2020-10-28 Nr. AB-21047-3-64-3-00084-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2499-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00084-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos monolitas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Atlantita“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos monolitas“ 2019 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. sausio 4 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13122 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai skirta 3 764 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas nepareikalavo pateikti trečiosios šalies piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų ir nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas ir UAB „Atlantita“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Atlantita“ įsipareigojo užtikrinti, jog visi jos darbuotojai yra teisėtai dirbantys asmenys. Pagal pareiškėjo pareikalavimą, UAB „Atlantita“ 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė darbuotojų, skirtų darbui statybos objekte, sąrašą, t. y. patvirtino, jog visi 5 darbuotojai yra UAB „Atlantita“ darbuotojai. Prieš darbų pradžią UAB „Atlantita“ pateikė pareiškėjo atstovui šių asmenų darbo sutartis, tačiau neleido daryti jų kopijų, tai grįsdama asmens duomenų apsaugos reikalavimais. UAB „Atlantita“ darbuotojai Ukrainos piliečiai V. H. ir V. S., kurie, kaip paaiškėjo, dirbo nelegaliai (nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną), statybos objekte pradėjo dirbti 2018 m. lapkričio 7 d. ryte.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, sankcija jam negalėjo būti skiriama už tai, kad UAB „Atlantita“ darbuotojai dirbo nelegaliai, kadangi jis neturėjo nei šių darbuotojų darbo sutarčių, nei duomenų apie VSDFV informavimą ar neinformavimą (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d.). Be to, iš pažeidimo protokolo nematyti, jog buvo konstatuotos aplinkybės, nurodytos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad minėti asmenys neturėjo teisės / leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas tvirtino ėmęsis visų nuo jo priklausančių ir realiai įmanomų veiksmų siekdamas įsitikinti, kad statybos objekte nebūtų dirbama nelegaliai, jo veiksmuose nėra kaltės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad apie V. H. ir V. S. darbą UAB „Atlantita“ VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta 2018 m. lapkričio 7 d., darbo sutartys su šiais asmenimis sudarytos ne vėliau nei 2018 m. lapkričio 7 d. Iš Nutarimo turinio nematyti, kad Skyriaus pareigūnai tyrė, ar darbo sutartys su minėtais asmenimis buvo sudarytos prieš jų darbo statybos objekte pradžią, todėl laikytina, kad atsakovas pastarosios aplinkybės nelaikė svarbia. Tai, kad UAB „Atlantita“ yra nubausta už V. H. ir V. S. nelegalų darbą pareiškėjo statybos objekte, nelaikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos dėl sankcijų skyrimo UAB „Atlantita“ nagrinėjimą.

