N-575-577-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-577/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-01010-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi, be kita ko, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 20N-649446-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo V. K. (V. K.) (toliau – ir V. K.) paskirta administracinė nuobauda – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 12 mėnesių, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paliko nepakeistą ir V. K. skundo nepatenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn V. K. patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 30 d., 16 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėstyjį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėjo, jog V. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas 2010 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo Nr. 20-1-00955-10 nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje duomenimis bei paties V. K. paaiškinimu. Pažymėjo, jog V. K. padaryto pažeidimo neginčijo, tačiau kėlė paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Teismas apžvelgė ATPK 301 straipsnį bei nurodė, jog V. K. teismui pateikti motyvai, t. y. tai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ribos galimybę rūpintis šeima, trimis vaikais, nes visuomeniniu transportu su vaikais važinėti nepatogu, šiuo atveju nėra pakankami ir neginčijami bei negali būti traktuojami kaip išskirtinė situacija, dėl kurios gali būti keistina paskirta nuobauda ir visa tai nepripažintina kaip pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnį. Akcentavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. administracinį teisės pažeidimą padarė nepasibaigus administracinės nuobaudos, paskirtos už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, galiojimo terminui (ATPK 36 straipsnis), be to, už KET pažeidimus piniginėmis baudomis buvo baustas ne vieną kartą. Pridūrė, jog pastaroji aplinkybė leidžia teigti, kad V. K. skiriamos administracinės nuobaudos, kaip bauda, neturi jam atitinkamo poveikio ir nesulaiko jo nuo naujų KET pažeidimų. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, veikos kaltės formą, teismas darė išvadą, kad pagrindo V. K. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, o jam skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Konstatavo, kad paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

II. V. K., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 46), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, priimant nutartį pakeisti paskirtą nuobaudą – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 12 mėn. laikotarpiui atėmimą į alternatyvią ATPK 127 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą – bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog policijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinę bylą, neteisingai individualizavo jam bausmę, kadangi jis nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo. Teigia, jog tokiu būdu jis negalėjo išdėstyti savo motyvų bei pasinaudoti teise į gynybą. Mano, jog skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis su šeima gyvena miesto pakraštyje ir jam tenka į mokyklą bei vaikų darželį vežioti tris mažamečius vaikus. Be to, su automobiliu tenka važinėti ir į parduotuves. Priduria, jog įžvelgia ir paties nukentėjusiojo pėsčiojo kaltę, nes jis nėjo taip, kaip to reikalauja KET, o bėgo per perėją. Tikina, jog įvykio metu patirtas psichologinis poveikis padidino jo atsakomybės jausmą keliuose, todėl administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis) bus pasiekti ir skiriant piniginę baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn V. K. patrauktas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo V. K. kaltės padarius šį pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas prašo administracinę nuobaudą sušvelninti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į tai, kad V. K. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), įvertinęs pažeidėjo asmenybę, tai yra tai, kad jis yra anksčiau ne kartą baustas už KET pažeidimus, be to, pažeidimo padarymo metu, kurio metu buvo sužalotas vaikas, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (atsakomybę sunkinanti aplinkybė), konstatuoja, jog paskirta nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje nurodytam 1 metų terminui – atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Tuo pačiu pažymėtina, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje pažeidėjui galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti V. K. skirtąją administracinę nuobaudą nesudaro jo nurodyti motyvai apie poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones tam, kad galėtų pasirūpinti šeima. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą. Todėl padaręs jį, jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.

Pridurtina, jog V. K. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad nedalyvavo Institucijoje jam skiriant nuobaudą, kas, jo nuomone, pažeidė jo teisę į gynybą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59). Taigi, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo dalyvaujant apeliantui, tuo užtikrindamas apelianto procesines teises, darytina išvada, jog vien tik tai, kad apeliantas nedalyvavo Institucijai išnagrinėjant bylą, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad buvo pažeista V. K. teisė į gynybą.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo tarpu jo nurodytos aplinkybės jokio išskirtinio pagrindo paskirtąją nuobaudą švelninti nesudaro. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. K. (V. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius