2018-12-05 Nr. AB-22189-3-61-3-02931-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1380-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02931-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir A. T. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. T. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. S-136(7-89/2016) (toliau – ir MGK sprendimas), atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 68-86 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-821 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas), taip pat pavesti VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno AVMI, atlikusi jos ir jos sutuoktinio A. T. mokestinį patikrinimą, padarė išvadą, jog jie pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – ir GPMĮ), nes tinkamai neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis nesutiko su Kauno AVMI priimtais sprendimais, todėl jie pateikė bendrą skundą VMI. VMI panaikino Kauno AVMI sprendimo dalį dėl A. T., o Kauno AVMI sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjos papildomu apmokestinimu, patvirtino, nors jos ir jos sutuoktinio atžvilgiu buvo nustatyti tokie patys pažeidimai, be to, Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimuose pažymėta, kad pajamos ir išlaidos vertintinos atsižvelgus į faktą, jog tai yra šeimos turtas. Taigi VMI, išnagrinėjusi bendrą, tokiais pačiais pagrindais teikiamą pareiškėjos ir jos sutuoktinio skundą, priėmė du skirtingus sprendimus.

3. Pareiškėjos teigimu, VMI visiškai neatsižvelgė ir nevertino A. T. situacijos dėl pasikeitusių apmokestinamų palūkanų sumos, kas neabejotinai lėmė abiejų sutuoktinių pajamų ir išlaidų apskaičiavimą. Pasak pareiškėjos, MGK iš esmės cituoja VMI sprendimo argumentus, bet nemotyvuoja, kodėl sutinka su minėtu sprendimu. Be to, MGK padarė išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinio gautų palūkanų apmokestinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas neturės įtakos sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių tikrintinu laikotarpiu realiai gautų pajamų dydžio, tokiu būdu išsakydama išankstinę nuomonę dėl Kauno AVMI atliekamo tyrimo.

4. Atsižvelgiant į tai, kad tikrinant abu sutuoktinius ir vertinant abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir išlaidas bendrai, VMI sutuoktinių atžvilgiu priėmė du skirtingus sprendimus, tai, pareiškėjos įsitikinimu, pažeidžia bendruosius teisės principus, prieštarauja logikai ir galiojančių teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti ir atsakovui pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, kad tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio pajamos ir išlaidos būtų įvertintos kartu ir tinkamai bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

5. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai mokestinė prievolė suformuota tik už nustatytus pažeidimus, susijusius su patirtomis išlaidomis, kurios atskirais tikrinamojo laikotarpio laikotarpiais viršijo oficialiai gautas pajamas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir nesutikimo motyvai dėl atitinkamo palūkanų apmokestinimo pareiškėjos mokestiniam patikrinimui ir jo rezultatams jokios įtakos neturi. VMI sprendime, priimtame A. T. atžvilgiu, dėl aplinkybių apie palūkanų apmokestinimo įtaką pareiškėjos ir jos sutuoktinio patirtų išlaidų nustatymui įsivėlė techninė klaida. Tai buvo akcentuota ir MGK posėdyje. Vertinant pareiškėjos ir A. T. gautas pajamas, tikrinamuoju laikotarpiu buvo atsižvelgta į gautas pinigines lėšas palūkanų forma, gautos pajamos buvo įvertintos. Nagrinėjamu atveju A. T. GPMĮ prasme yra apmokestinamasis asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti mokesčius už gautas už palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. ir pareiškėja išlaidų, susijusių su byloje aptariamų palūkanų apmokestinimu tikrinamuoju laikotarpiu, nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, jog A. T. gautos palūkanos yra neapmokestinamos, tai pareiškėjos ir A. T. patirtų išlaidų dydžiui tikrinamuoju laikotarpiu įtakos neturėtų.

7. Atsakovas paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis 2010–2012 m. netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, o mokestinės prievolės nėra galimybės nustatyti įprastine tvarka, todėl pareiškėjai priklausanti mokėti mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatomis, pritaikius išlaidų metodą. Nustatyta, kad pareiškėjos ir jo sutuoktinio išlaidos viršijo oficialiai gaunamas pajamas 2010 m. – 22 985 Lt, 2011 m. – 123 037 Lt, t. y. minėtu laikotarpiu jie gavo nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų. Pareiškėja ir jos sutuoktinis realiais pajamų šaltiniais nepagrindė patirtų išlaidų. VMI sutiko su MGK sprendimu ir manė, jog šis sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, nes VMI tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. teismo posėdyje pritarė pareiškėjos pozicijai ir prašė jos skundą tenkinti.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2010‑2012 m. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinius patikrinimus, nustatė, jog 2010–2011 m. pareiškėjos ir jos sutuoktinio išlaidos viršijo oficialiai gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, o mokestinės prievolės nebuvo galimybės nustatyti įprastine tvarka, Kauno AVMI pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiavo vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, pritaikiusi išlaidų metodą. Atlikusi patikrinimą, Kauno AVMI pareiškėjos atžvilgiu 2015 m. spalio 28 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-741, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo 3 408,82 Eur GPM. A. T. atžvilgiu Kauno AVMI 2015 m. spalio 28 d. priėmė patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-740, kuriuo jam apskaičiavo papildomai mokėtiną 13 795,18 Eur GPM sumą. Pareiškėjos atžvilgiu priimtas patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-821, o A. T. atžvilgiu priimtas patikrinimo aktas – Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-822. Be to, minėtais sprendimais pareiškėjai ir jos sutuoktiniui paskaičiuoti atitinkami delspinigiai ir baudos. Pareiškėja su sutuoktiniu, nesutikdami su Kauno AVMI sprendimais dėl patikrinimo aktų tvirtinimo, apskundė juos VMI. Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą skundą, 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 68-86 patvirtino pareiškėjos atžvilgiu priimtą Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-821, tuo tarpu A. T. atžvilgiu priimto Kauno AVMI sprendimo atsakovas nepatvirtino, jį panaikino ir pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, apskundė jį MGK, nurodydama, kad jos ir A. T. pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos kartu, todėl ir jos atžvilgiu priimtas Kauno AVMI sprendimas turėjo būti panaikintas. MGK 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. S-136(7-89/2016) pareiškėjos skundo netenkino.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, kaip ir skunde MGK, vieninteliu argumentu, kodėl turėtų būti panaikinti mokesčių administratorių sprendimai, nurodo tai, jog jos ir A. T. pajamos ir išlaidos turi būti vertinamos kartu, todėl VMI turėjo panaikinti ne tik A. T. atžvilgiu, bet ir jos atžvilgiu priimtą Kauno AVMI sprendimą.

12. Teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, nepritarė tokiai pareiškėjos pozicijai. Teismas pritarė pareiškėjos nuomonei, jog jos ir A. T. pajamos ir išlaidos vertintinos pagal tuos pačius duomenis kaip šeimos pajamos bei išlaidos. Tačiau Kauno AVMI buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą A. T. atžvilgiu tik tuo aspektu, kad būtų galima nustatyti, ar jo iš UAB „Taraila“ gautos palūkanos už šiai bendrovei suteiktas paskolas teisingai deklaruotos kaip neapmokestinamosios pajamos. Taigi pakartotinis A. T. patikrinimas nėra susijęs su pareiškėjos šeimos patirtų išlaidų ar gautų pajamų nustatymu. Kaip teisingai nurodyta ginčijamame MGK sprendime, dėl tokio patikrinimo nesikeis mokesčių administratoriaus nustatytas pareiškėjos šeimos pajamų dydis, t. y. A. T. išmokėtų palūkanų, kaip jo šeimos pajamų, dydis. Tokio patikrinimo rezultatas gali būti nebent papildomas apmokestinimas, jei būtų nustatyta, kad ginčo palūkanos nepagrįstai deklaruotos kaip neapmokestinamosios pajamos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai papildomai mokėtinos sumos paskaičiuotos konstatavus, jog jos išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas, padarė išvadą, kad jos atžvilgiu atsakovas neturėjo pagrindo priimti analogiško sprendimo, kaip ir A. T. atžvilgiu.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kitais aspektais ginčijamų sprendimų neskundė, t. y. pareiškėja nekvestionavo jai apskaičiuotų mokesčių sumų ir joms apskaičiuoti taikytų metodų, todėl teismas šiais apsektais nepasisakė.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad ginčijami Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti ir pavesti atsakovui atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą ir priimti naują sprendimą jos atžvilgiu.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Pareiškėja su sutuoktiniu nėra sudariusi povedybinės sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyme nustatytas turto teisinis režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Taigi CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. CK 3.109 straipsnio 1 dalis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Visus šeimos lėšų naudojimo, bendro ūkio tvarkymo klausimus sutuoktiniai sprendžia vadovaudamiesi lygiateisiškumo principu.

17. Pareiškėja, atsižvelgusi į šias CK nuostatas bei į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog jos ir jos sutuoktinio turtas ir pajamos yra apmokestinamos kaip šeimos turtas ir pajamos, nesutinka su teismo pozicija, jog VMI sprendime dėl A. T. nustatytos aplinkybės dėl gautų palūkanų už UAB „Taraila“ suteiktas paskolas nėra susijusios su jos patirtų išlaidų ar gautų pajamų nustatymu. Priešingai, kaip nurodyta VMI sprendime, šios aplinkybės nustatymas gali turėti įtakos patirtų išlaidų nustatymui. Taigi VMI nustačius, jog A. T. gautos pajamos – palūkanos už įmonei suteiktas paskolas, yra neapmokestinamos, vadovaujantis tos pačios VMI pozicija, šis faktas neabejotinai turės įtakos ir pareiškėjos išlaidų nustatymui.

18. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nurodo savo argumentus, pateiktus savo atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. S-136(7-89/2016) „Dėl R. T. 2016-04-26 skundo“ (b. l. 7–13), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 68-86 „Dėl R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2016-01-15 skundo“ (b. l. 33–36) ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-821 (b. l. 26–32), teisėtumas ir pagrįstumas. Patikslintame skunde pareiškėja taip pat prašė pavesti VMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

21. Pareiškėjai ginčijamu Kauno AVMI sprendimu buvo apskaičiuota 3 408,82 Eur GPM, 1 313,82 Eur GPM delspinigių ir paskirta 1 023 Eur GPM bauda nustačius, kad tikrintu laikotarpiu (2010–1012 m.) jos (su sutuoktiniu) bendros išlaidos viršijo oficialiai gautas ir deklaruotas pajamas 2010 m. – 22 985 Lt, o 2011 m. – 123 037 Lt, tai reiškia, jog buvo gauta kitų pajamų, kurios nebuvo deklaruotos, nuo jų nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas GPM.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, jog VMI sprendime dėl jos sutuoktinio nustatytos aplinkybės dėl gautų palūkanų už UAB „Taraila“ suteiktas paskolas nėra susijusios su jos patirtų išlaidų ar gautų pajamų nustatymu, priešingai, kaip nurodyta VMI sprendime, šios aplinkybės nustatymas gali turėti įtakos patirtų išlaidų nustatymui.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

26. Teisėjų kolegija bylos medžiaga nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius pareiškėjos sutuoktinio atžvilgiu priimtame sprendime, įvertinęs aplinkybes, susijusias su jo iš UAB „Taraila“ gautomis palūkanomis už šiai bendrovei suteiktas paskolas (pareiškėjos sutuoktinis gautas palūkanas deklaravo kaip neapmokestinamąsias pajamas), nurodė, jog Kauno AVMI turėtų pakartotinai įvertinti, ar pareiškėjo sutuoktinio gautos palūkanos atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatas, todėl vietos mokesčių administratoriui pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjos sutuoktinio mokestinį patikrinimą (b. l. 12).

27. Teisėjų kolegija sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų argumentais, kad pareiškėjos sutuoktinio gautų palūkanų apmokestinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kurį ir buvo pavesta Kauno AVMI išspręsti pareiškėjos sutuoktinio pakartotinio patikrinimo metu, neturės įtakos faktiškai gautų palūkanų dydžiui, t. y. neturės įtakos sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių tikrintu laikotarpiu realiai gautų pajamų dydžio. Todėl pareiškėjos argumentai dėl būtinybės ir jos atžvilgiu atlikti pakartotinį patikrinimą vien dėl to, kad jos sutuoktinio atžvilgiu VMI panaikino Kauno AVMI sprendimą ir pavedė atlikti sutuoktinio pakartotinį mokestinį patikrinimą, yra nepagrįsti. Išsprendus pareiškėjos sutuoktinio pakartotinio patikrinimo metu jo gautų palūkanų apmokestinimo klausimą, nesikeis mokesčių administratoriaus nustatytas pareiškėjos šeimos pajamų dydis. Taigi palūkanų apmokestinimo klausimo išsprendimas neturės jokios įtakos pareiškėjos mokestiniam patikrinimui ir jo rezultatams.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytos CK nuostatos dėl sutuoktinių turtui taikomo teisinio režimo nagrinėjamu atveju ir buvo pritaikytos nustatant sutuoktinių pajamas bei išlaidas ginčo laikotarpiu bei atitinkamai apskaičiuojant GPM ir su juo susijusias sumas. Palūkanas kaip neapmokestinamąsias pajamas deklaravo pareiškėjos sutuoktinis, GPMĮ prasme jis laikomas mokesčių mokėtoju, todėl jo atžvilgiu ir buvo pavesta atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Atlikus šį mokestinį patikrinimą, buvo priimti atitinkami sprendimai, kurie pareiškėjos teisinės padėties nepakeitė (nepablogino). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. administracinėje byloje Nr. I-4025-208/2018 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos sutuoktinio skundą dėl mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimų, priimtų jau atlikus jo pakartotinį mokestinį patikrinimą, ir buvo pripažinta, kad minėti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Minėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d.

29. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad VMI sprendime pripažino, jog palūkanų apmokestinimo pagrįstumo klausimas gali turėti įtakos patirtų išlaidų nustatymui, tačiau VMI atstovas dar Komisijos posėdžio metu pažymėjo, jog ši aplinkybė buvo nurodyta per klaidą (b. l. 12), tai atsakovas pakartojo atsiliepimuose į pareiškėjos patikslintą skundą ir apeliacinį skundą (b. l. 46), todėl byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo dėl jos pasisakyti.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Dainius Raižys