ab8255b6-a1ee-4dcc-a8b8-31ec2ca15bfa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-417-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02666-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.4.2.7; 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.3.4; 2.6.39.2.13; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,sekretoriaujant Renatai VinckevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovei advokato padėjėjai Mildai MarkevičiÅ«tei, atsakovės BAB banko „Snoras“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui, atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei E. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

G. U., G. U. ir A. A. ieÅ¡kinį atsakovams valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos bankas, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai, t. y. asmenys su AB banku „Snoras“ pasirašę obligacijų pasiraÅ¡ymo bei indėlių sertifikatų sutartis, kreipėsi į teismÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. 2016 m. spalio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovų I.

B., A. G. U., G. U. ir A. A. reikalavimai iÅ¡skirti į atskirÄ civilinę bylÄ . IeÅ¡kovui I. B. atsisakius ieÅ¡kinio, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi bylos dalį pagal jo reikalavimus nutraukė. IeÅ¡kovai A. G. U., G. U. ir A. A. (toliau - ieÅ¡kovai), patikslinę ieÅ¡kinį, praÅ¡o:

1) pripažinti, kad ieÅ¡kovų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis (t. y. pagal A. G. U. 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. SE20110829L990002; G. U. 2011 m. gegužės 20 d. sudarytas Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. FO20110520L990001, A. A. 2011 m. spalio 10 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111010Z990005 bei 2011 m. spalio 11 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111011Z990001 (toliau - obligacijų sutartys)) AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 100 000 Eur, (t.y. ieÅ¡kovui G.

U. – 5 828,50 Eur (20 124,66 Lt), G. U. – 4 730,91 Eur (16 334,90 Lt), A. A. – 14 198,90 Eur (48 673,82 Lt) 2) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos nėra indėliai kaip numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur;

3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieÅ¡kovų įsigytos AB banko Snoras obligacijos nėra draustos ar AB banko Snoras bankrotas nėra draudiminis įvykis, pripažinti ieÅ¡kovų su AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, nurodytas priede Nr. 1, negaliojančiomis ab initio, t. y. nuo jų sudarymo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restitucijÄ , t. y. pripažinti, kad AB bankui Snoras pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovų perduotos lėšos yra ieÅ¡kovų AB banko Snoras einamosiose sÄ skaitose laikytos lėšos;

4) pripažinus ieÅ¡kovų su AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restitucijÄ , priteisti iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kovams draudimo iÅ¡mokas, nevirÅ¡ijant 100 000 Eur;

5) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovų naudai 5 % dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, iÅ¡ LAB banko Snoras Å¡ias sumas priteisiant iÅ¡ bankroto administravimo sÄ matos;

6) priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ LAB banko Snoras Å¡ias sumas priteisiant iÅ¡ bankroto administravimo sÄ matos.IeÅ¡kovai nurodė, kad AB bankas Snoras platindamas obligacijas klientams pristatinėjo kaip terminuotiems indėliams analogiÅ¡kas ir lygiavertes priemones; klientai banko darbuotojų buvo įtikinėjami, kad tai tokios pačios finansinės priemonės kaip ir paprasti terminuoti indėliai, kad banko nemokumo atveju už juos bus mokama draudimo iÅ¡moka, todėl tai yra visiÅ¡kai saugi investicija.

Darbuotojai ir pats bankas save pristatinėjo kaip vienÄ sėkmingiausiai veikiančių ir patikimiausių bankų Å¡alyje; Å¡i informacija buvo platinama ne tik banko internetiniame puslapyje, bet ir spaudoje. Ä®kalbėti banko darbuotojų ir turėdami tokiÄ banko ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ platinamÄ informacijÄ , ieÅ¡kovai su AB banku Snoras sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. IeÅ¡kovų manymu, bankrutavus AB bankui Snoras, VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ mokėti draudimo iÅ¡mokas ieÅ¡kovams atsisakė nepagrįstai.

Teigia, kad AB bankui Snoras perduotos lėšos turėtų bÅ«ti pripažįstamos indėliais pagal indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, arba draudimo apsauga turėtų bÅ«ti taikoma bent jau kaip investuotojams pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, iÅ¡ VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisinat draudimo iÅ¡mokÄ iki 22 000 Eur. Pasak ieÅ¡kovų, pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iam atsakovui kyla iÅ¡ draudimo teisiniuose santykiuose galiojančių principų bei iÅ¡ vartotojų teisių apsaugos principų.

Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ieÅ¡kovai grindžia civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.80 straipsnio, 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu. Teigia, kad ieÅ¡kovai buvo suklaidinti arba sÄ Å¾iningai suklydo investicijų saugumo - obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos; ieÅ¡kovai buvo suklaidinti dėl AB banko Snoras tikrosios finansinės padėties. Be to, sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis atsakovas bankas Snoras ieÅ¡kovams iÅ¡ anksto ir suprantama forma nepateikė informacijos apie su Å¡iomis finansinėmis priemonėmis susijusiÄ rizikÄ , t.y. netinkamai vykdė klientų informavimo pareigÄ ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas.

LAB bankas Snoras primesdamas klientams nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. IeÅ¡kovai raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimas įrodo, jog bankas dar iki 2011 m. sausio 18 d. veikė nesÄ Å¾iningai klientų atžvilgiu. 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko raÅ¡te buvo teigiama, kad viena iÅ¡ sprendimo AB bankui Snoras paskelbti moratoriumÄ ir paskirti laikinÄ jį administratorių priežasčių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos rizikÄ buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai.

Prospekte bankas neatskleidė informacijos apie veiklos trÅ«kumus ir veiklai taikomus apribojimus. IeÅ¡kovams nebuvo suteikta informacija apie blogÄ finansinę banko bÅ«klę. Besiformuojantis emitento nemokumas nebuvo vieÅ¡inamas, todėl banko klientai įsigydami obligacijas negalėjo įvertinti rizikos. Bankas, nuslėpęs esminę sandorių sudarymui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , apgavo ieÅ¡kovus, dėl ko obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys pripažintinos negaliojančiomis. IeÅ¡kovė G. U. 2017 m. kovo 2 d. vykusiame teismo posėdyje papildomai nurodė, jog turėjo obligacijų ir anksčiau, bet vėliau vėl sudarydavo indėlio sutartį, elgdavosi, kaip patardavo darbuotojai, nes pati nieko nesuprantanti, yra baigusi 7 klases; be to, girdėjo, jog valstybė garantuoja, todėl manė, kad pinigai nedings.

Galvojo, kad obligacijos tas pats, kaip ir indėlis. Banko finansine padėtimi nesidomėjo. Dokumentus skaitė namuose. Ieškovas A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad bankų bankrotų daugiau nebus, kad viskas tikrinama, todėl pasitikėjo. Banke klausė, ar obligacijos draustos, darbuotoja nurodė, kad draustos ir parodė, kur parašyta. Obligacijų nebūtų įsigijęs, jei žinotų, kad bankas turi finansinių sunkumų. Viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad visi banko rodikliai geri.

Su reklamine broÅ¡iÅ«ra susipažino banke. IeÅ¡kovas A. G. U. į teismo posėdžius neatvyko, jo interesus atstovauja advokato padėjėja, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant. Atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas neturi pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal ieÅ¡kovų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, kadangi Å¡ios finansinės priemonės nėra draudimo objektas pagal IÄ®IDÄ®.

Å iÄ pozicijÄ grindžia IÄ®IDÄ® 3 straipsnio 4 dalimi. Teigia, jog ieÅ¡kovai neįrodė suklydimo ir/ar apgaulės aplinkybių. Tai, kad asmuo klydo dėl sandorio perspektyvų, nereiÅ¡kia, kad jis suklydo sandorio sudarymo metu dėl esminių sÄ lygų. Ä®statymo (IÄ®IDÄ®) nežinojimas negali bÅ«ti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieÅ¡kovų valios trÅ«kumÄ , sudarant ginčo sutartis ir prilyginamas esminiam suklydimui, sudarančiam pagrindÄ sutarčių pripažinimui negaliojančiomis.

Atsakovas nepažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau tekste FPRÄ®) 22 straipsnio 5 dalyje, 3 dalyje numatytų pareigų. Ä®statymų leidėjas nenumatė pareigos finansų makleriui klientÄ konsultuoti ir įspėti apie finansų priemonės atžvilgiu taikomas ir netaikomas garantijas, numatytas IÄ®IDÄ®. Ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl sutarčių tekstas negalėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovų suklydimo; jie turėjo galimybę susipažinti su sutarčių sÄ lygomis iki jų pasiraÅ¡ymo, iÅ¡siaiÅ¡kinti banko siÅ«lomų finansinių priemonių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas.

Atsakovas atskleidė ieÅ¡kovams su sutarčių sudarymu susijusiÄ rizikÄ . Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys nėra vienkartinio pobÅ«džio sandoriai; IÄ®IDÄ® suteikė garantijas ieÅ¡kovams teisę reikalauti atitinkamos kompensacijos esant IÄ®IDÄ® įtvirtintoms sÄ lygoms. IeÅ¡kovai sutartyse patvirtino, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes; kad yra susipažinę su apraÅ¡ais, prospektais, galutinėmis sÄ lygomis, rizikos apibendrinimu ir kitais dokumentais.

Å ias prezumpcijas turi paneigti ieÅ¡kovai. Atsakovo veiksmuose nebuvo apgaulės; byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieÅ¡kovus. IeÅ¡kovų praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms; toks bÅ«das negalimas, nes negrÄ Å¾ina ginčo sutarčių Å¡alių status quo, be to sukuria prievoles sandoryje nedalyvavusia asmeniui; pažeidžia banko kreditorių interesus. Atsakovė BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo objektas negali bÅ«ti paties draudėjo iÅ¡leisti skolos vertybiniai popieriai. IeÅ¡kovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl teisės akto nuostatų nežinojimo. Atsakovas iÅ¡ anksto pateikė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 30-45 p. nurodytÄ informacijÄ , o ieÅ¡kovai raÅ¡tu patvirtino, kad Å¡iÄ informacijÄ gavo; minėta buvo vieÅ¡ai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje.

Obligacijų emisijoms skirtose skrajutėse buvo siÅ«loma prieÅ¡ priimant sprendimÄ investuoti, bÅ«tinai susipažinti su interneto svetainėje paskelbtomis obligacijų emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir Baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertinti, ar Å¡i rizika priimtina. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo sÄ lyga, numatanti kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, patvirtina, kad atsakovas atskleidė ieÅ¡kovams, jog ne visi atsakovo įsipareigojimai ieÅ¡kovams yra apdrausti, o tik tie, kurie numatyti įstatymuose.

Sudarydami Ginčijamus sandorius ieÅ¡kovai nesuklydo ir nebuvo apgauti. Sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus rizikÄ ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams; indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms Obligacijoms taikymas arba netaikymas negali bÅ«ti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu. Å i aplinkybė galėjo tapti ieÅ¡kovams esmine tik atsakovui tapus nemokiu. IeÅ¡kovai nesidomėjo banko finansine padėtimi, todėl dėl banko padėties negalėjo suklysti.

Taip pat atsakovo teigimu, ieÅ¡kovų praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarauja restitucijÄ reglamentuojančioms teisės normoms. Kadangi ieÅ¡kiniu nėra praÅ¡oma priteisti piniginių lėšų iÅ¡ atsakovo, nesutinka ir su reikalavimu iÅ¡ atsakovo priteisti procesines palÅ«kanas.  Trečiasis asmuo Lietuvos bankas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos bankas nėra ginčijamų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių Å¡alis, nedalyvavo sutarties Å¡alims sudarant ir vykdant Å¡ias sutartis ir neturi informacijos apie faktines sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes.

Lietuvos bankas atliko tik bankų rizikÄ ribojančiÄ priežiÅ«rÄ . 2010 m. rugsėjo 27 d.– spalio 22 d. atlikto banko Snoras inspektavimo metu nebuvo vertinama banko Snoras veiksmų, platinant obligacijas, kitus vertybinius popierius ar teikiant kitas konkrečias finansines paslaugas klientams atitiktis teisės aktų reikalavimams. 2011 m. sausio 18 d. nutarimu negalėjo bÅ«ti konstatuota kokių nors banko Snoras nesÄ Å¾iningų veiksmų banko klientų atžvilgiu. PalÅ«kanų ribojimas siejamas su bÅ«tinumu apriboti banko prisiimamÄ rizikÄ .

Å is nutarimas nepagrįstai traktuojamas kaip įrodymas, kad bankas Snoras savo klientų atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai. Å iame nutarime dėl nemokumo, banko finansinės bÅ«klės nepasisakyta.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. G. U. 2011 m. rugpjūčio 29 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9952117 (2 t., b.l. 145-154). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieÅ¡kovas nurodė atsisakantis pateikti bankui informacijÄ apie save, ir suprantantis, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (2 t., b.l. 153).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su banku sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. SE20110829L990002, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas už 19 999,58 Lt įsigijo 200 vnt. 100 Lt nominalios vertės sÄ lyginės atkarpos obligacijų su 2,5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2013 m. rugsėjo 9 d. (1 t., b.l. 118). Atsakovė BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovas A. G. U. su AB banku Snoras buvo sudaręs (pratęsęs) 8 terminuotųjų indėlių sutartis (2 t., b.l. 144).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė G.

U. 2011 m. gegužės 20 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9933008 (2 t., b.l. 268-172). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieÅ¡kovas nurodė atsisakanti pateikti bankui informacijÄ apie save, ir suprantanti, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (2 t., b.l. 171). TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė su banku sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110520L990001, pagal kuriÄ už 15 997,87 Lt įsigijo 160 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. (1 t., b.l. 119).

Atsakovė BAB bankas Snoras pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovė G. U. su AB banku Snoras buvo sudariusi (pratęsusi) 33 terminuotųjų indėlių sutartis (2 t., b.l. 161-162). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. A. 2011 m. spalio 10 d su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. Z9954384 (2 t., b.l. 184-193). Priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieÅ¡kovas nurodė atsisakantis pateikti bankui informacijÄ apie save, nurodydamas, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (2 t., b.l. 192).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas A. A. su banku Snoras sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111010Z990005, pagal kuriÄ už 999,90 Eur įsigijo 10 vnt. 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. lapkričio 5 d. (1 t., b.l. 120). IeÅ¡kovas 2011 m. spalio 11 d. pasirašė kitÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111011Z990001, pagal kuriÄ už 44 995,32 Lt įsigijo 450 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palÅ«kanų obligacijų su 4,5 proc. metine palÅ«kanų norma, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2012 m. lapkričio 5 d. (1 t., b.l. 121).Taip pat atsakovė pateikė duomenis, jog ieÅ¡kovas A.

A. su AB banku Snoras buvo sudaręs (pratęsęs) 7 terminuotųjų indėlių sutartis (2 t., b.l. 183).Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimÄ iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo AB banko Snoras veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) (1 t., b.l. 123-124), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimÄ pripažinti AB bankÄ Snoras nemokiu, atÅ¡aukti visam laikui atsakovui iÅ¡duotÄ banko licencijÄ (1 t., b.l. 126). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., b.l. 127-129).

Ieškovų atstovas kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pretenzijomis dėl draudimo išmokų BAB Snoras indėlininkams, sudariusiems sutartis dėl obligacijų įsiginimo, mokėjimo (1 t., b.l. 132-159), tačiau VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmokas obligacijų turėtojams, nurodydama, jog remiantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatomis draudimo išmoka nepriklauso (1 t., b.l. 160-162).

IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti banko indėliu Obligacija CK 1.103 straipsnyje apibÅ«dinama kaip vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises.IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai.

Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovai grindžia Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 bei 4 dalies nuostatomis. Teigia, kad IÄ®IDÄ® indėliu pripažįsta bet kokias klientų kitas banke laikomas pinigų sumas, į kurias asmuo turi reikalavimo teises, atsirandančias iÅ¡ kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas. Indėlių draudimo direktyva indėlio su pinigų suma, padėta banke pagal indėlio ar banko sÄ skaitos sutartį, taip pat netapatina.

Pasak ieÅ¡kovų, bankas, net ir platindamas savo iÅ¡leistos emisijos vertybinius popierius, veikė kaip subjektas, teikiantis investavimo paslaugas; ieÅ¡kovams obligacijos, indėlių sertifikatai ir indėliai buvo pristatinėjami kaip visiÅ¡kai analogiÅ¡kos finansinės priemonės.Pagal ginčo sandorių sudarymo bei ieÅ¡kinio pateikimo teismui galiojusios IÄ®IDÄ® redakcijos 2 straipsnio 3 dalį, indėlininku pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, iÅ¡skyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį Ä®statymÄ negali bÅ«ti draudimo objektai. (...).

Pagal minėto straipsnio 4 dalį - indėlis – indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sÄ skaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iÅ¡ kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palÅ«kanas).  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, spręsdamas dėl draudimo apsaugos taikymÄ vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) bei sandorio pripažinimÄ negaliojančiu dėl suklydimo ir suklaidinimo reglamentuojančių normų (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (toliau – ir IÄ®IDÄ®), CK 1.90, 1.91 straipsniai) aiÅ¡kinimo ir taikymo, nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas IÄ®IDÄ® pasirinko įgyvendinti abiejų Europos SÄ jungos direktyvų – Indėlių direktyvos ir Investuotojų direktyvos – nuostatas.

Pagal ESTT formuojamÄ praktikÄ , taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi jÄ aiÅ¡kinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tikslÄ ir tekstÄ , kad bÅ«tų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (ESTT prejudicinio sprendimo 56 punktas, 1990 m. lapkričio 13 d.Sprendimo Marleasing, C‑106/89, ECLI:EU:C:1990:395, 8 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje svarbÅ«s direktyvų priėmimo tikslai, tekstas ir rezultatai, kuriuos direktyvomis norima pasiekti, o Lietuvos Respublikos įstatymo leidėjo pasirinkta direktyvų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje sistema, jas abi įgyvendinant viename teisės akte, turi atitikti tiek Indėlių direktyvos, tiek ir Investuotojų direktyvos reikalavimus. (...) Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d.

Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sÄ lygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko iÅ¡leistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva (1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos) ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Teismas Å¡ioje byloje kitaip (plečiamai) aiÅ¡kinti obligacijų, t.y. laikyti jas indėliais, kuriems galioja IÄ®IDÄ® draudimo apsauga, neturi jokio teisinio pagrindo.

Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo taikyti jiems draudimo apsaugÄ kaip investuotojams Kaip minėta, ieÅ¡kovai nurodo, kad jiems turėtų bÅ«ti pripažinta teisė į draudimo apsaugÄ bent jau kaip investuotojams pagal indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (Investuotojų draudimo direktyva). AiÅ¡kindama vertybinių popierių draudimo nuo juos iÅ¡leidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 nurodė, jog tam, kad bÅ«tų galima pasinaudoti Investuotojų direktyvoje nustatyta garantija, investuotojų reikalavimai turi atitikti direktyvos 2 straipsnio 2 dalies sÄ lygas (ESTT sprendimo 49 punktas).

Pagal Å¡ias nuostatas investuotojų garantijų sistema taikoma tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato, kad investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų investuotojams ir paskutiniu metu nematyti, kad Å¡ie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau; arba dėl tiesiogiai su investicinės įmonės finansine padėtimi susijusių priežasčių teismas priėmė sprendimÄ , dėl kurio stabdoma investuotojų galimybė kelti jai savo reikalavimus.

Kompensacija pagal Å¡iÄ direktyvÄ mokama tada, kai investicinė įmonė negali grÄ Å¾inti investuotojams lėšų arba negali grÄ Å¾inti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). (...) Kompensacija pagal direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybė investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones. Å i direktyvos nuostata įgyvendinta IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad bankrutuoja vertybinių popierių emitentas, neduoda pagrindo teigti, kad savo įsipareigojimų (grÄ Å¾inti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinė įmonė.

Tai, kad nagrinėjamoje byloje vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras“) sutapo, nėra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir nesudaro pagrindo iÅ¡plėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei jÄ Ä¯gyvendinančio IÄ®DÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju nuostolių patyrė ne dėl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nėra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nemokėtina.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovų įsigytoms obligacijoms netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IÄ®IDÄ®, nustatytas draudimas (apsauga), o ieÅ¡kovų argumentai dėl draudimo apsaugos ieÅ¡kovams kaip investuotojams taikymo atmestini. Teismas nesutinka ir su ieÅ¡kovų teiginiais dėl jų kaip vartotojų teisių gynimo.

Ieškovų manymu, pasirašytų sutarčių nuostatos dėl draudimo apsaugos ir jos apimties turi būti aiškinamos ieškovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), naudai. Pažymėtina, kad vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Įstatyme vartotojas išskirtas kaip fizinis asmuo, tačiau vien tik šio požymio nepakanka fizinio asmens, kaip vartotojo, teisių gynimo būdams ir apimčiai nustatyti ir taikyti.

Pagal nurodytÄ Ä¯statymo normÄ bÅ«tina nustatyti, kuriais tikslais vartojamos prekės ar paslaugos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirminis obligacijų įsigijimo sandorio tikslas visuomet yra siekis gauti pelno, o ne patenkinti konkretų asmeninį, Å¡eimos (namų Å«kio) poreikį, todėl ginčo sutartys nelaikytinos vartojimo sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-407/2017).

Taigi ieÅ¡kovai nelaikyti vartotojais, todėl ginčo atveju netaikytinos vartotojų teisių apsaugÄ nustatančios teisės normos. Dėl Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių negaliojimo IeÅ¡kovai praÅ¡o sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio (kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms), CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) pagrindais. Dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindoŠį sandorio negaliojimo pagrindÄ ieÅ¡kovai grindžia netinkamu AB banko Snoras informavimo pareigos atlikimu.

Pasak ieÅ¡kovų, bankas nevykdė įstatyminių imperatyvų, numatytų FPRÄ® 22 straipsnyje. FPRÄ® 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kuriÄ finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir siÅ«lomas paslaugas, bÅ«tų teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti. Reklaminio pobÅ«džio informacija turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atpažįstama.

To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informacijÄ investuotojui, kuri reikalauja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016, pateikti nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingi vertinimai, kad AB bankas Snoras, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRÄ® 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiÅ¡kiai ir suprantamai neatskleidė neprofesionaliam investuotojui visų galimų pasirinkto investicinio sprendimo padarinių, tačiau net ir nustatęs Å¡iÄ aplinkybę kasacinis teismas nelaikė, kad sandoris negalioja dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Taigi, ir Å¡iuo atveju teismas dėl aplinkybių, susijusių su informavimo pareigos pažeidimu, ir jų įtakos, pasisakys nagrinėdamas kitus ieÅ¡kovų nurodytus sandorių negaliojimo pagrindus.IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad faktÄ , jog Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys su ieÅ¡kovais buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, patvirtina ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri 2012 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 10-428 (1 t., b.l. 250-253) konstatavo, jog Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties bei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Bendrosios dalies kai kurios sÄ lygos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir kt., numatytÄ , taip pat bendrÄ jį sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijus.Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog, kaip jau minėta, Å¡iuo atveju Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartims nėra taikomos vartotojų teisių apsaugÄ nustatančios teisės normos.

Ginčijamų sutarčių sudarymas nėra susijęs su ieÅ¡kovų asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimu. Tokia veikla turi verslumo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitos finansų įstaigos platinto investicinio produkto, atitinkančio esmines ginčo produkto Å¡ioje byloje savybes, įsigijimo pripažinimo vartojimo sandoriu, konstatavo, kad sandoriai, kai fiziniai asmenys įsigyja finansines priemones sudarydami rizikos sutartis, nelaikytini vartojimo sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014).

Å ios aplinkybės paneigia teismo pareigÄ Ä¯vertinti ginčijamų sutarčių sÄ lygas bei jų sudarymo aplinkybes pagal CK 6.188 straipsnyje (galiojusiame iki 2014 m. birželio 13 d.) įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus.Kita vertus, Å¡is argumentas bÅ«tų reikÅ¡mingas tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai reikalautų atitinkamas sutarties sÄ lygas pripažinti negaliojančiomis, tačiau toks reikalavimas nėra pareikÅ¡tas. Teismo vertinimu, reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų, nepagrindė.

Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus ir dėl apgaulėsIeškovai prašo Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kadangi jie iš esmės suklydo (buvo suklaidinti, apgauti) dėl:

1) įsigyjamos finansinės priemonės draustumo bei investicijos saugumo;

2) banko finansinės padėties. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.). SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti.

Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovė AB bankas Snoras obligacijas pristatė kaip terminuotuosius indėlius, visiÅ¡kai saugiÄ finansinę priemonę; akcentavo, jog apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovams banko darbuotojai nurodė, kad obligacijos yra draustos; apie obligacijų draustumÄ pažymėta ir dokumentuose.

Teigia, jog Klientų aptarnavimo sutartyse buvo patvirtinimas, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ä®rodinėdami aplinkybę, jog Å¡iÄ formuluotę suprato kaip patvirtinančiÄ obligacijų draustumÄ , ieÅ¡kovai pateikė Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. E-13-10 (1 t., b.l. 246-248), kurioje nurodyta, kad Å¡iÄ nuostatÄ neprofesionalusis banko klientas turėjo pagrindÄ suprasti taip, kad konkretaus banko įsipareigojimai jam, dėl kurių susitariama sudarant sutartį, yra draudžiami VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nes iÅ¡ sakinio kalbinės raiÅ¡kos matyti, kad kalbama apie konkretų atliktÄ , o ne apie apibendrintÄ veiksmÄ (...).

Be to, žodžių Klientui ir Bankui raÅ¡ymas iÅ¡ didžiųjų raidžių rodo, kad nagrinėjamame sakinyje kalbama ne apie bankus ir jų klientus apskritai, bet apie konkretų klientÄ , konkretaus banko įsipareigojimus jam, ir konkretų jau įvykusį veiksmÄ . Teismas, vertindamas Å¡io dokumento įrodomÄ jÄ vertę, pažymi, kad Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, jog minėta sÄ lyga yra ne Obligacijų sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto iÅ¡vadoje kalbama apie banko įsipareigojimus, „dėl kurių susitariama sudarant sutartį“, tačiau neįvertinta, kad Å¡ia sutartimi aptarti ne visi banko įsipareigojimai, kurie gali bÅ«ti labai įvairÅ«s, ir numatyti atskirose sutartyse.

Be to, iÅ¡vadoje nieko nepasisakyta dėl nuorodos į įstatymus, t.y., kad įsipareigojimai apdrausti įstatymų nustatytomis sÄ lygomis.  Nors atsakovės internetiniame puslapyje, informaciniuose lankstinukuose (1 t., b.l. 190-191, 202, 2 t., b.l. 264-266) obligacijos pristatomos kaip saugus produktas, tačiau pažymėtina, kad jis nėra tapatinamas su indėliu ir nėra nurodoma, kad obligacijos apdraustos indėlių draudimu ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad obligacijų reklaminiame lankstinuke nurodyta, kad prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ investuoti klientas bÅ«tinai susipažintų su atsakovės interneto svetainėje paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinėmis sÄ lygomis ir baziniu prospektu bei jame apraÅ¡ytais rizikos veiksniais, įvertintų, ar jam Å¡i rizika priimtina.Pažymėtina, kad Obligacijų sutarčių 1.22 punkte (su A.

G. U. sudarytos sutarties 1.24 punkte) pasiraÅ¡ydami sutartį investuotojai (ieÅ¡kovai) patvirtino, jog visos sutarties sÄ lygos su jais buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį; kad jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sÄ lygomis ir su jomis sutinka; kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose (1 t., b.l. 51-84) be kitų rizikų, nurodyta atsiskaitymų rizika, t.y., kad investuotojai, įsigydami pagal šį prospektÄ leidžiamas obligacijas, prisiima rizikÄ , jog bankas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais.

Taip pat ieÅ¡kovai, sudarydami su banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte) patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu bei Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti Klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ (...). Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo 8 punkte nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika) (2 t., b.l. 208).Jau minėtoje bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatuota, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebÅ«dama klaidinga, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų.

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Prospektas ir Galutinės sÄ lygos yra nemažos apimties dokumentai, suraÅ¡yti naudojant specifinius terminus, o ApraÅ¡as skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibÅ«dinimÄ , konstatavo, jog atsakovas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Vis dėlto pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas) svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesÄ . Todėl tam neabejotinai svarbÅ«s yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį.Bylos duomenimis nustatyta, kad visi ieÅ¡kovai iki obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių su AB banku Snoras buvo sudarę ne vienÄ terminuotojų indėlių sutartį, taip pat banko sÄ skaitos sutartis,  ieÅ¡kovas A. A. patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu;

G. U. teismo posėdyje nurodė, jog obligacijų sutarčių jau buvo sudariusi anksčiau; pinigus laikė Snoro ir kitame banke. IeÅ¡kovo A. A. iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, jis nurodė dirbęs AB „Lietuvos dujos“ skyriaus virÅ¡ininku. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visi ieÅ¡kovai atitiko vidutinio vartotojo kategorijÄ , todėl galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų didesnį rizikingumÄ . Kasacinis teismas jau yra pasisakęs, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobÅ«džio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas ( pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016). Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingÄ sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui. Ä® bylÄ nepateikta duomenų, kad dėl amžiaus ieÅ¡kovai negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar savo veiksmų valdyti, objektyviai vertinti padėtį.

Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad vien asmens amžius, taip pat aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu asmuo neturėjo jokios investavimo patirties, nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, bÅ«damas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Apeliantai dėl jų įgytos gyvenimiÅ¡kos patirties kaip tik turėjo daugiau gebėjimų suvokti sudaromų sandorių esmę ir įvertinti galimas tokių sandorių rizikas bei teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-818-178/2016, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-278-464/2017).Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse ieÅ¡kovai atsisakė pateikti duomenis apie save, nurodydami, jog supranta, kad jiems atsisakius suteikti informacijÄ arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui.

Be to, vien iÅ¡ minėto Obligacijų sutarties 1.22 punkte (1.24 punkte) esančio patvirtinimo, kad ieÅ¡kovai buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, vidutinis vartotojas turėtų suprasti, kad skirtingai, nei sudarant terminuotojo indėlio sutartį, obligacijų įsigijimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis. IeÅ¡kovams turėjo bÅ«ti suprantama, kad banko siÅ«lomos didesnės palÅ«kanos už obligacijas yra susijusios su tam tikra rizika. Faktas, kad ieÅ¡kovai nesiaiÅ¡kino, kodėl už jų manymu alternatyvų produktÄ mokamos didesnės palÅ«kanos, nesigilino į konkrečias sutarčių sÄ lygas (ir nukreipiančias į kitus dokumentus, teisės aktus), rodo ieÅ¡kovų neatidumÄ ir (ar) nerÅ«pestingumÄ .

Kaip minėta, ieÅ¡kovė G. U. posėdžio metu nurodė, jog kÄ jai tuo metu pasiÅ«lydavo banko darbuotojai, tÄ ir pirkdavo, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutarčių neskaitė, nes manė, jog reikÅ¡mingiausius dalykus pasakė banko darbuotojai; be to, galvojo, kad obligacijos draustos; A. A. nurodė suprantantis, kad bankas gali bankrutuoti, tačiau iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje esančios informacijos žinojo, kad viskas drausta, ir daugiau bankrotų nebus. Kaip minėta, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

IeÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad juos kas nors skubino priimti sprendimÄ investuoti ir nebuvo objektyvios galimybės įvertinti sudaromų sutarčių tinkamumÄ . Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomÄ Å¡io investuotojo teisių ir interesų apsaugÄ , kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigÄ parengti ir paskelbti prospektÄ , suteikti visÄ informacijÄ klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jų sÄ lygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rÅ«pestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

Be to, nuo sutarčių sudarymo iki banko veiklos apribojimo ir jo nemokumo konstatavimo buvo pakankamai laiko visapusiÅ¡kai įvertinti sudarytų sandorių sÄ lygas, sutarčių ir joms taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumÄ , tačiau ieÅ¡kovai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais į teismÄ kreipėsi tik atsakovo bankroto proceso metu. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pakankamai aiÅ¡kiai neatskleistas draudžiamumo aspektas nenulėmė ieÅ¡kovų apsisprendimo sudaryti obligacijų įsigijimo sandorius ar jų nesudaryti.Taip pat ieÅ¡kovai teisme teigė, kad nebÅ«tų pirkę obligacijų, jei bÅ«tų žinoję, kad banko finansinė padėtis yra bloga.

Tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai nenurodė neteisingai įvertinę konkrečius duomenis apie banko finansinę padėtį (prieÅ¡ingai, teigė banko finansine padėtimi, finansiniais dokumentais nesidomėjo), todėl akivaizdu, kad dėl Å¡ios aplinkybės negalėjo suklysti. IeÅ¡kovas A. G. U. į teismo posėdį neatvyko, individualių sandorių sudarymo aplinkybių neatskleidė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sÄ lygų).

Taip pat ieÅ¡kovai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurios patvirtintų, jog atsakovas BAB bankas Snoras sÄ moningai suklaidino arba sÄ moningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 straipsnis). FaktÄ , kad atsakovas AB bankas Snoras neatskleidė (nutylėjo) reikÅ¡mingas aplinkybes apie tikrÄ jÄ banko padėtį, ieÅ¡kovai laiko atsakovo (banko) apgaule. Mano, jog bankas jau prieÅ¡ pradėdamas platinti ieÅ¡kovams obligacijas buvo nemokus, atsakovas nuslėpė esminę informacijÄ apie finansinę padėtį.

Be to, 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 03-02 atsakovo veikloje buvo nustatyti pažeidimai. Mano, kad Lietuvos banko nurodymai laikytini esminiais įvykiais, apie kuriuos atsakovė privalėjo informuoti tiek vieÅ¡ai, tiek individualiai kiekvienÄ su banku ketinantį sudaryti klientÄ , nes tai turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę apsisprendžiant dėl sandorio sudarymo.Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių argumentų, visų pirma, pažymi, kad minėtame Lietuvos banko nutarime nėra pasisakyta dėl banko finansinės bÅ«klės ar nemokumo; juo buvo ribojamos palÅ«kanos, esant bÅ«tinumui apriboti banko prisiimamÄ rizikÄ .

Faktas, kad bankas po minėto nutarimo platino obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. Trečiasis asmuo Lietuvos bankas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Lietuvos banko internetiniame puslapyje buvo pateikta informacija apie banko Snoras inspektavimo svarstymÄ Lietuvos banko valdyboje ir nustatytų banko veiklos trÅ«kumų ir padarytų teisės pažeidimų griežtÄ Ä¯vertinimÄ ; taip pat įrodymus, kad apie minėtÄ Lietuvos banko valdybos sprendimÄ buvo skelbta ir visuomenės informavimo priemonėse (2 t., b. l. 3, 8-11).

Taigi, jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų domėjęsi vieÅ¡ai skelbiama informacija apie banko Snoras veiklÄ , jiems turėjo žinoma informacija ir apie nustatytus banko veiklos trÅ«kumus. Kaip minėta, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime nurodyta, kad pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų.

Tačiau Å¡ios aplinkybės savaime nėra pakankamos pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ yra akivaizdžiai melagingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-890-370/2016). Vien tai, kad anksčiau buvo nustatyti tam tikri AB banko Snoras veiklos trÅ«kumai, nereiÅ¡kia banko nemokumo tuo metu. IeÅ¡kovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie banko akcininkams V. A. (V. A.) ir R. B. iÅ¡ AB banko Snoras pervestas piniginių lėšų sumas, turtÄ , taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininko V.

V. kalboje Seime 2011 m. lapkričio 17 d. pateiktos informacijos, kitų ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų teismas neturi pagrindo vertinti kaip patvirtinančių banko nemokumo faktÄ ginčijamų sandorių sudarymo momentu. Dar kartÄ akcentuotina, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė traktuojama kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Byloje esančių įrodymų visuma, ieÅ¡kovų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesÄ Å¾iningus atsakovės (banko) veiksmus siekiant suklaidinti ieÅ¡kovus.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas (bankas) iÅ¡leisdamas obligacijų emisijÄ bei jÄ iÅ¡platindamas ir sudarydamas obligacijų pirkimo – pardavimo sutartis (ir su ieÅ¡kovais), turėjo tikslÄ apgauti obligacijų pirkėjus, neiÅ¡pirkti obligacijų. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčo santykius reguliuojančiomis teisės normomis, teismų praktika, sprendžiant analogiÅ¡kus ginčus tarp BAB banko Snoras ir jo klientų, nenustačius iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios lemtų kitokias iÅ¡vadas bei teisinį rezultatÄ , ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovė BAB bankas „Snoras“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų po 107,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (4 t., 108-115, 5 t., b.l. 23-29).

Atmetus ieÅ¡kinį, Å¡is atsakovės praÅ¡ymas tenkinamas, iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiama po 107,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovų A. G. U., G. U. ir A. A. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei BAB bankas Snoras (j.a.k. 112025973) po 107,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Jadvyga Mardosevič