2017-01-04 Nr. AB-217-3-64-3-01240-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-11-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01240-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:15.8; 43.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, I. L., G. G., S. G., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė „Mažeikių miškų urėdija“) dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į suprojektuotą 0,2958 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 47);

2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. Al-1508 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį, kuria 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas pateko į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,2958 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini));

3) panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-75 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. B., a/k (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria perduotas A. B. neatlygintinai nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas);

4) panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 3 punkto dalį, kuria perduotas A. B. neatlygintinai nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

5) pripažinti negaliojančiu 2009 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. D-3972, patvirtinto Klaipėdos miesto 3-iojo notaro biuro notarės D. C. dalį, kuria I. L. paveldėjo 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6) pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr.1L10-171, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. L., dalį, kuria I. L. pardavė 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,02958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise;

7) taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovams G. G. ir S. G. 1 468,65 Eur.

Paaiškino, kad ginčas kilo dėl to, jog valstybinės reikšmės miškų plotai, priskirtini miesto miškams, esantys 0,2958 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai skundžiamų administracinių aktų pagrindu buvo perleisti privačion nuosavybėn.

Atsakovai Lietuvos valstybė ir Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais sutinka.

Atsakovė I. L. atsiliepime bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Akcentavo, kad neginčija, jog ginčo sklype gali būti miškas, tačiau nurodė, kad turi būti nurodytos tikslios miško ribos. Kadangi nėra neaišku, kur sklypas baigiasi, negali būti patenkintas ir pareiškimas. Šioje byloje patenkinus prokuroro skundą, viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o sąžiningam 0,2958 ha žemės įgijėjui bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai ir apribojimai. Todėl šio ginčo atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, nėra adekvačios siekiamam tikslui, taip pat neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų.

Atsakovai G. G. ir S. G. atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu nesutinka.

Nurodė, kad Savivaldybės Taryba sprendimą bei administracijos direktorius įsakymą priėmė vadovaujantis turima informacija, t. y. turimi duomenys nesuteikė jokių pagrindų manyti, kad Žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Tvirtino, kad teismas turi pagrindą konstatuoti, jog šiuo pareiškimu prokuroras į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Mažeikių miškų urėdija nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino ir panaikino: Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į suprojektuotą 0,2958 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 47), panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. Al-1508 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį, kuria 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas pateko į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,2958 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), panaikino Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-75 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A.

B., a/k (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria perduotas A. B. neatlygintinai nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikino Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 3 punkto dalį, kuria perduotas A. B. neatlygintinai nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2009 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. D-3972, patvirtinto Klaipėdos miesto 3-iojo notaro biuro notarės D.

C. dalį, kuria I. L. paveldėjo 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2958 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. sausio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1L10-171, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. L., dalį, kuria I. L. pardavė 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,02958 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), G.

G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; taikė restituciją natūra grąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2958 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovams G. G. ir S. G. 1 468,65 Eur.

Įvertinęs tai, kokius duomenis (dokumentus) Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė NŽT, teismas darė išvadą, jog iki kreipimosi į NŽT prokuratūra neturėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras operatyviai sprendė šį klausimą, realizavo teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatytais terminais.

Teismas akcentavo, kad neturi pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Įvertinęs Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą Nr. 1 bei kitus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą, teismas darė išvadą, kad Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą „miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams“.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į suprojektuotą 0,2958 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 47), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. Al-1508 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis, kuria 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas pateko į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,2958 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-75 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. B., (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria perduotas A. B. neatlygintinai nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2958 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Pl.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 3 punkto dalis, kuria perduotas A. B. neatlygintinai nuosavybėn 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Taip pat teismas darė išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo dalies suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinta negaliojančia 2009 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. D-3972) dalis dėl 0,05 ha žemės sklypo, patenkančio į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat pripažintina negaliojančia 2010 m. sausio 11 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1L10-171, patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. L., dalis, kuria I. L. pardavė 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Konstatavęs šias aplinkybes, teismas nurodė, kad skundžiamų aktų priėmimą lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovės I. L. (drauge ir atsakovės tėvo A. B., kuriam skundžiamais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės) sąžiningumas nuosavybės teisių atkūrimo procese nepaneigtas. Tokios pačios nuostatos taikytinos ir vertinat atsakovų G. G. ir S. G. veiksmus, todėl, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Vadovaudamasis šiais išdėstytais motyvais, teismas sprendė, kad valstybė įpareigotina paskutiniams turto įgijėjams atsakovams G. G. ir S. G., iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios, atsižvelgiant į tai, kad visas 0,2958 ha ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 30 000 Lt, bei į tai, kad sutartis pripažintina negaliojančia tik iš dalies dėl 0,05 ha žemės sklypo, turėtų būti 1 468,65 Eur (293,73 Eur x 5 a).

III. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.

Nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškimą. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registras neturėjo jokios informacijos apie Žemės sklype įregistruotą mišką.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomų įrodymų, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

Atsakovas NŽT, kartu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai G. G. ir S. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka visiškai ir papildomų pastabų neturi, prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. spalio 17 d. gautas šių atsakovų prašymas, kuriame nurodoma, kad, įvertinę situaciją, atsakovai G. ir S. G. nusprendė su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutikti tokiu atveju, jei jiems būtų priteista kompensacija už paimtą Žemės sklypo dalį – 6 625 Eur. Pateikė papildomų įrodymų dėl Žemės sklypo vertės nustatymo, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų – I. L., G. ir S. G., sudarytų sandorių dalies panaikinimo. Reikalavimas panaikinti šiuos sprendimus ir sandorius iš esmės grindžiamas tuo, kad neteisėtai fizinių asmenų nuosavybėn buvo perleistas 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, kuris išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Draudimas atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškus yra įtvirtintas ir teisės normose, reglamentuojančiose šiuos teisinius santykius (Žemės reformos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.; Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p.).

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje proceso dalyviai iš esmės sutinka, kad viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, bei jų pagrindu vėliau sudaryti civiliniai teisiniai sandoriai turi būti atitinkamai koreguojami, jei atkuriant nuosavybės teises A. B., buvo pažeisti minėtų teisės normų reikalavimai, draudžiantys kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės reikšmės miškų plotus, priklausančius Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise.

Apeliantas, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, savo apeliacinį skundą grindžia ta aplinkybe, jog byloje yra neįrodyta, kad ginčo žemės sklypas (0,05 ha plotas, patenkantis į 0,2958 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) yra valstybinės reikšmės miškų plotas, nes yra prieštaringi duomenys apie Mažeikių miesto miško ribas, kurios neįregistruotos registre, be to, šis žemės plotas yra priskirtas ne miesto miškų kategorijai, o miško parkų kategorijai, į kuriuos gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

Byloje surinkti įrodymai – Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažyma Nr. 46391, 2015 m. balandžio 7 d. raštas Nr. R6-494, 2015 m. balandžio 17 d. pažyma Nr. 1, patvirtina, kad ginčo žemės sklypas patenka į miesto miškui priskirtą teritoriją (t. 1 b.l. 74;75;156).

Šią aplinkybę patvirtina ir apelianto papildomai pateiktas Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. R6-1746, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas patenka į Mažeikių girininkijos 219 kvartalo 26 taksacinio sklypo ribas, kuris yra priskirtas II B miškų grupei – rekreaciniai miškai, 25 pogrupiui – miško parkai (t. 2 b. l. 44).

Šiuo atveju apeliantas neteisingai aiškina šiame rašte pateiktą informaciją, teigdamas, kad ginčo žemės sklypas nėra priskirtas miestų miškų kategorijai, nes yra priskirtas miško parkų kategorijai.

Remiantis Miškų įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatomis miškai yra skirstomi pagal tam tikrus kriterijus, suteikiant jiems skirtingą teisinį statusą. Miškų įstatymo 3 straipsnio atveju, miškai yra skirstomi pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį, atitinkamą miško teritoriją priskiriant tam tikrai miškų grupei, pogrupiui ir pan..

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies atveju miškai skirstomi į valstybinės reikšmės miškus, ir miškus neturinčius tokios reikšmės, kaip taisyklė, pagal teritorijos, kurioje randasi miškas svarbą visuomenei ir aplinkos apsaugai - mieste, valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose, 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių ir panašiai, esantys miškai yra priskiriami valstybinės reikšmės miškų kategorijai, o miškai nepatenkantys į šias teritorijas šiai kategorijai yra nepriskiriami.

Iš to kas pasakyta matyti, kad Miškų įstatymo 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 4 dalies nustatyti kriterijai nėra tapatūs, o miškus skirstant pagal šiuos skirtingus kriterijus jiems yra suteikiamas ir skirtingas teisinis statusas. Todėl sprendžiant klausimą apie konkretaus miško ploto teisinį statusą, turi būti vadovaujamasi tais kriterijais, kurie yra skirti nustatyti atitinkamam miško teisiniam statusui, ir negali būti taikomi kiti kriterijai, kurie yra skirti nustatyti kitą teisinį statusą.

Byloje nagrinėjamu atveju apeliantas ginčo žemės sklypui apibrėžti jo priskirtinumą miestų miškų, kaip valstybinės reikšmės miškų, kategorijai taiko kriterijus nustatytus Miškų įstatymo 3 straipsnyje, nors turi būti taikomos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Iš minėto Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. kovo 24 d. rašto Nr. R6-1746 matyti, kad jame ginčo žemės sklypas apibūdintas pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio kriterijus, todėl šio rašto duomenys negali būti tiesiogiai taikomi sprendžiant ginčo žemės sklypo priskirtinumo miestų miškų kategorijai klausimą. Tačiau jame pateikti duomenys gali būti panaudojami kaip išvestiniai įrodymai.

Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą rekreacinių miškų grupei yra priskiriami miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai.

Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas randasi Mažeikių m. teritorijoje. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį miesto miškų kategorijai priskiriamas miškas esantis miesto teritorijoje. Toks ginčo žemės sklypo pobūdis atitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto kriterijus, todėl nepriklausomai nuo to, kaip jis yra klasifikuojamas pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio nuostatas (miško parkas ir pan.), šis ginčo žemės sklypas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškų kategorijai, Lietuvos Respublikai priklausančiai išimtine nuosavybės teise.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ginčo žemės sklypas, kaip priklausantis Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise, buvo neteisėtai bei nepagrįstai perleistas A. B. nuosavybėn, o vėliau ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų – I. L., G. ir S. G., nuosavybėn. Teismo pritaikytos šio pažeidimo pasekmių pašalinimo priemonės atitinka suformuotą Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, 2016 m. spalio 17 d., buvo gautas trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, G. ir S. G., prašymas jiems už ginčo žemės sklypo paėmimą iš jų priteisti 6625 Eur, kas atitiktų šio sklypo rinkos kainą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija). Iš bylos matyti, kad tretieji suinteresuotieji asmenys, G. ir S. G., pirmosios instancijos teismui tokio reikalavimo, kad jiems už ginčo žemės sklypo paėmimą būtų priteista ne sandorio, o rinkos vertė, nereiškė. Be to, jie teikdami šį prašymą apeliacinės instancijos teismui yra praleidę ir terminą apeliaciniam skundui paduoti, kurio neprašo atnaujinti (ABTĮ 127 str.). Dėl šių priežasčių šis trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, G. ir S. G., prašymas negali būti priimtas bei nagrinėjamas.

Tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, visa tai neužkerta kelio tretiesiems suinteresuotiems asmenims, G. ir S. G., inicijuoti teisme savarankišką bylos nagrinėjimą dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos valstybinių institucijų veiklos, atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas