ab734fdd-817f-48a3-894e-cbb119269680 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-1020-592/2017 pagal ieÅ¡kovÄs L. M. ieÅ¡kinį atsakovui L. V. K. dÄl sutarties nutraukimo ir baudos priteisimo ir atsakovo L. V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. M. dÄl sutarties pripažinimo negaliojanÄia. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :                                  I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ L.
Legislator headnote
AI generatedab734fdd-817f-48a3-894e-cbb119269680 · Vilniaus apygardos teismas: Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalies, esanÄios bendrÄ ja nuosavybe, pardavÄjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturÄiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturÄiui ir kartu nurodyti kainÄ bei kitas sÄ lygas, kuriomis jÄ parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybÄs teisÄ, apie tai praneÅ¡ama per notarÄ . Kai kiti bendraturÄiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybÄs teise pirkti arba Å¡ios teisÄs į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mÄnesį, o į kitÄ daiktÄ â per deÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, jeigu bendraturÄių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavÄjas turi teisÄ parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-1520-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01694-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Vilijos MikuckienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos StrumskienÄs,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs L.
M. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-1020-592/2017 pagal ieÅ¡kovÄs L. M. ieÅ¡kinį atsakovui L. V. K. dÄl sutarties nutraukimo ir baudos priteisimo ir atsakovo L. V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. M. dÄl sutarties pripažinimo negaliojanÄia. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :                                  I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ L.
M. ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti ieÅ¡kovÄs ir atsakovo L. V. K. 2012 m. lapkriÄio 26 d. žemÄs sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovo 7 240,50 Eur baudos, procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2012 m. lapkriÄio 26 d. su atsakovu sudarÄ notarinÄ Å¾emÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovÄ pardavÄ atsakovui visÄ jai asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ 1/3 dalį žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.
Pagal sutarties 2.1 punktÄ , Å¡alys sutarÄ, kad žemÄs sklypo dalies pardavimo kaina yra 100 000 Lt (atitinka 28 962 Eur). Pagal sutarties 2.1.1-2.1.4 punkte nustatytÄ tvarkÄ , visa kaina turÄjo bÅ«ti sumokÄta iki 2013 m. lapkriÄio 26 d. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdÄ â yra sumokÄjÄs tik dalį kainos, t. y. 25 750 Lt (atitinka 7 457,72 Eur). Paskutinis mokÄjimas buvo atliktas prieÅ¡ daugiau kaip metus. Sutarties 2.2 punkte aptarta, kad jeigu sutarties 2.1 punkte bei jo papunkÄiuose (bent viename iÅ¡ jų) numatyti pirkÄjo (atsakovo) įsipareigojimai nebus visiÅ¡kai įvykdyti per nurodytÄ terminÄ , pardavÄjas (ieÅ¡kovÄ) turi teisÄ reikalauti, kad pirkÄjas per nustatytÄ papildomÄ 5 (penkių) darbo dienų terminÄ sumokÄtų likusiÄ nesumokÄtÄ Å¾emÄs sklypo dalies kainÄ .
Remdamasi Å¡ia nuostata, ieÅ¡kovÄ 2016 m. vasario 2 d. iÅ¡siuntÄ atsakovui reikalavimÄ sumokÄti trÅ«kstamÄ kainos dalį, t. y. 21 504,29 Eur per 5 (penkias) dienas nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos. Atsakovas į raginimÄ Ä¯vykdyti prievolÄ nereagavo â per jam nustatytÄ terminÄ savo prievolÄs pagal sutartį neįvykdÄ, tuo iÅ¡ esmÄs pažeidÄ ginÄo Å¡alių sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas atsisako nutraukti sutartį abipusiu bendru sutarimu. Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prievolÄs neįvykdymas per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ yra prilyginamas esminiam sutarties pažeidimui ir suteikia teisÄ nukentÄjusiajai Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.
IeÅ¡kovÄ nebeturi lÅ«kesÄių, kad prievolÄ bus kada nors įvykdyta, todÄl siekdama apginti savo teises ir teisÄtus interesus praÅ¡o nutraukti sutartį. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad pirkÄjui neįvykdžius įsipareigojimų per pardavÄjo nustatytÄ papildomÄ terminÄ , pardavÄjas turi teisÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Å iuo pagrindu pardavÄjui nutraukus sutartį, Å¡alys privalo grÄ Å¾inti viena kitai visa, kÄ yra gavusios pagal sutartį, o pirkÄjas įsipareigoja sumokÄti pardavÄjui 25 000 Lt fiksuotÄ baudÄ už savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymÄ , atlyginti visus dÄl sutarties pažeidimo pardavÄjui atsiradusius tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia bauda.
Atsakovui iÅ¡ esmÄs pažeidus sutartį, jis privalo sumokÄti ieÅ¡kovei 7 240,50 Eur (25 000 Lt) dydžio baudÄ .Atsakovas L. V. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti 2012 m. lapkriÄio 26 d. žemÄs sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojanÄia, kaip sudarytÄ nesilaikant ŽemÄs Å«kio paskirties žemÄs įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos imperatyvios įstatymo normos informuoti kitus žemÄs sklypo bendraturÄius apie tikrÄ jÄ sandorio kainÄ ; taikyti restitucijÄ ir priteisti atsakovui visÄ pinigų sumÄ , kuriÄ pagal sutartį atsakovas yra pervedÄs ieÅ¡kovei â 7 703 Eur (26 600 Lt); priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad CK 1.87 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turÄjo galvoje, taikytinos taisyklÄs. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nenurodÄ, kad Å¡alių sudaryta sutartis â jos dalis dÄl sutarties kainos â buvo apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti tikrÄ jÄ tarp Å¡alių sutartÄ ir 2012 m. spalio 17 d. raÅ¡ytiniu susitarimu patvirtintÄ Å¾emÄs sklypo dalies pardavimo kainÄ . Sudarydama sutartį ieÅ¡kovÄ iÅ¡ tikrųjų neturÄjo tikslo parduoti žemÄs sklypo dalies už sutartyje nurodytÄ kainÄ .
PrieÅ¡ daugiau nei mÄnesį iki sutarties sudarymo â 2012 m. spalio 17 d. â Å¡alys susitarÄ dÄl tikrosios parduodamo žemÄs sklypo kainos â sudarÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ , kuriame nustatÄ, jog parduodamo žemÄs sklypo kaina yra 75 000 Lt, o ne 100 000 Lt. Susitarime pažymima, kad Å¡alys žemÄs perleidimo sandorį patvirtins ir įstatymo reikalaujama notarine forma, taÄiau dÄl svarbių priežasÄių nurodys ne tikrÄ jÄ , o apsimestinÄ sandorio kainÄ (100 000 Lt). Šį susitarimÄ ieÅ¡kovÄ suraÅ¡Ä savo ranka, jį pasiraÅ¡Ä ieÅ¡kovÄ, atsakovas, taip pat ieÅ¡kovÄs vyras A.
M.. TodÄl Å¡alys 2012 m. lapkriÄio 26 d. sudarÄ apsimestinį sandorį, siekdamos pridengti tikrÄ jį susitarimÄ dÄl sutartos žemÄs sklypo dalies kainos. Atsakovas pažymÄjo, kad, pagal ŽemÄs Å«kio paskirties žemÄs įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pirmumo teisÄ Ä¯sigyti privaÄiÄ Å¾emÄs Å«kio paskirties žemÄ už tÄ kainÄ , už kuriÄ ji parduodama, ir kitomis tokiomis paÄiomis sÄ lygomis turi to žemÄs sklypo bendraturÄiai. Ä®statymas imperatyviai nustato, kad parduodant žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypÄ (ar jo dalį), žemÄs sklypo bendraturÄiai privalo žinoti tikrÄ jÄ sandorio kainÄ ir kitas esmines perleidžiamo žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypo sandorio sÄ lygas tam, kad galÄtų realizuoti savo pirmumo teisÄ Ä¯sigyti perleidžiamÄ Å¾emÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypÄ .
Å iuo atveju, tiek įgyvendinant įstatyme numatytÄ procedÅ«rÄ informuoti ketinamo perleisti žemÄs sklypo bendraturÄius apie pardavimo sandorio sÄ lygas, tiek ir sudarant ginÄijamÄ sutartį, buvo įgyvendintas ir sudarytas apsimestinis sandoris dÄl esminÄs žemÄs sklypo perleidimo sÄ lygos â tikrosios žemÄs sklypo dalies perleidimo kainos. TodÄl CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu toks sandoris, kurį sudarant buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo pat sudarymo momento).
IeÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl baudos priteisimo atmestinas dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, nes ieÅ¡kovÄ reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo baudÄ sandorio, kuris buvo apsimestinis, pagrindu. Tuo paÄiu ieÅ¡kovÄ negali nutraukti negaliojanÄio sandorio. Be to, 25 000 Lt dydžio bauda už sutarties nevykdymÄ neatitinka protingumo principo, neproporcingai virÅ¡ija minimaliesiems Å¡alies nuostoliams atlyginti reikalingÄ sumÄ .            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino.Teismas nurodÄ, kad, remiantis CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, bendraturÄiai turi pirmenybÄs teisÄ pirkti bendrÄ ja nuosavybe esanÄiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paÄiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.
Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalies, esanÄios bendrÄ ja nuosavybe, pardavÄjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturÄiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturÄiui ir kartu nurodyti kainÄ bei kitas sÄ lygas, kuriomis jÄ parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybÄs teisÄ, apie tai praneÅ¡ama per notarÄ . Kai kiti bendraturÄiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybÄs teise pirkti arba Å¡ios teisÄs į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mÄnesį, o į kitÄ daiktÄ â per deÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, jeigu bendraturÄių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavÄjas turi teisÄ parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.
To paties straipsnio 3 dalyje sakoma, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybÄs teisÄ jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisÄ per tris mÄnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkÄjo teisÄs ir pareigos.ŽemÄs Å«kio paskirties žemÄs įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad pirmumo teisÄ Ä¯sigyti privaÄiÄ Å¾emÄs Å«kio paskirties žemÄ už tÄ kainÄ , už kuriÄ ji parduodama, ir kitomis tokiomis paÄiomis sÄ lygomis (nagrinÄjamu atveju ir buvo sudarytas sandoris dÄl privaÄios žemÄs Å«kio paskirties sklypo dalies pardavimo), iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių, Å¡ia eilÄs tvarka turi žemÄs sklypo bendraturÄiai â Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka.Teismas konstatavo, kad labiau tikÄtina, jog faktiÅ¡kai ginÄo sandorio Å¡alys sutarÄ perleisti žemÄs sklypo dalį už 75 000 Lt.
Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. spalio 17 d. Å¡alių raÅ¡ytiniu susitarimu ginÄo Å¡alys elgÄsi nesÄ Å¾iningai, nurodydamos, jog Å¡is susitarimas yra âtikrasâ, nors yra pirkimo-pardavimo notarinÄ sutartis, kurioje deklaruota 100 000 Lt kaina, kad ir tos paÄios datos pareiÅ¡kimais bendraturÄiams nurodoma parduodamo žemÄs sklypo dalies kaina yra ne Å¡alių sutarta, o kita â 100 000 Lt, t. y. sandorio Å¡alys siekÄ iÅ¡vengti ginÄo sklypo pardavimo bendraturÄiams.
IeÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, jog minÄto susitarimo dienÄ buvo kitas pirkÄjas, kuris ketino pirkti ginÄo sklypÄ už 100 000 Lt. IÅ¡ Å¡alių pasisakymų matyti, kad bÅ«tent atsakovas inicijavo sandorio sudarymÄ , o ieÅ¡kovÄ iki tol neketino parduoti ginÄo sklypo. Byloje nÄra įrodymų, kad ieÅ¡kovÄ ar atsakovas informavo bendraturÄius apie parduodamÄ Å¾emÄs sklypo dalies kainÄ â 75 000 Lt.Taigi teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo sandoris yra niekinis, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir yra apsimestinis (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), sandoris pripažintinas negaliojanÄiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tuo paÄiu taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145-6.147 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovÄ L. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:ApeliantÄ tiksliai neprisimena ir negali įvardyti, kada buvo pasiraÅ¡ytas 2012 m. spalio 17 d. Å¡alių raÅ¡ytinis susitarimas (prieÅ¡ ar po notarinÄs sutarties), taÄiau atsižvelgti į šį susitarimÄ , kaip atsakovo nuolatinio spaudimo iÅ¡davÄ , nÄra jokio pagrindo.
Jei Å¡is susitarimas bÅ«tų buvÄs pasiraÅ¡ytas prieÅ¡ notariÅ¡kai patvirtintÄ pirkimo-pardavimo sutartį, susitarimas nesukeltų jokių pasekmių dÄl to, kad tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta notarinÄs formos sutartis, kuri laikytina vieninteliu tinkamu bÅ«du įforminti santykius dÄl žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jei Å¡alių susitarimas bÅ«tų buvÄs pasiraÅ¡ytas po notarinÄs formos sutarties pasiraÅ¡ymo, susitarimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių dÄl to, kad teisines pasekmes sukelia tik notarine tvarka įtvirtinti pakeitimai (notarinÄs sutarties 6.3 punktas).ApeliantÄ neturÄjo jokios priežasties ir preteksto parduoti žemÄs sklypÄ atsakovui už        75 000 Lt.
ApeliantÄ atsakovo nepažinojo, pats atsakovas susirado apeliantÄ su siekiu įgyti žemÄs sklypÄ ir spaudimu parduoti 75 000 Lt kaina. Atsakovo spaudimas apeliantei parduoti žemÄs sklypÄ už 75 000 Lt matomas tiek iÅ¡ 2012 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinio susitarimo, kurio pasiraÅ¡ymÄ inicijavo atsakovas, tiek iÅ¡ paties atsakovo pateiktų telefoninių pokalbių. Taip pat apeliantÄ neturÄjo jokio tikslo iÅ¡vengti ginÄo sklypo pardavimo bendraturÄiams už jai priimtinÄ kainÄ â 100 000 Lt, kaip nepagrįstai nurodÄ teismas.
ApeliantÄ turÄjo kitÄ potencialų pirkÄjÄ , siÅ«liusį pirkti ginÄo žemÄs sklypÄ už    100 000 Lt. DÄl Å¡ios priežasties apeliantÄ ir nesutiko parduoti žemÄs sklypo už 75 000 Lt, o notarinÄs formos sutartis buvo sudaryta bÅ«tent dÄl 100 000 Lt kainos. Atsakovas, remdamasis savo sunkia finansine situacija ir siÅ«lydamas pasiraÅ¡yti Å¡alių susitarimÄ , apeliantei žadÄjo, kad su ja bus atsiskaityta visa 100 000 Lt suma. Pateikti duomenis apie kone prieÅ¡ 5 (penkerius) metus buvusius potencialius žemÄs sklypo pirkÄjus, jų skambuÄius ir žodinius siÅ«lymus nÄra objektyvios galimybÄs.ApeliantÄ visus su ginÄo sandoriu susijusius veiksmus sudarinÄjo bÅ«dama nepritekliuje, sunkioje padÄtyje, svarbiausias apeliantÄs tikslas buvo gauti lÄÅ¡as pragyventi ir prasimaitinti tiek jai, tiek nepilnameÄiams vaikams, o tuomet dar ir nedirbanÄiam vyrui.
Taigi apeliantÄ neturÄjo jokio tikslo iÅ¡vengti ginÄo sklypo pardavimo bendraturÄiams už jai priimtinÄ 100 000 Lt kainÄ . Tuo tarpu atsakovas, prieÅ¡ingai nei apeliantÄ, yra asmuo, turintis ilgametÄ sandorių sudarymo patirtį, universitetinį iÅ¡silavinimÄ . ApeliantÄ teismui nurodÄ (Å¡ias aplinkybes galÄtų patvirtinti ir byloje esantys telefoniniai pokalbiai), kad atsakovas siekÄ, jog apeliantÄ jam leistų naudotis žemÄs dalimi, už kuriÄ jis yra sumokÄjÄs, skaiÄiuojant ne nuo 100 000 Lt sumos, taÄiau nuo 75 000 Lt sumos.
Taigi ginÄo santykiuose atsakovas įvairiomis priemonÄmis, manipuliacijomis siekÄ apeliantÄ apgauti nepagrįstai praturtÄdamas jos sÄ skaita. Kadangi tariamas notarinÄs formos sandorio apsimestinumas yra atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas ir jo sukurta iliuzija, nagrinÄjamu atveju nesÄ Å¾iningu laikytinas atsakovas. TodÄl nÄra jokios priežasties atsakovui, kaip nesÄ Å¾iningam asmeniui, priteisti iÅ¡ apeliantÄs 7 703 Eur sumÄ , kuriÄ atsakovas apeliantei yra pervedÄs už parduodamÄ Å¾emÄs sklypo dalį.Remdamasi sutarties 2.2 punktu, apeliantÄ 2016 m. vasario 2 d. iÅ¡siuntÄ atsakovui reikalavimÄ sumokÄti trÅ«kstamÄ kainos dalį, t. y. 21 504,29 Eur, per 5 (penkias) dienas nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos.
Å i aplinkybÄ dar kartÄ patvirtina, kad apeliantÄ Å¾emÄs sklypÄ ketino parduoti už 100 000 Lt. ApeliantÄ nebuvo įsipareigojusi parduoti žemÄs sklypÄ už 75 000 Lt.NagrinÄjamu atveju bauda laikytina minimaliais nuostoliais, kadangi apeliantÄ dÄl atsakovo nesÄ Å¾iningumo prarado kitus sklypo pirkÄjus, ketinusius žemÄs sklypÄ Ä¯gyti už 100 000 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrasavininkai apie ketinimÄ Å¾emÄs sklypÄ parduoti už 100 000 Lt informuoti tinkamai, apeliantÄ neturÄjo jokio pagrindo sklypo bendraturÄiams neparduoti žemÄs sklypo už apeliantei priimtinÄ 100 000 Lt kainÄ .
Taigi apeliantei esant sÄ Å¾iningai, o reikalavimui â pagrįstam, jos reikalavimas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir priteisti baudÄ yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl tenkintinas.Teismas nepagrįstai nustatÄ, kad notarinÄs formos sandoris yra apsimestinis, nes juo joks kitas sandoris nebuvo dengiamas. Labiau tikÄtina, kad susitarimas buvo sudarytas po notarinÄs formos sutarties pasiraÅ¡ymo, kadangi susitarime jau minima notarinÄs formos sutartis. Å i aplinkybÄ tik patvirtina, kad jokio atsakovo įvardijamo sandorio âapsimestinumoâ, siejamo su tariamu siekiu suklaidinti dÄl sklypo kainos kitus sklypo bendraturÄius, nebuvo ir objektyviai negalÄjo bÅ«ti.
Be to, tiek susitarimu, tiek notarinÄs formos sutartimi buvo tartasi dÄl žemÄs sklypo pardavimo, o ne kokio kito sandorio, kurį siekiama pridengti. Taigi visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodÄl teismas sandorį pripažino apsimestiniu.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas L. V. K. nurodo, kad nÄra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantÄ iÅ¡ tikrųjų nesiekÄ sudaryti apsimestinio sandorio, yra nepagrįsti įrodymais. Be to, tokie teiginiai nelogiÅ¡ki, nesusijÄ ir prieÅ¡taraujantys apeliantÄs faktiÅ¡kai atliktiems veiksmams.
Jeigu apeliantÄ bÅ«tų turÄjusi potencialų pirkÄjÄ , norÄjusį nupirkti iÅ¡ jos žemÄs sklypÄ už 100 000 Lt, neaiÅ¡ku, kodÄl apeliantÄ sudarÄ su atsakovu 2012 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinį susitarimÄ dÄl mažesnÄs sandorio kainos. Teismo posÄdžio metu apeliantÄ nepateikÄ teismui jokio racionalaus paaiÅ¡kinimo dÄl Å¡ios aplinkybÄs â nurodÄ, kad jai paÄiai trÅ«ko pinigų, vÄliau patikslino, kad jų trÅ«ko ir atsakovui. TaÄiau pinigų trÅ«kumas kaip tik ir pagrįstų mažesnÄ, susitarime nurodytÄ kainÄ ir pardavÄjos siekį greiÄiau parduoti sklypÄ sudarant apsimestinį sandorį.Teismas nustatÄ, kad tÄ paÄiÄ dienÄ , kai Å¡alys sudarÄ 2012 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinį susitarimÄ , apeliantÄs praÅ¡ymu kiti žemÄs sklypo bendraturÄiai buvo notariÅ¡kai informuoti apie Å¡alių ketinimÄ parduoti žemÄs sklypÄ už 100 000 Lt.
Taigi apeliantÄs paaiÅ¡kinimai, kad susitarimas sudarytas po notaro patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, yra prieÅ¡taringi, neatitinkantys faktinių aplinkybių ir nepatikimi.2012 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas įrodo, kad Å¡alys buvo susitarusios dÄl apsimestinio sandorio. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, ir teismas tai nustatÄ, kad Å¡is susitarimas buvo įgyvendinamas tÄ paÄiÄ dienÄ , t. y. praneÅ¡imai žemÄs bendrasavininkams apie sandorį buvo iÅ¡siųsti tÄ paÄiÄ dienÄ .
TodÄl nÄra jokio pagrindo abejonÄms, kad Å¡alys bÅ«tų apsigalvojusios ir pakeitusios savo nuomonÄ dÄl apsimestinio sandorio sudarymo. ApeliantÄs daugkartiniai tvirtinimai, kad susitarimas buvo sudarytas po notarinÄs sutarties, leidžia manyti, kad apeliantÄ tiesiog painioja atskirus notarinius veiksmus â sandorio patvirtinimÄ su praneÅ¡imų iÅ¡siuntimu.ApeliantÄs teiginiai, kad 2012 m. spalio 17 d. susitarimas, kaip raÅ¡ytinis įrodymas, neturi reikÅ¡mÄs įrodinÄjant notarinio sandorio apsimestinumÄ , reiÅ¡kia, kad sandoris, sudarytas notarine forma, negali bÅ«ti pripažintas apsimestiniu.
TaÄiau tokie argumentai yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja apsimestinio sandorio instituto esmei.2012 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas buvo suraÅ¡ytas paÄios apeliantÄs, dalyvaujant jos sutuoktiniui. TodÄl visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki yra teiginiai, jog atsakovas, bÅ«damas vienas, darÄ spaudimÄ abiem sutuoktiniams.Ne apeliantÄ, o atsakovas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, nes bÅ«tent atsakovas mokÄjo apeliantei savo pinigus už žemÄs sklypÄ , o nuosavybÄs teisÄ pagal sutartį liko apeliantei, ir todÄl atsakovui teko rizika pasitikÄti apeliantÄs sÄ Å¾iningumu, tikintis, kad apeliantÄ perleis žemÄs sklypÄ už sutartÄ 75 000 Lt kainÄ .Esant nuslÄptai esminei sandorio sÄ lygai, žemÄs sklypo pardavimo kainai, laikytina, kad visas sandoris buvo apsimestinis, dengiantis tikrÄ jÄ sandorio sÄ lygÄ â kitÄ , nei nurodyta, daikto pardavimo kainÄ .Pirmosios instancijos teismas atsisakÄ vertinti pateiktus pokalbio įraÅ¡us kaip įrodymus.
Antra vertus, Å¡iuose pokalbiuose nÄra nieko, leidžianÄio teigti, kad apeliantÄ, pasiraÅ¡ydama 2012 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinį susitarimÄ , iÅ¡ atsakovo patyrÄ kokį nors spaudimÄ . Atsakovo pateiktų pokalbių įraÅ¡ai įrodo ne tariamÄ atsakovo spaudimÄ apeliantei, o apeliantÄs pozicijÄ dÄl tikrosios sandorio kainos. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.
ApeliantÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, taÄiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ aplinkybių, dÄl kurių skundÄ bÅ«tų bÅ«tina nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodÄ ir apeliantÄ. DÄl Å¡ių priežasÄių apeliantÄs praÅ¡ymas nagrinÄti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.  Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsÄjo 21 d nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu.CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turÄjo galvoje, taikytinos taisyklÄs. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekÄ sandorio Å¡alys.
Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dÄl esminio sandorio elemento â Å¡alių valios â ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymÄ arba treÄiųjų asmenų, konkreÄiai kreditorių, teises. Simuliacija yra sutarties Å¡alių bendras melas treÄiųjų asmenų atžvilgiu.
Melas simuliacijos atveju gali bÅ«ti skirtingo intensyvumo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Apsimestinio sandorio atveju dÄl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas â atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , taÄiau nevieÅ¡inamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2013).NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad be ginÄijamos notarinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys taip pat pasiraÅ¡Ä kitÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ (2012 m. spalio 17 d.), kuriame nurodÄ, kad Å¡is Å¡alių susitarimas, numatantis, kad parduodamo žemÄs sklypo kaina yra 75 000 Lt, yra tikras, neatsižvelgiant į tai, kad yra notarinÄ pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje deklaruota parduodamo žemÄs sklypo kaina yra 100 000 Lt.Taigi nurodytas susitarimas akivaizdžiai patvirtina, kad Å¡alių sudaryta notarinÄ Å¾emÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, konkreÄiai, jos dalis dÄl sutarties objekto kainos, buvo apsimestinÄ, nes neatitiko Å¡alių tikrosios valios.Nors apeliantÄ teigia, kad minÄtu susitarimu (dÄl jo formos) negalima remtis ir jo pagrindu pripažinti notarinÄs formos sandorį negaliojanÄiu, apeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuos apeliantÄs argumentus atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus, nes, kaip teisingai nurodo atsakovas, sutikus su tokiais apeliantÄs argumentais, notarinÄs formos sandoriai apskritai negalÄtų bÅ«ti pripažinti apsimestiniais, kas prieÅ¡tarautų apsimestinių sandorių negaliojimo institutui.Teismas taip pat sprendžia, kad apeliantÄ neįrodÄ savo teiginių, kad minÄtas Å¡alių susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas kaip neleistino atsakovo spaudimo apeliantei pasekmÄ, t. y. neatspindi tikrosios apeliantÄs valios (CPK 178 straipsnis).
Pirma, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, nurodytas susitarimas pats savaime tokio spaudimo nepagrindžia, nes jame nÄra jokių tokio spaudimo požymių. Antra, nors apeliantÄ tvirtina, kad tokį spaudimÄ taip pat įrodo Å¡alių telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesirÄmÄ Å¡iais įraÅ¡ais kaip įrodymais, o apeliantÄ jokių argumentų, patvirtinanÄių, kad atsisakydamas vertinti Å¡iuos įraÅ¡us, pirmosios instancijos teismas pažeidÄ procesinÄs teisÄs normas, nenurodÄ; be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iuos pokalbių įraÅ¡us teismui pateikÄ atsakovas savo pozicijai pagrįsti, ir kas konkreÄiai juose galÄtų pagrįsti apeliantei naudingas aplinkybes (t. y. neleistinÄ spaudimÄ susitarimo pasiraÅ¡ymo metu), pastaroji taip pat nenurodÄ.
DÄl Å¡ių priežasÄių teisÄjų kolegija nurodytų telefoninių pokalbių turinio nevertina ir dÄl jų plaÄiau nepasisako.Nors apeliantÄ, teigdama, kad siekÄ parduoti žemÄs sklypÄ bÅ«tent už notarinÄje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ (100 000 Lt), pabrÄžia, kad neturÄjo jokio tikslo iÅ¡vengti ginÄo sklypo pardavimo bendraturÄiams už 100 000 Lt, teismas pažymi, kad iÅ¡samÅ«s Å¡alių susitarimo, kuriame nurodyta žemÄs sklypo kaina yra 75 000 Lt, pasiraÅ¡ymo motyvai yra žinomi tik šį susitarimÄ pasiraÅ¡iusioms Å¡alims, o nagrinÄjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, kad toks susitarimas buvo Å¡alių pasiraÅ¡ytas, jis nenuginÄytas ir patvirtina notarinÄs pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumÄ .
Be to, sudaryta notarine pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekiama iÅ¡vengti ginÄo žemÄs sklypo pardavimo bendraturÄiams ne už 100 000 Lt, kaip nurodo apeliantÄ, o už 75 000 Lt. Savo teiginių, kad turÄjo kitų potencialų žemÄs sklypo pirkÄjÄ , siÅ«liusį apeliantei 100 000 Lt žemÄs sklypo pirkimo kainÄ , apeliantÄ neįrodÄ (CPK 178 straipsnis).TeisÄjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantÄs argumentacija, kad teismas nepagrįstai pripažino notarinÄ Å¾emÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine, nes ja joks kitas sandoris nebuvo dengiamas, t. y. tiek susitarimu, tiek notarinÄs formos sutartimi buvo tartasi dÄl žemÄs sklypo pardavimo, o ne kokio nors kito sandorio, kurį buvo siekiama pridengti.
Å iame kontekste teisÄjų kolegija pažymi, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , apsimestinis gali bÅ«ti ne tik visas sandoris, bet ir konkreÄios sandorio dalys (sÄ lygos) (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-26/2011), Å¡iuo konkreÄiu atveju â tai žemÄs sklypo pardavimo kaina.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminÄs teisinÄs reikÅ¡mÄs skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui, todÄl teismas dÄl jų atskirai nepasisako.Remdamasis iÅ¡dÄstytais argumentais apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo motyvais naikinti nÄra pagrindo.AbsoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Remiantis CPK 98 straipsniu, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteisiama 490 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti apeliacinÄs instancijos teisme.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:
           Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti atsakovui L. V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs L. M. 490 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti apeliacinÄs instancijos teisme.           TeisÄjai                                                                                            Vilija MikuckienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vaclovas Paulikas                                                   JÅ«ra Marija StrumskienÄ