Legislator Case Law & Legislation
ab844eb8-50a1-4603-b00f-dff70fece686 AI generated

ab844eb8-50a1-4603-b00f-dff70fece686 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number ab844eb8-50a1-4603-b00f-dff70fece686
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-15 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-29 nutartimi buvo pakeista į 48 valandas viešųjų darbų bausmę, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-14 nutartimi buvo pakeista į 8 parų arešto bausmę;

Legislator headnote

AI generated

ab844eb8-50a1-4603-b00f-dff70fece686 · Å iaulių apylinkės teismas: Liudytoja J. S. parodė, kad iki to įvykio, kuomet E. T. buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos ir perduotas laikinai globai, dėl smurto prieÅ¡ jį, iÅ¡ pamotės G. A., ji dirbo su berniuko Å¡eima. Å eima į apskaitÄ Ä¯traukta dėl socialinių įgÅ«džių stokos. 2019-01-29, pirmÄ darbo dienos pusę iÅ¡ savo įstaigos vadovo gavo nurodymÄ vykti į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , kur tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai dėl pedagogų nurodyto galimo smurto prieÅ¡ vaikÄ - E. T.. Nuvykus ten ir pamačius berniukÄ , ant jo deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio buvo mėlynos spalvos kraujosruva.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-720-914/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04025-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.2.; 2.3.4.3. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 15 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei, prokurorei Rasai Valančienei, kaltinamajai G. A., gynėjui advokatui S. S., kaltinamajam A. T., gynėjui advokatui M.

J., nukentėjusiojo nepilnamečio atstovei advokatei L. M., nukentėjusiojo E. T. įstatyminio atstovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį;

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turi leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-15 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-29 nutartimi buvo pakeista į 48 valandas viešųjų darbų bausmę, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-14 nutartimi buvo pakeista į 8 parų arešto bausmę;

2) Å iaulių apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: G. A. smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį, o bÅ«tent: 2019-01-28 tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sugriebusi E. T. už deÅ¡inės ausies ir jÄ tampydama, padarė jam kraujosruvÄ deÅ¡iniame ausies kauÅ¡elyje.

A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui, o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2018-04-07 iki 2019-01-28 tiksliai nenustatytu laiku, naudodamas muÅ¡imÄ kaip mažamečio vaiko E. T., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimo priemonę, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė diržu mažametį sÅ«nų E. T. už neklausymÄ , tai yra sudavė nenustatytÄ tikslų skaičių kartų diržu į sėdmenis. Kaltinamoji G. A. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad viskas vyko 2019-01-28 kaltinime nurodytu laiku.

TÄ dienÄ kažkur ruošėsi eiti. Ji suėmė E. T. už ausies, nes jis neklausė, taip pasielgė vienÄ kartÄ . Imdama už ausies norėjo, kad jis apsiramintų, po to iÅ¡ karto jo atsiprašė. Supranta, kad nuo paėmimo už ausies E. T. turėjo skaudėti. Pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Gailisi dėl to, kÄ padarė. Savo veiksmus vertina blogai. Su E. T. gyvena nuo 2018-04-07. Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad neatsimena, kada tiksliai tai įvyko.

TÄ dienÄ grįžo iÅ¡ darbo ir nerado sÅ«naus E. T. namie, nors tokiu laiku jis jau bÅ«davo grįžęs iÅ¡ mokyklos. Vaikščiojo po rajonÄ ir jo ieÅ¡kojo, pradėjo temti, žadėjo kviesti policijÄ . Tada G. A. pasakė, kad E. T. atsirado ir kad žaidė pas kaimyno vaikÄ jų neįspėjęs. Grįžo supykęs ir sudavė sÅ«nui diržu vienÄ kartÄ . Gali bÅ«ti, kad sudavė daugiau kartų. Atsiprašė E. T.. Ä®vykio metu buvo blaivus. Blogai padarė, gailisi dėl savo veiksmų.

Su G. A. yra sugyventiniai. Å iuo metu neturi jokio ryÅ¡io su sÅ«numi. Be kaltinamųjų visiÅ¡ko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis E. T. parodė, kad Å¡iuo metu gyvena vaikų globos namuose. PrieÅ¡ tai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje su mama ir tėčiu. Mamos vardas G., tėčio vardo nežino. Mama G. paėmė už ausies, dėl to, kad jis neklausė, bet jis nieko nedarė. Kai mama jam paėmė už ausies, jis verkė, jam skaudėjo ausytę.

KitÄ dienÄ po įvykio ėjo į mokyklÄ . Mokykloje jo mėlynę ant ausytės pamatė mokytoja J. ir paskambino socialinei. Sakė tėčiui, kad mama paėmė už ausies, bet mama pasakė, kad neėmė. Tėtis yra sudavęs jam diržu į užpakalį. Duodavo su diržu, nes jis neklausydavo. Jis tada verkdavo, jam skaudėdavo. Tėtis buvo nusipirkęs dirÅ¾Ä , jis buvo juodos spalvos (1 t., b. l. 37-38). Liudytoja V. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. Nuo 2009-06-15 V.

P. Å¡eima, kurioje auga mažametis E. T., įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , dėl to, kad berniuko mama neturėjo kur gyventi. Su Å¡ia Å¡eima ji pati pradėjo dirbti tik nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio dėl pertvarkos jų sistemoje. Tuo metu, kai ji pradėjo dirbti su Å¡ia Å¡eima, berniuko mama V. P. buvo jau iÅ¡vykusi į užsienį, vaikÄ palikusi biologiniam tėvui A. T. ir jo sugyventinei G. A.. Å ioje Å¡eimoje lankydavosi 2-3 kartus per savaitę, nes jų Å¡eimai reikėjo intensyvios priežiÅ«ros.

G. A. namuose reikėjo daugiau priežiÅ«ros, kad ugdyti jos socialinius įgÅ«džius, kurių jai labai trÅ«ksta. Apsilankymų metu E. dažniausiai nebÅ«davo namuose, nes jis lankė (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , kur praktiÅ¡kai ir praleisdavo visÄ dienÄ . BerniukÄ namuose rasdavo tik mokyklinių atostogų metu. Tiek, kiek yra bendravusi su vaiku, jis niekada jai nėra pasakęs ar kaip kitaip prasitaręs, kad namuose jam kas nors yra negerai. N. E., kartu esant ir jo tėvui ar tėvo sugyventinei, kalbinamas beveik nieko nekalbėdavo, o sutikus kada jį kur laiptinėje, kai Å¡alia nėra tėvo, ar jo sugyventinės, jis atrodė kaip visai kitas vaikas, atsipalaidavęs, drÄ sus.

Ji pati apsilankymų metu ant E. kÅ«no nėra pastebėjusi jokių akivaizdžių smurto ar sužalojimo/susižalojimų požymių. 2018 m. lapkričio mėnesį kaimynė, kurios įvardinti negali, yra jai prasitarusi, kad galimai jie skriaudžia vaikÄ , nes girdisi, kaip jie ant vaiko Å¡aukia, Å¡aukdami vartoja keiksmažodžius, kaip suprato kalba buvo tiek apie berniuko tėvÄ , tiek ir apie G., nes kaimynė taip ir įvardijo - „jie“. Pokalbių su berniuko tėvu ir jo sugyventine metu kalbama buvo ta tema, kad galimai vaikas namuose yra skriaudžiamas, kÄ jie visada neigdavo, sakydami, kad kaimynai nusiÅ¡neka, o vaikas pats nieko nepasisakydavo ir nepatvirtindavo, kad yra skriaudžiamas, todėl tam visada kaip ir trÅ«kdavo duomenų. 2019-01-29 iÅ¡ E. T. mokyklos buvo gauta informacija, kad vaikas į mokyklÄ atėjo su kraujosruva ant ausies, jis pats pasisakė, kad jam ausį nusuko G. ir tada vaikas buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos (1 t., b. l. 42-47).

Liudytoja J. S. parodė, kad iki to įvykio, kuomet E. T. buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos ir perduotas laikinai globai, dėl smurto prieÅ¡ jį, iÅ¡ pamotės G. A., ji dirbo su berniuko Å¡eima. Å eima į apskaitÄ Ä¯traukta dėl socialinių įgÅ«džių stokos. 2019-01-29, pirmÄ darbo dienos pusę iÅ¡ savo įstaigos vadovo gavo nurodymÄ vykti į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , kur tuo metu jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai dėl pedagogų nurodyto galimo smurto prieÅ¡ vaikÄ - E. T.. Nuvykus ten ir pamačius berniukÄ , ant jo deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio buvo mėlynos spalvos kraujosruva.

E. klausė, kas jam atsitiko, vaikas paaiÅ¡kino, kad jam mama ausį suko. Kaip mama jam tÄ ausį suko, detaliau neklausinėjo E.. Vežant E. į globos įstaigÄ , jo klausinėjo, kokios buvo aplinkybės, E. paaiÅ¡kino, kad viskas įvyko dienÄ prieÅ¡ tai namuose. Mama jis vadina netikrÄ savo mamÄ - tėvo draugę G. A.. Tuo metu namuose buvo tėvas. Klausė, ar tėtis matė, kad mama taip darė, atsakė, kad matė. Paklausė, ar kÄ nors sakė tėtis, ar darė, kai tai įvyko, atsakė, kad ne.

Iš vaiko suprato, kad tėtis tuo metu, kai mama suko jam ausį, žaidė telefonu. Paklausė E., dėl ko mama jam suko ausį, jis atsakė, kad neklausė, kaip suprato, kad mama jam liepė eiti miegoti, o jis iškart tam nepakluso. Neprisimena, ar klausė vaiko, ar jam skaudėjo, bet tas ir taip akivaizdu, jei nuo ausies sukimo vaikui liko ant ausies mėlynė. Tada E. paklausė, ar būna dažnai, kad taip jį auklėja, jis pasakė, kad yra tėtis mušęs diržu. Vaikas yra su specialiaisiais poreikiais, sunkiai kalba, bet jis kalba ir jį galima suprasti.

Vaikas kalbėjo pakankamai drÄ siai, su juo pavyko užmegzti gerÄ kontaktÄ , neatrodė iÅ¡sigandęs, labai drÄ siai ėjo į automobilį ir važiavo su ja kartu. Iki to fakto skyrius turėjo duomenų tik dėl tėvų socialinių įgÅ«džių stokos, tinkamos vaiko priežiÅ«ros stokos, tačiau jokių duomenų iki tol apie galimÄ smurtÄ berniuko atžvilgiu skyrius neturėjo (1 t., b. l. 54-59). Liudytoja R. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje ir yra trečios lavinamosios klasės, kurioje mokosi E. T., mokytoja. 2019-01-29 į mokyklÄ atėjo E..

Pirmos pamokos metu davusi jam užduotį ir prisėdusi prie jo, pamatė deÅ¡inės ausytės kraujosruvÄ . Klausė jo, kas nutiko, bet E. iÅ¡ pradžių nieko nenorėjo sakyti, tik kraipė pečiais ir viskas. Tada parašė pamotei žinutę, paklausdama, kas atsitiko E. ausiai, nusiuntė jai tÄ pačiÄ foto, kuriÄ pateikė elektroniniu paÅ¡tu ir tyrimui, norėjo pirma iÅ¡siaiÅ¡kinti su ja. Ji atsakė, kad nematė mėlynės ir tuomet susisiekė su jų socialine darbuotoja V. A., kad informuotų apie šį atvejį.

Informavo mokyklos socialinę darbuotojÄ , buvo priimtas sprendimas apie įvykį praneÅ¡ti policijai, vaiko teisių apsaugos skyriui. Po to, E. jai pasakė, kad jam G. tempė ausį, kaip suprato už tai, kad jos neklausė. Tai pirmas toks atvejis, kad vaikas atėjo su akivaizdžia smurto žyme ant kÅ«no. Anksčiau E. nieko nesipasakojo apie tai, kad namuose bÅ«tų skriaudžiamas ar baudžiamas fizinėmis bausmėmis, bet kaip jau ir minėjo, atrodo todėl, kad jis namuose buvo primokytas ar pribaugintas blogų dalykų niekam nepasakoti.

Pagal savo supratimÄ tiek tėvas, tiek ir vaiko pamotė vaiku rÅ«pinosi pakankamai, tai yra į mokyklÄ vaikas bÅ«davo pristatomas Å¡variais drabužėliais (1 t., b. l. 60-65). Liudytoja J. K. parodė, kad 2019-01-29 apie 9.30 val. atėjo mokytoja R. G., kuri parodė nufotografavusi E. T. ausį. E. T. deÅ¡inė ausis buvo pamėlinavusi. Paklausus E. T., kas atsitiko jo ausiai, jis nurodė, kad vakar vakare jo pamotė tempė už ausies. Apie šį įvykį buvo informuota socialinė darbuotoja ir iÅ¡kviesta policija. taip pat vaikÄ apžiÅ«rėjo mokyklos slaugytoja (1 t., b. l. 39-41).

Liudytoja V. G. parodė, kad yra A. ir G. kaimynė. Jų kambarys yra toliau už jos kambario ir priešingoje koridoriaus pusėje. Su jais kartu gyvena ir A. sūnus E.. Kalbėjosi su jų šeimos socialine darbuotoja ir jai sakė, kad, kai vaikas gyveno šeimoje, tėvas ant jo šaukdavo ir vadindavo jį „debilu, psichu, [necenzūrinis žodis], parazitu“ ir dar visokiais šlykščiais ir vulgariais žodžiais, kurių dabar net nurodyti negali. Berniukas visada būdavo gatvėje, tai yra lauke nuo pat ryto iki vakaro.

Būdavo taip, kad vaikas grįžta iš lauko ir pabeldžia į duris, o po to koridoriaus kamputyje sėdi ir sako, kad mama neįsileidžia. Mama jis vadindavo G.. Yra girdėjusi du kartus, vienas kartas buvo šiais metais, sausio mėnesį, bet tikslios datos nurodyti negali, o kitas kartas buvo 2018 m. apie Kalėdas, kad E. namuose labai klykė, tai yra labai smarkiai verkė. Tuo metu nei A., nei G. balsų negirdėjo, kaip pati pagalvojo, kad jau buvo „po visko“, tai yra matyt jis jau buvo primuštas, ir po to vaikas jau verkė.

Pati nėra mačiusi, kad vaikÄ muÅ¡tų, tik galvoju, kad vaikas yra muÅ¡amas. Pats E. nėra jai pasakojęs, kad namuose jį muÅ¡a ar skriaudžia. Vaiko tikroji motina yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48-53). Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad E. T. padaryta kraujosruva deÅ¡iniame ausies kauÅ¡elyje. KÅ«ne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio buku kietu daiktu. E. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70). Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad tikėtina, jog E. T. kraujosruva deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje galėjo bÅ«ti padaryta suimant ir suspaudžiant pirÅ¡tais ausies kauÅ¡elį (1 t., b. l. 75).

Liudytojos R. G. elektroniniu paštu pateiktoje nukentėjusiojo E. T. nuotraukoje užfiksuota sužalota ausis (1 t., b. l. 76-78). Kratos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad iš A. T. gyvenamosios vietos paimti trys diržai, kurie apžiūrėti (1 t., b. l. 118-121, 122-128). Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad G. A. ir A. T. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamieji pripažino savo kaltę, neginčijo faktinių bylos aplinkybių, jų duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Kadangi G. A. ir A. T. padarytos veikos yra prieÅ¡ mažametį, todėl jos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamosios G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teisiama pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 130-131), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 132), nedirbanti (1 t., b. l. 133), Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 134).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į sužalojimo pobÅ«dį ir mÄ stÄ , smurtinių veiksmų skaičių, realiai kilusias pasekme, skirtina Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.). Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas suėmimo laikas nuo 2019-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 177-178). Kardomoji priemonė – suėmimas - nuo nuosprendžio paskelbimo panaikintina. Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teisiamas trečiÄ kartÄ (2 t., b. l. 2-5), bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 27-28), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 30). IÅ¡ bylos iÅ¡tirtų įrodymų negalima nustatyti, ar A. T. nusikaltimÄ padarė esant teistumui ar jam iÅ¡nykus, kadangi inkriminuojama veika padaryta laikotarpiu nuo 2018-04-07 iki 2019-01-28, o kaltinamajam teistumas iÅ¡nyko 2018-07-24.

Dėl Å¡ių priežasčių visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis – trumpalaikis laisvės atėmimas – areÅ¡tas. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.). Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-02-14 iki 2019-02-15 (viena para) ir suėmimo laikas nuo 2019-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 79, 81, 181-182).

Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti. Nukentėjusiojo E. T. atžvilgiu pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam iÅ¡ kaltinamosios G. A. bei civilinis ieÅ¡kinys dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam iÅ¡ kaltinamojo A. T. (3 t., b. l. 1-2, 3-4). IeÅ¡kiniuose nurodyta, kad dėl G. A. ir A. T. nusikalstamų veiksmų E. T. patyrė fizinį skausmÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , kurio pasekmės iÅ¡liks jo atmintyje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ .

Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamosios G. A. padarytos veikos E. T. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo A. T. veiksmais jam sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamieji pasirinko netinkamus E. T. auklėjimo bÅ«dus, dėl ko nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Visgi, nusikalstami veiksmai jo atžvilgiu buvo vienkartinio pobÅ«džio. Esant nustatytoms nusikalstamų veikų pasekmėms, atsižvelgus į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, ieÅ¡kinių reikalavimai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieÅ¡kiniai tenkintini visiÅ¡kai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (171,21 eurų advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 103 str. 6 p., 106 str.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kompaktinis diskas (prie 2 tomo bylos viršelio) paliktinas saugoti prie bylos;

2. vokas, kuriame yra 3 vnt. diržų, sunaikintini 3. G. A. asmens tapatybės kortelė (prie 2 tomo bylos virÅ¡elio) grÄ Å¾intina savininkei. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: G. A. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 90 MGL dydžio (4500 eurų) baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio (3000 eurų) baudÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikÄ nuo 2019-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikyti, kad G.

A. atliko paskirtÄ bausmę. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo. A. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 60 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę areÅ¡to bausmę - 40 parų, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ palikti galioti iki visiÅ¡ko bausmės įvykdymo dienos. Ä® areÅ¡to bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019-02-14 iki 2019-02-15 (vienÄ parÄ ) bei suėmimo laikÄ nuo 2019-09-16 iki visiÅ¡ko bausmės įvykdymo dienos.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš G. A. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo E. T., iš A. T. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo E. T.. Priteisti iš G. A. ir A. T. po 85,60 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kompaktinį diskÄ palikti saugoti prie bylos;

2. vokÄ su 3 vnt. diržų sunaikinti;

3. asmens tapatybės kortelę grÄ Å¾inti G. A.. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas Marius Steponaitis