2025-08-06 Nr. AB-12314-3-61-3-03082-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-130-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03082-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ekspertas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ (toliau – ir atsakovas) 267,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus ir yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registrų duomenų bazės išrašu, nekilnojamo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininku įsiskolinimo laikotarpiu buvo atsakovas, tačiau atsakovas nevykdė jam tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėju nesusisiekė.

3. Atsakovas UAB „Statybų ekspertas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. yra nepagrįstas, nedetalizuotas, visiškai neaišku, kaip apskaičiuotas įsiskolinimas ir už ką, be to, mokėjimo pranešimuose naudos gavėjas (rinkliavos gavėjas) yra Druskininkų savivaldybės administracija, bet ne pareiškėjas, todėl pareiškėjas negali gauti savo naudai piniginių lėšų, kurios skirtinos rinkliavos mokesčiui kitam juridiniam asmeniui. Mokėjimo pranešimai ar kiti dokumentai nebuvo pateikti atsakovui, jokio kreipimosi, raginimo, pretenzijos ar įspėjimo atsakovas nėra gavęs.

4. Atsakovas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo jau buvo kilęs teisminis ginčas dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą už tą patį nekilnojamo turto objektą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1340-643/2019 atmetė pareiškėjo reikalavimą mokėti vietines rinkliavas už turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovas būtų atliekų turėtojas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ 267,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, suformuota aiškinant ir taikant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad atsakovas turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

7. Teismas iš nagrinėjamoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatė, kad atsakovui nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovui už ginčo laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. apskaičiuota 267,16 Eur vietinės rinkliavos suma. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti duomenimis, nurodytais mokėjimo pranešimuose. Be to, tikslią susidariusios mokėtinos ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos sumą pareiškėjas grindžia 2024 m. birželio 11 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė jokiais kitais leistinais įrodymais, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovas ginčo laikotarpiu apskaičiuotą vietinės rinkliavos įsiskolinimą būtų sumokėjęs į savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą arba rinkliavos administratoriui.

8. Teismas pažymėjo, kad nors pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama į savivaldybės sąskaitą, tačiau pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra paskirtas rinkliavos administratoriumi, kuriam, be kita ko, pavestas ir nesumokėtų rinkliavų išieškojimas, todėl bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl pareiškėjo teisės reikšti reikalavimą priteisti iš rinkliavos mokėtojo (šiuo atveju atsakovo) susidariusią vietinės rinkliavos skolą, nekilo.

9. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad nors atsakovo nurodytoje Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eI-1340-643/2019 pareiškėjo prašymas buvo atmestas, tačiau vėliau Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje Nr. eI-4862-1047/2020 pareiškėjo reikalavimas priteisti susidariusią rinkliavos skolą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu buvo patenkintas ir atsakovo argumentai, jog administratorius nėra rinkliavos gavėjas ir dėl šios priežasties neturi reikalavimo teisės, atmesti kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-851-968/2021 priimta nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10. Teismas iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jam vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovas privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas taip pat buvo įspėtas dėl susidariusios skolos ir paraginta ją sumokėti.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis nevykdo veiklos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), bei jame nesudaro atliekų, objektas nenaudojamas, pareiškėjas nėra perdavęs atliekų surinkimo konteinerio atsakovui, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą, kad įtrauktų į pareiškėjo tvarkomą registrą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovo pareigą turint nekilnojamojo turto objektą savivaldybėje mokėti vietinę rinkliavą reglamentuoja teisės aktai, o byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas su atitinkamo turinio prašymais būtų kreipęsis į savivaldybę, minėti prašymai būtų svarstyti, tenkinti, ar atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat reiškia procesinio pobūdžio prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo iš pareiškėjo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nepaisydamas atsakovo atsiliepime į pareiškėjo prašymą pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teismas taip pat formaliai rašytinio proceso tvarka atmetė atsakovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš pareiškėjo. Tokiu būdu buvo apribota atsakovo teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo, teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos galutinio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

14. Atsakovo vertinimu, vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, materialiniai teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju sieja Druskininkų savivaldybę, į kurios biudžetą tiesiogiai patenka įmokos (materialiosios naudos gavėja), ir rinkliavos mokėtoją, turintį pareigą pervesti įmokas į Druskininkų savivaldybės sąskaitą.

15. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo įtraukimą į Rinkliavos mokėtojų registrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti iš atsakovo UAB „Statybų ekspertas“ 267,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. nesumokėjo 267,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl šios sumos priteisimo iš atsakovo pareiškėjo naudai. Teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atmetė atsakovo argumentus, susijusius su pareiškėjo teisės į rinkliavos išieškojimą neturėjimu, nurodęs, kad pareiškėjas yra paskirtas rinkliavos administratoriumi, kuriam, be kita ko, pavestas ir nesumokėtų rinkliavų išieškojimas.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Atsakovas laikosi atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodytos pozicijos, kad pareiškėjas neturi teisės į vietinė rinkliavos išieškojimą. Atsakovas vienu iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme žodiškumo principą, taip apribodamas atsakovo teisę gintis nuo pareiškėjo jam pateiktų reikalavimų. Atsakovas prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo gauti jau po teismo sprendimo priėmimo, t. y. atsakovo 2024 m. liepos 16 d. prašymą UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2024 m. liepos 31 d. atsakymą Nr. S-24-1594.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo naujai teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, todėl atsižvelgiant į tai, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2024 m. liepos 31 d. atsakymas Nr. S-24-1594 į pareiškėjo 2024 m. liepos 16 d. prašymą pateiktas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjo teikiami įrodymai pridėtini prie bylos medžiagos.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl vietinės rinkliavos priteisimo prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo; skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. liepos 22 d. 10:20 val. ir įpareigojo atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo nuorašo gavimo dienos pateikti teismui išsamų atsiliepimą į prašymą ir visus turimus su prašymo nagrinėjimu susijusius dokumentus, jeigu nesutinka su pareiškėjo prašymu, bei nurodyti, ar sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; jei nesutinka, pateikti motyvuotą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

24. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad siekiant išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes ir sudaryti šalims galimybę pasinaudoti visomis įstatyme įtvirtintomis jų teisėmis būtų tikslinga ir atsakovas pageidauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

25. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 15 d. rezoliucija netenkino atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, konstatavęs, kad atsakovas nenurodė tam objektyvių aplinkybių. Ta pačia rezoliucija teismas netenkino atsakovo prašymo išreikalauti įrodymus iš pareiškėjo. Byla buvo išnagrinėta 2024 m. liepos 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. liepos 25 d.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip ji aiškinama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, yra nurodęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė į teisingą teismą, kaip tai nurodyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reiškia teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Tiesa, ši taisyklė nėra absoliuti ir turi išimčių. Be žodinio teisminio bylos nagrinėjimo galima apsieiti, kai tokios teisės nedviprasmiškai atsisakoma ir nėra viešojo intereso klausimų, kurie lemtų žodinio nagrinėjimo privalomumą.

Toks atsisakymas gali būti tiek tiesioginis, tiek numanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1900-575/2024 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką: EŽTT 1990 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Håkansson ir Sturesson prieš Švediją; 1993 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Schuler-Zgraggen prieš Šveicariją; 2012 m. birželio 5 d. sprendimą byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 34721/09)). Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, yra pažymėjęs, kad teisminiuose procesuose pirmosios instancijos teisme, kuris yra vienintelė instancija ginčui išspręsti, reikalavimas „viešumo sąlygomis“, kaip tai numatyta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, reiškia teisę į „žodinį nagrinėjimą“, jei nėra išimtinių aplinkybių, pateisinančių „žodinio nagrinėjimo“ nebuvimą.

Tokios išimtinės aplinkybės priklauso nuo keliamo klausimo prigimties, bet ne nuo tokių situacijų dažnumo (žr., pvz., EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą byloje Eriksson prieš Švediją (pareiškimo Nr. 60437/08)). Jei buvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tokio nagrinėjimo nebuvimas apeliacinės ar kasacinės instancijų teisminiuose procesuose gali būti pateisinamas, atsižvelgiant į specifinį tokių procesų pobūdį, todėl darytina išvada, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma (teisę būti išklausytam) apima teisę teisminiame procese būti išklausytam bent vieną kartą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. birželio 5 d. sprendimą byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją).

Bet ir šiuo atveju gali būti išimčių, pavyzdžiui tada, kai nekyla jokių fakto ar teisės klausimų, į kuriuos nebūtų galima atsakyti, remiantis byloje esančiais duomenimis, tarp jų ir šalių rašytiniais paaiškinimais (žr., pvz., EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimus bylose Döry prieš Švediją, Lundevall prieš Švediją ir Salomonsson prieš Švediją; 1994 m. vasario 23 d. sprendimą byloje Fredin prieš Švediją; 1995 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje Fischer prieš Austriją; 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Elo prieš Suomiją).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje, taip pat ne kartą pabrėžta, kad: teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018); teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019, 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1900-575/2024).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasi ABTĮ 78 straipsnio 2 ir 6 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgusi į suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo procesinių prielaidų pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad taip bus užtikrinta galimybė šalims naudotis visomis įstatyme joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad tam nėra objektyvių aplinkybių, pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra priimamas baigiamasis teismo aktas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra sprendžiamas. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti atsakovo pareikšto procesinio pobūdžio prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė