ab7cd5d1-e848-4784-90e2-2129570057ce · Å iaulių apygardos teismas

                                                                     Civilinė byla Nr. e2A-504-440/2018       Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01764-2017-2                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.14.1.; (S)                                                                                 2.6.14.2.; 2.6.14.4.;2.6.14.5.; 3.3.1.1; 3.1.7.4;

                                                                                     3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20.; 3.3.1.18.1.                                                                ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2018 m. liepos 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-461-446/2018 pagal ieÅ¡kovo A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. G. ir J. G. dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė R. P.           Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. (toliau –ieÅ¡kovas) prašė nutraukti tarp ieÅ¡kovo A. B., jo sutuoktinės E. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (toliau – sutuoktinė, E. B.) bei atsakovų V.

G. ir J. G. (toliau – atsakovai) 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau – iÅ¡laikymo sutartis), patvirtintÄ Jurbarko r. notarų biuro notarės R. P. ir taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. G. ir J. G. ½ nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (Å¡ulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertę – 11 945 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad iÅ¡laikymo sutartimi atsakovai įsipareigojo iÅ¡laikyti ieÅ¡kovÄ ir jo sutuoktinę iki gyvos galvos bei tinkamai abu prižiÅ«rėti, aprÅ«pinti reikiamais drabužiais, kokybiÅ¡ku maistu, ruoÅ¡ti maistÄ , skalbti rÅ«bus ir lovos skalbinius, rÅ«pintis jų sveikata, padėti apsilankyti gydymo įstaigose, ligos atveju slaugyti, pirkti vaistus, leisti naudotis visomis gyvenamo namo patalpomis, palaidoti ir apmokėti laidojimo iÅ¡laidas, tačiau nuo IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo momento neteikė iÅ¡laikymo nei jam, nei jo sutuoktinei.

IeÅ¡kovo teigimu iÅ¡laikymo sutarties pagrindu atsakovams buvo perleistas gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2013 metais įkalbinėjo ieÅ¡kovÄ ir jo sutuoktinę iÅ¡sikraustyti, prašė leisti parduoti namus, kuriuose jie gyveno. 2013 m. rugsėjo mėnesį atsakovai gyvenamÄ jį namÄ , priklausinius ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė ir už gautus pinigus nupirko gyvenamÄ jį namÄ su Å«kine patalpa, kiemo statiniais bei žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas).

Gyvenamasis namas buvo įregistruotas atsakovų vardu. IeÅ¡kovas su sutuoktine gyveno atsakovų nupirktame gyvenamajame name nuo 2013 rudens ir ten pragyveno dvejus su puse metų. Mirus atsakovo sutuoktinei, atsakovai gyvenamÄ jį namÄ pardavė D. R. ir liepė ieÅ¡kovui iÅ¡sikraustyti. IÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovas pinigų negavo, tik 2016 metais atsakovai jam grÄ Å¾ino 4000 Eur skolÄ . Patvirtinančio dokumento, kad atsakovams paskolino minėtÄ sumÄ ieÅ¡kovas negali pateikti.Atsakovas J. G. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies ir nurodė, kad 4000 Eur ieÅ¡kovui padavė tuomet, kai jis iÅ¡važiavo iÅ¡ Raseinių.

Pinigus jam davė manydamas, kad su ieÅ¡kovu tokiu bÅ«du atsiskaitė ir neliko jam nieko skolingas. IeÅ¡kovas prašė duoti jam pinigų, kad turėtų laidotuvėms ir jam buvo duoti 4000 Eur. Atsakovas J. G. sudarė sutartį dėl 4000 Eur perdavimo ieÅ¡kovui. Kai mirė E. B., gyvenamojo namo, kuriame ji gyvenu su ieÅ¡kovu, iÅ¡laikymo sÄ naudos pasidarė per didelės, todėl ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma nupirkti butÄ . IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas lyg ir sutiko su pasiÅ«lymu, tačiau vėliau pasiskambino su savo seserimi ir nutarė važiuoti gyventi pas jÄ .

Ieškovo ir E. B. gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduoti už 38 000 Lt ir buvo nupirktas namas Raseiniuose, į kurį buvo perkraustyti ieškovas ir jo sutuoktinė. Atsakovas mano, kad su ieškovu pilnai atsiskaitė sumokėjęs 4000 Eur, todėl sutinka tik su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo sutarties nutraukimo. Nurodė, kad ieškovas gyventi pas seserį išvyko savo noru. Atsakovė V. G. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad E. B. buvo jos mama, o ieškovas - mamos sutuoktinis.

Nurodė, kad ji su vyru visuomet padėdavo tiek ieÅ¡kovui, tiek savo mamai. Pablogėjus mamos sveikatai nusprendė, kad ieÅ¡kovÄ ir mamÄ reiktų perkelti gyventi į Raseinius. IÅ¡ pradžių mama ir ieÅ¡kovas jiems perleido savo nekilnojamÄ turtÄ , o paskui ji su vyru nupirko namÄ Raseiniuose ir perkraustė juos ten gyventi. Atsakovė prižiÅ«rėjo savo mamÄ V. G. ir ieÅ¡kovÄ - kiekvienÄ rytÄ eidama į darbÄ ji visuomet užeidavo pas juos, nupirkdavo jiems maisto, jiems tikrai nieko netrÅ«ko, pirkdavo ir higienos priemones, skalbdavo jų drabužius, prisodindavo ir daržovių Å¡iltnamyje, ir aplinkÄ kieme sutvarkydavo, eidavo apsipirkti kartu su ieÅ¡kovu, padėdavo jam nusipirkti drabužius.

LeidimÄ parduoti nekilnojamÄ turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) E. B. ir ieÅ¡kovas atsakovams davė savo valia. NupirktÄ namÄ Raseiniuose užregistravo savo ir sutuoktinio J. G. vardu. Po E. B. mirties ieÅ¡kovas iki maždaug 2016 metų balandžio mėnesio ir toliau gyveno nupirktame gyvenamajame name, Raseiniuose. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodamas gyventi pas seserį, ieÅ¡kovas paprašė iÅ¡ jų pinigų, kuriuos galėtų pasidėti laidotuvėms. Jie sutarė, kad duos ieÅ¡kovui 4000 Eur. Pinigų ieÅ¡kovas niekada nebuvo skolinęs nei jai, nei jos sutuoktiniui.

IeÅ¡kovas gyventi pas seserį iÅ¡vyko savo noru. Ji su vyru siÅ«lė nupirkti ieÅ¡kovui butÄ , tačiau jis sakė, kad gyvens pas seserį. IeÅ¡kovui iÅ¡vykus gyventi pas seserį, jokios paramos jam neteikė, nes ieÅ¡kovas neprašė.Trečiasis asmuo notarė R. P. nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono 1- jame notarų biure buvo sudaryta ir jos patvirtinta sutartis dėl A. B. ir E. B. nekilnojamojo turto perleidimo atsakovams V. G. ir J. G., su iÅ¡laikymo sÄ lygomis. Sudarant sutartį Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kintas sutarties turinys, esmė, aptartos ir įraÅ¡ytos sÄ lygos, reikalingos sutarčiai galioti.

Taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir aplinkybės dėl sutarties nutraukimo. Å alys pilnai sutiko ir pareiÅ¡kė, kad sudaromas sandoris jiems aiÅ¡kus. Sandorį sudarė niekieno neverčiamos, laisva abiejų Å¡alių valia, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. 2013 m. rugpjūčio 22 d. ieÅ¡kovai atvyko patvirtinti jog sutinka, kad atsakovai, rentos mokėtojai V. G. ir J. G. parduotų pagal iÅ¡laikymo sutartį įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), savo pasirinktiems pirkėjams.

Apie tai, kad atsakovai nevykdo savo pareigos teikti jiems iÅ¡laikymÄ pagal iÅ¡laikymo sutartį, ar kitokių nusiskundimų dėl iÅ¡laikymo vykdymo A. B. ir E. B. nepareiÅ¡kė. 2013 m. rugsėjo 5 d. sudarant pardavimo-pirkimo sutartį su pirkėja V. R., V. G. ir J. G. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pardavus turtÄ , atsakovams sÄ lyga juos iÅ¡laikyti iÅ¡lieka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Nutraukė tarp ieÅ¡kovo A. B. ir atsakovų V. G., J. G., 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintÄ Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ atsakovų solidariai 1792,40 Eur iÅ¡perkamosios turto kainos ieÅ¡kovui. Priteisė iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams atmetė.Teismas nurodė, kad atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovo A.

B. argumentas, kad atsakovai nuo pat iÅ¡laikymo sutarties sudarymo dienos, tai yra nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d., nevykdė iÅ¡laikymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, laikytinas nepagrįstu, tuo pačiu pažymėjo, kad atsakovai nuo ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo iÅ¡ Raseinių t. y. nuo 2016 m. balandžio mėnesio nevykdė iÅ¡laikymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir taip iÅ¡ esmės pažeidė iÅ¡laikymo sutartį, todėl yra pagrindas minėtÄ sutartį nutraukti, o iÅ¡laikymo sutartis E. B. atžvilgiu yra nutrukusi (duomenys neskelbtini).

Teismas akcentavo, kad nors atsakovai ir teigė, kad ieÅ¡kovui siÅ«lė nupirkti butÄ Raseiniuose, o Å¡iam atsisakius, savo noru iÅ¡vyko gyventi pas seserį, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma persikelti į kitÄ bÅ«stÄ Raseiniuose, taip pat nors atsakovai ir teigė, kad su ieÅ¡kovu iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukė sumokėdami jam 4000 Eur, kÄ patvirtina į bylÄ pateikta 2016 m. balandžio 12 d. sutartis, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad A. B. paėmė iÅ¡ V. ir J.

G. 4000 Eur nurodydamas, kad jie jam neskolingi, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.183 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , toks susitarimas negali bÅ«ti laikomas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimu, todėl teismo vertinimu, iÅ¡laikymo sutartis buvo galiojanti, o atsakovai privalėjo vykdyti įsipareigojimus prisiimtus minėta sutartimi.Teismas akcentavo, kad nors ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ , sumokant perleisto nekilnojamojo turto vertę piniginiu ekvivalentu, taikant didžiausiÄ buvusiÄ turto vertę, tačiau CK nustatytos restitucijos normos netaikytinos, kadangi iÅ¡laikymo iki gyvos galvos instituto normomis specialiai reglamentuoti teisiniai padariniai nutraukus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos mokėtojui iÅ¡ esmės jÄ pažeidus.

IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimo iÅ¡ esmės pasekmes reglamentuotos CK 6.464 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad rentos mokėtojui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ rentos mokėtojo, kad Å¡is grÄ Å¾intų perduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ arba sumokėtų daikto iÅ¡perkamÄ jÄ kainÄ CK 6.454 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi perleisto turto ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti nėra galimybės, teismo vertinimu, atsakovai turi sumokėti ieÅ¡kovui iÅ¡perkamÄ jÄ turto kainÄ , kurios dydį Å¡alys numatė 2011 m. rugpjūčio 16 d. iÅ¡laikymo sutartyje – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), nagrinėjamu atveju už ½ turto dalį 20 000 Lt (5792,40 Eur).

Atsakovai ieÅ¡kovui jau yra sumokėję 4000 Eur pagal IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, todėl jÄ nutraukus, dėl esminio sutarties pažeidimo, iÅ¡ atsakovų J. G. ir V. G. ieÅ¡kovo A. B. naudai solidariai priteistina 1792,40 Eur iÅ¡perkamosios turto kainos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ dalyje kuria priteista iÅ¡ atsakovų solidariai 1792,40 Eur iÅ¡perkamosios turto kainos ieÅ¡kovo naudai ir priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 5792,40 Eur iÅ¡perkamosios turto kainos ieÅ¡kovui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas buvo priverstas nuo 2016 m. balandžio mėnesio iÅ¡vykti gyventi į Alytaus miestÄ pas seserį, kadangi atsakovai beveik vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė iÅ¡laikymo sutartį ir savo veiksmais paliko ieÅ¡kovÄ be gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo. Atsakovai nuo ieÅ¡kovo sutuoktinės mirties nevykdė savo pareigų pagal iÅ¡laikymo sutartį.IeÅ¡kovas nesutinka su teismo turto, kuris buvo perleistas atsakovams už iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, vertinimu, nes atsakovai pardavę jam ir jo sutuoktinei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), gavo apie 100 000 Lt (28 962 Eur), o notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje įraÅ¡yta žymiai mažesnė pardavimo kaina siekiant mažesnių mokesčių sumokėjimo.

Už gautas lėšas buvo nupirktas gyvenamasis namas su Å«kine patalpa, kiemo statiniais bei žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuris buvo vėliau parduotas už 30 000 Eur.IeÅ¡kovas nesutinka su teismo teiginiu, kad jog 2016 m. balandžio 12 d. sutartis, kuria ieÅ¡kovui perduoti 4 000 Eur suma yra ne paskolos grÄ Å¾inimo sutartis, o atsakovų ketinimas nutraukti iÅ¡laikymo sutartį su ieÅ¡kovu ir tokiu bÅ«du su juo atsiskaityti. IeÅ¡kovo teigimu 2016 m. balandžio 12 d. sutartyje nėra nurodyta, kad minėtos sutarties tikslas nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį.

Pagal turinį ir gramatiniu atžvilgiu 2016 m. balandžio 12 d. sutartis yra skolos grÄ Å¾inimo sutartis. Atsakovai neigia pasiskolinę 4 000 Eur ir nurodo, kad ieÅ¡kovas neturėjo lėšų, tačiau ieÅ¡kovas buvo iÅ¡pardavęs turėtÄ Å¾emės Å«kio technikÄ ir gaudavo iÅ¡mokas dėl „Ankstyvo pasitraukimo iÅ¡ prekinės žemės Å«kio gamybos rėmimo“. Susikauptų iÅ¡mokų suma nuo 2007 m. iki 2014 m. sudarė 4647,45 Eur, iÅ¡ kurių 4000 Eur 2013 m. buvo paskolinti atsakovams, nepasiraÅ¡ant skolinimo dokumento, nes ieÅ¡kovas garbingo amžiaus, todėl nežinojo, kad buvo bÅ«tina sudaryti skolinimo dokumentÄ , be to ieÅ¡kovas pasitikėjo, kad atsakovai skolÄ grÄ Å¾ins.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ atsakovai nesutiko su skundu. PraÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistu. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Nors ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo turto vertinimu, kuris buvo perleistas atsakovams pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau atsakovai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pats turto vertės nenustatinėjo.Nors ieÅ¡kovas akcentuoja, kad atsakovai nevykdė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje nurodytų pareigų nuo ieÅ¡kovo sutuoktinės mirties, tačiau teismas savo sprendimu ir iÅ¡sprendė šį klausimÄ , pripažindamas, kad atsakovai iÅ¡ esmės pažeidė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir jÄ nutraukė, todėl Å¡is ieÅ¡kovo teiginys nebeturi teisinės reikÅ¡mės ginčui dėl iÅ¡perkamosios turto kainos.IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovai buvo iÅ¡ jo pasiskolinę 4 000 Eur sumÄ yra nepagrįstas ir melagingas.

Atsakovams iÅ¡kėlus klausimÄ apie 2016 m. balandžio 12 d sutartį ieÅ¡kovas sukÅ«rė versijÄ apie pinigų skolinimÄ ir skolos grÄ Å¾inimo sutartį, nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nesugebėjo nurodyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir iÅ¡ kokių lėšų jis skolino pinigus atsakovams, todėl Å¡ias aplinkybes įrodinėja apeliacinės instancijos teisme ir nurodė, kad pinigai buvo paskolinti 2013 m, nors dar nebuvo eurų. Atsakovai sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad 4 000 Eur perdavimo ieÅ¡kovui yra ne paskolos grÄ Å¾inimas, o ketinimas nutraukti iÅ¡laikymo sutartį ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, iÅ¡perkamosios turto kainos.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus.

Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis). Apeliantas teikė naujus įrodymus dėl gautų iÅ¡mokų kaip paramÄ pagal „Ankstyvo pasitraukimo iÅ¡ prekinės žemės Å«kio gamybos rėmimo“ ir 2016 m. vasario 4 d. „Alio Raseiniai“ laikraščio 5 puslapio kopijÄ . Pažymėtina, kad Å¡ie konkretÅ«s įrodymai galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja aplinkybes buvusias teismo sprendimo priėmimo metu, todėl pateiktus duomenis atsisakytina priimti ir juos vertinti.                                 Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d., A. B. ir E. B. sudarė IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį su V. G. ir J. G., kuria A. B. ir E. B., kaip rentos gavėjai, perdavė atsakovams, kaip rentos mokėtojams, jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – Nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini)), o atsakovai įsipareigojo iÅ¡laikyti A.

B. ir E. B. iki gyvos galvos, t. y. abu tinkamai prižiÅ«rėti, aprÅ«pinti reikiamais drabužiais, kokybiÅ¡ku maistu, ruoÅ¡ti maistÄ , skalbti rÅ«bus ir lovos skalbinius, rÅ«pintis jų sveikata, padėti apsilankyti gydymo įstaigose, ligos atveju slaugyti, pirkti vaistus, leisti naudotis visomis gyvenamo namo patalpomis, palaidoti ir apmokėti laidojimo iÅ¡laidas (sutarties V skyrius). Å alys vieno mėnesio iÅ¡laikymÄ Ä¯vertino 800 Lt (231,69 Eur). Apelianto sutuoktinė E. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl iÅ¡laikymo sutartis jos atžvilgiu yra nutrÅ«kusi (duomenys neskelbtini), kadangi iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis baigiasi po rentos gavėjo mirties (6.464 straipsnio 1 dalis).

Byloje turimais duomenimis – (duomenys neskelbtini) testamentu - E. B. savo mirties atveju visÄ turtÄ paliko dukrai atsakovei V. G.. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriame iÅ¡reiÅ¡kiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d.

Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).        Dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimoIÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porÅ«Å¡is, kuriam bÅ«dingi bendrieji rentos sutarties ir rÅ«Å¡iniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali bÅ«ti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobÅ«džio – aprÅ«pinimas gyvenamÄ ja patalpa, apranga, maitinimas, priežiÅ«ra; sutartyje gali bÅ«ti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo iÅ¡laidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Klausimas, ar konkretus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iÅ¡ esmės pažeidžia iÅ¡laikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtame straipsnyje nurodytus kriterijus bei atsižvelgiant į iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018).AiÅ¡kindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , kad kuo didesnis atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018).Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė iÅ¡laikymo sutartį ir savo veiksmais paliko apeliantÄ be gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo, todėl jis buvo priverstas nuo 2016 m. balandžio mėnesio iÅ¡vykti gyventi į Alytaus miestÄ pas seserį.

Nurodo, kad atsakovai nuo ieÅ¡kovo sutuoktinės mirties nevykdė savo pareigų pagal iÅ¡laikymo sutartį. Sutiktina su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė klausimÄ dėl iÅ¡laikymo sutarties nutraukimo, pripažindamas, kad atsakovai iÅ¡ esmės pažeidė iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir jÄ nutraukė, todėl apelianto argumentai apeliaciniame skunde dėl sutarties nutraukimo nėra reikÅ¡mingi, nes pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir nutraukė tarp ieÅ¡kovo A.

B. ir atsakovų V. G., J. G., 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Pažymėtina, kad apeliantas nors ir nurodė argumentus dėl sutarties nutraukimo, tačiau iÅ¡ esmės neginčija teismo padarytų iÅ¡vadų Å¡ioje dalyje. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nebėra ginčo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pagrįstumo. Apelianto atžvilgiu iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta CK 6.464 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir todėl neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2013).

Apeliacinės instancijos teismui nėra tikslinga Å¡iuo klausimu plačiau pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms.               Dėl turto, kuris buvo perleistas atsakovams už iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, vertės Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. A. B. ir E. B. pasirašė sutikimÄ , kad rentos mokėtojai atsakovai V. G. ir J. G. parduotų pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį įgytÄ NekilnojamÄ turtÄ (duomenys neskelbtini) savo pasirinktam pirkėjui. 2013 m. rugsėjo 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovai J.

G. ir V. G. pardavė nekilnojamÄ turtÄ (duomenys neskelbtini) V. R.. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjai, t. y. atsakovai J. G. ir V. G., yra gavę rentos gavėjų - apelianto ir jo sutuoktinės, sutikimÄ parduoti perleistÄ atsakovams NekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) su sÄ lyga iÅ¡laikyti juos iki gyvos galvos. Atsakovams buvo žinoma, kad jų prievolė ir įsipareigojimai iÅ¡laikyti rentos gavėjus - apeliantÄ ir jo sutuoktinę iki gyvos galvos iÅ¡lieka ir atsakovai įsipareigoja toliau vykdyti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sÄ lygas.

Byloje turimais duomenis Nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 38 000 Lt (11 005,56 Eur). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino turto, kuris buvo perleistas atsakovams už iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos, vertę, nes atsakovai pardavę jam ir jo sutuoktinei priklausantį NekilnojamÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), gavo apie 100 000 Lt (28 962 Eur), o notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje įraÅ¡yta žymiai mažesnė pardavimo kaina siekiant mažesnių mokesčių sumokėjimo.

Å is apelianto argumentas, apeliacinio teismo vertinimu, laikytinas deklaratyvaus pobÅ«džio be to nepagrįstas. Pažymėtina, kad CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi. Specialiojoje iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančioje teisės normoje – CK 6.464 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad tais atvejais, jeigu rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ rentos mokėtojo, kad Å¡is grÄ Å¾intų perduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ arba sumokėtų daikto iÅ¡perkamÄ jÄ kainÄ Å¡io kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis sÄ lygomis.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas A.

B. ir jo sutuoktinė E. B. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimis atsakovams perleido nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ su kitais statiniais bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo teikti materialinį aprÅ«pinimÄ , priežiÅ«rÄ , reikiamos pagalbos paslaugas. Sutarties VII skyriuje, Å¡alys numatė, kad iÅ¡perkamoji perduoto nekilnojamojo turto vertė yra 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Minėtos sutarties IX skyriuje numatyta rentos mokėtojų atsakomybė iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos sutarties nevykdymo pasekmės, kur numatyta, kad rentos mokėtojams iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjas turės teisę reikalauti iÅ¡ rentos mokėtojo, kad Å¡is grÄ Å¾intų perduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ arba sumokėtų daikto iÅ¡perkamÄ jÄ kainÄ .

Gavus rentos gavėjų A. ir E. B. sutikimÄ , 2013-09-05 pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį perleistÄ turtÄ atsakovai J. ir V. G. pardavė V. R. už 38 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi perleisto turto ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti nėra galimybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai turi sumokėti ieÅ¡kovui iÅ¡perkamÄ jÄ turto kainÄ , kurios dydį Å¡alys numatė 2011-08-16 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje – 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad už ½ turto dalį 20 000 Lt (5792,40 Eur).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad taikytinos ne CK restitucijos institutÄ reglamentuojančios normos, o iÅ¡laikymo iki gyvos galvos instituto normos, kurios specialiai reglamentuoja teisinius padarinius, nutraukus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį rentos mokėtojui iÅ¡ esmės jÄ pažeidus. Kaip minėta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimo iÅ¡ esmės pasekmes reglamentuotos CK 6.464 straipsnio 2 dalyje. Rentos mokėtojui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ rentos mokėtojo, kad Å¡is grÄ Å¾intų perduotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ arba sumokėtų daikto iÅ¡perkamÄ jÄ kainÄ CK 6.454 straipsnyje nustatytomis sÄ lygomis.

Tarp Å¡alių sudarytos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties IX skyriuje numatyta: „Jeigu rentos mokėtojas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, jai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ rentos mokėtojo, kad Å¡is grÄ Å¾intų perduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ arba sumokėtų daikto iÅ¡perkamÄ jÄ kainÄ â€œ. IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties VII skyriuje nurodyta, kad iÅ¡perkamoji turto vertė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (CK 6.454 straipsnio 1 dalis). Remiantis iÅ¡dėstytu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantui priteistina suma sudaro pusę iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje sulygtos iÅ¡perkamosios turto vertės – 5 792,40 Eur.             Dėl 2016 m. balandžio 12 d. sudarytos sutarties ir jos reikÅ¡mės iÅ¡perkamajai turto vertei Remiantis byloje turimais duomenimis 2016 m. balandžio 12 d. sutartimi A.

B. paėmė iÅ¡ atsakovų V. ir J. G. 4000 Eur sumÄ ir sutartyje nurodė, kad daugiau atsakovai apeliantui nėra skolingi, apeliantas sutartį pasirašė bÅ«damas veiksnus ir niekieno neverčiamas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jog 2016 m. balandžio 12 d. sutartis, kuria ieÅ¡kovui perduoti 4 000 Eur suma yra ne paskolos grÄ Å¾inimo sutartis, o atsakovų ketinimas nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį su apeliantu ir tokiu bÅ«du su juo atsiskaityti.

Nurodė, kad 2014 m. balandžio 12 d. sutartyje nėra nurodyta, kad Å¡ios sutarties tikslas nutraukti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Pagal turinį ir gramatiniu atžvilgiu 2014 m. balandžio 12 d. sutartis yra skolos grÄ Å¾inimo sutartis. Atsakovai neigia pasiskolinę 4 000 Eur ir nurodė, kad ieÅ¡kovas neturėjo lėšų, tačiau apeliantas teigė, kad buvo iÅ¡pardavęs turėtÄ Å¾emės Å«kio technikÄ ir gaudavo iÅ¡mokas dėl „Ankstyvo pasitraukimo iÅ¡ prekinės žemės Å«kio gamybos rėmimo“.

Pažymėjo, kad susikauptų iÅ¡mokų suma nuo 2007 m. iki 2014 m. sudarė 4647,45 Eur, iÅ¡ kurių 4000 Eur 2013 metais buvo paskolinti atsakovams, nepasiraÅ¡ant skolinimo dokumento, nes ieÅ¡kovas garbingo amžiaus, todėl nežinojo, kad buvo bÅ«tina sudaryti skolinimo dokumentÄ , be to ieÅ¡kovas pasitikėjo, kad atsakovai skolÄ grÄ Å¾ins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarčių formÄ reglamentuoja CK 6.871 straipsnis, kuriame nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu. RaÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys.

Ä®statymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013.

Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213) Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų pateikimo pareigos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Kai paskolos sutartis, kuri turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytine forma, tokia forma sudaryta nebuvo, tokiu atveju ieÅ¡kovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sÄ lygų egzistavimÄ turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais.

Paskolos sutarties esminėmis sÄ lygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ios esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alies – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė.

CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliantas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad tarp apelianto ir atsakovų buvo sudaryta paskolos sutartis. Byloje apeliantas nurodė, kad turėjo pajamų, todėl galėjo paskolinti atsakovams 4000 Eur, tačiau pačio fakto, kad paskolos dalykas - pinigai buvo perduoti atsakovų nuosavybėn neįrodė.

Atsakovų teigimu, apelianto teiginys, kad atsakovai buvo iÅ¡ jo pasiskolinę 4000 Eur yra nepagrįstas ir melagingas, nes tik atsakovams iÅ¡kėlus klausimÄ apie 2016 m. balandžio 12 d sutartį ieÅ¡kovas sukÅ«rė versijÄ apie pinigų skolinimÄ ir skolos grÄ Å¾inimo sutartį, o teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nesugebėjo nurodyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir iÅ¡ kokių lėšų jis skolino pinigus atsakovams, todėl Å¡ias aplinkybes įrodinėja apeliacinės instancijos teisme ir nurodė, kad pinigai buvo paskolinti 2013 metais.

Pažymėtina, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties ( susitarimo) laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokiÄ konkrečiÄ sutartį (susitarimÄ ) sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties ( susitarimo) turinio, ji aiÅ¡kinama pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais.

AiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji jos Å¡alių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, jÄ vykdant, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje Å¡alių pateiktus įrodymus, iÅ¡ jų visumos sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog tarp apelianto ir atsakovų egzistavo paskoliniai santykiai, taip pat atsižvelgus į gramatinį sutarties tekstÄ â€žAÅ¡ A.

B. paimu iÅ¡ V. ir J. G. 4000 Eur“, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovai pinigus apeliantui perdavė ne kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , o pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, ketindami jÄ nutraukti ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su A. B.. Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad 2016 m. balandžio 12 d. sutarties dėl 4 000 Eur perdavimo ieÅ¡kovui data sutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis - su ieÅ¡kovo iÅ¡vykimu iÅ¡ Raseinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl apeliacinio teismo vertinimu 4000 Eur suma pagrįstai įskaityta į apeliantui priteistinos iÅ¡perkamosios turto kainos sumÄ ir iÅ¡ atsakovų apeliantui pagrįstai solidariai priteista likusi -1792,40 Eur iÅ¡perkamoji turto kaina.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.               Dėl bylos procesinės baigties. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamÄ sprendimÄ . Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindÄ keisti ar naikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, iÅ¡ esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).      Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidųVadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atmetus apeliacinį skundÄ , jos neatlygintinos. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Å iaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėjai                                                                                        Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                                                                                                          Irena StasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                          Vilija Valantienė