4. Pareiškėjo vertinimu, 2018 m. lapkričio 5 d. paslaugų teikimo sutartis nelaikytina rangos sutartimi. Minėtos paslaugų teikimo sutarties objektas yra pats darbas (t. y. procesas), o ne jo eigoje sukurtas rezultatas. UAB „Atlantita“ mokama už dirbtą laiką – 8 Eur už vieną darbuotojo dirbtą valandą. Taigi, kadangi pareiškėjas susidariusioje situacijoje nelaikytinas rangovu, jam negalėjo kilti prievolė atsakyti pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį. Tuo atveju, jei pareiškėjas būtų laikomas rangovu, turėtų būti atsižvelgiama į šioje teisės normoje įtvirtintą išlygą, kai rangovui neskiriama bauda. Pareiškėjas teigė, kad bauda rangovui gali būti skiriama už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų neturėjimą, t. y. darbo funkcijas atliekančiam asmeniui neturint leidimo gyventi ir / ar dirbti Lietuvos Respublikoje, bet ne, kaip šiuo atveju, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, t. y. dokumentų, patvirtinančių, jog VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną, nepareikalavimą ir priemonių įsitikinti šių dokumentų buvimu pas subrangovą nesiėmimą.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 7 d. įvykusio patikrinimo metu nustatyta, jog apie UAB „Atlantita“ naudai dirbančius asmenis V. H. ir V. S. nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (prieš vieną darbo dieną). Betonavimo ir pagalbinius darbus statybos objekte pareiškėjo naudai 2018 m. lapkričio 5 d. paslaugų teikimo sutarties pagrindu tiesiogiai vykdė UAB „Atlantita“ darbuotojai, todėl tarp pareiškėjo ir UAB „Atlantita“ faktiškai susiklostė subrangos teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėjas laikytinas rangovu. Konstatuota, kad pareiškėjas, nepareikalavęs trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentų ir nesiėmęs priemonių patikrinti jų teisingumą, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovo įsitikinimu, Užimtumo įstatymo pažeidimo byla buvo išnagrinėta išsamiai ir objektyviai įvertinus visą medžiagą, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Klaipėdos monolitas“ skundą, t. y. panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 4 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13122.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 7 d., apie 11 val. 30 min., vykdant nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimų kontrolę, Skyriaus inspektoriai atliko patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasti armatūros rišimo darbus atliekantys darbuotojai: V. H. ir V. S.. Jie darbus atliko UAB „Atlantita“ naudai, tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio egzistavo darbo sutarties požymiai, tačiau VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie šių asmenų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną. Taigi, V. H. ir V. S. dirbo nelegaliai. Dėl nustatyto pažeidimo UAB „Atlantita“ direktoriui surašytas 2018 m. lapkričio 29 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-2409-2018, o UAB „Atlantita“ – 2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0805-0002 ir 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 0543. Tyrimo metu inspektoriams buvo pateikta 2018 m. lapkričio 5 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. SRS 2018/11/05-06 tarp UAB „Klaipėdos monolitas“ (užsakovas) ir UAB „Atlantita“ (vykdytojas) kopija. Šia sutartimi UAB „Atlantita“ įsipareigojo suteikti pareiškėjui betonavimo darbų ir pagalbinių darbų paslaugas objekte „Gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatų ir statinių (duomenys neskelbtini) I etapo statybos projektas“. Atsižvelgiant į tai, kad subrangovo UAB „Atlantitos“ darbuotojai V. H. ir V. S. dirbo nelegaliai, nustatyta, kad rangovas (pareiškėjas), nepareikalavęs trečiosios šalies (Ukrainos Respublikos) piliečių įdarbinimo dokumentų ir nesiėmęs priemonių patikrinti jų teisingumą, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas. Dėl nustatyto pažeidimo pareiškėju 2018 m. lapkričio 22 d. surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0805-0001, o 2019 m. sausio 4 d. priimtas ginčijamas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13122.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas) ir padarė išvadą, kad Nutarimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nutarime nenurodyta, kokiu pagrindu atsakovas pareiškėją pripažino rangovu, o UAB „Atlantita“ – subrangovu. Tik atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad pagal darbų pobūdį tarp pareiškėjo ir UAB „Atlantita“ faktiškai susiklostė subrangos teisiniai santykiai, tačiau atsiliepimas į skundą nėra Nutarimo dalis. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto administracinio akto trūkumų, nurodydamas tikslius faktinius duomenis nagrinėjant ginčą teisme. Teismas pripažino, kad, nepaisant 2018 m. lapkričio 5 d. sutarties pavadinimo, tarp pareiškėjo ir UAB „Atlantita“ susiklostė rangos santykiai, tačiau pabrėžė, jog atsakovas šią aplinkybę turėjo pagrįsti Nutarime.

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes jis iš UAB „Atlantita“ nepareikalavo pateikti trečiosios šalies piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, tačiau Nutarime neminimos aplinkybės, kokiu pagrindu tokios išvados padarytos, išskyrus tai, jog UAB „Atlantita“ nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną. Neaišku, kokių konkrečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų pareiškėjas nepareikalavo pateikti iš UAB „Atlantita“ ir patikrinimo metu nepateikė atsakovui. Byloje pateiktas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. SR1-125a, kuriame prašoma UAB „Atlantita“ pateikti numatomų darbuotojų sąrašą ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus. Taigi, atsakovas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas nepareikalavo pateikti trečiosios šalies piliečių įdarbinimo dokumentų. Teismas akcentavo ir tai, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ direktoriaus pavaduotojo 2018 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame paaiškinime nurodyta, jog prieš V. H. ir V. S. darbo pradžią jam buvo parodytos šių asmenų darbo sutartys. Byloje pateiktos minėtų asmenų ir UAB „Atlantita“ 2018 m. lapkričio 7 d. darbo sutartys. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas įvykdė UĮ 56 straipsnio 7 dalies reikalavimus: raštu kreipėsi į UAB „Atlantita“ dėl dokumentų apie darbuotojus pateikimo, pareiškėjo atstovui buvo parodytos darbuotojų darbo sutartys, t. y. jis įsitikino, kad UAB „Atlantita“ dirbantys trečiųjų šalių piliečiai turi teisę dirbti Lietuvoje. Įstatymai neįpareigoja pareiškėjo tikrinti, ar darbo sutartys yra įregistruotos VSDFV teritoriniame skyriuje, kadangi tai riboja Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo nuostatas, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. 12. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

13. Atsakovas pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pas subrangovą nelegaliai dirbusių trečiųjų šalių piliečių darbą, t. y. kai trečiosios šalies pilietis pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atlieka darbo funkcijas, nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai ne mažiau nei prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ir / arba trečiosios šalies pilietis buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos tvarkos. Ginčijamas Nutarimas buvo priimtas nustačius, kad, pirma, pareiškėjas statybos objekte veikė kaip rangovas, kuris darbams atlikti sudarė sutartį su UAB „Atlantita“, taip tarp šalių susiklostė subrangos teisiniai santykiai. Nutarime plačiau nepasisakyta apie tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių klasifikavimą, nes pateiktos sutarties nuostatos pagrindė rangos teisinius santykius, nepaisant to, kad formaliai sutartis buvo pavadinta paslaugų teikimo sutartimi. Antra, UAB „Atlantita“ darbuotojai V. H. ir V. S. yra trečiosios šalies piliečiai (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.), kurie dirbo nelegaliai, t. y. nepranešus apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai ne mažiau nei prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Trečia, pareiškėjas nepareikalavo V. H. ir V. S. įdarbinimo dokumentų ir nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Kadangi minėtiems asmenims pažeidimo nustatymo metu buvo taikomas bevizis režimas (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 11 str. 2 d.) ir jie buvo atleisti nuo pareigos įsigyti leidimus dirbti (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 str. 11 p.), pareiškėjas turėjo pareigą įsitikinti dėl kitų būtinųjų įdarbinimo sąlygų, t. y. ar su minėtais asmenimis sudarytos darbo sutartys, ar apie jų įdarbinimą pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Rangovas ir subrangovas negali nevykdyti šios pareigos remdamiesi asmens duomenų apsaugos reikalavimais, nes jie turi užtikrinti gautų ir perduotų duomenų saugumą. Atsakovo vertinimu, priimdamas Nutarimą, jis tinkamai taikė Užimtumo įstatymo nuostatas.

14. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos monolitas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

15. Pareiškėjas pabrėžia, kad bauda rangovui gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu darbdavys įdarbino asmenį iš trečiosios šalies, neturėdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, t. y. leidimo darbuotojui gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, o rangovas nepareikalavo iš darbdavio šių dokumentų ir nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokią išvadą pagrindžia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta išlyga, to paties straipsnio 2 dalies turinys, taip pat asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje skirtumai bei nelegalaus darbo požymiai (Europos Sąjungos piliečiai laikomi dirbančiais nelegaliai esant Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nurodytoms aplinkybėms, o trečiųjų šalių piliečiai – esant 56 str. 1 d. ir 2 d. nurodytoms aplinkybėms). Šiuo atveju V. H. ir V. S. buvo pripažinti dirbančiais nelegaliai, nes buvo aplinkybė, nurodyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje (savalaikiai nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui), bet ne 56 straipsnio 2 dalyje. Taigi, nebuvo pagrindo taikyti atsakomybę pareiškėjui (rangovui). Be to, pareiškėjas pakartoja, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių ir realiai įmanomų veiksmų, siekdamas įsitikinti, kad statybos objekte nedirbtų nelegalūs darbuotojai, jo veiksmuose nėra kaltės, bei pakartotinai tvirtina, jog jis susidariusioje situacijoje nelaikytinas rangovu (sudarytos sutarties objektas yra ne darbo eigoje sukuriamas rezultatas, o pats darbas kaip procesas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Dėl materialiojo teisinio santykio, kuris inter alia (be kita ko, įskaitant) yra ginčo dalykas byloje, kvalifikavimo.

16.1. Rangos sutarties santykių bendrąsias taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXXIII skyriaus Pirmajame skirsnyje įtvirtintos teisės normos. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio skirsnio normos atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims.

16.2. Statybos rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

16.3. Vadovaujantis CK 6.650 straipsniu, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jei įstatymai ar sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas.

16.4. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

16.5. Nurodytas teisinis reglamentavimas rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas rangos sutartinių teisinių santykių ir teisinių santykių, kylančių paslaugų sutarties pagrindu, atribojimo (kvalifikavimo) teisinius aspektus, yra nurodęs, kad nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais.

Rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai.

Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr., pvz., 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

16.6. Kvalifikuojant, ar šiuo atveju UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Atlantita“ siejo subrangos teisiniai santykiai, ar atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, išvadas lemia juos siejusios sutarties dalyko ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinančių įrodymų vertinimas.

16.7. Nepaisant to, kad sutartis pavadinta paslaugų teikimo sutartimi, ją aiškinant pagal taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir nustatant jos pagrindu susiformavusių sutartinių teisinių santykių pobūdį, matyti, kad sutarties dalykas yra betonavimo ir pagalbinių statybos darbų atlikimas UAB „Klaipėdos monolitas“ statomame objekte. Atliktų darbų aktas Nr. 1 patvirtina, kad buvo atlikti betonavimo ir pagalbiniai darbai, kurie apmokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodant darbus pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1.

16.8. Šių aplinkybių ir teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Atlantita“ siejo subrangos teisiniai santykiai.

16.9. Atsakovas šioje byloje teisingai įvertino UAB „Klaipėdos monolitas“ ir UAB „Atlantita“ siejusių teisinių santykių pobūdį.

17. Dėl rangovo atsakomybės pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį sąlygų.

17.1. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti.

17.2. Šiai bylai aktualios teisinio reglamentavimo nuostatos, įtvirtintos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies paskutiniajame sakinyje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, konstatuotina, kad rangovo atsakomybė dėl subrangovo padarytų teisės pažeidimų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo srityje, dėl kurių jų darbas pripažintinas nelegaliu, kyla tik tuo atveju, jeigu rangovas raštu iš subrangovo nepareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti.

17.3. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:

1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;

2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

17.4. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti įdarbinimo dokumentai yra leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje.

17.5. Atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį pareiškėjui pritaikyta už tai, kad pareiškėjo objekte trečiosios šalies piliečiai V. H. ir V. S. UAB „Atlantita“ naudai dirbo nelegaliai, nes darbuotojai dirbo nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jų priėmimą į darbą, o rangovas raštu iš subrangovo nepareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus ir nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti, t. y. atsakovas neteisėtos veikos objektyviosios pusės požymiu pripažįsta pareiškėjo pareigos turėti visus darbdaviui privalomus darbuotojo legalų darbą patvirtinančius dokumentus (ne tik nurodytuosius Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, bet ir darbo sutartis bei duomenis apie pranešimą VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie trečiųjų šalių asmenų priėmimą į darbą) nevykdymą.

17.6. Pabrėžtina, jog šiai bylai aktualios teisinio reglamentavimo nuostatos, įtvirtintos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies paskutiniajame sakinyje, neįtvirtina tokios apimties rangovo pareigos, šios bylos kontekste – pareigos turėti trečiųjų šalių asmenų darbo sutarčių kopijas ir duomenis apie pranešimą VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie trečiųjų šalių asmenų priėmimą į darbą.

17.7. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių faktą, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. raštu kreipėsi į UAB „Atlantita“, prašydamas pateikti darbuotojų sąrašą ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, bei faktą, kad toks sąrašas pareiškėjui buvo pateiktas, o jo atstovui (direktoriaus pavaduotojui) buvo parodytos darbo sutartys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 ir 6 d.). Tai laikytina pareiškėjo rūpestingais ir atidžiais veiksmais.

17.8. Kadangi iš įstatymo nekyla rangovo pareiga turėti duomenis arba tikrai žinoti apie darbdavio pranešimą VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie trečiųjų šalių asmenų priėmimą į darbą, tokių veiksmų neatlikimas nėra pažeidimo sudėties elementas, o tai suponuoja, kad atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį pareiškėjui pritaikyta be teisėto pagrindo.

18. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo, nustatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius