ab72f3b7-e363-494e-b38f-b843f6784e76 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-31/2011 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.1; 2.1.7.4

 (S)

                                                     Â

                                                Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

  N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2011 m. vasario 25 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,  Â

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,  Â

gynėjams: Angelei Fominienei, Vaclovui Kaminskiui,

nuteistiesiems:

A. G., T. R.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. G. ir T. R. apeliacinius

skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK

129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

A.

G. bei T. R. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2009 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 17 iki

24 val., tiksliau nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, name (duomenys neskelbtini),

dėl asmeninio konflikto, kilusio tarp T. R. ir A. P., tyčia bendrais veiksmais sudavė mažiausiai 17 smūgių

rankomis ir kojomis A. P. į galvÄ , krÅ«tinę, kitas kÅ«no vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinių kraujosruvų abiejų akių abiejuose vokuose, deÅ¡iniame žande, kairiame žande, kairiame ausies kauÅ¡elyje, kairėje krÅ«tyje, po kaire krÅ«timi, kairiame klube, abiejuose žastuose, kairiame rieÅ¡e ir plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame rieÅ¡e, kairėje Å¡launyje, abiejų lÅ«pų raudonyje, muÅ¡tinę žaizdelę virÅ¡utinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame žande, kairiame klube, tiesioginius deÅ¡inių VIII-XI Å¡onkaulių lūžimus užpakalinėje pažasties linijoje bei kairių IX-X Å¡onkaulių lūžimus užpakalinėje pažasties linijoje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį III-VI Å¡onkaulių lūžimais vidurinėje raktikaulio bei III-VII Å¡onkaulių lūžimais priekinėje pažasties linijoje, pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimais, kairio plaučio plyÅ¡imu, dėl to nuo patirtų sužalojimų – krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio III-VI Å¡onkaulių lūžimais vidurinėje raktikaulio bei III-VII Å¡onkaulių lūžimais priekinėje pažasties linijoje, pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimais, kairio plaučio plyÅ¡imu, kas komplikavosi oro bei

kraujo susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, 2009 m. gruodžio 18 d. A. P. mirė, t. y. tyčia nužudė A. P.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Tardymo procesas vyko devynis mėnesius, nebuvo padaryta akistata su kitu nuteistuoju ir jo broliu. Nesutinka su liudytojų parodymais, su jais taip pat nebuvo daryta akistata.  Â

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde savo praÅ¡ymo nesuformulavo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje konkretizavo, kad praÅ¡o iÅ¡teisinti.         Â

Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl to priėmė neteisingÄ nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis davė nuoseklius parodymus, kad kartu su A. G. smurtavo prieš A. P., abu mušė

jÄ rankomis, spardė į įvairias kÅ«no vietas. A. G. savo kaltės nepripažino, nors neneigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jai spyręs,

tačiau teigė, jog dėl jo veiksmų nukentėjusioji negalėjo mirti. Šiuos A. G. parodymus paneigia apelianto, liudytojo M. J. parodymai. Dėl to teismas A. G. parodymus

pagrįstai vertino kritiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad A. G. įvykio metu avėjo aulinius batus, turinčius kietÄ padÄ , o apeliantas – sportinius batus minkÅ¡tu guminiu padu. Apeliantas neneigia kartu su A.

G. smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau jos mirties nesiekė ir jo atlikti smurto veiksmai negalėjo sukelti nukentėjusiosios mirties, kadangi jis avėjo minkÅ¡tÄ avalynę.

Siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ , nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirta aplinkybė, kuriuo trauminiu poveikiu – spyriu auliniu ar sportiniu batu – padaryti nukentėjusiosios mirtį lėmę sužalojimai. Dėl to byloje turi bÅ«ti atnaujintas įrodymų tyrimas bei paskirta kompleksinė teismo medicinos ir trasologijos ekspertizė siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, nulėmę jos mirtį, galėjo bÅ«ti padaryti visa pėdos, apautos auliniu batu, turinčiu kietÄ padÄ , plokÅ¡tuma suduodant į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę, ar užlipus, kad ir vienu trauminiu poveikiu.

Byloje nesant jokių objektyvių apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų, byla dėl jo nuteisimo turi būti nutraukta.

Nuteistasis T. R. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo abu skundus atmesti.

Nuteistųjų A. G. ir T. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, A. G. ir T. R. kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

                Dėl BPK 190 straipsnio

Nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentas dėl BPK 190 straipsnyje numatyto procesinio veiksmo – akistatos – tarp nuteistojo T.

R. ir kitų proceso dalyvių neatlikimo nėra pagrindas pripažinti Å¡iÄ aplinkybę baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes asmenų suvedimas į akistatÄ yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir prokuroro teisė, bet ne pareiga. Dėl tokio tyrimo veiksmo tikslingumo sprendžia bÅ«tent Å¡ie asmenys.

Kita vertus, įtariamasis ir jo gynėjas turėjo teisę praÅ¡yti atlikti šį ikiteisminio tyrimo veiksmÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei nuteistasis A. G., nei jo gynėja neprašė atlikti akistatų su ikiteisminio tyrimo metu apklaustais asmenimis. Jokių praÅ¡ymų papildyti ikiteisminį tyrimÄ nuteistasis nepateikė ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo

medžiaga (t. 2,            b. l. 108).                                                                                     Â

 Dėl nuteistųjų kaltės ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi bÅ«ti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinasis, t. y. bÅ«tina nustatyti, jog tik kaltininko (Å¡ioje byloje abiejų kaltininkų) padaryta veika sukėlė ir sÄ lygojo atsiradusius padarinius.

Specialisto išvados Nr.

M 1329/09 (02) duomenys (t. 1, b. l. 30-34) įrodo, kad                   A. P. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo,

pasireiškusio III-VI šonkaulių lūžimais vidurinėje raktikaulio bei III-VII šonkaulių lūžimais priekinėje pažasties linijoje, pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, kairio plaučio plyšimu; tai komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje pleuros ertmėje.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto iÅ¡vados pagrįstumo. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog A. P. mirties priežastis – krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas.

Sprendžiant, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių, be teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent kaltininkų padaryta veika, o ne kiti veiksniai sÄ lygojo asmens mirtį.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp veikos ir padarinių yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Tik teismas sprendžia, ar kaltininko padaryta veika buvo bÅ«tinoji sÄ lyga atitinkamiems padariniams kilti.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog 2009 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo 17 iki 24 val., A. G. ir T. R., veikdami bendrai, asmeninio konflikto metu

rankomis bei kojomis sudavė mažiausiai 17 smÅ«gių nukentėjusiajai          A. P. į galvÄ , krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas, Å¡ie jų veiksmai

turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pasekme – A. P. mirtimi.

Nuteistieji A. G. ir T. R. neneigia smurtavę prieš A. P., tačiau abu ginčija, kad jų veiksmais padaryti sužalojimai buvo nukentėjusiosios mirties priežastis.

NežiÅ«rint į nuteistųjų pasirinktÄ pozicijÄ , jų kaltė nužudžius A. P. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 18-20, 21-22, 24) ir teisme T. R. pripažino kartu su A. G. A. P. rankomis bei kojomis sudavę smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas. Detalizuodamas kiekvieno iÅ¡ jų konkrečiai suduotus smÅ«gius parodė, jog jis tris kartus abiem delnais trenkė sėdinčiai A. į veido sritį, spyrė penkis kartus į galvÄ , vėliau vėl penkis kartus spyrė į sėdmenis. A. G. ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų spyrė A. į veidÄ , keturis kartus į Å¡onÄ , kumščiu ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų smogė į veidÄ .

Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.

l. 194-195) ir teisme parodė, kad T. R. pradėjo A. (P.) priekaištauti, jog ši neprižiūri dėdės A.

J., ir ranka ar kumščiu smogė jai į veidÄ 4-5 kartus. Po to jis nutempė A. nuo lovos ant grindų ir pradėjo rankomis muÅ¡ti bei spardyti. Sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius ranka ir ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų spyrė į galvÄ , krÅ«tinę bei kitas kÅ«no vietas. A. G. A. spyrė ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų į galvÄ , krÅ«tinę, kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į galvÄ . Jie mušė rankomis ir spardė A. iÅ¡ abiejų pusių pasikeisdami. T.

R. mušė A. dėl to, kad ji neprižiūrėjo dėdės, o A. G. – dėl kompanijos.

IÅ¡ iÅ¡dėstytų nuteistojo T. R. ir liudytojo M. J. parodymų matyti, jog abu nuteistieji aktyviai mušė nukentėjusiÄ jÄ A. P.

Nuteistasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 64-65, 66, 68) ir teisme taip pat pripažino smurtavęs prieš A. P., tačiau nurodė žymiai mažesnę smurto apimtį. Jis parodė tik A. stipriai pastūmęs už dešinio peties ir, jai nukritus ant nugaros, tris kartus spyręs į kojas, vėliau dar du kartus spyręs į kojas, šlaunis.

Pirmosios instancijos

teismas nuteistojo A. G. parodymus dėl jo smurto prieš A. P. intensyvumo pagrįstai vertino kaip neatitinkančius

tikrovės, kadangi jo parodymai prieštarauja nuosekliems nuteistojo T. R. ir liudytojo M. J. parodymams.

Tiesa, ir nuteistasis

T. R., ir liudytojas M. J. nurodė didesnį smūgių skaičių, negu išskyrė specialistas, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad smurto metu niekas neskaičiavo suduotų smūgių, todėl nuteistasis ir liudytojas smūgių skaičių pasakė subjektyviai.

Kita vertus, smÅ«gių skaičius neturi esminės reikÅ¡mės, nes mirties priežastį nustatė specialistas, o teismas įrodė abu apeliantus veikus bendrai.   Â

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde teigia nesutinkÄ s su liudytojų parodymais, bet savo teiginio nekonkretizuoja, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybės atsakyti į tokį skundo teiginį.

Nuteistasis T. R., skunde akcentuodamas aplinkybę, jog įvykio metu jis avėjo minkÅ¡tÄ avalynę, bando įtikinti teismÄ , kad jo suduoti smÅ«giai koja negalėjo sukelti nukentėjusiosios mirties.

Toks skundo teiginys

prieÅ¡tarauja jau minėtai specialisto iÅ¡vadai Nr. M 1329/09 (02), pagal kuriÄ A. P. mirė ne nuo kurio nors vieno ar kelių smÅ«gių koja, bet

dėl krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo, kurį, kaip pagrįstai nustatė teismas, padarė abu nuteistieji.

Papildomoje specialisto

išvadoje Nr. KM 37-M 1329/10 (02) nurodyta, jog sužalojimai, dėl kurių įvyko A. P. mirtis, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais

paveikiant kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę. Å ie sužalojimai galėjo atsirasti ir visa pėdos plokÅ¡tuma suduodant į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę ar užlipus, ir vieno trauminio poveikio pasėkoje; jei sužalojimai padaryti mažesniu ribotu pavirÅ¡iumi, pvz. pėdos galu, tai trauminių poveikių į kairę vidurinę raktikaulio bei priekinę pažasties linijÄ galėjo bÅ«ti ne mažiau kaip keturi (t. 1, b. l. 41-43).

Taigi nei nuosprendyje, nei specialisto iÅ¡vadose neteigiama, kad A. P. mirė nuo koja suduoto smÅ«gio, kurį sudavė T. R. Jau aptartose specialisto iÅ¡vadose nurodyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti nuo kelių traumuojančių smÅ«ginių kontaktų į krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę. Teismas nustatė, tÄ pripažino ir apeliantai, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo abu nuteistieji. Taigi teismas nekonstatavo, jog vien nuteistojo T. R. veiksmais padaryti sužalojimai buvo nukentėjusiosios A. P. mirties priežastis.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, jog tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti sutrikdant sveikatÄ ir kt. Jei smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo keli asmenys ir Å¡is mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybės bylose“ 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-523/2009, 2K-571/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl didelio smūgių skaičiaus neįmanoma nustatyti, kas, kur ir kiek smūgių sudavė, tačiau tai

neturi reikšmės bendravykdytojų veikos kvalifikavimui, nes kvalifikuojant bendravykdytojų veiksmus jie visi

atsako už kilusias pasekmes, Å¡iuo atveju už A. P. nužudymÄ .                    Â

Taigi iš aptartų įrodymų matyti, jog smūgius nukentėjusiajai sudavė abu nuteistieji į įvairias kūno vietas, įskaitant krūtinę, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp nuteistųjų veikos ir                  A. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Visa tai leido pirmosios

instancijos teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog A. G. ir T. R. veikė bendrininkų grupe, jie buvo nusikalstamos veikos

bendravykdytojai, kartu mušę A. P. ir abu sudavę smūgius, sukėlusius jos mirtį.

Išdėstyti motyvai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. G. ir T.

R. veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi jie bendrai veikdami tyčia nužudė A. P.

Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde teigia nesiekęs nukentėjusiosios mirties.

Pirmosios instancijos teismas to ir netvirtina nustatęs, jog nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkai, smurtaudami prieÅ¡ A. P., suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, jog dėl jų veiksmų gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininkų abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ abiem nuteistiesiems. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir jų nekartoja. Apeliantai savo skunduose nenurodė jokių motyvų dėl

bausmės, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo plačiau dėl jos pasisakyti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies               1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų

A. G. ir T. R. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Â

Violeta Ražinskaitė

Teisėjai                                                                                                               Â

Valdimaras Bavėjanas

                 Linas Šiukšta