas Sprendimas yra priimtas nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų, atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra priimtas tinkamai ir objektyviai įvertinus nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Bedita“ apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 47-65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1-231 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita” priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)”, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde. Papildomai pažymima, kad skundžiamame Sprendime, pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai nurodyta pareiškėjo prekybos vieta, nes pareiškėjas vykdo veiklą kavinėje-bare, o ne bare. Pareiškėjas nurodo, jog, kai buvo svarstomas Sprendimo projektas, kai buvo svarstomas ir priimtas Sprendimas dėl UAB „Bedita“ prekybos laiko apribojimo, argumentai ir motyvai, kodėl turi būti apribotas prekybos laikas nebuvo paskelbti susirinkusiems į posėdį Savivaldybės tarybos nariams. Šis klausimas buvo svarstomas formaliai, nebuvo pateiktos faktinės aplinkybės ir svarbūs pagrindai dėl prekybos laiko apribojimo. Atkreipia dėmesį, kad iš dalyvavusių posėdyje 40 Savivaldybės tarybos narių už Sprendimą balsavo – 21, prieš – 16, susilaikė – 3, taigi Savivaldybės tarybos narių nuomonė šiuo klausimu nebuvo vieninga.

Pareiškėjas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, Komisija formaliai vadovavosi statistiniais duomenimis, kad buvo užfiksuoti Bare trys pažeidimai ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl muštynių, tačiau neįvertino šių pažeidimų pobūdžio, nes, kaip matyti iš Policijos pažymos, nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai. Policija nepateikė duomenų, ar buvo atliktas tyrimas dėl užfiksuotų pažeidimų ir ar buvo įstatymo nustatyta tvarka patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn teisės pažeidėjai. Atsakovas nepateikė duomenų ir nenustatė, kaip pareiškėjo Baro veikla įtakojo nusikalstamumą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Mano, jog Policijos pažyma nesudaro pagrindo išvadai, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laikas turi įtakos teisės aktų pažeidimų padarymui Bare bei jo prieigose.

Pabrėžia, jog iš Savivaldybės gautų dokumentų matyti, kad UAB „Naktida“ klausimas dėl ribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nebuvo svarstytas ir prekybos laikas šiai įmonei nebuvo apribotas. Šiuo atveju Savivaldybės atstovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo apribota prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Naktida“. Bylos medžiagoje (Vilniaus miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo komisijos posėdžio protokolas 2011 m. liepos 5 d. Nr. A17-760) yra duomenys apie UAB „Malsita“, prekiaujančią alkoholiniais gėrimais bare „Prie universiteto“, (duomenys neskelbtini). Nors buvo gauta nusiskundimų dėl šios įmonės veiklos, policija siūlė neriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, kadangi baro vadovas ėmėsi visų būtinų priemonių kylančioms problemoms spręsti ir Komisija nutarė įspėti UAB „Malsita“ vadovą ir pasiūlyti imtis papildomų triukšmo prevencijos priemonių dėl baro lankytojų keliamo triukšmo. Mano, jog tiek Savivaldybės komitetai, kurie svarstė klausimus dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo, bei Savivaldybės taryba priimdami atitinkamus sprendimus taikė dvigubus standartus, nes Savivaldybės tarybos Sprendimu UAB „Bedita“ prekybos laikas alkoholiniais gėrimais buvo apribotas, o įmonei UAB „Naktida“, kurios prekybos vietoje ir prieigoje buvo užfiksuota žymiai daugiau teisės pažeidimų ir nusikaltimų ir net policija siūlė panaikinti išduotą licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais, prekyba alkoholiniais gėrimais nebuvo apribota. Pabrėžia, jog Savivaldybės tarybos Sprendimas pažeidė KĮ nuostatas, nes suteikė atskiroms įmonėms palankesnes galimybes prekiauti be apribojimo nakties metu, tuo pačiu kitoms įmonėms, tarp jų ir UAB „Bedita“, prekybos laiką apribojo ir sudarė diskriminacinį poveikį, pažeidė lygiateisiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl KĮ pažeidimo.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų rašytinių įrodymų bei argumentų dėl Savivaldybės tarybos deklaruotų tikslų, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir sumažinti vartojimą alkoholio, ribojant prekybą alkoholiniais gėrimais ir Savivaldybės tarybos neveikimo, kai prekyba alkoholiniais gėrimais net blogesnėse sąlygose kitoms minėtoms įmonėms neribojama. Pareiškėjo vertinimu, AKĮ nurodyti tikslai gali būti pasiekiami tik ribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visiems analogiška veikla užimantiems ūkio subjektams, o ne pasirinktiniai vienam ar keliems tą pačią veiklą vykdantiems ūkio subjektams.

Ribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pasirinktiems ūkio subjektams tam būtinas rimtas teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. būtina analizuoti, kaip dažnai ir kokie pažeidimai yra padaromi ūkio subjekto, kuriam taikomos sankcijos, prekybos vietoje, ar dėl jo veiklos yra gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų rašytinių nusiskundimų, ar nuo licencijos išdavimo pasikeitė faktinė padėtis prekybos vietoje. Užfiksuotų ir nustatytų pažeidimų mažareikšmiškumas ir intensyvumas, šių pažeidimų pobūdis bei pavojingumas visuomenei nesuteikia atsakovui neginčijamos teisės taikyti pareiškėjui sankciją – riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Pabrėžia, jog ūkinės veiklos laisvę riboti galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teisės bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Mano, jog Savivaldybės taryba priimdama Sprendimą nesilaikė konstitucinio proporcingumo principo, nes nebuvo nustatyta tiesioginio priežastinio ryšio, jog prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą pareiškėjui priklausančiame Bare turėjo įtakos užfiksuotų pažeidimų padarymui, taip pat kaip nors neigiamai galėjo paveikti kriminogeninę padėtį (duomenys neskelbtini) mikrorajone ar padidino alkoholio prieinamumą visuomenei, tuo labiau, kad kitiems barams (pavyzdžiui UAB „Naktida“, prekybos vieta netoli esančioje Justiniškių g.

91) tokio pobūdžio ribojimai nebuvo pritaikyti. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėmis bylomis Nr. A492-2814/2011, Nr. A525-1640/2008.

Pareiškėjui neaišku, kodėl Savivaldybės taryba negalėjo sustabdyti Sprendimo priėmimo, nes UAB „Bedita” įgyvendino atitinkamas prevencines priemones dėl galimų tesės pažeidimų ir apie tai laiku pranešė Savivaldybei, tuo labiau, kai Komisijos posėdyje UAB „Malsita” prekiaujančiai bare „Prie universiteto” vadovui buvo pasiūlyta imtis papildomų triukšmo prevencijos priemonių dėl baro lankytojų keliamo triukšmo.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateiktų argumentų dėl Sprendimo neatitikimo Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl Savivaldybės tarybos veiksmų, siekiant apriboti prekybą atskiroms įmonėms ekonominiu aspektu, t. y. dėl įmonėje ženkliai sumažėjusių pajamų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 75-78) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Sprendime yra nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis jis priimtas, nurodyti UAB „Bedita“ nustatyti apribojimai, išaiškinta ne tik Sprendimo apskundimo tvarka, bet ir tai, kokiomis aplinkybėmis nustatyti apribojimai gali būti panaikinti. Be to, pareiškėjo atstovė dalyvavo Komisijos posėdyje, kurio metu buvo informuota apie Policijos pažymoje pateiktą informaciją, turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę ar užduoti klausimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog Sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nėra apribojamas visam laikui.

Nurodo, jog ūkinės veiklos laisvė yra saugoma Konstitucijos ir jokiomis priemonėmis negali būti nepagrįstai varžoma ar ribojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas, ypač atsižvelgdamas į inter alia visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, taip pat į tai, kad šiai veiklos sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I5-04/2003). Pažymi, jog tokia savivaldybių tarybų teisė yra įtvirtinta AKĮ.

Mano, jog pareiškėjo teiginys, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas vadovaujantis prielaidomis, nesant konkrečių faktų apie padarytus pažeidimus, yra atmestinas, nes Savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą.

Atsakovas pabrėžia, kad apriboti laiką prekybos alkoholiniais gėrimais kituose visą parą dirbančiuose baruose nebuvo nuspręsta, nes juose buvo užfiksuota administracinių teisės pažeidimų, o UAB „Bedita“ priklausančiame Bare užfiksuoti baudžiamieji nusižengimai, kurie nuo administracinių teisės aktų pažeidimų skiriasi visuomenei pavojingumo laipsniu. Administracinis teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas visuomenei negu baudžiamasis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kyla dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-231 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančiame bare laikas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, įvertinus Policijos pažymą, atsakovo Sprendimas priimtas turint pakankamą pagrindą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais.

Teisėjų kolegija su tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui nepritaria.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip konstitucinę vertybę įtvirtina ir gina ūkinės veiklos laisvę. Konstitucijos 46 straipsnyje, inter alia, numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą bei reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT), plėtodamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, savo praktikoje nuolat pažymi, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą. Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (pvz., LRKT 1996 m. birželio 18 d., 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama (1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (žr., pvz., LRKT 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimus). Teismo praktikoje nuolat pabrėžiama, kad asmens, siekiančio įgyvendinti ūkinės veiklos laisvę, ir visuomenės interesai negali būti priešinami, turi būti siekiama šių interesų pusiausvyros (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Kita vertus, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, tokių kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimas), ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas).

Iš Konstitucinio Teismo praktikos seka, jog ūkinės veiklos laisvę riboti galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai; analogiškai, žr. 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį byloje Nr. A502-539/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858– 1021/2010; 2011 m. balandžio 26 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A858– 1131/2011). Be to, turi būti atsižvelgiama į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyta LRKT jurisprudencija yra reikšminga aiškinant ir taikant bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, sprendžiant, kokia yra tinkama pusiausvyra tarp asmens, įgyvendinančio ūkinės veiklos laisvę, ir visuomeninių poreikių, taigi ir vertinant, ar ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vertinant byloje taikytiną teisinį reguliavimą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (2011 m. gegužės 28 d. redakcija) 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Savo praktikoje atskleisdamas AKĮ nuostatų turinį LVAT laikosi pozicijos, jog jame nustatytu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Prie valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio suvartojimą, priskirtina ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytoji, o būtent tai, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Šioje teisės normoje numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia savivaldybių taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Todėl įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes (2009 m. gruodžio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009).

LVAT formuojamoje praktikoje nurodoma, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatomis sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012), pabrėžiama, jog prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 15 d.

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011). LVAT formuojamoje praktikoje pažymi ir tai, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatos neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus, priimdama sprendimus ji gali atsižvelgti kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių (žr., pvz., 2009 m. sausio 12 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009). Įvertinus teismo praktiką matyti, jog sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., 2009 m. balandžio 14 d.

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011 m. rugsėjo 15 d. LVAT nutartį Nr. A492-2799/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priimdamas Sprendimą atsakovas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nevertino to, jog pareiškėjas ėmėsi tam tikrų organizacinių priemonių, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. neužfiksuota viešosios tvarkos pažeidimų, o pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, jog Policijos pažyma yra pakankamas pagrindas apriboti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gegužės 1 d. redakcija) numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis, be kita ko, proporcingumo principu, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Ginčijamo Sprendimo (t. I, b.l. 114) preambulėje nurodyta, kad atsakovas jį priėmė, be kita ko, atsižvelgdamas į gyventojų skundus bei įvairių institucijų pateiktą informaciją.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui nebuvo pateikti rašytiniai gyventojų skundai dėl pareiškėjo veiklos, o iš esmės vienintelis Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas (t. I, b.l. 95, 111) buvo 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato pažyma (t. I, b.l. 81), kurioje taip pat nurodyta, kad gyventojų skundų gauta nebuvo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas dėl pareiškėjo veiklos buvo gavęs rašytinių gyventojų skundų (nuomonių) AKĮ 18 straipsnio 9 dalies prasme.

Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad kaip vienas iš teisinių jo priėmimo pagrindų nurodytos 2007 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-211 patvirtintos Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Policijos pažymoje, kuri buvo ginčijamo Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas, yra nurodyta, kad pareiškėjui priklausančio baro prieigose viešosios tvarkos pažeidimų, nusikaltimų neužfiksuota, gyventojų skundų gauta nebuvo. Byloje nėra kitų duomenų, įrodymų, leidžiančių teigti, kad dėl pareiškėjui priklausančio baro veiklos būtų viršijamas teisės aktais nustatytas triukšmo lygis. Be to, nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo baras nėra gyvenamosiose patalpose, jis yra vieno aukšto pastate, kuris nuo gyvenamųjų namų yra pakankamai nutolęs. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje vertinamu atveju priimant Sprendimą nebuvo faktinio pagrindo vadovautis Triukšmo prevencijos viešosiose viešose taisyklėmis.

Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad vienintelis Sprendimo priėmimo faktinias pagrindas buvo 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato pažyma. Joje nurodyta, kad „UAB „Bedita“ esančios, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (dirba visą parą), prieigose, viešosios tvarkos pažeidimų, nusikaltimų neužfiksuota, gyventojų skundų gauta nebuvo. Baro viduje buvo užfiksuoti trys viešosios tvarkos pažeidimai bei dėl nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas (muštynės). Šis baras yra asmenų, linkusių nusikalsti, traukos centras“. Taigi būtina įvertinti, ar minėtoje Policijos pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės byloje vertinamu atveju gali būti laikomos pakankamu pagrindu priimti Sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Policijos pažymoje pateiktas vertinimas, jog pareiškėjui priklausantis baras yra asmenų, linkusių nusikalsti, traukos vieta, tiesiogiai nesietinas su ginčijamu Sprendimu, nes juo buvo apribotas ne apskritai pareiškėjo baro veiklos laikas, o tik prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Policijos pažymoje nurodyti viešosios tvarkos pažeidimai buvo padaryti per pakankamai trumpą laikotarpį, t. y. 2010 m. birželio – 2011 m. birželio mėn. Be to, nepateikta informacijos, kad prieš būtų buvę padarytų teisės pažeidimų (t. I, b.l. 21).

Teisėjų kolegijos vertinimu svarbu ir tai, kad Vilniaus savivaldybėje pradėjus svarstyti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo klausimą, pareiškėjas, jo teigimu, ėmėsi prevencinių priemonių, konkrečiai, prekybos salėje įrengė vaizdo stebėjimo įrangą, po 2011 m liepos mėn. nebuvo užfiksuota nei vieno pranešimo policijai apie teisės pažeidimus. Ši informacija atsakovui buvo pateikta prieš priimant Sprendimą, t. y. 2011 m. rugsėjo 19 d. (t. I, b.l. 14-17). Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, šių faktinių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys ydingas, nes priimant Sprendimą nebuvo įvertinta informacija, turinti įtakos Sprendimo objektyvumui. Nors atsakovas nurodo, kad nepriėmus Sprendimo neracionalu spręsti pirmiau minėto pareiškėjo pateikto prašymo, teisėjų kolegija su tokiu vertinumu nesutinka. Šiuo aspektu pastebėtina, kad, viena vertus, atsakovas Sprendimo 2 punktu įpareigojo pareiškėją įdiegti administracinių teisės pažeidimų ur nusikalstamų veikų prevencijos priemones, tačiau konkrečių priemonių nenurodė, taip pat, kaip minėta, apskritai nevertino, ar pareiškėjo įdiegtos priemonės yra veiksmingos ir pakankamos. Atmestinas teiginys, kad nebuvo galimybės vertinti priemonių, kurių ėmėsi pareiškėjas veiksmingumą, nes paprasčiausiai tam tikrą laikotarpį galėjo būti stebima situacija ir vertinama, ar įdiegus priemones vis dar daromi viešosios tvarkos ar kiti pažeidimai, sudarantys pagrindą taikyti AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytas priemones. Taigi byloje vertinamu nėra pagrindo teigti, kad priemonės, kurias, pareiškėjo teigimu, jis įdiegė, nėra pakankamos, proporcingos siekiamam tikslui.

Atsižvelgdama į Policijos pažymoje nurodytų pažeidimų mastą, pobūdį ir trukmę, tai, kad priimdamas Sprendimą atsakovas nevertino pareiškėjo įdiegtų prevencinių priemonių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neobjektyvų ir proporcingumo principo neatitinkantį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinumu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Policijos pažyma byloje vertinamu atveju buvo pakankamas pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą ir išsamiau joje pateiktos informacijos nevertino, taip pat nepagrįstai nurodė, kad nepriėmus Sprendimo nebuvo galimybės vertinti, ar pareiškėjo įdiegtos priemonės buvo veiksmingos.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Iš bylos medžiagos (t. II, b.l. 66) matyti, kad pareiškėjas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 100 litų žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis, todėl pareiškėjui grąžintina 50 litų, kuriuos jis permokėjo (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bedita“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo UAB „Bedita“ skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1-231 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Bedita“ 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis