2013-04-04 Nr. AB-1034-3-61-3-01087-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-652/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01087-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aliera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aliera“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl įsakymo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Aliera“ su skundu (b. l. 1–8), kurį patikslino (b. l. 123−125), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. A30-1103 „Dėl licencijos, išduotos uždarajai akcinei bendrovei „Aliera“, galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas), nurodant, kad UAB „Aliera“ atleidžiama nuo paskirtos sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais panaikinimo.

Teigė, kad Įsakymu jam paskirta neproporcingai griežta sankcija. Paaiškino, kad pareiškėjas – smulkaus verslo įmonė, savo veiklą pradėjusi 2010 m. kovo mėnesį, turint tris prekyvietes – kioskus. Pareiškėjo metinė apyvarta 2010 metais nesiekė net 70 000 Lt (ši aplinkybė konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1510-561/2012). Esant apie 250 Lt dienos apyvartai, įmonė vertėsi labai sunkiai. 2010 metus (t. y. pirmuosius savo veiklos metus) įmonė baigė su nuostoliu, o 2011 metais sumažėjus prekybos apyvartai bei pasikeitus reikalavimams prekybos kioskų įrengimui, įmonė uždarė du iš trijų kioskų.

Metų veiklos rezultatas taip pat nuostoliai. Šiuo metu veikla vykdoma vienintelėje prekyvietėje – kioske–paviljone, kurio pagrindinis pajamų šaltinis – prekyba alumi, tabako gaminiais, taip pat smulkiais maisto gaminiais (pavyzdžiui, ledai, šokoladukai, sausainiai, nealkoholiniai gaivieji gėrimai, kramtomoji guma ir kita). Nors prekyba tabako gaminiais pelno praktiškai neduoda, tačiau pagyvina apyvartą, pritraukia pirkėjus, kurie kartu su alumi paprastai perka ir cigaretes. Nurodė, kad jeigu paviljone nebus parduodami tabako gaminiai, pirkėjai orientuosis į kitus prekybos taškus, kuriuose yra ir vieno, ir kito, o atsižvelgiant į tai, kad konkurencija tarp smulkių verslininkų yra didžiulė, įmonei svarbu išlaikyti kiekvieną klientą.

Teigė, kad licencijos galiojimo panaikinimas faktiškai prilygintinas verslo uždarymo nuosprendžiui ir esamų darbo vietų panaikinimui, nes akivaizdu, kad kiekvienos įmonės darbuotojų gerovė tiesiogiai priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų. Pažymėjo, jog įmonės direktorė E. D., viena auginanti du mažamečius vaikus ir nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio dalyvaujanti sunkiame skyrybų procese, per kurį jos sutuoktinis vaikams išlaikymo nemokėjo, pati prekiauja paviljone. Sunkioje finansinėje padėtyje esančiai įmonės direktorei turimas darbas itin svarbus ne tik pačiai, bet ir siekiant išlaikyti vaikus.

Be to, turėti ir išsaugoti pajamas ne mažiau svarbu ir kitiems darbuotojams, ypač atsižvelgiant į tai, kad gresia kita finansinės krizės banga. Akcentavo, jog pareiškėjui, kaip juridiniam vienetui, gyvybiškai svarbu išlaikyti verslą, laikantis įstatymų normų bei verslo tvarkos. Pabrėžė, kad pareiškėjas geranoriškai, pagal savo finansines galimybes, dalimis (po 810 Lt) moka paskirtą baudą ir jau yra sumokėjęs 1 620 Lt. Tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad UAB „Aliera“ yra sąmoningas ūkio subjektas, gerbiantis teismo sprendimus bei besilaikantis reglamentuojamos verslo tvarkos, kad pareiškėjas gerai suprato savo klaidas ir neteisėto elgesio pasekmes bei siekia jas ištaisyti.

Be kita ko, pastebėjo, kad aštuonių cigarečių pakelių kaina nesiekia net 100 Lt, t. y. keliasdešimt kartų mažesnė už skirtą 4 000 Lt baudą. Tai reiškia, kad paskirta bauda atliko ne tik bausmės paskirtį – auklėjamąjį bei prevencinį poveikį, bet ir su kaupu atlygino nuostolius valstybei, nors faktiškai jokios žalos nei valstybei, nei mokesčių sistemai šis mažareikšmis teisės pažeidimas nesukėlė ir sukelti negalėjo. Visi aštuoni cigarečių pakeliai turėjo lietuviškas banderoles, tai buvo legali produkcija, įgyta Lietuvoje.

Kitiems gaminiams UAB „Aliera“ taip pat turėjo visus būtinu dokumentus.

Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 44−48) ir į patikslintą skundą (b. l. 146–149), prašė pareiškėjo UAB „Aliera“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) nutarimu nustatyti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) pažeidimo faktai yra pagrįsti ir teisėti, nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl Administracijos direktoriaus pavaduotojas taikė teisės aktų numatytas priemones už nustatytus pažeidimus. Pažymėjo, kad nei TKĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms teisės interpretuoti, aiškinti savo nuožiūra, taikyti ar netaikyti teisės aktais numatytų priemonių. TKĮ nuostatos, už kurių pažeidimą numatyta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – imperatyvios, todėl vykdomoji savivaldos institucija neturi diskrecijos teisės nesivadovauti Departamento pateikta informacija apie atitinkamų ūkio subjektų padarytus pažeidimus ir netaikyti teisės aktuose numatytos sankcijos. Akcentavo, kad nėra jokio pagrindo keisti Įsakymo, kuris buvo priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad licencijos panaikinimas, atsižvelgiant į iš tabako gaminių prekybos gaunamą pelną (pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad „prekyba tabako gaminiais pelno praktiškai neduoda“), galėtų sukelti kokių nors pasekmių, dėl kurių jis bankrutuotų ir turėtų nutraukti savo veiklą. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, visuomenės interesams, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo licencijos galiojimo panaikinimo, nes tokio sprendimo priėmimas ne tik pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, bet nebūtų pasiekti ir sankcijos tikslai.

Trečiasis suinteresuotas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 60−63) ir į patikslintą skundą (b. l. 153), prašė pareiškėjo UAB „Aliera“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, taikyta ekonominė sankcija reglamentuota teisės aktais, proporcinga ir teisinga. Nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas buvo baigtas įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimui. Departamentas 2012 m. kovo 26 d., nepraleisdamas nustatyto 30 dienų termino nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012 m. kovo 9 d.), informavo Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus mieste savivaldybė savo ruožtu 2012 m. balandžio 6 d. priėmė ginčijamą Įsakymą dėl licencijos galiojimo panaikinimo. Pabrėžė, kad bendrovei paskirta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas prekybos tabako gaminiais vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra teisinga ir proporcinga, ypač atsižvelgiant į tai, už kokius teisės pažeidimus yra nustatyta, ir į tai, kokių visuomeniškai reikšmingų tikslų šiuo teisiniu reguliavimu siekia įstatymų leidėjas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 161−165) pareiškėjo UAB „Aliera“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar atsakovas skundžiamu Įsakymu paskyrė adekvačią pareiškėjo pažeidimui atitinkančią sankciją. Teismas rėmėsi TKĮ 11 straipsnio 8 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintų Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktu ir darė išvadą, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, neviršijo jam suteiktos kompetencijos, veikė pagal teisės normų jam suteiktus įgaliojimus. Kaip matyti, TKĮ nesuteikė atsakovui pasirinkimo teisės, panaikinti ar nepanaikinti pareiškėjui licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Minėto įstatymo norma yra imperatyvi, ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad nustatyti pažeidimo faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1510-561/2012. Teismo nuomone, atsakovas teisingai savo atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad „esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, nutarimui, sprendimui, įsiteisėjusiam atitinkamam muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos ar Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl bausmės ar nuobaudos skyrimo už tabako ar tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą įmonių, įmonių vadovų ar kitų įmonių darbuotojų (veikusių įmonės vardu ar dėl jos interesų) atžvilgiu, institucija, sprendžianti dėl licencijos galiojimo panaikinimo, neturi diskrecijos teisės spręsti, ar panaikinti licencijos galiojimą ar ne, licencija atimama visais atvejais, neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, padarymo aplinkybes ir kitus faktorius“ (2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-880-353/2011).

Tačiau pareiškėjas nustatytą pažeidimą laiko mažareikšmiu ir mano, kad dėl pareiškėjo sunkios turtinės padėties, grėsmės pareiškėjo verslui panaikinus licenciją, dėl to, kad geranoriškai dalimis moka paskirtą baudą, kad ankščiau nebuvo baustas, kad bendradarbiavo su tiriančia institucija – yra pagrindas pakeisti atsakovo skundžiamą sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo paskirtos sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais panaikinimo. Dėl šių pareiškėjo argumentų, teismas pažymėjo, jog iš jau ankščiau paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo matyti, kad teismas už TKĮ pažeidimą pareiškėjui dėl analogiškų aplinkybių, t. y. „kad nėra duomenų, jog Departamentas ankščiau yra patraukęs UAB „Aliera“ atsakomybėn už Įstatymo nuostatų pažeidimus, į tai, kad buvo rastas nedidelis kiekis cigarečių (8 pakeliai), t. y. pažeidimo mastas nėra didelis, taip pat į visuotinai žinomą aplinkybę – šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę – bei jos pasekmes smulkiajam verslui, bei į tai, kad visa UAB „Aliera“ metinė apyvarta 2010 metais nesiekė 70 000 Lt...“ sumažino paskirtą baudą nuo 10 000 Lt iki 4 000 Lt. Taigi, įvertinusi tai, kad TKĮ 26 straipsnio 5 dalis nustato, jog už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 10 000 Lt iki 3 000 Lt bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas, teismo sprendimu jau buvo viena sankcijoje numatyta nuobauda sumažinta, teisėjų kolegija manė, kad dar kartą mažinti paskirtą kitą privalomai paskirtą nuobaudą, t. y. atleisti nuo paskirtos sankcijos licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais panaikinimo – nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra konstatuota, kad tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija (licencijos galiojimo panaikinimas) neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui – ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas yra riboti – teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Nurodė, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Teisėjų kolegija pastebi, kad ad hoc tokių neproporcingumo (neadekvatumo) požymių byloje nenustatyta. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, sistemine nurodytų teisės normų analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendė, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti Įsakymą pagal ABTĮ 89 straipsnio nuostatas.

III. Pareiškėjas UAB „Aliera“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 169–170), kuriuo prašo patenkinti skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant naują sprendimą – patenkinti skundą ir pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. A30-1103 „Dėl licencijos, išduotos uždarajai akcinei bendrovei „Aliera", galiojimo panaikinimo", nurodant, UAB „Aliera" atleidžiama nuo paskirtos sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais panaikinimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepasinaudojo savo diskrecija atleisti subjektą nuo paskirtos sankcijos – licencijos panaikinimo, nustačius tam pagrindą bei neįvertino apelianto argumento dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-880-353/2011, kuriame patvirtinta teismo diskrecija pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimus. Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime nustatytais kriterijais – teisės pažeidimo pobūdžiu, jo mastu, atsakomybę lengvinančiomis bei kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, teisingumo, protingumo kriterijais, leidžiančiais spręsti dėl paskirtos sankcijos (ne)proporcingumo. Teismas, formaliai konstatavo, kad baudą jau sumažinus nuo 10 000 iki 4 000 Lt, dar kartą mažinti kitą privalomai paskirtą sankciją nėra teisinio pagrindo. Apelianto nuomone, toks paviršutiniškas ir lakoniškas faktinių aplinkybių ir įrodymų konstatavimas bei vertinimas nesuderinamas su teisingumo ir proporcingumo kriterijais, kurie apskritai liko už teismo dėmesio ribų. Remdamasis minėta teismo išvada, teigia, jog galima ir priešinga išvada – nėra teisinio pagrindo, imperatyviai draudžiančio mažinti kitą privalomai paskirtą sankciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad sankcijas skiria skirtingos institucijos. Teismo poziciją galima pavadinti šališka. Be to, teismas pažeidė bylai svarbių aplinkybių visapusiško ir objektyvaus tyrimo principus, nes konstatuodamas, kad byloje nėra nustatyta aiškių ir neginčytinų bausmės neproporcingumo (neadekvatumo) požymių, vienu sakiniu iš esmės paneigė visus apelianto pateiktus įrodymus bei argumentus.

2. Teismas nevertino, ar buvo pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, nors apeliantas pateikė argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad paskirta piniginė bauda, kurią apeliantas sąžiningai pagal galimybes moka, įvertinus itin sunkią apelianto materialią situaciją, yra ne tik kad pakankama ir veiksminga, bet ir labai griežta bausmė, o abejoti, kad apeliantas gali padaryti naujų pažeidimų, nėra pagrindo.

3. Teismas neatsižvelgė į pažeidimo mažareikšmiškumą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1510-561/2012 konstatuota, „buvo rastas nedidelis kiekis cigarečių (8 pakeliai), t. y. pažeidimo mastas nėra didelis". Neįvertinęs šio fakto, teismas priėmė pažeidimui neadekvatų ir neproporcingą sprendimą, pažeidžiantį apelianto interesus ir teises. Departamentas atsiliepime nurodė, kad „sprendžiant dėl uždraudimo sankcijos proporcingumo reikia atsižvelgti į pažeidimo pavojingumą ir jo keliamą žalą valstybei. Pareiškėjas apeliuoja į sunkią ekonominę padėtį, tačiau pabrėžtina, kad šiuo metu valstybei, kaip niekad svarbus mokesčius surinkimas, o realizuojant tabako gaminius be įsigijimo dokumentų mokesčiai nemokami". Tačiau pastebėtina, kad paskirta 4 000 Lt bauda užtikrina ne tik valstybės interesus, bet ir su kaupu atlygina mokesčius, nes maksimalus pelnas nuo 1 pakelio pardavimo gali siekti 40 centų, nuo 8 cigarečių pakelių pardavimo – 3,20 Lt, o mokesčiai apskaičiuojami centais. Pareiškėjas nesiekė pažeisti teisės aktų ar realizuoti kontrabandos, tiesiog dėl aplaidumo neišsaugojo tinkamų įsigijimo dokumentų.

Atsakovas Savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 181–184), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Aliera" apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo pateikti atsiliepime į skundą. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime numatytais kriterijais, pastebi, jog minėtame nutarime išaiškinta, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad taikyta sankcija yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl pagrindo konstatuoti, kad apeliantui paskirta sankcija akivaizdžiai neproporcinga nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 180), kuriuo klausimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo proporcingumo padarytam pažeidimui paliko spręsti teismui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Departamento 2011 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. ATK2-58/11 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra ir negali būti ginčo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-2964-95/2012 (taip pat Įsakymo) panaikinimo/pakeitimo objektas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2964- 95/2012 buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo proporcingumo padarytam pažeidimui ir tokiu būdu vykdyti teisingumą turi teisę tik Lietuvos Respublikos teismai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo įsakymu pareiškėjui paskirtos sankcijos – licenzijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimo.

Byloje reikšmingomis aplinkybėmis yra tai, jog Departamentas 2011 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. ATK2-58/11 konstatavo, kad pareiškėjui priklausančiame kioske parduodami ir laikomi tabako gaminiai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai, taip pažeidžiant TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Už šį pažeidimą Departamentas pareiškėjui skyrė 10 000 Lt baudą. Šio pažeidimo padarymas ir Departamento nutarimo teisėtumas patvirtinti įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1510-561/2012 (b. l. 10−12). Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas už TKĮ pažeidimus buvo trauktas atsakomybėn, į nedidelį pažeidimo mąstą, tuo metu šalyje vyravusią ekonominę krizę bei į pareiškėjo 2010 metų apyvartą, pareiškėjui skirtą ekonominę sankciją sumažino iki 4 000 Lt. Įsigaliojus minėtam teismo sprendimui, Departamentas, vykdydamas TKĮ 26 straipsnio 5 dalies (už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas) ir Taisyklių 29 punktą (Mažmeninę prekybą tabako gaminiais prižiūrinčios valstybinės priežiūros ir teisėsaugos institucijos, įsigaliojus jų priimtiems nutarimams arba teismo nutarimams, sprendimams dėl baudų už nustatytus licencijuojamos veiklos pažeidimus įmonėms skyrimo, privalo ne vėliau kaip per 30 dienų raštu apie tai informuoti licenciją išdavusią instituciją), 2013 m. kovo 26 d. raštu S-(4.3-3)-994 informavo atsakovą apie pareiškėjo atžvilgiu nustatytą TKĮ pažeidimą. Šio rašto bei kitų teisės aktų (TKĮ 11 str. 8 d., Taisyklių 5 ir 32 p., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 40-555 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojo įgaliojimų“ 1.2.1 p.) pagrindu Administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjo licenzijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimą (b. l. 37).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad Departamento nutarimu konstatuotas TKĮ pažeidimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, daro išvadą, jog Administracijos direktorius turėjo priimti sprendimą panaikinti licenziją ir neturėjo pasirinkimo spręsti panaikinti ją ar ne, nes tokia diskrecija, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime pateiktu aiškinimu, suteikta tik teismui. Atsižvelgiant į tai, toliau vertintina, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog licenzijos panaikinimas yra per griežta pareiškėjui paskirta sankcija ir ją panaikinti ar pakeisti.

Minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, jog TKĮ nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, jis turi teisę nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad licenzijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcinga, padarytam teisės pažeidimui neadekvati ir dėl to neteisinga sankcija. Pareiškėjo argumentai dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo atmestini atkreipiant dėmesį į tai, jog tokios sankcijos paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Pažeidęs TKĮ nuostatas asmuo baudžiamas tam, kad pats daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokią pat sankciją. Pareiškėjo argumentai dėl sunkios finansinės padėties, mažos apyvartos, siekio išlaikyti darbo vietas taip pat neįrodo, kad aptariama sankcija nėra proporcinga. Kaip nurodė pats pareiškėjas, pagrindinę pardavimų dalį sudaro prekyba alumi, prekyba tabako gaminiais pelno praktiškai neduoda. Tai leidžia daryti išvadą, jog licenzijos verstis mažmenine tabako gaminių prekyba panaikinimas ženklios įtakos pareiškėjo finansinei būklei nepadarys. Be to, nedidelė pareiškėjo apyvarta, sunki ekonominė padėtis šalyje ir pažeidimo mąstąs – pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėjas remiasi, siekdamas pagrįsti, kad jam paskirta sankcija akivaizdžiai neproporcinga − jau buvo įvertinti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, mažinant pareiškėjui skirtą baudą. Tačiau tai nesudaro pagrindo netaikyti ar pakeisti kitą pareiškėjui, pagal imperatyvias TKĮ nuostatas, pritaikytą sankciją – licenzijos panaikinimą.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aliera“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė